Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ispanijos Marokas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ispanijos Marokas, oficialiai Ispanų protektoratas Maroke (isp. Protectorado español de Marruecos, arab. الحماية الإسبانية في المغرب = al-Ḥimāyah al-Isbānīyah fī al-Maghrib) – Ispanijos valdyta teritorija Maroko šiaurinėje dalyje, buvo viena iš trijų Ispanijos kolonijų Afrikoje (kitos – Ispanijos Sachara, Ispanijos Gvinėja). Administracinis centras – Tetuanas.
| Ispanijos protektoratas Maroke isp. Protectorado español de Marruecos arab. الحماية الإسبانية في المغرب | |||||
| Ispanijos protektoratas | |||||
| |||||
| |||||
| Ispanijos protektoratas Maroke | |||||
| Sostinė | Tetuanas | ||||
| Kalbos | Ispanų, arabų | ||||
| Valdymo forma | Protektoratas | ||||
| Sultonas | |||||
| 1912–1927 | |||||
| 1927–1956 | |||||
| Vyr. komisaras | |||||
| 1913 (pirmas) | Felipe Alfau Mendoza | ||||
| 1951–1956 (paskutinis) | Rafael García Valiño | ||||
| Era | Neokolonizmas | ||||
| - Madrido sutartis | 1912 m. lapkričio 27 d. | ||||
| - Maroko nepriklausomybė | 1956 m. balandžio 7 d. | ||||
| Plotas | 20 948 km² | ||||
| Valiuta | Ispanijos peseta | ||||
Istorija
1492 m., Rekonkistos metu, ispanai ir portugalai, išstūmę musulmonus iš Pirėnų pusiasalio, pratęsė savo žygius ir į Magribą (ypač Barbarų krantą). 1497 m. ten buvo įsteigta ispanų tvirtovė Melilja. Seutą užkariavo portugalai, bet 1580 m. ji taip pat grąžinta Ispanijai. Ispanams tapo pavaldūs Orano, Alžyro, Tanžero uostai. Tačiau didesnės teritorijos ispanų Maroke nebuvo užkariautos. Situacija pasikeitė 1912 m. pasirašius Feso taikos sutartį tarp Ispanijos, Vokietijos ir Prancūzijos – sultonas Abdal Hafidas atsisakė Maroko suvereniteto, iš jo karalystės sudarytas Prancūzijos Marokas, Vokietija atsisakė pretenzijų į Maroką ir iš prancūzų įgijo prancūzų valdas Kamerūne, o Ispanijai paskirta šiaurinė šalies dalis. Taip sudarytas Ispanijos Marokas. Seuta ir Melilja į sutartį nepateko, nes buvo laikomos integralia Ispanijos dalimi. Tanžero miestas buvo paskelbtas . pasipriešino ispanų valdžiai ir 1920 m. paskelbė Rifo respubliką ir stojo į . Po 6 metų karo berberai buvo priversti pasiduoti (karo pabaigoje ispanus parėmė prancūzai). 1936 m. Ispanijos Maroke kilo neramumai dėl prasidėjusio Ispanijos pilietinio karo. II pasaulinio karo metais ispanai buvo okupavę Tanžerą. 1956 m. Prancūzijos Marokui paskelbus nepriklausomybę, savo valdų atsisakė ir Ispanija. Tiesa, jos valdoje pasiliko Ispanijos Sachara, Ifnio teritorija bei Seutos ir Meliljos miestai. Pastarąsias dvi valdas Ispanijai pavyko išlaikyti iki šių dienų (nors Marokas laiko jas okupuotomis), o Vakarų Sacharą ir Sidi Ifnį atkovojo Maroko armija.
Kultūra
Ispanijos Marokas pasižymėjo savita kultūrine terpe. Didelę dalį krašto gyventojų sudarė Rekonkistos laikais iš Al Andalūzijos pabėgę žydai (maranų palikuonys). Kita ženkli kultūrinė grupė buvo Rifo bebrerai. Kolonistiniu laikotarpiu teritorijoje apsigyveno nemažai ispanų. Kolonijoje galiojo tradicinė šariato teisė, vietinė mokesčių sistema. Greta arabų kalbos paplito ispanų kalba. Dar ir dabar galima rasti ispaniškų užrašų šiaurės Maroko miestų gatvėse, išlikę tradicinės ispanų architektūros statinių, bažnyčių.
Po Ispanijos Maroko nepriklausomybės dauguma judėjų ir krikščionių iš šio krašto emigravo.
Administracinis suskirstymas
Protektoriatas buvo padalintas į 5 regionus:
| Regionas | Plotas (km2) | Sostinė |
| Lukusas | Larašas | |
| Jebala | Tetuanas | |
| Gomara | Šauenas | |
| Rifas | Vilja Sanchurchas | |
| Kertas | Vilja Nadoras |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos Marokas, Kas yra Ispanijos Marokas? Ką reiškia Ispanijos Marokas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ispanijos Marokas oficialiai Ispanu protektoratas Maroke isp Protectorado espanol de Marruecos arab الحماية الإسبانية في المغرب al Ḥimayah al Isbaniyah fi al Maghrib Ispanijos valdyta teritorija Maroko siaurineje dalyje buvo viena is triju Ispanijos koloniju Afrikoje kitos Ispanijos Sachara Ispanijos Gvineja Administracinis centras Tetuanas Ispanijos protektoratas Maroke isp Protectorado espanol de Marruecos arab الحماية الإسبانية في المغربIspanijos protektoratas 1912 1956 Veliava HerbasLocation of Ispanijos MarokasIspanijos protektoratas MarokeSostine TetuanasKalbos Ispanu arabuValdymo forma ProtektoratasSultonas 1912 1927 1927 1956Vyr komisaras 1913 pirmas Felipe Alfau Mendoza 1951 1956 paskutinis Rafael Garcia ValinoEra Neokolonizmas Madrido sutartis 1912 m lapkricio 27 d Maroko nepriklausomybe 1956 m balandzio 7 d Plotas 20 948 km Valiuta Ispanijos pesetaIstorija1492 m Rekonkistos metu ispanai ir portugalai isstume musulmonus is Pirenu pusiasalio pratese savo zygius ir į Magriba ypac Barbaru kranta 1497 m ten buvo įsteigta ispanu tvirtove Melilja Seuta uzkariavo portugalai bet 1580 m ji taip pat grazinta Ispanijai Ispanams tapo pavaldus Orano Alzyro Tanzero uostai Taciau didesnes teritorijos ispanu Maroke nebuvo uzkariautos Situacija pasikeite 1912 m pasirasius Feso taikos sutartį tarp Ispanijos Vokietijos ir Prancuzijos sultonas Abdal Hafidas atsisake Maroko suvereniteto is jo karalystes sudarytas Prancuzijos Marokas Vokietija atsisake pretenziju į Maroka ir is prancuzu įgijo prancuzu valdas Kamerune o Ispanijai paskirta siaurine salies dalis Taip sudarytas Ispanijos Marokas Seuta ir Melilja į sutartį nepateko nes buvo laikomos integralia Ispanijos dalimi Tanzero miestas buvo paskelbtas pasipriesino ispanu valdziai ir 1920 m paskelbe Rifo respublika ir stojo į Po 6 metu karo berberai buvo priversti pasiduoti karo pabaigoje ispanus pareme prancuzai 1936 m Ispanijos Maroke kilo neramumai del prasidejusio Ispanijos pilietinio karo II pasaulinio karo metais ispanai buvo okupave Tanzera 1956 m Prancuzijos Marokui paskelbus nepriklausomybe savo valdu atsisake ir Ispanija Tiesa jos valdoje pasiliko Ispanijos Sachara Ifnio teritorija bei Seutos ir Meliljos miestai Pastarasias dvi valdas Ispanijai pavyko islaikyti iki siu dienu nors Marokas laiko jas okupuotomis o Vakaru Sachara ir Sidi Ifnį atkovojo Maroko armija KulturaIspanijos Marokas pasizymejo savita kulturine terpe Didele dalį krasto gyventoju sudare Rekonkistos laikais is Al Andaluzijos pabege zydai maranu palikuonys Kita zenkli kulturine grupe buvo Rifo bebrerai Kolonistiniu laikotarpiu teritorijoje apsigyveno nemazai ispanu Kolonijoje galiojo tradicine sariato teise vietine mokesciu sistema Greta arabu kalbos paplito ispanu kalba Dar ir dabar galima rasti ispanisku uzrasu siaures Maroko miestu gatvese islike tradicines ispanu architekturos statiniu baznyciu Po Ispanijos Maroko nepriklausomybes dauguma judeju ir krikscioniu is sio krasto emigravo Administracinis suskirstymasProtektoriatas buvo padalintas į 5 regionus Regionas Plotas km2 SostineLukusas 3114 LarasasJebala 3038 TetuanasGomara 3912 SauenasRifas 3475 Vilja SanchurchasKertas 6117 Vilja Nadoras