Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaurės Kaukazo regionas Дагъустан ДагестанŠalis Rusija Dagestanas šiaurės rytų AzerbaidžanasTautos lakai lezginai dargi
Dagestano istorija
| Šiaurės Kaukazo regionas Дагъустан / Дагестан | |
|---|---|
| Šalis | Rusija (Dagestanas), šiaurės rytų Azerbaidžanas |
| Tautos | lakai, lezginai, darginai, avarai ir kt. |
| Miestai | Derbentas, , , |
| Vikiteka | VikitekaVikiteka |
| Šiaurės Kaukazo regionai Čerkesija, Osetija, , Dagestanas | |
Dagestanas – istorinis regionas Šiaurės Kaukaze, kuris apima pietinę (kalnuotąją) dabartinės Dagestano respublikos (Rusijos Federacijos sudėtyje) dalį. Jam taip pat gali būti priskirtinos ir gretimos teritorijos šiaurės rytų Azerbaidžane.
Geografija ir įvairovė
Dagestanas užima pailgą, į pietus smailėjantį, kalnuotą ruožą, įsiterpusį tarp Didžiojo Kaukazo (už jo yra Širvanas, Heretija ir Kachetija) ir Kaspijos jūros. Šiaurėje, ties Sulako žemupiu, regionas siekiasi su (kartais įtraukiama į Dagestano sampratą), o šiaurės vakaruose – su Čečėnija, nuo kurios skiria . Kaspijos pajūryje yra siauras žemumų ruožas, kuris buvo vienas iš kelių geografinių koridorių, jungusių Europą su Azija per Kaukazo kalnyną.
Dagestanas yra laikomas vienu iš lingvistiškai ir kultūriškai įvairiausių pasaulio regionų, nes šią nedidelę teritoriją sudaro keliasdešimt atskirų kultūrinių regionų, apsiribojančių nedideliais uždarais kalnų slėniais, kurių kiekvienas kalba atskira tarme arba kalba, turi atskirą tapatybę. Sąlyginai šiuos slėnius galima grupuoti į didesnius regionus:
- Avaristanas – šiaurės vakarinė Dagestano dalis, kur vyrauja avarų, didojų, etninės grupės. Čia išskiriami etniniai regionai , , , , , , , , , , ;
- Dargo – šiaurės rytinė Dagestano dalis, kur vyrauja keliolika kalbų kalbantys darginai. Čia išskiriami etniniai regionai , , , ir kt.;
- Lakija – centrinė Dagestano dalis, kur vyrauja lakai;
- Lezgistanas – pietinė Dagestano dalis, kur vyrauja lezginai (apima etnografinius Kiuros, Samuro ir Kubos regionus) ir jiems lingvistiškai giminingi tabasaranai (), rutulai (Rutulas), cachurai (Cachuras), agulai (Agulas). Dalis jo priklauso Azerbaidžanui;
- (Miuškiuras) – piečiausias istorinio Dagestano kampas, kuriam būdingos lygumos. Iš pradžių jame gyveno dagestaniečių kalbomis kalbėjusios tautos (jų palikuonys yra dab. ), vėliau regionas buvo stipriai persizuotas ir persai (tatai) čia sudarė didžiąją gyventojų dalį. Šiuo metu vyrauja azerbaidžaniečių etninė grupė. Kartais priskiriamas istoriniam Azerbaidžanui;
Pavadinimai
Dagestano gyventojai niekada neturėjo bendros tapatybės ir termino įvardinti savo regionui. Dabartinis regiono pavadinimas yra kilęs iš turkų kalbos ir reiškia „kalnų šalis“ (turk. Dağ „kalnas“, pers. = -stan „šalis“). Istoriškai šiai teritorijai įvardinti buvo naudojami įvairūs pavadinimai, duoti aplinkinių tautų. Antikoje regionas vadintas Albanija. Vėliau jis buvo žinomas kaip Lezgistanas (o visi jo gyventojai – lezginai), Taulistanas ir pan.
Senovė
| Šiaurės Kaukazo istorija |
| Zygai, Alanai, |
| Chazarų kaganatas |
| , |
| Kipčiakai > Mongolų imperija |
| , , Avarų chanatas |
| , |
| Rusijos imperija |
| , , |
| Rusijos TFSR: |
| , Adygėja, Karačiajų Čerkesija, Kabarda-Balkarija, Šiaurės Osetija, , Dagestanas |
| Rusijos federacija |
| (Kaukazo emyratas) |
| Šiaurės Kaukazo regionai |
| Čerkesija, Osetija, , Dagestanas |
Žmogaus pėdsakai Dagestane aptinkami nuo seniausių laikų. Čia aptinkami seniausi Rusijos Federacijoje žmogaus pėdsakai, kurie datuojami apie 1,4–2 mln. metų. Labai anksti Dagestane prasidėjo ir : seniausios gyvenvietės, kuriose buvo verčiamasi žemdirbyste ir gyvulininkyste yra senesnės nei 6000 m. V–IV tūkst. pr. m. e. Dagestano gentis veikė Kuros-Arakso kultūra, kuri apėmė visą Armėnijos kalnyną į pietus nuo Kaukazo. Pasak vienos iš hipotezių, jos kūrėjai kalbėjo šiaurės rytų Kaukazo kalbomis, o po indoeuropiečių ir kitų etninių grupių migracijų, Dagestanas yra paskutinė šias kalbas išlaikiusi sala.
Greičiausiai pro Dagestano pajūrio žemumų ruožą į Aziją VIII a. pr. m. e. skverbėsi indoeuropiečių gentys , kurie asirų šaltiniuose vadinami iškuza ir kėlė didelę grėsmę Artimųjų Rytų civilizacijoms.
I a. pr. m. e. kitapus Didžiojo Kaukazo smulkios gentys buvo suvienytos į Albanijos karalystę. Kadangi gyventojai buvo lingvistiškai giminingi Dagestano gyventojams, greičiausiai buvo palaikomi artimi kultūriniai ryšiai. Tačiau nėra iki galo aišku, ar Albanija yra politiškai valdžiusi teritorijas į šiaurę nuo Kaukazo. Ptolemėjus mini, jog Albanija šiaurėje ribojasi su Sarmatija, o ties jų riba eina Soanos upė. Istorikas S. V. Juškovas Soaną sieja su Tereku, o Krečmeris – su Sunža. Abiem šiais atvejais palaikoma hipotezė, jog Dagestanas buvo Albanijos dalis.
Kai kurių istorikų teigimu, Dagestanas ne tik kad buvo Albanijos dalis, bet čia buvo ir šios valstybės svarbiausi miestai. Pvz., anot Mahomedovo, trys iš keturių svarbiausių Albanijos miestų, Telebas (prie Hero upės žiočių); Helda (prie Kesijos upės žiočių) ir Albana (prie Albanos upės žiočių) buvo Dagestano teritorijoje. Iki mūsų dienų šiaurinės Albanijos sienos klausimas nėra iki galo išspręstas. Nepaisant to, Dagestano tautų tapatybėje ši šalis užima labai svarbią vietą.
Nuo pirmųjų mūsų eros amžių Pakaspijo lygumos Dagestane patyrė Didįjį tautų kraustymąsi, kurį vykdė stepės tautos šiaurėje. Pirmieji į Pakaspijo lygumas migravo , kurių pavadinimas davė pradžią piečiausiai Dagestano daliai – . Į vakarus nuo Dagestano įsitvirtino alanai, o apie III a. regioną nusiaubė hunai (sabirai), kurie Kumykų lygumoje ir šiauriniame Pakaspijyje (Tumane) įkūrė . Yra išlikusi hipotezė, kad čia kurį laiką galėjo viešpatauti ir klajokliai avarai, kurie davė vardą vienai iš Dagestano tautų – avarams.
Sariro hegemonija
Maždaug tuo metu Romos imperijos o taip pat Armėnijos karalystės įtakoje Kaukazo Albanijoje tvirtinosi krikščionybė. Iš čia ji perėjo Kaukazą ir pasiekė Dagestano gentis. Istoriniai šaltiniai pasakoja apie čia suklestėjusią valstybę, kurią valdė krikščionis valdovas. Karalystės kūrėjai buvo avarų protėviai, o jos sostine buvo . Greičiausiai Sariras valdė didžiąją dalį Avaristano. Jis aprašomas kaip tankiai gyvenama šalis, galėjusi surinkti tūkstantines armijas. Greta Sariro minimos ir tokios valstybės, kaip lezginų , tabasaranų , lakų bei darginų .
510 m. Kaukazo Albaniją užėmė Sasanidų Persija, kuri pavertė ją . Tuo pačiu persai paėmė ir Dagestano pajūrio lygumas, kur išdygo Derbentas, tapęs Marzpanato administraciniu centru. 562–567 m. šachas Chosrovas I sutramdė Dagestano kalniečius, o Derbente pradėjo didžiules tvirtovės statybas. Ši tvirtovė, išlikusi iki dabar ir tapusi Pasaulio kultūros paveldo paminklu, turėjo apsaugoti Aziją nuo grėsmės iš šiaurės, kur klestėjo galingas Chazarų kaganatas. Kalnuotąjį Dagestaną valdęs Sariras iš pradžių tapo Persijos vasalu, tačiau nuo VII a. labiau palaikė Chazarų pusę.
Sasanidų laikais gana greitai buvo persizuotos pietinės Dagestano lygumos, o vietos dagestaniečių palikuonys savo kalbas išlaikė tik atokiose kalnų vietovėse (dab. ). Persizuota populiacija ilgainiui pradėta vadinti tatais.
VII–VIII a. Dagestanas atsidūrė tarp dviejų galingų imperijų: pietuose plėtėsi islamiškas arabų Kalifatas, o šiaurėje – Chazarų kaganatas. Kaspijos pajūryje nuolat vyko . Chazarai paėmė didelę dalį Dagestano pajūrio, ir čia net buvo stipriausi jų miestai ir (abiejų lokalizacija neaiški). Arabai, tuo tarpu, tarp 643 ir 705 m. galutinai įsitvirtino Derbente ir pietiniame Dagestano pajūryje. Derbentas sutvirtintas, čia išdygo pirmosios mečetės į šiaurę nuo Kaukazo.
Į Dagestano kalnuotąją dalį 722 m. pirmasis skverbtis pradėjo arabų karvedys , kuris paėmė ir . 737 m. karvedys paėmė Sariro sostinę ir pavertė Sarirą savo vasalu. Taip kuriam laikui Kalifatas įgijo hegemoniją visame Dagestane ir pradėjo čia Islamo plėtrą.
Pačioje VIII a. pabaigoje arabų įtaka susilpnėjo dėl paties Kalifato nusilpimo. Kai kurie šaltiniai tuo metu nurodo ir chazarų invazijas, kurios galėjo nutraukti arabų įtaką regione o kartu ir krašto islamizaciją. Bet kokiu atveju, IX a. pradžioje prasideda Dagestano savarankiškumo laikotarpis, kuriame vėl atgimsta Sariro, Kazikumucho, Lakzo ir kitos valstybės, suklesti Derbento emyratas. Hegemoniją išlaiko Sariras, kuris daro sąjungas bei kariauja su savo kaimynėmis šiapus bei kitapus Kaukazo: Alanija, Širvanu, Kartlija, Derbentu ir pan. Sariro karalius yra tituluojamas „Kalnų valdovu“.
Kazikumucho hegemonija
1239 m. Dagestaną užpuolė mongolai, kuriems pavyko užimti lakų tvirtovę . Mongolų valdžia ilgai neišsilaikė, o Kumucho valdovai () sustiprino islamo pozicijas. XIII a. II pusėje jų valdoma Kazikumucho valstybė perėmė hegemoniją regione, plėsdama ne tik savo valstybės ribas, bet ir islamą. Kuomet šiaurėje susiformavo Aukso orda, šamchaliai tapo jos sąjungininkais.
1395 m. Tamerlanas bandė užimti Dagestaną, tačiau šamchaliai apgynė nepriklausomybę. Jų valstybė tapo ne tik didžiausia regione, bet ir turėjo įtaką suburiant smulkesnes Dagestano valstybėles bendrai gynybai bei religiniams karams prieš „netikėlius“ vakaruose. Prie Kumucho šamchalių jungėsi smulkesnių valstybių valdovai: , , , , , didojų kunigaikščiai ir kt. Pietinėje, persizuotoje, Dagestano dalyje viešpatavo Širvanšachai.
Atskiri slėniai susijungė į vientisą ekonominę sistemą, kur atskiri kaimai aūlai gamino skirtingą produkciją. Mainai ir prekyba vykdavo šamchalio sostinėje Kumuche. Dygo nauji miestai, tokie kaip , , , . Kultūrinėje plotmėje irgi buvo daug poslinkių. Didžiausios Dagestano tautos išvystė rašytines kalbas naudodamos arabų raštą. Tai leido vystytis literatūrai, tvarkyti valstybes.
1574 m. mirė vienas iš stipriausių lakų valdovų , po kurio mirties prasidėjo vidinės kovos dėl valdžios ir feodalinis susikaldymas. XVI a. II pusėje keitėsi ir geopolitinė situacija. Į šiaurę nuo Dagestano stiprėjo Rusijos imperija, pietuose – Osmanų imperija ir Safavidų imperija.
Pirmieji Rusiją į regioną pakvietė kabardinai, į kurių žemes šamchaliai vykdė karinius žygius. 1557 m. jų kunigaikštis kreipėsi į Rusiją, prašydamas apginti Kabardą. Vėliau panašiai į Rusiją kreipėsi ir Gruzijos pasiuntiniai. Ivanas IV pasiuntė ekspediciją į Dagestaną, o 1566 m. ėmė statyti tvirtovę ties Tereko ir Sunžos santaka. Tai sukėlė konfliktą. 1588 m. Rusija paėmė Tiumenės regioną Tereko žemupyje. Tačiau Maskvos pralaimėjimai 1590, 1594 ir 1605 m. sustabdė Rusijos ambicijas regione.
Panašiu metu osmanai užėmė Šemachos regioną prie pat Kazikumucho pietinių sienų ir pradėjo karines invazijas į kalnus. 1582 m. jie nusiaubė sostinę Kumuchą. XVII a. pradžioje interesus į Dagestaną ėmė reikšti Safavidai, kurie užėmę Širvanšachų valstybę gavo ir pietinę Dagestano dalį. Šachas Abasas I naudojosi vidiniais Kuzikumucho nesutarimais ir kiršino galimus įpėdinius tarpusavyje. Tai galutinai sukaldė šamchalų valdžią.
XVIII a. pradžioje Kazikumuchas patyrė atgimimą, tapdamas . Chanas prisijungė prie Širvano sukilimo prieš Persiją, kuriam vadovavo . Dagestano valdovų armijos nusiaubė šiaurines Persijos provincijas. Tuo pat metu Dagestano tautos rengė karinius grobiamuosius žygius į Gruziją, kas Gruzijos istorijoje įardijama kaip (gr. ლეკიანობა, t. y. „Dagestaniečių puldinėjimai“).
1722-23 m. karinę ekspediciją į Kaspijos pajūrį surengė Petras I, kuris sugebėjo prisijungti Derbento miestą, o taip pat dideles teritorijas Persijoje, tačiau 1734 m. jų iš karto atsisakė, vos tik Persijos šachas paskelbė ultimatumą. Prieš eidamas į karo žygį prieš Rusiją, Nadyršachas ketino prisijungti Dagestaną. 1741-43 m. karą laimi jungtinės Dagestano pajėgos, vadovaujamos Kumucho chano. Ši neįtikėtina pergalė dagestaniečių tautosakoje pagimdė ne vieną legendą ir epą.
Rusijos įtakoje
1796 m. Rusija atnaujino pastangas paimti Kaukazo regioną ir paėmė Derbentą. Kalniečiams atsisakius paklusti, 1817 m. kilo . Į jį prisijungė dauguma Šiaurės Kaukazo tautų, kurios susivienijo į . Rusų pajėgoms vadovavo generolas . 1844 m. įkuriama rusų tvirtovė Petrovskoje, dab. Machačkalos pirmtakė. Nors Kumuchas oficialiai paimtas 1820 m., vadovaujamas karas truko iki pat 1864 m.
1860 m. kalnuotajame Dagestane suformuota Dagestano sritis su sostine Temir-chan-šure. Pietinė istorinio Dagestano dalis buvo atiduota . Nuo to laiko Dagestanas yra politiškai padalintas. 1917 m., pasinaudodami Rusijos revoliucija, kalniečiai vėl susijungė į nepriklausomą valstybę – , kurioje Dagestanas sudarė atskirą valstiją.
1920 m. Dagestane įvesta sovietų valdžia ir jis tapo Tarybų Sąjungos dalimi. 1921 m. sudaryta , į kurią dirbtinai įjungtos ir nogajų bei kumykų gyvenamos Pakaspijo žemumos šiaurėje. Taip Dagestano teritorija išaugo dvigubai. Autonominėje respublikoje buvo vykdoma industrializacija, gerinama krašo infrastruktūra. Rusų įkurta Machačkala tapo didžiausiu miestu.
Nuo 1991 m. tapo federacine Rusijos respublika. Iki pat 2006 m. čia vadovavo prezidentas , kuris įtvirtino darginų etnokratiją. Stiprėjant islamizacijai ir vykstant Čečėnijos karui, krašte vyksta teroristiniai išpuoliai, čia veikia Kaukazo emyratas, siekiantis sukurti vieningą musulmonišką Šiaurės Kaukazo valstybę. Dagestane veikia separatistinės organizacijos, kovojančios už krašto arba atskirų etninių grupių nepriklausomybę.
Nuorodos
- С. В. Юшков. К вопросу о границах древней Албании. Исторические записки, № I, М. 1937, с. 132.
- М. Г. Магомедов. История аварцев. Махачкала, 2005.
- Очерки истории Дагестана. – Махачкала: Даггиз. 1957. Т. 1. С. 51.
- А. К. Бакиханов. Указ. соч. Период второй.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dagestano istorija, Kas yra Dagestano istorija? Ką reiškia Dagestano istorija?
Siaures Kaukazo regionas Dagustan DagestanSalis Rusija Dagestanas siaures rytu AzerbaidzanasTautos lakai lezginai darginai avarai ir kt Miestai Derbentas Vikiteka VikitekaVikitekaSiaures Kaukazo regionai Cerkesija Osetija Dagestanas Dagestanas istorinis regionas Siaures Kaukaze kuris apima pietine kalnuotaja dabartines Dagestano respublikos Rusijos Federacijos sudetyje dalį Jam taip pat gali buti priskirtinos ir gretimos teritorijos siaures rytu Azerbaidzane Geografija ir įvairoveDagestano teritorija Kaukaze Dagestanas uzima pailga į pietus smailejantį kalnuota ruoza įsiterpusį tarp Didziojo Kaukazo uz jo yra Sirvanas Heretija ir Kachetija ir Kaspijos juros Siaureje ties Sulako zemupiu regionas siekiasi su kartais įtraukiama į Dagestano samprata o siaures vakaruose su Cecenija nuo kurios skiria Kaspijos pajuryje yra siauras zemumu ruozas kuris buvo vienas is keliu geografiniu koridoriu jungusiu Europa su Azija per Kaukazo kalnyna Dagestanas yra laikomas vienu is lingvistiskai ir kulturiskai įvairiausiu pasaulio regionu nes sia nedidele teritorija sudaro keliasdesimt atskiru kulturiniu regionu apsiribojanciu nedideliais uzdarais kalnu sleniais kuriu kiekvienas kalba atskira tarme arba kalba turi atskira tapatybe Salyginai siuos slenius galima grupuoti į didesnius regionus Avaristanas siaures vakarine Dagestano dalis kur vyrauja avaru didoju etnines grupes Cia isskiriami etniniai regionai Dargo siaures rytine Dagestano dalis kur vyrauja keliolika kalbu kalbantys darginai Cia isskiriami etniniai regionai ir kt Lakija centrine Dagestano dalis kur vyrauja lakai Lezgistanas pietine Dagestano dalis kur vyrauja lezginai apima etnografinius Kiuros Samuro ir Kubos regionus ir jiems lingvistiskai giminingi tabasaranai rutulai Rutulas cachurai Cachuras agulai Agulas Dalis jo priklauso Azerbaidzanui Miuskiuras pieciausias istorinio Dagestano kampas kuriam budingos lygumos Is pradziu jame gyveno dagestanieciu kalbomis kalbejusios tautos ju palikuonys yra dab veliau regionas buvo stipriai persizuotas ir persai tatai cia sudare didziaja gyventoju dalį Siuo metu vyrauja azerbaidzanieciu etnine grupe Kartais priskiriamas istoriniam Azerbaidzanui PavadinimaiDagestano gyventojai niekada neturejo bendros tapatybes ir termino įvardinti savo regionui Dabartinis regiono pavadinimas yra kiles is turku kalbos ir reiskia kalnu salis turk Dag kalnas pers stan salis Istoriskai siai teritorijai įvardinti buvo naudojami įvairus pavadinimai duoti aplinkiniu tautu Antikoje regionas vadintas Albanija Veliau jis buvo zinomas kaip Lezgistanas o visi jo gyventojai lezginai Taulistanas ir pan SenoveSiaures Kaukazo istorijaZygai Alanai Chazaru kaganatas Kipciakai gt Mongolu imperija Avaru chanatas Rusijos imperija Rusijos TFSR Adygeja Karaciaju Cerkesija Kabarda Balkarija Siaures Osetija DagestanasRusijos federacija Kaukazo emyratas Siaures Kaukazo regionaiCerkesija Osetija Dagestanas Zmogaus pedsakai Dagestane aptinkami nuo seniausiu laiku Cia aptinkami seniausi Rusijos Federacijoje zmogaus pedsakai kurie datuojami apie 1 4 2 mln metu Labai anksti Dagestane prasidejo ir seniausios gyvenvietes kuriose buvo verciamasi zemdirbyste ir gyvulininkyste yra senesnes nei 6000 m V IV tukst pr m e Dagestano gentis veike Kuros Arakso kultura kuri apeme visa Armenijos kalnyna į pietus nuo Kaukazo Pasak vienos is hipoteziu jos kurejai kalbejo siaures rytu Kaukazo kalbomis o po indoeuropieciu ir kitu etniniu grupiu migraciju Dagestanas yra paskutine sias kalbas islaikiusi sala Greiciausiai pro Dagestano pajurio zemumu ruoza į Azija VIII a pr m e skverbesi indoeuropieciu gentys kurie asiru saltiniuose vadinami iskuza ir kele didele gresme Artimuju Rytu civilizacijoms Kaukazo valstybes musu eros pradzioje Dagestanas pavaizduotas kaip Albanijos zalia dalis I a pr m e kitapus Didziojo Kaukazo smulkios gentys buvo suvienytos į Albanijos karalyste Kadangi gyventojai buvo lingvistiskai giminingi Dagestano gyventojams greiciausiai buvo palaikomi artimi kulturiniai rysiai Taciau nera iki galo aisku ar Albanija yra politiskai valdziusi teritorijas į siaure nuo Kaukazo Ptolemejus mini jog Albanija siaureje ribojasi su Sarmatija o ties ju riba eina Soanos upe Istorikas S V Juskovas Soana sieja su Tereku o Krecmeris su Sunza Abiem siais atvejais palaikoma hipoteze jog Dagestanas buvo Albanijos dalis Kai kuriu istoriku teigimu Dagestanas ne tik kad buvo Albanijos dalis bet cia buvo ir sios valstybes svarbiausi miestai Pvz anot Mahomedovo trys is keturiu svarbiausiu Albanijos miestu Telebas prie Hero upes ziociu Helda prie Kesijos upes ziociu ir Albana prie Albanos upes ziociu buvo Dagestano teritorijoje Iki musu dienu siaurines Albanijos sienos klausimas nera iki galo issprestas Nepaisant to Dagestano tautu tapatybeje si salis uzima labai svarbia vieta Nuo pirmuju musu eros amziu Pakaspijo lygumos Dagestane patyre Didįjį tautu kraustymasi kurį vykde stepes tautos siaureje Pirmieji į Pakaspijo lygumas migravo kuriu pavadinimas dave pradzia pieciausiai Dagestano daliai Į vakarus nuo Dagestano įsitvirtino alanai o apie III a regiona nusiaube hunai sabirai kurie Kumyku lygumoje ir siauriniame Pakaspijyje Tumane įkure Yra islikusi hipoteze kad cia kurį laika galejo viespatauti ir klajokliai avarai kurie dave varda vienai is Dagestano tautu avarams Sariro hegemonijaPagrindinis straipsnis Mazdaug tuo metu Romos imperijos o taip pat Armenijos karalystes įtakoje Kaukazo Albanijoje tvirtinosi krikscionybe Is cia ji perejo Kaukaza ir pasieke Dagestano gentis Istoriniai saltiniai pasakoja apie cia suklestejusia valstybe kuria valde krikscionis valdovas Karalystes kurejai buvo avaru proteviai o jos sostine buvo Greiciausiai Sariras valde didziaja dalį Avaristano Jis aprasomas kaip tankiai gyvenama salis galejusi surinkti tukstantines armijas Greta Sariro minimos ir tokios valstybes kaip lezginu tabasaranu laku bei darginu 510 m Kaukazo Albanija uzeme Sasanidu Persija kuri paverte ja Tuo paciu persai paeme ir Dagestano pajurio lygumas kur isdygo Derbentas tapes Marzpanato administraciniu centru 562 567 m sachas Chosrovas I sutramde Dagestano kalniecius o Derbente pradejo didziules tvirtoves statybas Si tvirtove islikusi iki dabar ir tapusi Pasaulio kulturos paveldo paminklu turejo apsaugoti Azija nuo gresmes is siaures kur klestejo galingas Chazaru kaganatas Kalnuotajį Dagestana valdes Sariras is pradziu tapo Persijos vasalu taciau nuo VII a labiau palaike Chazaru puse Sasanidu laikais gana greitai buvo persizuotos pietines Dagestano lygumos o vietos dagestanieciu palikuonys savo kalbas islaike tik atokiose kalnu vietovese dab Persizuota populiacija ilgainiui pradeta vadinti tatais Kaukazas XI a Dagestane egzistavo Sariro Khundzia Lakzo Lekia ir Derbento valstybes VII VIII a Dagestanas atsidure tarp dvieju galingu imperiju pietuose pletesi islamiskas arabu Kalifatas o siaureje Chazaru kaganatas Kaspijos pajuryje nuolat vyko Chazarai paeme didele dalį Dagestano pajurio ir cia net buvo stipriausi ju miestai ir abieju lokalizacija neaiski Arabai tuo tarpu tarp 643 ir 705 m galutinai įsitvirtino Derbente ir pietiniame Dagestano pajuryje Derbentas sutvirtintas cia isdygo pirmosios mecetes į siaure nuo Kaukazo Į Dagestano kalnuotaja dalį 722 m pirmasis skverbtis pradejo arabu karvedys kuris paeme ir 737 m karvedys paeme Sariro sostine ir paverte Sarira savo vasalu Taip kuriam laikui Kalifatas įgijo hegemonija visame Dagestane ir pradejo cia Islamo pletra Pacioje VIII a pabaigoje arabu įtaka susilpnejo del paties Kalifato nusilpimo Kai kurie saltiniai tuo metu nurodo ir chazaru invazijas kurios galejo nutraukti arabu įtaka regione o kartu ir krasto islamizacija Bet kokiu atveju IX a pradzioje prasideda Dagestano savarankiskumo laikotarpis kuriame vel atgimsta Sariro Kazikumucho Lakzo ir kitos valstybes suklesti Derbento emyratas Hegemonija islaiko Sariras kuris daro sajungas bei kariauja su savo kaimynemis siapus bei kitapus Kaukazo Alanija Sirvanu Kartlija Derbentu ir pan Sariro karalius yra tituluojamas Kalnu valdovu Kazikumucho hegemonijaPagrindinis straipsnis Kaukazas XV a pabaigoje 1239 m Dagestana uzpuole mongolai kuriems pavyko uzimti laku tvirtove Mongolu valdzia ilgai neissilaike o Kumucho valdovai sustiprino islamo pozicijas XIII a II puseje ju valdoma Kazikumucho valstybe pereme hegemonija regione plesdama ne tik savo valstybes ribas bet ir islama Kuomet siaureje susiformavo Aukso orda samchaliai tapo jos sajungininkais 1395 m Tamerlanas bande uzimti Dagestana taciau samchaliai apgyne nepriklausomybe Ju valstybe tapo ne tik didziausia regione bet ir turejo įtaka suburiant smulkesnes Dagestano valstybeles bendrai gynybai bei religiniams karams pries netikelius vakaruose Prie Kumucho samchaliu jungesi smulkesniu valstybiu valdovai didoju kunigaiksciai ir kt Pietineje persizuotoje Dagestano dalyje viespatavo Sirvansachai Atskiri sleniai susijunge į vientisa ekonomine sistema kur atskiri kaimai aulai gamino skirtinga produkcija Mainai ir prekyba vykdavo samchalio sostineje Kumuche Dygo nauji miestai tokie kaip Kulturineje plotmeje irgi buvo daug poslinkiu Didziausios Dagestano tautos isvyste rasytines kalbas naudodamos arabu rasta Tai leido vystytis literaturai tvarkyti valstybes 1574 m mire vienas is stipriausiu laku valdovu po kurio mirties prasidejo vidines kovos del valdzios ir feodalinis susikaldymas XVI a II puseje keitesi ir geopolitine situacija Į siaure nuo Dagestano stiprejo Rusijos imperija pietuose Osmanu imperija ir Safavidu imperija Pirmieji Rusija į regiona pakviete kabardinai į kuriu zemes samchaliai vykde karinius zygius 1557 m ju kunigaikstis kreipesi į Rusija prasydamas apginti Kabarda Veliau panasiai į Rusija kreipesi ir Gruzijos pasiuntiniai Ivanas IV pasiunte ekspedicija į Dagestana o 1566 m eme statyti tvirtove ties Tereko ir Sunzos santaka Tai sukele konflikta 1588 m Rusija paeme Tiumenes regiona Tereko zemupyje Taciau Maskvos pralaimejimai 1590 1594 ir 1605 m sustabde Rusijos ambicijas regione Panasiu metu osmanai uzeme Semachos regiona prie pat Kazikumucho pietiniu sienu ir pradejo karines invazijas į kalnus 1582 m jie nusiaube sostine Kumucha XVII a pradzioje interesus į Dagestana eme reiksti Safavidai kurie uzeme Sirvansachu valstybe gavo ir pietine Dagestano dalį Sachas Abasas I naudojosi vidiniais Kuzikumucho nesutarimais ir kirsino galimus įpedinius tarpusavyje Tai galutinai sukalde samchalu valdzia Lezginu armija XVIII a pradzioje Kazikumuchas patyre atgimima tapdamas Chanas prisijunge prie Sirvano sukilimo pries Persija kuriam vadovavo Dagestano valdovu armijos nusiaube siaurines Persijos provincijas Tuo pat metu Dagestano tautos renge karinius grobiamuosius zygius į Gruzija kas Gruzijos istorijoje įardijama kaip gr ლეკიანობა t y Dagestanieciu puldinejimai 1722 23 m karine ekspedicija į Kaspijos pajurį surenge Petras I kuris sugebejo prisijungti Derbento miesta o taip pat dideles teritorijas Persijoje taciau 1734 m ju is karto atsisake vos tik Persijos sachas paskelbe ultimatuma Pries eidamas į karo zygį pries Rusija Nadyrsachas ketino prisijungti Dagestana 1741 43 m kara laimi jungtines Dagestano pajegos vadovaujamos Kumucho chano Si neįtiketina pergale dagestanieciu tautosakoje pagimde ne viena legenda ir epa Rusijos įtakoje1796 m Rusija atnaujino pastangas paimti Kaukazo regiona ir paeme Derbenta Kalnieciams atsisakius paklusti 1817 m kilo Į jį prisijunge dauguma Siaures Kaukazo tautu kurios susivienijo į Rusu pajegoms vadovavo generolas 1844 m įkuriama rusu tvirtove Petrovskoje dab Machackalos pirmtake Nors Kumuchas oficialiai paimtas 1820 m vadovaujamas karas truko iki pat 1864 m 1860 m kalnuotajame Dagestane suformuota Dagestano sritis su sostine Temir chan sure Pietine istorinio Dagestano dalis buvo atiduota Nuo to laiko Dagestanas yra politiskai padalintas 1917 m pasinaudodami Rusijos revoliucija kalnieciai vel susijunge į nepriklausoma valstybe kurioje Dagestanas sudare atskira valstija 1920 m Dagestane įvesta sovietu valdzia ir jis tapo Tarybu Sajungos dalimi 1921 m sudaryta į kuria dirbtinai įjungtos ir nogaju bei kumyku gyvenamos Pakaspijo zemumos siaureje Taip Dagestano teritorija isaugo dvigubai Autonomineje respublikoje buvo vykdoma industrializacija gerinama kraso infrastruktura Rusu įkurta Machackala tapo didziausiu miestu Nuo 1991 m tapo federacine Rusijos respublika Iki pat 2006 m cia vadovavo prezidentas kuris įtvirtino darginu etnokratija Stiprejant islamizacijai ir vykstant Cecenijos karui kraste vyksta teroristiniai ispuoliai cia veikia Kaukazo emyratas siekiantis sukurti vieninga musulmoniska Siaures Kaukazo valstybe Dagestane veikia separatistines organizacijos kovojancios uz krasto arba atskiru etniniu grupiu nepriklausomybe NuorodosS V Yushkov K voprosu o granicah drevnej Albanii Istoricheskie zapiski I M 1937 s 132 M G Magomedov Istoriya avarcev Mahachkala 2005 Ocherki istorii Dagestana Mahachkala Daggiz 1957 T 1 S 51 A K Bakihanov Ukaz soch Period vtoroj Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu