Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Altajaus Respublika rus Республика Алтай Алтай Республика federalinė Rusijos žemė respublika Šis administracinis vieneta
Altajaus Respublika
Altajaus Respublika (rus. Республика Алтай; Алтай Республика) – federalinė Rusijos žemė (respublika). Šis administracinis vienetas nepriklauso Altajaus kraštui, nors anksčiau įėjo į jo sudėtį.
| Altajaus Respublika Республика Алтай Алтай Республика | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Sibiro federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Vakarų Sibiras | ||||||
| Administracinis centras | Gorno Altaiskas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, altajiečių, kazachų. | ||||||
| Respublikos vadovas | |||||||
| Gyventojų | 202 947 (79 vieta) | ||||||
| Plotas | 92 600 km² (38 vieta) | ||||||
| - vandens % | 0,2 % | ||||||
| Tankumas | 2,19 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | Altajaus RespublikaVikiteka | ||||||
Geografija
Respublika yra pačiame Azijos centre, sandūroje tarp Sibiro taigos, Kazachstano stepių ir Mongolijos pusdykumių. Miškai dengia 25 % respublikos teritorijos. Respublikos plotas yra 92,600 km².
Ribojasi su Rusijos subjektais: Kemerovo sritimi (šiaurė), Chakasija (pietryčiai), Tuva (rytai), Altajaus kraštu (vakarai ir šiaurės vakarai); su užsienio valstybėmis: Mongolija (pietryčiai), Kinija (pietūs), Kazachstanu (pietūs ir pietvakariai).
Aukščiausias taškas: Beluchos kalnas (4506 m). Didžiausias atstumas iš šiaurės į pietus: 360 km. Didžiausias atstumas iš rytų į vakarus: 380 km. Laiko juosta: (NOVT/NOVST) +0600 (NOVT)/+0700 (NOVST).
Hidrografiniame respublikos tinkle – apie 20000 upių, bendras jų ilgis apie 60000 km. Didžiausios upės – Katūnė ir Bija, kurių santaka formuoja vieną iš didžiausių Sibiro upių -Obę.
Respublikoje yra apie 7000 ežerų, kurių bendras plotas sudaro apie 700 km². Didžiausias ežeras – Teleckojės ežeras, 80 km ilgio ir 5 km pločio, jo plotas – 230,8 km², didžiausias gylis – 325 m. Altajaus kalnų ežerai pasižymi nepaprastai švariu gėlu vandeniu. Telecko ežero tūris 40 km³. Potencialus apskaičiuotas požeminio vandens rezervų sunaudojimas sudaro apie 22 milijonai m³ per dieną, šiandienai sunaudojama tik 44000 m³.
Reljefas daugiausia kalnuotas, tai lemia kaiminystė su Rusijos dalimi, kurioje yra Altajaus kalnų sistema. Aukštas kalnų keteras ir kalvagūbrius skiria siauri ir gilūs upių slėniai. Aukščiausia viršūnė – Beluchos kalnas (4506 m) – aukščiausia Sibiro viršūnė.
Gamtiniai ištekliai
Vandens ištekliai – vieni svarbiausių gamtinių išteklių respublikoje. Altajaus kalnuose gausu mineralinių versmių, pasižyminčių gydomosiomis savybėmis. Altajaus ledynai sudaro didžiąją gėlo vandens išteklių dalį. Bendrasis visų užregistruotų Altajaus ledynų tūris yra 57 km³, tarp jų 52 km³ vandens. Ledynų atsarga viršija vidutinį kasmetinį Altajaus upių nutekėjimo tūrį, kuris ilgus metus buvo 43 km³ per metus. Didžiausi ledynai: (35 km²), (21 km²), (17 km²), ir (16 km²).
Tarp naudingų iškasenų: sidabras, geležies rūda, litis ir kt.
Klimatas
Respublikoje vyrauja žemyninis klimatas su santykinai trumpomis ir karštomis vasaromis (birželį–rugpjūtį) ir ilgomis, šaltomis ir kai kuriose vietose labai speiguotomis žiemomis (lapkritis–kovas).
Pietrytinėse respublikos dalyse klimatas (Ulagano ir Koš Agačo rajonuose) yra atšiauresnis nei šiaurinėse ar šiaurės rytinėse dalyse.
- Vidutinė metinė temperatūra: nuo +1 °C iki -6.7 °C.
- Sausio temperatūros amplitudė: nuo -9.2 °C iki -31 °C.
- Liepos temperatūros amplitudė: nuo +11 °C iki +19 °C.
- Vidutinis kritulių kiekis: 100-1000 mm.
Gyventojai
2002 m. gyventojų respublikoje buvo: etninių rusų – 116,5 tūkst. (57 proc. respublikos gyventojų), altajiečių – 62,2 tūkst. (30,6 proc.). Kiti gyventojai – kazachai (12,1 tūkst.), (2,4 tūkst.), (1,5 tūkst.), ukrainiečiai (1,4 tūkst.) ir kitų tautybių atstovai.
- Populiacija: 202 947 (2002 m.)
- Mieste: 53 538 (26,4 %)
- Kaime: 149 409 (73,6 %)
- Vyrų: 96 572 (47,6 %)
- Moterų: 106 375 (52,4 %)
- Moterų tūkstančiui vyrų: 1,102
- Amžiaus vidurkis: 30.5 metų
- Mieste: 29,4 metų
- Kaime: 30,9 metų
- Vyrų: 29,0 metų
- Moterų: 32,0 metų
- Šeimų skaičius: 69,004 (200 100 žmonių)
- Mieste: 19 864 (55 578 žmonių)
- Kaime: 49 140 (147 522 žmonių)
Didžiausi miestai
Didžiausi miestai 2002 m. (> 5 tūkst. gyventojų):
- Gorno Altaiskas
Administracinis suskirstymas
Administraciniai vienetai:
- respublikos pavaldumo miestas:
- Gorno Altaiskas (Горно-Алтайск)
- rajonai:
- Čemalo (Чемальский) – 7 apylinkės;
- Čojos (Чойский) – 7 apylinkės;
- Koš Agačo (Кош-Агачский) – 7 apylinkės;
- Maimos (Майминский) – 12 apylinkių;
- Ongudajaus (Онгудайский) – 10 apylinkių;
- Šebalino (Шебалинский) – 11 apylinkių;
- Turočiako (Турочакский) – 9 apylinkės;
- Ulagano (Улаганский) – 7 apylinkės;
- Ust Kano (Усть-Канский) – 11 apylinkių;
- Ust Koksos (Усть-Коксинский) – 9 apylinkės.
Istorija
Nacionalinė Altajaus autonomija buvo įkurta 1922 m. birželio 1 d. kaip Oirotų autonominė sritis (Ойротская автономная область), Altajaus krašto dalis. 1948 m. sausio 7 d. ji pervadinta į Kalnų Altajaus autonominę sritį (Горно-Алтайская автономная область) Altajaus krašto sudėtyje. 1991 m. sritis reorganizuota į autonominę tarybinę socialistinę respubliką (ATSR). 1992 m. buvo pervadinta į Altajaus Respubliką.
Politika
Vyriausybei Altajaus respublikoje vadovauja respublikos vadovas, renkamas ketverių metų kadencijai. Dabar vyriausybės vadovas yra , perėmęs šį postą iš . Įstatyminis respublikos organas yra respublikos susirinkimas El Kurultai, kurį sudaro 41 atstovas, renkamas ketverių metų kadencijai.
Respublikos konstitucija priimta 1997 m. birželio 7 d.
Ekonomika
Altajaus Respublika yra labiau agrokultūrinė nei pramoninė, labiausiai plėtojama pramonė yra maisto pramonė, ne geležies metalurgija, cheminės medžiagos, aukso kasyba, ir miško pramonė.
Susisiekimas
Atsižvelgiant į respublikos geografinius ypatumus, yra dvi pagrindinės transporto rūšys: motorinės transporto priemonės (virš 90 % viso transporto srauto) ir oro transportas (keleivių ir pašto skraidinimas). Vyrauja motorinis transportas. Automobilių kelių ilgis yra apie 3500 km, 572 km iš jų yra automagistralės, Federacinio svarbumo kelias – Novosibirsko-Bijsko- (Čiuisko automagistralė).
Švietimas
Respublikoje yra vienas universitetas (), 12 kolegijų, 205 vidurinės mokyklos.
Religija
Tradicinė Altajaus religija yra šamanizmas; daug rusų yra ortodoksai krikščionys. Iš kaimyninių Mongolijos ir Tuvos įvyko staigi Tibeto budizmo ekspansija.
1904–1930 m. dauguma altajiečių iš šamanizmo perėjo į naują religinį judėjimą (arba Ak Jang, „Baltasis tikėjimas“). Šis tikėjimas išliko kaip svarbus altajiečių savimonės elementas, šiomis dienomis atgimęs keletu formų.
- Рудой А. Н., Кирьянова М. Р. Научное и рекреационное значение великих геологических памятников Алтая: к созданию Алтайского ледникового парка // Известия Русского географического общества, 2004. — Вып. 5. — С. 61-69. Archyvuota kopija 2012-05-22 iš Wayback Machine projekto.
rus. Agni Yoga Naujojo amžiaus pasekėjai dažnai keliauja į Beluchos kalną.
| Rusijos Federacijos administracinės teritorijos | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Federaliniai subjektai | |||||||||||||
| |||||||||||||
| Federalinės apygardos | |||||||||||||
| Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas | |||||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Altajaus Respublika, Kas yra Altajaus Respublika? Ką reiškia Altajaus Respublika?
Altajaus Respublika rus Respublika Altaj Altaj Respublika federaline Rusijos zeme respublika Sis administracinis vienetas nepriklauso Altajaus krastui nors anksciau įejo į jo sudetį Altajaus Respublika Respublika Altaj Altaj RespublikaValstybe RusijaFederaline apygarda Sibiro federaline apygardaEkonominis regionas Vakaru SibirasAdministracinis centras Gorno AltaiskasOficialios kalbos rusu altajieciu kazachu Respublikos vadovasGyventoju 2002 202 947 79 vieta Plotas 92 600 km 38 vieta vandens 0 2 Tankumas 2002 2 19 zm km Vikiteka Altajaus RespublikaVikitekaGeografijaRespublika yra paciame Azijos centre sanduroje tarp Sibiro taigos Kazachstano stepiu ir Mongolijos pusdykumiu Miskai dengia 25 respublikos teritorijos Respublikos plotas yra 92 600 km Ribojasi su Rusijos subjektais Kemerovo sritimi siaure Chakasija pietryciai Tuva rytai Altajaus krastu vakarai ir siaures vakarai su uzsienio valstybemis Mongolija pietryciai Kinija pietus Kazachstanu pietus ir pietvakariai Auksciausias taskas Beluchos kalnas 4506 m Didziausias atstumas is siaures į pietus 360 km Didziausias atstumas is rytu į vakarus 380 km Laiko juosta NOVT NOVST 0600 NOVT 0700 NOVST Hidrografiniame respublikos tinkle apie 20000 upiu bendras ju ilgis apie 60000 km Didziausios upes Katune ir Bija kuriu santaka formuoja viena is didziausiu Sibiro upiu Obe Respublikoje yra apie 7000 ezeru kuriu bendras plotas sudaro apie 700 km Didziausias ezeras Teleckojes ezeras 80 km ilgio ir 5 km plocio jo plotas 230 8 km didziausias gylis 325 m Altajaus kalnu ezerai pasizymi nepaprastai svariu gelu vandeniu Telecko ezero turis 40 km Potencialus apskaiciuotas pozeminio vandens rezervu sunaudojimas sudaro apie 22 milijonai m per diena siandienai sunaudojama tik 44000 m Reljefas daugiausia kalnuotas tai lemia kaiminyste su Rusijos dalimi kurioje yra Altajaus kalnu sistema Aukstas kalnu keteras ir kalvagubrius skiria siauri ir gilus upiu sleniai Auksciausia virsune Beluchos kalnas 4506 m auksciausia Sibiro virsune Gamtiniai istekliaiVandens istekliai vieni svarbiausiu gamtiniu istekliu respublikoje Altajaus kalnuose gausu mineraliniu versmiu pasizyminciu gydomosiomis savybemis Altajaus ledynai sudaro didziaja gelo vandens istekliu dalį Bendrasis visu uzregistruotu Altajaus ledynu turis yra 57 km tarp ju 52 km vandens Ledynu atsarga virsija vidutinį kasmetinį Altajaus upiu nutekejimo turį kuris ilgus metus buvo 43 km per metus Didziausi ledynai 35 km 21 km 17 km ir 16 km Tarp naudingu iskasenu sidabras gelezies ruda litis ir kt KlimatasSavlo ezeras Respublikoje vyrauja zemyninis klimatas su santykinai trumpomis ir karstomis vasaromis birzelį rugpjutį ir ilgomis saltomis ir kai kuriose vietose labai speiguotomis ziemomis lapkritis kovas Pietrytinese respublikos dalyse klimatas Ulagano ir Kos Agaco rajonuose yra atsiauresnis nei siaurinese ar siaures rytinese dalyse Vidutine metine temperatura nuo 1 C iki 6 7 C Sausio temperaturos amplitude nuo 9 2 C iki 31 C Liepos temperaturos amplitude nuo 11 C iki 19 C Vidutinis krituliu kiekis 100 1000 mm GyventojaiTeleckojes ezeras 2002 m gyventoju respublikoje buvo etniniu rusu 116 5 tukst 57 proc respublikos gyventoju altajieciu 62 2 tukst 30 6 proc Kiti gyventojai kazachai 12 1 tukst 2 4 tukst 1 5 tukst ukrainieciai 1 4 tukst ir kitu tautybiu atstovai Populiacija 202 947 2002 m Mieste 53 538 26 4 Kaime 149 409 73 6 Vyru 96 572 47 6 Moteru 106 375 52 4 Moteru tukstanciui vyru 1 102 Amziaus vidurkis 30 5 metu Mieste 29 4 metu Kaime 30 9 metu Vyru 29 0 metu Moteru 32 0 metu Seimu skaicius 69 004 200 100 zmoniu Mieste 19 864 55 578 zmoniu Kaime 49 140 147 522 zmoniu Didziausi miestai Didziausi miestai 2002 m gt 5 tukst gyventoju Gorno AltaiskasAdministracinis suskirstymasGorno AltaiskasPagrindinis straipsnis Altajaus administracinis suskirstymas Administraciniai vienetai respublikos pavaldumo miestas Gorno Altaiskas Gorno Altajsk rajonai Cemalo Chemalskij 7 apylinkes Cojos Chojskij 7 apylinkes Kos Agaco Kosh Agachskij 7 apylinkes Maimos Majminskij 12 apylinkiu Ongudajaus Ongudajskij 10 apylinkiu Sebalino Shebalinskij 11 apylinkiu Turociako Turochakskij 9 apylinkes Ulagano Ulaganskij 7 apylinkes Ust Kano Ust Kanskij 11 apylinkiu Ust Koksos Ust Koksinskij 9 apylinkes IstorijaNacionaline Altajaus autonomija buvo įkurta 1922 m birzelio 1 d kaip Oirotu autonomine sritis Ojrotskaya avtonomnaya oblast Altajaus krasto dalis 1948 m sausio 7 d ji pervadinta į Kalnu Altajaus autonomine sritį Gorno Altajskaya avtonomnaya oblast Altajaus krasto sudetyje 1991 m sritis reorganizuota į autonomine tarybine socialistine respublika ATSR 1992 m buvo pervadinta į Altajaus Respublika PolitikaVyriausybei Altajaus respublikoje vadovauja respublikos vadovas renkamas ketveriu metu kadencijai Dabar vyriausybes vadovas yra peremes sį posta is Įstatyminis respublikos organas yra respublikos susirinkimas El Kurultai kurį sudaro 41 atstovas renkamas ketveriu metu kadencijai Respublikos konstitucija priimta 1997 m birzelio 7 d EkonomikaAltajaus samanu plakimas Muzika buvo vienas is budu kaip Sibiro samanai pasiekdavo transa savihipnoze Altajaus Respublika yra labiau agrokulturine nei pramonine labiausiai pletojama pramone yra maisto pramone ne gelezies metalurgija chemines medziagos aukso kasyba ir misko pramone SusisiekimasAtsizvelgiant į respublikos geografinius ypatumus yra dvi pagrindines transporto rusys motorines transporto priemones virs 90 viso transporto srauto ir oro transportas keleiviu ir pasto skraidinimas Vyrauja motorinis transportas Automobiliu keliu ilgis yra apie 3500 km 572 km is ju yra automagistrales Federacinio svarbumo kelias Novosibirsko Bijsko Ciuisko automagistrale SvietimasRespublikoje yra vienas universitetas 12 kolegiju 205 vidurines mokyklos ReligijaTradicine Altajaus religija yra samanizmas daug rusu yra ortodoksai krikscionys Is kaimyniniu Mongolijos ir Tuvos įvyko staigi Tibeto budizmo ekspansija 1904 1930 m dauguma altajieciu is samanizmo perejo į nauja religinį judejima arba Ak Jang Baltasis tikejimas Sis tikejimas isliko kaip svarbus altajieciu savimones elementas siomis dienomis atgimes keletu formu Rudoj A N Kiryanova M R Nauchnoe i rekreacionnoe znachenie velikih geologicheskih pamyatnikov Altaya k sozdaniyu Altajskogo lednikovogo parka Izvestiya Russkogo geograficheskogo obshestva 2004 Vyp 5 S 61 69 Archyvuota kopija 2012 05 22 is Wayback Machine projekto rus Agni Yoga Naujojo amziaus pasekejai daznai keliauja į Beluchos kalna Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas