Čiukčių autonominė apygarda rus Чукотский автономный округ čiukč Чукоткакэн автономныкэн округ Čiukotka Čiukčija Rusijos

Čiukčių autonominė apygarda (rus. Чукотский автономный округ, čiukč. Чукоткакэн автономныкэн округ), Čiukotka, Čiukčija – Rusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas (federacijos subjektas). Ji yra pačiuose Rusijos šiaurės rytuose, Tolimųjų Rytų federalinės apygardos rytinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Kamčiatkos kraštu, pietvakariuose – su Magadano sritimi, vakaruose – su Jakutija. Administracinis centras – Anadyris.

Čiukčių autonominė apygarda
Чукотский автономный округ
Чукоткакэн автономныкэн округ


	(Išsamiau)

Laiko juosta: (UTC+12)
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Tolimųjų Rytų federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Tolimieji Rytai

Administracinis centras

Anadyris (miestas)

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Gyventojų

50 500 (84)

Plotas

737 700 km² (7)

Tankumas

0,07 žm./km²

Vikiteka

Čiukčių autonominė apygardaVikiteka

Istorija

Čiukčių autonominė apygarda sudaryta 1930 m. gruodžio 10 d. Magadano srities sudėtyje. 1991 m. Čiukotka atsiskyrė nuo Magadano srities ir nebepriklauso jokiam kitam federaciniam Rusijos objektui.

Geografija

Čiukčių autonominė apygarda išsidėsčiusi daugiausia Čiukčių pusiasalyje, taip pat dalyje Eurazijos žemyno, tarp Rytų Sibiro, Čiukčių ir Beringo jūrų. Apygardai priklauso Vrangelio, Ajono, Ratmanovo salos. Teritorija kalnuota: Čiukčių kalnynas, Anadyrio plokščiakalnis (aukštis iki 1853 m). Yra didelė pelkėta Anadyrio žemuma. Didžioji krašto dalis yra už poliarinio rato.

Klimatas ir augmenija

Klimatas rūstus, šaltas; pakrantėse – jūrinis, gilesniuose rajonuose – ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo -15 °C iki -39 °C, liepą 5-10 °C. Per metus iškrenta 200–500 mm kritulių. Žiema vietomis trunka net iki 10 mėnesių. Amžinasis įšalas. Augalų vegetacija pietinėje Čiukotkoje trunka 80-100 dienų. Vyrauja tundros, arktinės dykumos.

Vandenys

Svarbiausios upės – Anadyris, Velikaja. Daug pelkių. Yra unikalus Elgygytgyno ežeras, kuriame mokslininkai tyrinėja buvusias Žemės klimatines sąlygas.

Administracinis suskirstymas

Čiukotka padalinta į 6 rajonus:

Anadyrio rajonas (centras – Anadyris)
Bilibino rajonas (centras – Bilibinas)
Čiaūno rajonas (centras – Pevekas)
Čiukčių rajonas (centras – )
Ivultino rajonas (centras – Egvekinotas)
Providenijos rajonas (centras – Providenija)

Čiukotkoje yra:

3 miestai:
- Anadyris – 11,2 tūkst. gyv. (2006 m.)
- Bilibinas – 5,7 tūkst. gyv.
- Pevekas – 4,6 tūkst. gyv.
15 miesto tipo gyvenviečių, iš jų stambiausios:
- – 3,4 tūkst. gyv.
- Providenija – 2,7 tūkst. gyv.
- Egvekinotas – 2,4 tūkst. gyv.
- – 1,7 tūkst. gyv.
- – 1,3 tūkst. gyv.
45 kaimai.

Ūkis

Čiukotkoje yra nemaži naftos, gamtinių dujų, anglių, aukso, volframo, alavo telkiniai. Žvejyba. Elnininkystė. Yra Bilibino atominė elektrinė.

Gyventojai

2006 m. Čiukčių autonominėje apygardoje gyveno 50,5 tūkst. gyventojų. Iš jų miestuose – 66,3 %. Tautinė sudėtis (2002 m.):

rusai – 51,9 %
ukrainiečiai – 9,2 %
Šiaurės tautos – 31,3 %, tarp jų:
- čiukčiai – 23,5 %
- eskimai – 2,9 %
- evenai – 2,6 %
- čiuvanai – 1,8 %
baltarusiai – 1,0 %
kitos tautos – 6,6 %.

Turizmas

Visoje Čiukotkoje galioja pasienio režimas. Tai reiškia, kad užsieniečiams, norintiems atvykti į Čiukotką, reikia gauti leidimą iš Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB).

Šaltiniai

Čiukotkos gubernatoriaus svetainė
Rusijos Federacijos Vyriausybės 1992-07-04 nutarimas Nr. 470 «Об утверждении Перечня территорий Российской Федерации с регламентированным посещением для иностранных граждан»^{[neveikianti nuoroda]}

Nuorodos

Čiukotkos valstybinių organų svetainė Archyvuota kopija 2007-03-18 iš Wayback Machine projekto.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Čiukotkos gubernatoriaus svetainė

[2] Rusijos Federacijos Vyriausybės 1992-07-04 nutarimas Nr. 470 «Об утверждении Перечня территорий Российской Федерации с регламентированным посещением для иностранных граждан»^{[neveikianti nuoroda]}