Tiškevičiai

Tiškevičiai
Leliva - giminės herbas
Pradininkas	Tiška
Titulas	Grafas, Bajoras
Šalys	LDK
Dvarai	Balbieriškio, Biržų (Astravo), Deltuvos, Dubingių, Kretingos, Lahoisko, Lentvario, Leonpolio, Nemėžio, Palangos, Raudondvario, Trakų Vokės, Valažino, Užutrakio, Žiežmarių
Atšakos	Biržų, Lahoisko

Tiškevičiai (lenk. Tyszkiewiczowie) – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų vadovo Kaleniko Miškovičiaus (minimas 1437 m.) sūnaus Tiškos (rus. Тышко; Timotiejaus). Tiškos sūnūs prie vardų pridėjo tėvavardį Тышкович (Tyškovič). Jis tapo giminės pavarde, kurią lenkų kalbos įtakoje pradėta rašyti Tyszkiewicz.

XVI a. pabaigoje Tiškevičiai tapo pirmaisiais LDK rytinių sričių unitais, tačiau vėliau prisiėmė katalikybę. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII a., turtinę – XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Iš Tiškevičių giminės atstovų 9 buvo vaivados, 2 vyskupai, 3 lauko etmonai, 3 kaštelionai, 3 iždininkai, 4 didieji maršalkos.

Tiškevičių giminės herbas Leliva. Giminės devizas „Deligas quem diligas!“ („Išsirink, ką myli!“)

Valdos

• Biržų (Astravo) majoratas;
• Balbieriškio dvaras;
• Berdyčivo dvaras;
• Darbėnų dvaras;
• Deltuvos dvaras;
• Dubingių dvaras;
• Dunilovičių dvaras;
• Grūšlaukės dvaras;
• Kairėnų dvaras;
• Kapčiamiesčio dvaras;
• Karsakų dvaras;
• Kolbušovo dvaras;
• Kosino dvaras;
• Kretingos dvaras;
• Lahoisko majoratas;
• Lentvario dvaras;
• Leonpolio dvaras;
• Nemėžio dvaras;
• Očeretos dvaras;
• Osovieco dvaras;
• Ostrožankų dvaras;
• Palangos dvaras (XIX a. II pusėje įkūrė kurortą);
• Raudondvario dvaras;
• Trakų Vokės dvaras;
• Užutrakio majoratas;
• Voložino dvaras;
• Verynios dvaras;
• Voinovo dvaras;
• Žiežmarių dvaras.

Tiškevičių atstovai

• Levas Tiškevičius:
  • Skuminas Tiškevičius, Lietuvos dvaro maršalka.
    • Dimitras Tiškevičius (1576–1609 m.), Lietuvos dvaro maršalka, Minsko seniūnas:
    • Teodoras Tiškevičius (m. 1618 m.), LDK iždininkas, Breslaujos, Gardino seniūnas, Naugarduko vaivada. 1597 m. tapo unitu.
      • Jonušas Skuminas Tiškevičius (1572–1642 m.), Breslaujos, Naugarduko seniūnas, Mstislavlio vaivada, LDK raštininkas, Trakų vaivada, Vilniaus vaivada.
• Kazimieras Skuminas Tiškevičius (~1729–1760 m.), Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Getų seniūnas.
• Vincentas Tiškevičius (1792–1870 m.), 1831 m. vadovavo sukilėliams Podolėje.
• Liudvikas Tiškevičius (1748–1808 m.), Lietuvos didysis raštininkas, Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos didysis maršalka, paskutinis iš Skuminų šakos.
• Samuelis Tiškevičius (1889–1954 m.), tipografas, leidėjas;
• Andrius Tiškevičius (g. 1949 m.), Lenkijos kariuomenės generolas.

Lahoisko šaka

• Bazilis (Vosylius) Tiškevičius (1492–1571 m.), grafas, Palenkės vaivada, Smolensko vaivada, Lahoisko šakos pradininkas:
  • Jurgis Tiškevičius (1518–1576 m.) – nuo 1564 m. Vilkmergės seniūnas,Volkovysko seniūnas, Bresto vaivada:
    • Teodoras Frederikas Tiškevičius (1549–1621), Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas:
      • Jonas Tiškevičius (1590–1649 m.) – Kijevo vaivada, Žitomiro ir Šniatinsko seniūnas, 1640-1648 m. Vilkmergės seniūnas.
      • Samuelis Tiškevičius.
      • Jeronimas Tiškevičius.
    • Martynas Tiškevičius (1547–1631 m.), Lenkijos karūnos maršalka, Minsko vaitas:
      • Filonas Tiškevičius (~1590–1648 m.), Minsko žemės teisėjas.
      • Juozapas Tiškevičius (~1588–1648 m.):
        • Pranciškus Tiškevičius.
        • Stanislovas Tiškevičius.
        • Mikalojus Tiškevičius (~1610–1670 m.):
          • Mykolas Jonas Tiškevičius.
          • Emanuelis Vladislovas Tiškevičius (~1650–1704 m.), Lahoisko ir Berdyčivo valdytojas:
            • Antanas Domininkas Tiškevičius (1692–1762 m.), Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.
            • Kazimieras Tiškevičius (~1650–1704 m.), karaliaus vėliavininkas.
            • Teodoras Tiškevičius (~1680–1748 m.), Lahoisko ir Berdyčivo dvarininkas, Bresto pastalininkis, Niechvorovsko seniūnas, Lahoisko linijos pradininkas:
              • Stanislovas Antanas Tiškevičius (1727–1801 m.), Balbieriškio dvarininkas, Ariogalos tijūnas, Lietuvos Tribunolo maršalka, Mstislavlio kaštelionas, Žemaičių ir Notėnų seniūnas:
                • Jurgis Tiškevičius (1768–1831 m.), Petrigorsko rotmistras, Didžiojo seimo atstovas:
                  • Henrikas Jurgis Tiškevičius (1792–1854 m.), Očeretos dvarininkas, Kijevo gubernijos bajorų maršalka, Rusijos valstybės slaptasis patarėjas:
                    • Mykolas Tiškevičius (1824–1854 m.), grafas, Maltos ordino komandoras:
                      • Benediktas Henrikas Tiškevičius, žr. grafų Tiškevičių Lahoisko šakos Raudondavrio linija.
                    • Henrikas Jurgis Tiškevičius (1827–1897 m.), Kijevo banko direktorius.
                    • Mikalojus Tiškevičius (1829– ? m.), Rusijos imperijos kariuomenės karininkas.
                    • Stanislovas Tiškevičius (1829–1897 m.), Humano pavieto bajorų maršalka:
                      • Henrikas Tiškevičius (1847–1917 m.):
                        • Juozapas Tadas Tiškevičius (1880–1944 m.), Lenkijos kariuomenės karys, žuvo II pasauliniame kare:
                          • Henrikas Marija Tiškevičius.
                          • Kristupas Marija Tiškevičius (1911–1977 m.):
                            • Beata Marija Elena Tiškevičiūtė-Kalenicka (g. 1938 m.), Lenkijos aktorė.
                            • Kristupas Jonas Tiškevičius.
                      • Benediktas Tiškevičius (1849–1939):
                        • Andrius Henrikas Tiškevičius (1888–1955).
                        • Henrikas Tiškevičius (1890– ?).
                        • Benediktas Romanas Tiškevičius (1897– ?).
                        • Eustachijus Steponas Tiškevičius (1898–1939).
                      • Mykolas Tiškevičius (1860–1886):
                        • Jurgis Tiškevičius (1886–1956):
                          • Leonas Tiškevičius (g. 1928 m.).
                          • Stanislovas Tiškevičius (g. 1937 m.):
                            • Jurgis Tiškevičius (g. 1964 m.).
                            • Kristupas Tiškevičius (g. 1967 m.).
                    • Vincentas Tiškevičius (1835– ? m.), Rusijos imperijos kariuomenės karininkas.
                  • Vincentas Tomas Tiškevičius (1796–1856 m.), Očeretos dvarininkas, Lenkijos karalystės kariuomenės karininkas, 1831 m. Varšuvos seimo atstovas:
                    • Tadas Jonušas Tiškevičius.
                    • Stanislovas Joachimas Tiškevičius (1834–1911 m.), Očeretos dvarininkas:
                      • Jonušas Tiškevičius (1862–1913 m.):
                        • Jurgis Tiškevičius (1892– po 1945 m.).
                        • Stanislovas Tiškevičius (1896–1954 m.).
                      • Vincentas Tiškevičius (1866–1903 m.):
                        • Vladislovas Tiškevičius (1901– ? m.):
                          • Marekas Tiškevičius (g. 1940 m.):
                            • Petras Tiškevičius (g. 1970 m.).
                  • Jurgis Henrikas Tiškevičius (1797–1850 m.), Verynios ir Kolbušovo dvarininkas (Galicija):
                    • Zdislovas Tiškevičius.
                  • Jaroslavas Tiškevičius.
                • Tadas Tiškevičius (1774–1852 m.), generolas, 1794 m. ir 1831 m. sukilimų veikėjas, 1812 m. Napoleono žygio į Rusiją dalyvis, 1831 m. Laikinosios lenkų centrinės vyriausybės Lietuvoje pirmininkas.
                • Jonas (Jonušas) Tiškevičius (1774–1811 m.), Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės generolas:
                  • Stanislovas Tiškevičius (g. apie 1790 m.):
                    • Kazimieras Tiškevičius (g. apie 1830 m.).
                    • Vladislovas Tiškevičius (g. apie 1830 m.).
                    • Jonušas Tiškevičius (g. apie 1830 m.).
              • Mykolas Tiškevičius (1728–1773 m.), Abiejų Tautų Respublikos karinis veikėjas.
              • Jurgis Mikalojus Tiškevičius (1729–1798 m.), Abiejų Tautų Respublikos karinis veikėjas, Bresto pastalininkis:
                • Gabrielius Tiškevičius (1765–1825 m.), Abiejų Tautų Respublikos karinis veikėjas, Skrikovskio pavieto bajorų maršalka.
                • Honorijus Tiškevičius (1766–1783 m.), Abiejų Tautų Respublikos karinis veikėjas:
                  • Ferdinandas Tiškevičius (1786–1845 m.):
                    • Vladislovas Konstantinas Tiškevičius (1809–1887 m.):
                      • Marcelijus Adomas Tiškevičius (1836–1904 m.), Saksonijos ir Austrijos grafas:
                        • Antanas Vladislovas Tiškevičius.
                        • Vladislovas Juozapas Tiškevičius.
                        • Juozapas Pranciškus Tiškevičius.
                        • Jurgis Pranciškus Tiškevičius.
                        • Vladimiras Ignotas Tiškevičius.
                • Motiejus Tiškevičius (1767– ? m.).
            • Mykolas Tiškevičius (~1680–1762 m.), grafų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos pradininkas (žr. Biržų šaka):
              • Felicijus Tiškevičius (~1719–1762 m.), Lietuvos kariuomenės generolas, Stžalkovo seniūnas:
                • Domininkas Tiškevičius (~1756–1813 m.), Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karo veikėjas, Borisovo pavieto bajorų maršalka.
                • Pijus Tiškevičius (~1759–1858 m.), Lahoisko ir Kapčiamiesčio dvarininkas, Borisovo pavieto bajorų maršalka, 1794 m. sukilimo dalyvis:
                  • Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius (1806–1868 m.), archeologas, etnografas, geografas.
                  • Eustachijus Tiškevičius (1814–1873 m.), archeologas, muziejininkas.
              • Mikalojus Tiškevičius (~1721–1796 m.), Vilniaus kanauninkas, Šv. Kazimiero koplyčios kunigas, Baltojo Erelio ordino kavalierius.
              • Antanas Kazimieras Tiškevičius (1723–1778 m.), Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas:
                • Vincentas Tiškevičius (1757–1816), Antano Kazimiero sūnus, Lietuvos didysis raštininkas, Lietuvos didysis referentas.
            • Juozapas Ignotas Tiškevičius (1724–1815 m.), Kosino, Dubingių ir Voložino dvarininkas, Lenkijos-Lietuvos kavalerijos pulkininkas, 1811 m. įsigijęs Biržų (Astravo) dvarą (žr. Biržų šaka).
    • Petras Tiškevičius (1571–1631 m.), Minsko kaštelionas ir vaivada:
      • Kazimieras Tiškevičius (1598–1652 m.), Lietuvos pataurininkis, Lahoisko ir Berdyčivo valdytojas.
    • Jonas Eustachijus Tiškevičius (~1571–1631 m.), grafas, Lenkijos karūnos rotmistras, Lietuvos paiždininkis, Mstislavlio ir Bresto vaivada:
      • Jurgis Tiškevičius (1596–1656 m.), Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas.
      • Antanas Jonas Tiškevičius (1609–1649 m.), Lietuvos taurininkas, paiždininkis, maršalka:
        • Vladislovas Tiškevičius (1644–1684), Lietuvos raikytojas, Purvienio seniūnas.
      • Felicijonas Tiškevičius (po 1609–1649 m.), Kijevo taurininkas, karaliaus pulkininkas, Žiežmarių ir Rezeknės seniūnas:
        • Mykolas Tiškevičius (XVII a.).
      • Kazimieras Tiškevičius (po 1609–1649 m.), Lietuvos Brastos pakamaris, Dudkų seniūnas:
        • Eustachijus Tiškevičius (XVII a.).
      • Kristupas Tiškevičius (1616–1666 m.), Kijevo taurininkas, karaliaus pulkininkas, Černihovo vaivada, Žitomiro seniūnas:
        • Eustachijus Tiškevičius.
        • Teodoras Tiškevičius.
    • Aleksandras Tiškevičius (~1571– ? m.), karaliaus sekretorius.
    • Jurgis Tiškevičius (~1571–1625 m.), kunigas jėzuitas.
    • Jonas Eustachijus Tiškevičius (m. 1631 m.), Bresto vaivada;
      • Jurgis Tiškevičius (m. 1656 m.), Vilniaus kanauninkas, Vilniaus sufraganas, Žemaitijos vyskupas, Vilniaus vyskupas, 1637 m. Žemaičių Kalvarijos įkūrėjas:
      • Antanas Jonas Tiškevičius (m. 1649 m.), LDK rūmų iždininkas, rūmų maršalka.
  • Eustachijus Serafimas Tiškevičius (m. 1590 m.), Palenkės vaivada, Smolensko kaštelionas.
  • Jonušas Tiškevičius (m. 1649 m.), Vasilijaus vaikaitis, Kijevo vaivada, pulkininkas:
    • Stanislovas Antanas Tiškevičius (1727–1801 m.), Lietuvos tribunolo maršalka, Mstislavlio kaštelionas, Žemaitijos kaštelionas.

Biržų šaka

• Mykolas Tiškevičius (~1680–1762 m.), Lietuvos ir Lenkijos buožės husarų vėliavininkas, Stžalkovo seniūnas, grafų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos pradininkas:

• • Juozapas Ignotas Tiškevičius (1724–1815 m.), Mykolo Jono sūnus, Kosinos, Dubingių ir Voložino dvarininkas, Lenkijos-Lietuvos kavalerijos pulkininkas, 1811 m. įsigijęs Biržų (Astravo) dvarą:
    • Mykolas Juozapas Tiškevičius (1761–1839 m.), Juozapo Ignoto sūnus, Biržų, Dubingių, Voložino dvarininkas, Lenkijos kariuomenės pulkininkas, Tiškevičių giminės II Biržų šakos pradininkas, 1824 m. įsigijęs Palangos dvarą:
      • Jonas Konstantinas Tiškevičius (1801–1862 m.), Mykolo Juozapo sūnus, Biržų dvaro I ordinatas.
      • Juozapas Mykolas Tiškevičius (1805–1844 m.), Mykolo Juozapo sūnus, Palangos, Trakų Vokės ir Voložino dvarininkas:
        • Mykolas Tiškevičius (1826–1897 m.), Juozapo Mykolo sūnus, Biržų dvaro II ordinatas:
          • Juozapas Tiškevičius (1850–1905 m.), Mykolo sūnus, Biržų dvaro III ordinatas, Voinovo (Lenkija) dvarininkas, kolekcininkas numizmatas, „Tiszkewicianos“ sudarytojas ir leidėjas:
            • Vladislovas Tiškevičius (1894–1972 m.), Juozapo sūnus.
            • Juozapas Steponas Tiškevičius (1895–1975 m.), Juozapo sūnus.
            • Steponas Jonas Tiškevičius (1897–? m.), Juozapo sūnus.
            • Jonas Antanas Tiškevičius (1898–1986 m.), Juozapo sūnus:
              • Dimitras Tiškevičius (1933–1980 m.), Jono Antano sūnus;
              • Andrius Jonas Tiškevičius (g. 1959 m.), Jono Antano sūnus.
          • Jonas Leonas Antanas Tiškevičius (1852–1901 m.), Mykolo sūnus, Biržų dvaro IV ordinatas:
            • Alfredas Jonas Tiškevičius (1882–1930 m.), Jono Leono Antano sūnus, Rusijos imperijos ir Lietuvos Respublikos (diplomatas):
              • Jonas Jurgis Tiškevičius (1917–1987 m.), Alfredo Jono sūnus.
        • Juozapas Tiškevičius (1830–1891 m.), Juozapo Mykolo sūnus, Tiškevičių giminės Biržų šakos Kretingos linijos pradininkas (žr. Kretingos linija).
        • Jonas Vytautas Tiškevičius (1831–1892 m.), Juozapo Mykolo sūnus, Trakų Vokės savininkas, grafų Tiškevičių linijos II Biržų šakos Vokės linijos pradininkas (žr. Vokės linija).
        • Vladislovas Tiškevičius (1832– ? m.), Juozapo Mykolo sūnus.
      • Benediktas Emanuelis Tiškevičius (1801–1866 m.), Mykolo Juozapo sūnus, Dubingių, Nemėžio ir Raudondvario dvarininkas, Kauno gubernijos bajorų maršalka, Tiškevičių giminės Raudondvario linijos pradininkas (žr. Raudondvario linija).

Raudondvario linija

• Benediktas Emanuelis Tiškevičius (1801–1866 m.), Mykolo Juozapo sūnus, Dubingių, Nemėžio ir Raudondvario dvarininkas, Kauno gubernijos bajorų maršalka.
  • Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935 m.), Mykolo sūnus, Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus vaikaitis, Raudondvario, Nemėžio, Deltuvos ir Leonpolio dvarininkas, keliautojas, kolekcininkas, fotografas:
    • Benediktas Jonas Tiškevičius (1875–1948 m.), Benedikto Henriko sūnus, Raudondvario dvarininkas:
      • Benediktas Vladislovas Tiškevičius (1905–1956 m.), Benedikto Jono sūnus;
    • Edvardas Tiškevičius (1880–1951 m.), Benedikto Henriko sūnus.

Kretingos linija

• Juozapas Tiškevičius (1830–1891 m.), Juozapo Mykolo sūnus, grafas, Rusijos imperijos kariuomenės pulkininkas, Kretingos, Lentvario, Palangos ir Užutrakio dvarininkas, rūmų ir fabrikų Vilniuje savininkas, Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos Kretingos linijos pradininkas:
  • Juozapas Tiškevičius (1863–1867), Juozapo sūnus.
  • Aleksandras Tiškevičius (1866–1945 m.), Juozapo sūnus, Kretingos dvaro savininkas:
    • Stanislovas Tiškevičius (1888–1965 m.), Aleksandro sūnus, teisininkas, Varšuvos burmistras:
      • Aleksandras Tiškevičius (1918–1995 m.), Stanislovo sūnus.
    • Juozapas Tiškevičius (1890–1967 m.), Aleksandro sūnus, Dunilovičių (Vilniaus kraštas) dvarininkas.
    • Kazimieras Viktoras Tiškevičius (1896–1941 m.), Aleksandro sūnus, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis;
    • Jurgis Tiškevičius (1899–1939 m.), Aleksandro sūnus, sušaudytas Vokietijos kareivių Varšuvoje.
  • Vladislovas Tiškevičius (1865–1936), Juozapo sūnus, Lentvario dvaro savininkas, Vilniaus mokslo ir meno muziejaus įkūrėjas:
    • Steponas Eugenijus Marija Tiškevičius (1894–1976 m.), Vladislovo sūnus, Lentvario dvarininkas, Maltos Ordino riterių tarybos narys.
    • Eugenijus Stanislovas Marija Tiškevičius (1901–1990 m.), Vladislovo sūnus:
      • Eugenijus Tiškevičius (g. 1935 m.), Eugenijaus Stanislovo Marijos sūnus.
  • Antanas Tiškevičius (1866–1919), Juozapo sūnus, Kairėnų ir Osovieco dvarininkas, Vilniaus pramonininkas ir pirklys:
    • Mykolas Tiškevičius (1897–1955), Antano sūnus.
  • Juozapas Tiškevičius, Juozapo sūnus, Užtrakio majorato įkūrėjas ir I ordinatas:
    • Andrius Tiškevičius (1899–1977 m.), Juozapo sūnus, II ir paskutinysis Užutrakio majorato ordinatas.
    • Zdzislovas Stanislovas Kostka Tiškevičius (1901–1941 m.), Juozapo sūnus, Lenkijos karininkas:
      • Juozapas Marija Tiškevičius (g. 1927 m.), Zdzislovo Stanislovo Kostkos sūnus, JAV karo laivyno jūreivis.
      • Andrius Marekas Tiškevičius (g. 1929 m.), Zdzislovo Stanislovo Kostkos sūnus:
        • Motiejus Todas Tiškevięius (g. 1967 m.), Andriaus Mareko sūnus.
      • Artūras Kazimieras Tiškevičius (1933–1967 m.), Zdzislovo Stanislovo Kostkos sūnus, JAV karo lakūnas, Vietnamo karo dalyvis:
        • Grigalius Artūras Tiškevičius (g. 1964 m.), Artūro Kazimiero sūnus.
        • Steponas Andrius Tiškevičius (g. 1966 m.), Artūro Kazimiero sūnus.
      • Karolis Pranciškus Tiškevičius (g. 1935 m.), Zdzislovo Stanislovo Kostkos sūnus:
        • Dovydas Povilas Tiškevičius (g. 1969 m.), Karolio Pranciškaus sūnus.
        • Povilas Mykolas Tiškevičius (g. 1971 m.), Karolio Pranciškaus sūnus.
  • Feliksas Tiškevičius (1869–1933), Juozapo sūnus, Palangos dvaro savininkas:
    • Jonušas Marija Tiškevičius-Lonckis (1900–1987 m.), Felikso sūnus, Posadovo ir Nove Miasto (Lenkija) savininkas, Lenkijos kariuomenės kavalerijos karininkas, Maltos Ordino riteris.
    • Feliksas Tiškevičius-Lonckis (1905–1970 m.), Felikso sūnus, Lvuveko (Lenkija) dvarininkas, Lenkijos kariuomenės kavalerijos karininkas:
      • Steponas Antanas Tiškevičius (g. 1949 m.), Felikso sūnus.
    • Stanislovas Marija Tiškevičius (1907–1974 m.), Felikso sūnus, Palangos dvaro savininkas, JAV kongreso bibliotekos darbuotojas:
      • Juozapas Steponas Tiškevičius (g. 1943 m.), Stanislovo Marijos sūnus:
        • Steponas Tiškevičius (g. 1977 m.), Juozapo Stepono sūnus.
        • Mikalojus Tiškevičius (g. 1994 m.), Juozapo Stepono sūnus.
    • Alfredas Marija Tiškevičius (1913–2008), Felikso sūnus, Palangos miesto garbės pilietis:
      • Adomas Marija Tiškevičius (g. 1940 m.), Alfredo Marijos sūnus, medicinos mokslų daktaras, chirurgas.
  • Jonas Motiejus Tiškevičius (1877–1877 m.), Juozapo sūnus.
  • Kazimieras Tiškevičius (apie 1878–1878 m.), Juozapo sūnus.

Trakų Vokės linija

• Jonas Vytautas Emanuelis Juozapas Tiškevičius (1831–1892 m.), Trakų Vokės ir Voložino dvarininkas, grafų Tiškevičių linijos II Biržų šakos Vokės linijos pradininkas:
  • Jonas Juozapas Tiškevičius (1867-1903 m.), Trakų Vokės ir Voložino dvarininkas:
    • Jonas Mykolas Tiškevičius (1896-1939 m.), Trakų Vokės ir Voložino dvarininkas, Lenkijos seimo atstovas:
      • Zigmantas Jonas Tiškevičius (g. 1934 m.), Vokės ir Voložino grafas:
        • Jonas Zigmantas Tiškevičius.
        • Ričardas Kristupas Tiškevičius.
    • Vladislovas Tiškevičius (1898-1940 m.), Tarnavatkos dvarininkas, Liublino vaivadija:
      • Jonas Jurgis Hubertas Tiškevičius.
      • Artūras Marija Tiškevičius.
    • Mykolas Zigmantas Tiškevičius (1903–1974 m.).

Vikiteka: Tiškevičiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga