Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Savojos grafystė

  • Pagrindinis puslapis
  • Savojos grafystė
Savojos grafystė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Savojos grafystė (pranc. Comté de Savoie; it. Contea di Savoia) – valstybė, susidariusi XI a. žlungant Antrajai Burgundijos karalystei. Kartu iš šios karalystės susidarė ir laisvosios Šveicarijos komunos.

it. Contea di Savoia pranc. Comté de Savoie
Savojos grafystė
Šventosios Romos imperijos valstybė
←
1003 – 1416

Herbas

Savojos grafystės žemės XII-XIII a.
Sostinė Šamberi
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Pirmasis grafas gavo Savojos grafo titulą 1003 m., 1003
 - Pakėlimas į 1416 m.

Humbertas I Baltarankis iš Savojos kilmingųjų giminės 1003 m. gavo grafo titulą iš paskutinio Arelato karalystės karaliaus Rudolfo III Burgundo. Jis parėmė Šventosios Romos imperatoriaus Henriko II teises į paveldėjimą, už ką mainais gavo Aostos slėnį.

1032 m. mirus karaliui Rudolfui Humbertas išsyk priėmė Henriko II įpėdinio imperatoriaus Konrado II valdžią. Mainais už paramą konflikte su Blua grafu Odu II jis gavo šiaurinę Maurienne dalį (dalis Vjeno grafystės, kuri tada buvo Vjeno arkivyskupų feodas) bei žemių Šable (Chablais) regione bei Tarantezo slėnyje (Vallée de la Tarentaise), kuris tada buvo Tarantezo arkivyskupų, kurių būstinė buvo Mutjė (Moûtiers), feodas.

Arelato karalystė liko tik kaip titulas Šventosios Romos imperatorių titulatūroje. Tuo tarpu Humberto palikuonys kaip grafai išlaikė savo nepriklausomybę. Jo jaunesnysis sūnus Otas 1046 m. vedė Adelaidę Suzietę, Turino markizo dukterį, kartu gaudamas ir dalį gretimų žemių iš kaimyninio Pjemonto, priklausiusių (Suza).

Savojos grafai savo valdas dar padidino 1218 m., kai paveldėjo Vo žemes šiauriau Ženevos ežero iš išmirusios Ceringenų (Zähringen) giminės. Savojos grafas Tomas I 1220 m. užėmė Pinerolo ir Šamberi miestus, pastarasis po to tapo Savojos sostine. Tomo I sūnus grafas Petras II 1240 m. buvo Anglijos karaliaus Henriko III, vedusio jo dukterėčią Eleonorą Provansalę, pakviestas atvykti į Angliją. Petrą II Anglijos karalius paskyrė Penkių uostų lordų saugotoju (Lord Warden of the Cinque Ports) ir gavo Ričmondo erlo titulą. Petras II Londone pastatė Savojos rūmus (Savoy Palace).

1313 m. Savojos grafas Amadėjus V iš Imperatoriaus Henriko VII oficialiai gavo imperinį pavaldumą (tapo pavaldus tiesiogiai Šventosios Romos imperatoriui). Formaliai aukštesnė Arelato karalystė visiškai nustojo egzistuoti po to, kai Dofinė 1349 m. atiteko Prancūzijos karūnos princui (vėliau karaliui Karoliui V Išmintingajam, o Savojos grafas Amadėjus VI („Žaliasis grafas“) 1365 m. imperatoriaus Karolio IV Liuksemburgiečio buvo paskirtas Arelato .

„Raudonasis grafas“ Amadėjus VII gavo 1388 m. priėjimą prie Viduržemio jūros, kai įsigijo . O jo sūnus Amadėjus VIII 1401 m. nusipirko .

Išsiplėtusios Savojos žemės 1416 m. imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio buvo paskelbtos hercogyste, taip Savojo grafystė tapo , kuri egzistavo 1416–1718 m.

Savojos grafai

  • Humbertas I Baltarankis (1003–1047/48)
  • Amadėjus I Uodega, sūnus (1030/48–1051/56)
  • Otas I, brolis (1051/56–1060)
  • Petras I, sūnus (1060–78)
  • Amadėjus II, brolis (1078–80)
  • Otas II, sūnus (1080–1082/91)
  • Humbertas II Riebusis, brolis (1082/91–1103)
  • Amadėjus III, sūnus (1103–48)
  • Humbertas III Palaimintasis, sūnus (1148–89)
  • Tomas I, sūnus (1189–1233)
  • Amadėjus IV, sūnus (1233–53)
  • Bonifacijus I, sūnus (1253–63)
  • Petras II Mažasis Karolis Didysis, dėdė (1263–68)
  • Pilypas I, brolis (1268–85)
  • Amadėjus V Didysis, sūnėnas (1285–1323)
  • Edvardas Liberalas, sūnus (1323–29)
  • Aimonas Taikusis, brolis (1329–43)
  • Amadėjus VI Žaliasis grafas, sūnus (1343–83)
  • Amadėjus VII Raudonasis grafas, sūnus (1383–91)
  • Amadėjus VIII Taikusis, sūnus (1391–1416). Taip pat buvo išrinktas antipopiežiumi Feliksu V.

1416 m. Savojos grafas Amadėjus VIII buvo pakeltas į Savojos hercogus.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 05:40

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Savojos grafystė, Kas yra Savojos grafystė? Ką reiškia Savojos grafystė?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Savojos grafyste pranc Comte de Savoie it Contea di Savoia valstybe susidariusi XI a zlungant Antrajai Burgundijos karalystei Kartu is sios karalystes susidare ir laisvosios Sveicarijos komunos it Contea di Savoia pranc Comte de Savoie Savojos grafysteSventosios Romos imperijos valstybe 1003 1416HerbasLocation of Savojos grafysteSavojos grafystes zemes XII XIII a Sostine SamberiValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Pirmasis grafas gavo Savojos grafo titula 1003 m 1003 Pakelimas į 1416 m Humbertas I Baltarankis is Savojos kilminguju gimines 1003 m gavo grafo titula is paskutinio Arelato karalystes karaliaus Rudolfo III Burgundo Jis pareme Sventosios Romos imperatoriaus Henriko II teises į paveldejima uz ka mainais gavo Aostos slenį 1032 m mirus karaliui Rudolfui Humbertas issyk prieme Henriko II įpedinio imperatoriaus Konrado II valdzia Mainais uz parama konflikte su Blua grafu Odu II jis gavo siaurine Maurienne dalį dalis Vjeno grafystes kuri tada buvo Vjeno arkivyskupu feodas bei zemiu Sable Chablais regione bei Tarantezo slenyje Vallee de la Tarentaise kuris tada buvo Tarantezo arkivyskupu kuriu bustine buvo Mutje Moutiers feodas Samberi Chambery pilis Arelato karalyste liko tik kaip titulas Sventosios Romos imperatoriu titulaturoje Tuo tarpu Humberto palikuonys kaip grafai islaike savo nepriklausomybe Jo jaunesnysis sunus Otas 1046 m vede Adelaide Suziete Turino markizo dukterį kartu gaudamas ir dalį gretimu zemiu is kaimyninio Pjemonto priklausiusiu Suza Savojos grafai savo valdas dar padidino 1218 m kai paveldejo Vo zemes siauriau Zenevos ezero is ismirusios Ceringenu Zahringen gimines Savojos grafas Tomas I 1220 m uzeme Pinerolo ir Samberi miestus pastarasis po to tapo Savojos sostine Tomo I sunus grafas Petras II 1240 m buvo Anglijos karaliaus Henriko III vedusio jo dukterecia Eleonora Provansale pakviestas atvykti į Anglija Petra II Anglijos karalius paskyre Penkiu uostu lordu saugotoju Lord Warden of the Cinque Ports ir gavo Ricmondo erlo titula Petras II Londone pastate Savojos rumus Savoy Palace 1313 m Savojos grafas Amadejus V is Imperatoriaus Henriko VII oficialiai gavo imperinį pavalduma tapo pavaldus tiesiogiai Sventosios Romos imperatoriui Formaliai aukstesne Arelato karalyste visiskai nustojo egzistuoti po to kai Dofine 1349 m atiteko Prancuzijos karunos princui veliau karaliui Karoliui V Ismintingajam o Savojos grafas Amadejus VI Zaliasis grafas 1365 m imperatoriaus Karolio IV Liuksemburgiecio buvo paskirtas Arelato Raudonasis grafas Amadejus VII gavo 1388 m priejima prie Vidurzemio juros kai įsigijo O jo sunus Amadejus VIII 1401 m nusipirko Issipletusios Savojos zemes 1416 m imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiecio buvo paskelbtos hercogyste taip Savojo grafyste tapo kuri egzistavo 1416 1718 m Savojos grafaiHumbertas I Baltarankis 1003 1047 48 Amadejus I Uodega sunus 1030 48 1051 56 Otas I brolis 1051 56 1060 Petras I sunus 1060 78 Amadejus II brolis 1078 80 Otas II sunus 1080 1082 91 Humbertas II Riebusis brolis 1082 91 1103 Amadejus III sunus 1103 48 Humbertas III Palaimintasis sunus 1148 89 Tomas I sunus 1189 1233 Amadejus IV sunus 1233 53 Bonifacijus I sunus 1253 63 Petras II Mazasis Karolis Didysis dede 1263 68 Pilypas I brolis 1268 85 Amadejus V Didysis sunenas 1285 1323 Edvardas Liberalas sunus 1323 29 Aimonas Taikusis brolis 1329 43 Amadejus VI Zaliasis grafas sunus 1343 83 Amadejus VII Raudonasis grafas sunus 1383 91 Amadejus VIII Taikusis sunus 1391 1416 Taip pat buvo isrinktas antipopieziumi Feliksu V 1416 m Savojos grafas Amadejus VIII buvo pakeltas į Savojos hercogus

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Krūvelių GS

  • Liepa 17, 2025

    Krūtinplėvė

  • Liepa 17, 2025

    Krūtininis gvardijos ženklas

  • Liepa 17, 2025

    Kristalinės gardelės periodas

  • Liepa 17, 2025

    Kristupas Voska

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje