Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Trisdešimtmetis karas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trisdešimtmetis karas vyko 1618–1648 m. ir buvo tiek , tiek klasikinis valstybių konfliktas dėl ir tarp Europos didžiųjų valstybių. Kare pasireiškė tiek prieštaravimai tarp Vokietijos Katalikų Lygos ir Protestantų Sąjungos, tiek Europos lygmenyje buvę Habsburgų ir Prancūzijos prieštaravimai. Austrijos ir Ispanijos Habsburgų dinastiniai interesai susidūrė su Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos ir Švedijos interesais.
Kariniai žygiai ir mūšiai vyko daugiausia Šventosios Romos imperijos teritorijoje. Karas bei jo sukeltas badas ir ligos ištuštino ištisas imperijos sritis. Pietų Vokietijoje po karo liko tik trečdalis gyventojų. Buvo visiškai sunaikinti visi ekonominiai ir socialiniai santykiai. Vokietijai prireikė daugiau nei šimtmečio, kad atsigautų nuo šio karo pasekmių. Karas baigėsi 1648 m. sudarius Vestfalijos taiką.
Karo priešistorė ir priežastys
Konfesiniai konfliktai
Po pirmojo Reformacijos etapo, konfesiškai Vokietija suskilo ir katalikų bei protestantų valdovai iš pradžių bandė surasti visus tenkinančią imperijos valdymo tvarką bei pusiausvyrą tarp konfesijų. Augsburgo religinė taika 1555 m. rugsėjo 25 galiausiai nustatė formulę (kas valdo, tas sprendžia ir dėl pavaldinių konfesinės priklausomybės). Nuo to laiko katalikų ir liuteronų bažnyčios buvo pripažįstamos kaip lygiateisės, tačiau nepripažinta Reformatų bažnyčia.
XVI a. pabaigoje toliau plintant Reformacijai bei tuo pačiu metu stiprėjant katolicizmui ir kontrreformacijai noras ieškoti kompromisų mažėjo. Naujoji kunigaikščių karta – tiek iš katalikų, tiek iš evangelikų pusės – stengėsi jėga sustiprinti savo pozicijas priešingos pusės sąskaita ir atgauti prarastas pozicijas. Prie to prisidėjo kalvinistų siekis įgauti lygias konfesines teises imperijoje. Situaciją Vokietijoje paaštrino XVII a. pradžioje prasidėjusi ekonominė krizė bei dinastiniai konfliktai, kurie didžiaja dalimi kilo dėl konfesinių prieštaravimų.
Reformacijos metu didžiausios paramos Liuteris susilaukė Saksonijoje ir kitose šiaurės Vokietijos kunigaikštystėse, kurių valdovai norėjo sustiprinti savo nepriklausomybę nuo imperijos ir praplėsti savo valdas bažnytinių žemių sąskaita. Netrukus protestantizmas pradėjo plisti ir pietų Vokietijoje, netgi griežtai katalikybę palaikiusių Habsburgų ir žemėse. Čekijoje ir Vengrijoje diduomenės priimtas protestantizmas sumišo su sepratistinėmis nuotaikomis ir ėmė kelti grėsmę Habsburgų valdžiai šiose žemėse. Kalvinizmo ir liuteronybės plitimas sužlugdė dvi svarbiausias imperijos institucijas – aukščiausiąjį imperijos teismą (Reichskammergericht) ir imperijos parlamentą (Reichstag). Imperatoriaus valdžia silpo, nes pasenusi imperijos konstitucija draudė nuolatinius mokesčius bei nuolatinę armiją.
Dinastiniai konfliktai
Nuo XVI a. pradžios Prancūzija stengėsi išsivaduoti iš Habsburgų valdų – Ispanijos, Nyderlandų ir – apsupties. Habsburgų-Prancūzijos konfliktas dėl dominuojančios padėties iki XVIII a. lėmė visus kitus konfliktus Europoje, įskaitant ir Trisdešimties metų karą. Abi pusės ieškojo sau sąjungininkų nepriklausomai nuo jų konfesinės priklausomybės.
Karo eiga
Trisdešimtmetis karas skirstomas į keturis periodus, pavadintus pagal pagrindinę valstybę, jų metu kovojusią protestantų pusėje:
- Bohemijos periodas (1618–1625 m.)
- Danijos periodas (1625–1629 m.)
- Švedijos periodas (1630–1635 m.)
- Prancūzijos periodas (1635–1648 m.)
Trisdešimtmetis karas kilo 1618 m., kai Čekijos protestantai, bijodami savo religinės laisvės suvaržymo išsirinko karaliumi elektorių . Ferdinandas II numalšino čekų sukilimą ir susidorojo su Habsburgams priešišku nobilitetu. Į karą įsitraukė protestantiškosios Vokietijos kunigaikštystės – Saksonija, Brandenburgas, Hesenas, taip pat Danija. Juos rėmė Olandija, Anglija ir Rišeljė Prancūzija. Priešininkų susigrupavimas religiniu principu nereiškė, kad tai buvo religinis karas. Svarbiausi buvo protestantų siekiai praplėsti savo valdas katalikiškų vyskupysčių sąskaita, o iš kitos pusės Habsburgų siekis primesti savo kontrolę visai Vokietijai bei apginti savo valdas nuo protestantizmo plitimo. Iš pradžių karas Habsburgams buvo sėkmingas, tačiau įsitraukus Švedijai ir Prancūzijai karo pobūdis pasikeitė. Ferdinandas II mirė 1637 m. Karą užbaigė Vestfalijos taika, kuri stipriai susilpnino Habsburgų kaip imperatorių reikšmę. Imperijoje faktiškai buvo įteisintas Vokietijos valstybių suverenumas, dalis žemių atiteko užsienio valstybėms (Švedijai, Prancūzijai), dalis išėjo iš imperijos (Nyderlandai, Šveicarija). Protestantiškosios kunigaikštystės sustiprino savo padėtį prisijungdamos turtingas vyskupystes. Ypač savo valdas išplėtė Saksonija, kuri prisijungė Lužicą, ir Brandenburgas-Prūsija, kuriai atiteko Mindeno, Halberštato ir Magdeburgo vyskupystės bei Rytų Pomeranija. Nepaisant susilpnėjusios padėties Vokietijoje Habsburgai išliko viena iš didžiausių Europos galių, nes Vokietijoje per vėlesnius 200 metų neatsirado jokios kitos galios, pretenduojančios į hegemoniją.
Vestfalijos taika
Prancūzų generolas Liudvikas II Burbonas (Didysis Kondė) nugalėjo ispanus Rokrua mūšyje 1643 m. Tada prasidėjo derybos, kuriose dalyvavo Šventosios Romos imperatorius Ferdinandas III, Prancūzijos, Ispanijos, Olandijos, Portugalijos, Šveicarijos, Švedijos ir popiežiaus atstovai. Miunsteryje 1648 m. buvo pasirašyta Vestfalijos taika.
Nuostoliai ir ligos
Karo nuniokojimai ilgai buvo istorikų diskusijų objektas. Dabar atsargiai žiūrima į teiginį, kad žuvo iki 30 procentų Vokietijos gyventojų. Tikriausiai žuvo 15-20 procentų, skaičiuojant karo, bado ir ligų aukas. Daug tų mirčių ir turto praradimą sukėlė samdytų kareivių, kurių vadai buvo turtingi, o paprasti kareiviai skurdžiai, žiaurumas ir godumas. Karas sukėlė didelius gyventojų ir ekonomikos sutrikdymus centrinėje Europoje, bet karas galėjo tik pabloginti anksčiau prasidėjusius pokyčius.
1618–1648 m. Vokietijoje ir aplinkinėse žemėse įvairios epidemijos kankino kovotojus ir civilius. Karo bruožai padėjo plisti ligoms: dalinių judėjimas, karių atvykimas iš kitų šalių, fronto poslinkiai. Be to pabėgėlių perteklius miestuose sukeldavo badą ir ligas. Informacija apie epidemijas vietinėse kronikose ir mokesčių įrašuose nepilna ir gali būti perdėta. Kronikos parodė, kad epidemijos siautėjo ne išimtinai karo metu, bet keliuose Vokietijos regionuose buvo keletą dešimtmečių prieš 1618 m.
Šaltiniai
- Trisdešimties metų karas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 144-145 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Trisdešimtmetis karas, Kas yra Trisdešimtmetis karas? Ką reiškia Trisdešimtmetis karas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Trisdesimtmetis karas vyko 1618 1648 m ir buvo tiek tiek klasikinis valstybiu konfliktas del ir tarp Europos didziuju valstybiu Kare pasireiske tiek priestaravimai tarp Vokietijos Kataliku Lygos ir Protestantu Sajungos tiek Europos lygmenyje buve Habsburgu ir Prancuzijos priestaravimai Austrijos ir Ispanijos Habsburgu dinastiniai interesai susidure su Prancuzijos Nyderlandu Danijos ir Svedijos interesais Europos zemelapis po Trisdesimtmecio karo 1648 m Kariniai zygiai ir musiai vyko daugiausia Sventosios Romos imperijos teritorijoje Karas bei jo sukeltas badas ir ligos istustino istisas imperijos sritis Pietu Vokietijoje po karo liko tik trecdalis gyventoju Buvo visiskai sunaikinti visi ekonominiai ir socialiniai santykiai Vokietijai prireike daugiau nei simtmecio kad atsigautu nuo sio karo pasekmiu Karas baigesi 1648 m sudarius Vestfalijos taika Karo priesistore ir priezastysKonfesiniai konfliktai Po pirmojo Reformacijos etapo konfesiskai Vokietija suskilo ir kataliku bei protestantu valdovai is pradziu bande surasti visus tenkinancia imperijos valdymo tvarka bei pusiausvyra tarp konfesiju Augsburgo religine taika 1555 m rugsejo 25 galiausiai nustate formule kas valdo tas sprendzia ir del pavaldiniu konfesines priklausomybes Nuo to laiko kataliku ir liuteronu baznycios buvo pripazįstamos kaip lygiateises taciau nepripazinta Reformatu baznycia XVI a pabaigoje toliau plintant Reformacijai bei tuo paciu metu stiprejant katolicizmui ir kontrreformacijai noras ieskoti kompromisu mazejo Naujoji kunigaiksciu karta tiek is kataliku tiek is evangeliku puses stengesi jega sustiprinti savo pozicijas priesingos puses saskaita ir atgauti prarastas pozicijas Prie to prisidejo kalvinistu siekis įgauti lygias konfesines teises imperijoje Situacija Vokietijoje paastrino XVII a pradzioje prasidejusi ekonomine krize bei dinastiniai konfliktai kurie didziaja dalimi kilo del konfesiniu priestaravimu Reformacijos metu didziausios paramos Liuteris susilauke Saksonijoje ir kitose siaures Vokietijos kunigaikstystese kuriu valdovai norejo sustiprinti savo nepriklausomybe nuo imperijos ir praplesti savo valdas baznytiniu zemiu saskaita Netrukus protestantizmas pradejo plisti ir pietu Vokietijoje netgi grieztai katalikybe palaikiusiu Habsburgu ir zemese Cekijoje ir Vengrijoje diduomenes priimtas protestantizmas sumiso su sepratistinemis nuotaikomis ir eme kelti gresme Habsburgu valdziai siose zemese Kalvinizmo ir liuteronybes plitimas suzlugde dvi svarbiausias imperijos institucijas auksciausiajį imperijos teisma Reichskammergericht ir imperijos parlamenta Reichstag Imperatoriaus valdzia silpo nes pasenusi imperijos konstitucija draude nuolatinius mokescius bei nuolatine armija Dinastiniai konfliktai Nuo XVI a pradzios Prancuzija stengesi issivaduoti is Habsburgu valdu Ispanijos Nyderlandu ir apsupties Habsburgu Prancuzijos konfliktas del dominuojancios padeties iki XVIII a leme visus kitus konfliktus Europoje įskaitant ir Trisdesimties metu kara Abi puses ieskojo sau sajungininku nepriklausomai nuo ju konfesines priklausomybes Karo eigaSventosios Romos imperijos imperatorius Ferdinandas II Trisdesimtmetis karas skirstomas į keturis periodus pavadintus pagal pagrindine valstybe ju metu kovojusia protestantu puseje Bohemijos periodas 1618 1625 m Danijos periodas 1625 1629 m Svedijos periodas 1630 1635 m Prancuzijos periodas 1635 1648 m Trisdesimtmetis karas kilo 1618 m kai Cekijos protestantai bijodami savo religines laisves suvarzymo issirinko karaliumi elektoriu Ferdinandas II numalsino ceku sukilima ir susidorojo su Habsburgams priesisku nobilitetu Į kara įsitrauke protestantiskosios Vokietijos kunigaikstystes Saksonija Brandenburgas Hesenas taip pat Danija Juos reme Olandija Anglija ir Riselje Prancuzija Priesininku susigrupavimas religiniu principu nereiske kad tai buvo religinis karas Svarbiausi buvo protestantu siekiai praplesti savo valdas katalikisku vyskupysciu saskaita o is kitos puses Habsburgu siekis primesti savo kontrole visai Vokietijai bei apginti savo valdas nuo protestantizmo plitimo Is pradziu karas Habsburgams buvo sekmingas taciau įsitraukus Svedijai ir Prancuzijai karo pobudis pasikeite Ferdinandas II mire 1637 m Kara uzbaige Vestfalijos taika kuri stipriai susilpnino Habsburgu kaip imperatoriu reiksme Imperijoje faktiskai buvo įteisintas Vokietijos valstybiu suverenumas dalis zemiu atiteko uzsienio valstybems Svedijai Prancuzijai dalis isejo is imperijos Nyderlandai Sveicarija Protestantiskosios kunigaikstystes sustiprino savo padetį prisijungdamos turtingas vyskupystes Ypac savo valdas isplete Saksonija kuri prisijunge Luzica ir Brandenburgas Prusija kuriai atiteko Mindeno Halberstato ir Magdeburgo vyskupystes bei Rytu Pomeranija Nepaisant susilpnejusios padeties Vokietijoje Habsburgai isliko viena is didziausiu Europos galiu nes Vokietijoje per velesnius 200 metu neatsirado jokios kitos galios pretenduojancios į hegemonija Vestfalijos taikaPrancuzu generolas Liudvikas II Burbonas Didysis Konde nugalejo ispanus Rokrua musyje 1643 m Tada prasidejo derybos kuriose dalyvavo Sventosios Romos imperatorius Ferdinandas III Prancuzijos Ispanijos Olandijos Portugalijos Sveicarijos Svedijos ir popieziaus atstovai Miunsteryje 1648 m buvo pasirasyta Vestfalijos taika Nuostoliai ir ligosKaro nuniokojimai ilgai buvo istoriku diskusiju objektas Dabar atsargiai ziurima į teiginį kad zuvo iki 30 procentu Vokietijos gyventoju Tikriausiai zuvo 15 20 procentu skaiciuojant karo bado ir ligu aukas Daug tu mirciu ir turto praradima sukele samdytu kareiviu kuriu vadai buvo turtingi o paprasti kareiviai skurdziai ziaurumas ir godumas Karas sukele didelius gyventoju ir ekonomikos sutrikdymus centrineje Europoje bet karas galejo tik pabloginti anksciau prasidejusius pokycius 1618 1648 m Vokietijoje ir aplinkinese zemese įvairios epidemijos kankino kovotojus ir civilius Karo bruozai padejo plisti ligoms daliniu judejimas kariu atvykimas is kitu saliu fronto poslinkiai Be to pabegeliu perteklius miestuose sukeldavo bada ir ligas Informacija apie epidemijas vietinese kronikose ir mokesciu įrasuose nepilna ir gali buti perdeta Kronikos parode kad epidemijos siautejo ne isimtinai karo metu bet keliuose Vokietijos regionuose buvo keleta desimtmeciu pries 1618 m SaltiniaiTrisdesimties metu karas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 144 145 psl Vikiteka Trisdesimtmetis karas vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie kara yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį