Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Manufaktūra lot manufactura rankų darbas iš manus ranka facio darau pramoninės gamybos rūšis paremta samdomuoju rankų da
Manufaktūra
Manufaktūra (lot. manufactura rankų darbas, iš manus 'ranka' + facio 'darau') – pramoninės gamybos rūšis, paremta samdomuoju rankų darbu ir darbo pasidalijimu, kai atskirus produkcijos gamybos etapus atlieka darbuotojai, specializuojantys atskiruose darbo baruose; šį būdą taikanti įmonė. Samdomieji amatininkai dažniausiai rankomis atlikdavo tam tikras operacijas, be to, manufaktūroms nebuvo taikomi reglamentai (statutai); šie veiksniai lėmė smarkiai padidėjusį darbo našumą.
Terminas
Iki pramonės revoliucijos daugelyje Vakarų Europos valstybių manufaktūra buvo tapatinama su fabriku. XVI–XVIII a. manufaktūra vadinta ne gamybos organizavimo forma, bet visa apdirbamoji gamyba apskritai. XIX a. Karlas Marksas manufaktūra ėmė vadinti istorinį ekonominį reiškinį – kapitalistinės gamybos vieną ankstyvųjų rūšių, kai individualaus kapitalisto (savininko) valdomoje įmonėje kiekvienas darbininkas atlieka tam tikrą operaciją, bet jo darbas dar paremtas amatininkiška technika (t. y. nenaudojamos mašinos).
Manufaktūrų tipai
Skiriama išsklaidytoji, centralizuotoji ir mišrioji manufaktūra.
Išsklaidytosios manufaktūros savininkas darbui samdydavo amatininkus namudininkus, kurie dalimis gamino vieną produktą, juos aprūpindavo žaliava ir darbo įrankiais, o vėliau parduodavo jų pagamintus gaminius.
Centralizuotoji manufaktūra – stambi verslo įmonė, kurioje dirbo daug amatininkų, atliekančių įvairias operacijas. Tokios manufaktūros buvo steigiamos tekstilės gaminių, cukraus, popieriaus, stiklo gamyboje, kasyboje, metalurgijoje. Šių manufaktūrų savininkais dažniausiai tapdavo turtingi pirkliai, kartais – buvę cechų meistrai; kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje) manufaktūras t. p. steigė valstybė.
Mišriosios manufaktūros atveju žaliavos pirminį apdirbimą atlikdavo amatininkai namudininkai, vėliau pusgaminiai būdavo tiekiami į manufaktūros dirbtuves – jose būdavo atliekamos sudėtingesnės baigiamosios gamybos operacijos, kurių neįmanoma atlikti namie; tokioms operacijoms buvo būtini sudėtingesni įrenginiai ir kapitalas.
Kai kurie ekonomistai pateikia kitokią manufaktūrų klasifikaciją. Pagal ją skiriamos:
- manufaktūros, kurias steigdavo į miestą ar šalį iš svetur atvykę amatininkai, platinę tam tikros gamybos ar amatų rūšies žinias ir įgūdžius;
- manufaktūros, kuriose buvo naudojamas ir įdarbinami įstatymų nesilaikantys piliečiai;
- manufaktūros, kurios palengva išsiplėtojo iš tam tikrai vietovei būdingų tradicinių amatų.
Kai kuriose valstybėse, pvz., JAV ir kitose išsivysčiusiose šalyse, manufaktūra dažniausiai vadinama ne praeityje egzistavusi ir atgyvenusi, o bet kuri darbo pasidalijimu ir daugiau rankų darbu paremta gamybos forma – pvz., aukštos klasės automobilių, juvelyrinių dirbinių, nedidelio skaičiaus unikalių aukštųjų technologijų įrenginių gamyba ir kita.
Istorija
Pirmosios manufaktūros pradėjo kurtis XIII a. Flandrijoje ir Italijoje, XIV–XV a. Italijos miestuose–valstybėse, suklestėjo XVI–XVII a. Olandijoje, paplito Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. XVII–XVIII a. manufaktūros tapo labiausiai paplitusiomis bendrovėmis Didžiojoje Britanijoje. Tai buvo verpimo manufaktūros, kurios ir tapo pirminio kapitalizmo pradžia Briugėje, Sienoje, Florencijoje. Florencijoje buvo vilnos audimo, Venecijoje ir Genujoje – laivų statybos manufaktūros, Toskanoje ir Lombardijoje – vario ir sidabro rūdynai.
Didžiosios Britanijos manufaktūrose buvo audžiami vilnoniai audiniai, gaminama avalynė, metalo dirbiniai – adatos, peiliai, spynos, viela. Dažnai tokios manufaktūros kurdavosi vienuolynų pastatuose, kuriuos po Reformacijos savininkai pirkdavo iš karaliaus. Tokiose patalpose galėdavo būti įrengta iki 200 audimo staklių, kurias prižiūrėdavo 200 žmonių, jiems padėdavo ir verpstes ruošdavo 200 vaikų, gretimose patalpose 100 moterų šukuodavo vilną, 100 mergaičių ją verpdavo. Didelės manufaktūros statė laivus, vėliau atsirado anglies, geležies rūdos, alavo, švino gamybos manufaktūros.
Dėl manufaktūrų XVI a. pradėjo mažėti cechų reikšmė. Amatų dirbtuvės nebegalėjo konkuruoti su manufaktūromis, kurios naudojo naują techniką. Daug amatininkų ir bežemių valstiečių tapo samdomaisiais darbininkais. XVII a. manufaktūroms prireikė didelio skaičiaus darbuotojų. Darbo sąlygos manufaktūrose, ypač centralizuotose buvo sunkios: darbo diena truko 14–16 val., buvo priimti įstatymai, numatantys griežtas bausmes už darbo drausmės nesilaikymą. Dėl nedidelio darbo užmokesčio daugelis šeimų buvo priverstos į manufaktūras išleisti dirbti moteris ir vaikus, net mažamečius, kurių darbas buvo apmokamas mažiau negu vyrų.
Manufaktūros Lietuvoje
Abiejų Tautų Respublikoje manufaktūros tipo bendrovių atsiradimas siejamas su pirmosiomis necechinėmis dirbtuvėmis – iš pradžių, XVI a. – metalo apdirbimo, stiklo gamybos. 1547 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas suteikė privilegiją Vilniuje steigti stiklo manufaktūrą ir prekiauti stiklo dirbiniais. Ši stiklo manufaktūra buvo pirmoji Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Nuo XVIII a. I pusės manufaktūras pradėjo steigti Lietuvos didikai, daugiausiai Radvilos, savo dvaruose, dabartinės Baltarusijos teritorijoje:
- 1722 m. Nalibokuose taurių ir indų manufaktūrą įsteigė Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė. Čia dirbo meistrai iš Saksonijos. 1862 m. carinės Rusijos valdžia manufaktūrą uždarė;
- Palenkės Bialoje Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė 1738 m. įsteigė pirmąją Abiejų Tautų Respublikoje fajanso indų manufaktūrą, labai prisidėjusią prie tuo metu dar naujos, bet greitai didikų tarpe išpopuliarėjusios – kavos gėrimo mados, išplitimo. Šiame mieste O. Radvilienė XVIII amžiaus I pusėje įsteigė ir daugiau manufaktūrų – 1721, 1732, 1738 m. audinių ir verpimo, 1733 m. – kilimų dirbtuves;
- 1736 m. Slucke Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės sūnus Mykolas Kazimieras Radvila (Žuvelė) įsteigė kontušo juostų manufaktūrą. Ją 1844 m. uždarė carinės Rusijos valdžia;
- 1775 m. Celiachanuose Mykolas Kazimieras Oginskis įsteigė fajanso indų ir vazų manufaktūrą, kuri veikė iki XIX amžiaus pradžios.
Žymiausias manufaktūrų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII amžiaus II pusėje organizatorius buvo karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio karališkųjų ekonomijų valdytoju paskirtas grafas Antanas Tyzenhauzas. Pasikvietęs specialistų jis statė vėjo ir vandens malūnus, kūrė , kalves, , odų dirbtuves, popieriaus fabrikus, pramonės centru pavertė Gardino priemiestį Gorodnicą. Kūrėsi palivarkai su manufaktūromis, o aplink juos – valstiečių kaimai.
Šiaulių ekonomijoje iš valstiečių atimtoje žemėje įkurtas 21 palivarkas, 1765–1768 m. pastatyti 4 vėjo malūnai, 2 alaus daryklos, suremontuoti 3 vandens malūnai. Žagarėje pastatytas vadinamasis vokiškas miestelis meistrams ir kvalifikuotiems darbininkams gyventi. Gruzdžiuose įrengta spirito varykla ir verpykla. Didelės manufaktūros įkurtos Gardine; jose dirbo apie 1500 darbininkų. Alytaus ekonomijoje Bartninkų palivarke veikė gelumbės audykla, metalo liejykla.
Dauguma Abiejų Tautų Respublikos manufaktūrų sunyko kraštą okupavus Rusijos imperijai, pradėtos steigti XIX a. pirmoje pusėje greitai tapo gamyklomis.
Dabartis
Manufaktūros dar pilnai nėra prapuolusios iš istorijos. Daug besivystančių valstybių ekonomikų toliau paremtos įvairių versijų manufaktūromis. Pvz: didžioji dalis drabužių Indijoje pasiuvama nedidelėse manufaktūrose.
Taip pat manufaktūrų yra ir išsivysčiusiose valstybėse. Tokia sistema išsilaiko prabangos prekių sektoriuje (Pvz: unikalių automobilių gamyba, siuvimas mados namuose, juvelyrų darbas ir t. t.). Manufaktūrose pagaminama didelė dalis aukštų technologijų (angl. „hi-tech“), taip pat didelė dalis kosminės pramonės ir unikalių įrenginių. Panašus gamybos charakteris išsilaikė gaminant laboratorijų įrangą ir sintezuojant cheminius junginius, kurie naudojami nedideliais kiekiais.
Literatūra
- I. M. Kulischer. Allgemeine Wirtschaftsgeschichte des Mittelalters und der Neuzeit. Berlin, 1929.
Šaltiniai
- Benjaminas Pladis, Rimantas Zagreckas. Manufaktūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 230 psl.
- http://www.cechbialski.com.pl/index1.php?id=historia Archyvuota kopija 2013-02-26 iš Wayback Machine projekto.
- http://wnetrzahistoryczne.com/2014/05/08/zapomniana-manufaktura-fajansu-w-telechanach-i-kanal-oginskiego/[neveikianti nuoroda]
- Benjaminas Pladis, Rimantas Zagreckas. Manufaktūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 231 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Manufaktūra, Kas yra Manufaktūra? Ką reiškia Manufaktūra?
Manufaktura lot manufactura ranku darbas is manus ranka facio darau pramonines gamybos rusis paremta samdomuoju ranku darbu ir darbo pasidalijimu kai atskirus produkcijos gamybos etapus atlieka darbuotojai specializuojantys atskiruose darbo baruose sį buda taikanti įmone Samdomieji amatininkai dazniausiai rankomis atlikdavo tam tikras operacijas be to manufakturoms nebuvo taikomi reglamentai statutai sie veiksniai leme smarkiai padidejusį darbo nasuma TerminasIki pramones revoliucijos daugelyje Vakaru Europos valstybiu manufaktura buvo tapatinama su fabriku XVI XVIII a manufaktura vadinta ne gamybos organizavimo forma bet visa apdirbamoji gamyba apskritai XIX a Karlas Marksas manufaktura eme vadinti istorinį ekonominį reiskinį kapitalistines gamybos viena ankstyvuju rusiu kai individualaus kapitalisto savininko valdomoje įmoneje kiekvienas darbininkas atlieka tam tikra operacija bet jo darbas dar paremtas amatininkiska technika t y nenaudojamos masinos Manufakturu tipaiSkiriama issklaidytoji centralizuotoji ir misrioji manufaktura Issklaidytosios manufakturos savininkas darbui samdydavo amatininkus namudininkus kurie dalimis gamino viena produkta juos aprupindavo zaliava ir darbo įrankiais o veliau parduodavo ju pagamintus gaminius Centralizuotoji manufaktura stambi verslo įmone kurioje dirbo daug amatininku atliekanciu įvairias operacijas Tokios manufakturos buvo steigiamos tekstiles gaminiu cukraus popieriaus stiklo gamyboje kasyboje metalurgijoje Siu manufakturu savininkais dazniausiai tapdavo turtingi pirkliai kartais buve cechu meistrai kai kuriose salyse pvz Prancuzijoje manufakturas t p steige valstybe Misriosios manufakturos atveju zaliavos pirminį apdirbima atlikdavo amatininkai namudininkai veliau pusgaminiai budavo tiekiami į manufakturos dirbtuves jose budavo atliekamos sudetingesnes baigiamosios gamybos operacijos kuriu neįmanoma atlikti namie tokioms operacijoms buvo butini sudetingesni įrenginiai ir kapitalas Kai kurie ekonomistai pateikia kitokia manufakturu klasifikacija Pagal ja skiriamos manufakturos kurias steigdavo į miesta ar salį is svetur atvyke amatininkai platine tam tikros gamybos ar amatu rusies zinias ir įgudzius manufakturos kuriose buvo naudojamas ir įdarbinami įstatymu nesilaikantys pilieciai manufakturos kurios palengva issipletojo is tam tikrai vietovei budingu tradiciniu amatu Kai kuriose valstybese pvz JAV ir kitose issivysciusiose salyse manufaktura dazniausiai vadinama ne praeityje egzistavusi ir atgyvenusi o bet kuri darbo pasidalijimu ir daugiau ranku darbu paremta gamybos forma pvz aukstos klases automobiliu juvelyriniu dirbiniu nedidelio skaiciaus unikaliu aukstuju technologiju įrenginiu gamyba ir kita IstorijaPirmosios manufakturos pradejo kurtis XIII a Flandrijoje ir Italijoje XIV XV a Italijos miestuose valstybese suklestejo XVI XVII a Olandijoje paplito Didziojoje Britanijoje Prancuzijoje ir kitose Vakaru Europos salyse XVII XVIII a manufakturos tapo labiausiai paplitusiomis bendrovemis Didziojoje Britanijoje Tai buvo verpimo manufakturos kurios ir tapo pirminio kapitalizmo pradzia Briugeje Sienoje Florencijoje Florencijoje buvo vilnos audimo Venecijoje ir Genujoje laivu statybos manufakturos Toskanoje ir Lombardijoje vario ir sidabro rudynai Didziosios Britanijos manufakturose buvo audziami vilnoniai audiniai gaminama avalyne metalo dirbiniai adatos peiliai spynos viela Daznai tokios manufakturos kurdavosi vienuolynu pastatuose kuriuos po Reformacijos savininkai pirkdavo is karaliaus Tokiose patalpose galedavo buti įrengta iki 200 audimo stakliu kurias priziuredavo 200 zmoniu jiems padedavo ir verpstes ruosdavo 200 vaiku gretimose patalpose 100 moteru sukuodavo vilna 100 mergaiciu ja verpdavo Dideles manufakturos state laivus veliau atsirado anglies gelezies rudos alavo svino gamybos manufakturos Del manufakturu XVI a pradejo mazeti cechu reiksme Amatu dirbtuves nebegalejo konkuruoti su manufakturomis kurios naudojo nauja technika Daug amatininku ir bezemiu valstieciu tapo samdomaisiais darbininkais XVII a manufakturoms prireike didelio skaiciaus darbuotoju Darbo salygos manufakturose ypac centralizuotose buvo sunkios darbo diena truko 14 16 val buvo priimti įstatymai numatantys grieztas bausmes uz darbo drausmes nesilaikyma Del nedidelio darbo uzmokescio daugelis seimu buvo priverstos į manufakturas isleisti dirbti moteris ir vaikus net mazamecius kuriu darbas buvo apmokamas maziau negu vyru Manufakturos LietuvojeAbieju Tautu Respublikoje manufakturos tipo bendroviu atsiradimas siejamas su pirmosiomis necechinemis dirbtuvemis is pradziu XVI a metalo apdirbimo stiklo gamybos 1547 m Lietuvos didysis kunigaikstis Zygimantas Augustas suteike privilegija Vilniuje steigti stiklo manufaktura ir prekiauti stiklo dirbiniais Si stiklo manufaktura buvo pirmoji Lietuvos didziojoje kunigaikstysteje Nuo XVIII a I puses manufakturas pradejo steigti Lietuvos didikai daugiausiai Radvilos savo dvaruose dabartines Baltarusijos teritorijoje 1722 m Nalibokuose tauriu ir indu manufaktura įsteige Ona Kotryna Sanguskaite Radviliene Cia dirbo meistrai is Saksonijos 1862 m carines Rusijos valdzia manufaktura uzdare Palenkes Bialoje Ona Kotryna Sanguskaite Radviliene 1738 m įsteige pirmaja Abieju Tautu Respublikoje fajanso indu manufaktura labai prisidejusia prie tuo metu dar naujos bet greitai didiku tarpe ispopuliarejusios kavos gerimo mados isplitimo Siame mieste O Radviliene XVIII amziaus I puseje įsteige ir daugiau manufakturu 1721 1732 1738 m audiniu ir verpimo 1733 m kilimu dirbtuves 1736 m Slucke Onos Kotrynos Sanguskaites Radvilienes sunus Mykolas Kazimieras Radvila Zuvele įsteige kontuso juostu manufaktura Ja 1844 m uzdare carines Rusijos valdzia 1775 m Celiachanuose Mykolas Kazimieras Oginskis įsteige fajanso indu ir vazu manufaktura kuri veike iki XIX amziaus pradzios Vaza Celiachanu manufaktura XVIII a II puse Zymiausias manufakturu Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje XVIII amziaus II puseje organizatorius buvo karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio karaliskuju ekonomiju valdytoju paskirtas grafas Antanas Tyzenhauzas Pasikvietes specialistu jis state vejo ir vandens malunus kure kalves odu dirbtuves popieriaus fabrikus pramones centru paverte Gardino priemiestį Gorodnica Kuresi palivarkai su manufakturomis o aplink juos valstieciu kaimai Siauliu ekonomijoje is valstieciu atimtoje zemeje įkurtas 21 palivarkas 1765 1768 m pastatyti 4 vejo malunai 2 alaus daryklos suremontuoti 3 vandens malunai Zagareje pastatytas vadinamasis vokiskas miestelis meistrams ir kvalifikuotiems darbininkams gyventi Gruzdziuose įrengta spirito varykla ir verpykla Dideles manufakturos įkurtos Gardine jose dirbo apie 1500 darbininku Alytaus ekonomijoje Bartninku palivarke veike gelumbes audykla metalo liejykla Dauguma Abieju Tautu Respublikos manufakturu sunyko krasta okupavus Rusijos imperijai pradetos steigti XIX a pirmoje puseje greitai tapo gamyklomis DabartisManufakturos dar pilnai nera prapuolusios is istorijos Daug besivystanciu valstybiu ekonomiku toliau paremtos įvairiu versiju manufakturomis Pvz didzioji dalis drabuziu Indijoje pasiuvama nedidelese manufakturose Taip pat manufakturu yra ir issivysciusiose valstybese Tokia sistema issilaiko prabangos prekiu sektoriuje Pvz unikaliu automobiliu gamyba siuvimas mados namuose juvelyru darbas ir t t Manufakturose pagaminama didele dalis aukstu technologiju angl hi tech taip pat didele dalis kosmines pramones ir unikaliu įrenginiu Panasus gamybos charakteris issilaike gaminant laboratoriju įranga ir sintezuojant cheminius junginius kurie naudojami nedideliais kiekiais LiteraturaI M Kulischer Allgemeine Wirtschaftsgeschichte des Mittelalters und der Neuzeit Berlin 1929 SaltiniaiBenjaminas Pladis Rimantas Zagreckas Manufaktura Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 230 psl http www cechbialski com pl index1 php id historia Archyvuota kopija 2013 02 26 is Wayback Machine projekto http wnetrzahistoryczne com 2014 05 08 zapomniana manufaktura fajansu w telechanach i kanal oginskiego neveikianti nuoroda Benjaminas Pladis Rimantas Zagreckas Manufaktura Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 231 psl