Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dagestanas rus Дагестан federacinė respublika pietų Rusijoje Kaukaze Vakaruose ribojasi su Čečėnija Gruzija ir Stavropol
Dagestanas
Dagestanas (rus. Дагестан) – federacinė respublika pietų Rusijoje, Kaukaze. Vakaruose ribojasi su Čečėnija, Gruzija ir Stavropolio kraštu, šiaurėje – su Kalmukija, pietuose – su Azerbaidžanu. Rytinę pusę skalauja Kaspijos jūra. Sostinė – Machačkala.
| Dagestano Respublika Республика Дагестан | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | |||||||
| Ekonominis regionas | |||||||
| Administracinis centras | Machačkala | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Vadovas | Muchu Alijevas | ||||||
| Gyventojų | 2 621 000 (22) | ||||||
| Plotas | 50 300 km² (52) | ||||||
| - vandens % | 0,4 % | ||||||
| Tankumas | 52 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | Dagestano RespublikaVikiteka | ||||||
Istorija
Nors Dagestanas – viena mažiausių Rusijos respublikų, jis niekada neturėjo vieningos istorijos. Šiaurinė, lyguminė, dabartinio Dagestano dalis vystėsi kaip Ponto stepės dalis, o pietinė, kalnuotoji, dėl sudėtingo reljefo niekuomet nesudarė vieningo politinio junginio, o buvo kaip daugybės kalnų slėnių, valstybėlių ir kultūrų mozaika. Kalnuotasis Dagestanas ir ypač jo pajūrio žemumos buvo vienas iš strateginių kelių skyrusių (ir kartu jungusių) Europą ir Aziją, todėl tai buvo svarbus regionas visoms piečiau egzistavusioms imperijoms.
Seniausiais laikais kalnuotojo Dagestano gyventojus galėjo kultūriškai ir politiškai įtakoti Kaukazo Albanija, o nuo pirmųjų krikščioniškosios eros amžių hegemoniją čia paėmė Partų imperija, vėliau Sasanidų imperija. VIII a. čia islamą ėmė skleisti Kalifatas, kurio svarbiausiu avanposu tapo Derbento miestas.
Tiesa, islamo plitimui labai trukdė kalnų slėnių izoliacija. Todėl islamizacija buvo baigta tik apie XV a., kuomet Dagestanas buvo suspaustas tarp dviejų musulmoniškų imperijų: Aukso ordos šiaurėje ir Timūridų pietuose. XVIII a. pradžioje kalnuotąjį Dagestaną bandė nukariauti ir prie Persijos prijungti .
Tarp šių išorinių invazijų ir užkariavimų Dagestanas išgyveno dezintegracijos laikotarpius, kuomet atskiruose slėniuose egzistavo smulkios kunigaikštystės. Svarbiausios tarp jų buvo lakų Kuzikumucho kunigaikštystė, darginų , tabasaranų , avarų ir kt.
XIX a. I pusėje Dagestaną prisijungė Rusijos imperija, tačiau dėl užtrukusio kontrolę įgijo tik apie 1859 m. 1860 m. čia suformuota (apėmė tik Kalnuotąjį Dagestaną). 1921 m. sudaryta (į kurią įjungtos ir nogajų bei kumykų gyvenamos Pakaspijo žemumos šiaurėje). Nuo 1991 m. yra federacinė Rusijos respublika. Veikia separatistinės organizacijos, kovojančios už krašto nepriklausomybę.
Geografija
Dagestanas išsidėstęs Šiaurės Kaukazo kalnų rytinėje dalyje. Aukštis iki 4466 m (Bazardiuziu k.). Šiaurėje pereina į Pakaspijo žemumą, plytinčią žemiau jūros lygio (iki -28 m).
Klimatas vidutinių platumų. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo +1,4 °C iki -11 °C (kalnuose), liepos vidutinė temperatūra 24 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 200–800 mm. Didžiausios upės – Terekas, Sulakas, Samuras, Kuma, .
Šiaurėje būdingos pusdykumės ir dykumos. Pietuose – kalnų plačialapiai (ąžuolai, bukai, skroblai) ir mišrieji miškai, aukštikalnėse – alpinės ir subalpinės pievos.
Gyventojai
Dagestane yra 10 miestų; didžiausi:
- Machačkala – 466,9 tūkst. gyv. (2007 m.)
- Chasaviurtas – 126,0
- Derbentas – 127,7
- Kaspijskas – 100,5
- Buinakskas – 61,3
- Kizliaras – 48,7
- Izberbašas – 41,8
- Kiziljurtas – 33,7
- – 35,8
Tautinė sudėtis (2002 m.):
- Kaukazo avarai (tarp jų , didojai, , , ) – 29,4 %
- darginai – 16,5 %
- kumykai – 14,2 %
- lezginai – 13,1 %
- lakai – 5,4 %
- rusai – 4,7 %
- tabasaranai – 4,3 %
- azerbaidžaniečiai – 4,3 %
- čečėnai – 3,4 %
- nogajai – 1,5 %
- rutulai – 0,9 %
- agulai – 0,9 %
Nuorodos
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2010-11-26 iš Wayback Machine projekto.
| Rusijos Federacijos administracinės teritorijos | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Federaliniai subjektai | |||||||||||||
| |||||||||||||
| Federalinės apygardos | |||||||||||||
| Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas | |||||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dagestanas, Kas yra Dagestanas? Ką reiškia Dagestanas?
Dagestanas rus Dagestan federacine respublika pietu Rusijoje Kaukaze Vakaruose ribojasi su Cecenija Gruzija ir Stavropolio krastu siaureje su Kalmukija pietuose su Azerbaidzanu Rytine puse skalauja Kaspijos jura Sostine Machackala Dagestano Respublika Respublika Dagestan Issamiau Issamiau Valstybe RusijaFederaline apygardaEkonominis regionasAdministracinis centras MachackalaOficialios kalbos rusuVadovas Muchu AlijevasGyventoju 2005 2 621 000 22 Plotas 50 300 km 52 vandens 0 4 Tankumas 2005 52 zm km Vikiteka Dagestano RespublikaVikitekaIstorijaPagrindinis straipsnis Dagestano istorija Nors Dagestanas viena maziausiu Rusijos respubliku jis niekada neturejo vieningos istorijos Siaurine lygumine dabartinio Dagestano dalis vystesi kaip Ponto stepes dalis o pietine kalnuotoji del sudetingo reljefo niekuomet nesudare vieningo politinio junginio o buvo kaip daugybes kalnu sleniu valstybeliu ir kulturu mozaika Kalnuotasis Dagestanas ir ypac jo pajurio zemumos buvo vienas is strateginiu keliu skyrusiu ir kartu jungusiu Europa ir Azija todel tai buvo svarbus regionas visoms pieciau egzistavusioms imperijoms Seniausiais laikais kalnuotojo Dagestano gyventojus galejo kulturiskai ir politiskai įtakoti Kaukazo Albanija o nuo pirmuju krikscioniskosios eros amziu hegemonija cia paeme Partu imperija veliau Sasanidu imperija VIII a cia islama eme skleisti Kalifatas kurio svarbiausiu avanposu tapo Derbento miestas Tiesa islamo plitimui labai trukde kalnu sleniu izoliacija Todel islamizacija buvo baigta tik apie XV a kuomet Dagestanas buvo suspaustas tarp dvieju musulmonisku imperiju Aukso ordos siaureje ir Timuridu pietuose XVIII a pradzioje kalnuotajį Dagestana bande nukariauti ir prie Persijos prijungti Tarp siu isoriniu invaziju ir uzkariavimu Dagestanas isgyveno dezintegracijos laikotarpius kuomet atskiruose sleniuose egzistavo smulkios kunigaikstystes Svarbiausios tarp ju buvo laku Kuzikumucho kunigaikstyste darginu tabasaranu avaru ir kt XIX a I puseje Dagestana prisijunge Rusijos imperija taciau del uztrukusio kontrole įgijo tik apie 1859 m 1860 m cia suformuota apeme tik Kalnuotajį Dagestana 1921 m sudaryta į kuria įjungtos ir nogaju bei kumyku gyvenamos Pakaspijo zemumos siaureje Nuo 1991 m yra federacine Rusijos respublika Veikia separatistines organizacijos kovojancios uz krasto nepriklausomybe GeografijaDagestano fizinis zemelapis Dagestanas issidestes Siaures Kaukazo kalnu rytineje dalyje Aukstis iki 4466 m Bazardiuziu k Siaureje pereina į Pakaspijo zemuma plytincia zemiau juros lygio iki 28 m Klimatas vidutiniu platumu Vidutine sausio menesio temperatura nuo 1 4 C iki 11 C kalnuose liepos vidutine temperatura 24 C Vidutinis metinis krituliu kiekis 200 800 mm Didziausios upes Terekas Sulakas Samuras Kuma Siaureje budingos pusdykumes ir dykumos Pietuose kalnu placialapiai azuolai bukai skroblai ir misrieji miskai aukstikalnese alpines ir subalpines pievos GyventojaiDagestanieciai Dagestane yra 10 miestu didziausi Machackala 466 9 tukst gyv 2007 m Chasaviurtas 126 0 Derbentas 127 7 Kaspijskas 100 5 Buinakskas 61 3 Kizliaras 48 7 Izberbasas 41 8 Kiziljurtas 33 7 35 8 Tautine sudetis 2002 m Kaukazo avarai tarp ju didojai 29 4 darginai 16 5 kumykai 14 2 lezginai 13 1 lakai 5 4 rusai 4 7 tabasaranai 4 3 azerbaidzanieciai 4 3 cecenai 3 4 nogajai 1 5 rutulai 0 9 agulai 0 9 NuorodosOficiali svetaine Archyvuota kopija 2010 11 26 is Wayback Machine projekto Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas