Tabasaranai

Tabasaranai
Gyventojų skaičius	~150 000
Populiacija šalyse	Rusija (2010 m.): 146 360  Dagestanas: 118 848
Kalba (-os)
Religijos	islamas (sunizmas)
Giminingos etninės grupės	lezginai, , , agulai, kitos Kaukazo tautos

Tabasaranai (sav. табасаранар, тавасаранар) – Kaukazo tauta. Gyvena daugiausia pietų Dagestane – Tabasarano, Chivo, Derbento rajonuose; taip pat kituose respublikos rajonuose, Stavropolio krašte, Rostovo, Saratovo srityse, Čečėnijoje, Krasnodaro krašte. Keli šimtai gyvena Ukrainoje, Azerbaidžane, Vidurinėje Azijoje. Bendra populiacija – ~150 tūkst. žmonių. Šneka , priklausančia šiaurės rytų Kaukazo kalboms. Išskiriamos dvi tarmės – šiaurės ir pietų (literatūrinė). Taip pat vartoja azerbaidžaniečių (Derbento raj.) ir lezginų (Chivo raj.) kalbas. Išpažįsta islamą (sunitai).

Istorija

Tabasaranai minimi nuo VII a. „Armėnų geografijoje“. Iki XIX a. tabasaranų žemėse buvo dvi kunigaikštystės, gausu kaimų sąjungų. XIX a. užkariauti Rusijos.

Verslai

Verčiasi žemės ūkiu (kviečiai, miežiai, rugiai, soros, kukurūzai, spelta kviečiai, žirniai, vaismedžiai, vaiskrūmiai, daržovės), gyvulininkyste (lygumose – galvijai, buivolai, kalnuose – avys). Tradiciniai amatai: kilimų gamyba, medienos apdirbimas, puodininkystė, audimas iš vilnos, lino, medvilnės; medžio ir akmens pjaustymas, kalvystė, odos apdirbimas, žičkų nėrimas. Pagrindiniai amatų centrai – Chučni, Arkitas, Tinitas, Ersi, Džuli, Churikas, Chanagas.

Buitis

Kalnų kaimai kupetiniai, terasiniai, priekalnių – laisvesni. Kalnuose kaimai įkurti įtvirtintose vietose, netinkamose žemdirbystei. Kiekviename kaime būdavo seniūnų sueigos namas (годекан), paprastai statytas greta kalvės. Namai akmeniniai, dviaukščiai, su didelėmis ložėmis, arkadomis, kabančiais balkonais. Stogas plokščias, kiemas vidinis. Daugelyje namų būta namų kertinio stulpo (мурхвал), puošto medžio raižiniais.

Tabasaranams būdinga tradicinė kaukazietiška apranga: vyrai su marškiniais, kelnėmis, bešmetu, čerkese, burka, papacha, avikailio kailiniais, avalyne iš odos, gelumbės, veltinio, vilnos; moterys su tunikos pavidalo palaidine, plačiomis kelnėmis, galvos apdangalu (čuchta), sidabriniu ar sidabru siuvinėtu diržu, nešiojo daug papuošalų – sidabro kabučių, monetų girliandų, žiedų, apyrankių, segių ir kt. Vyrai nešiojo kinžalus.

Virtuvei būdingi augaliniai (iš grūdų, ankštinių, laukinių žolių), mėsiški, pieniški patiekalai. Tautinis patiekalas – chipkalas (su mėsa arba be), pagardintas rūgpieniu, česnakais, riešutais. Taip pat gamina pyragėlius su įvairiais įdarais, dolmą, koldūnus, plovą, košę, paukštienos patiekalus. Kepa duoną, iš pieno gamina rūgpienį, sviestą, varškę, sūrį, grietinę, airaną. Vartoja laukines ir namines uogas, vaisius, daržoves.

Papročiai

Tradicinė tabasaranų sankloda klaninė, tiek patrilinijinė, tiek matrilinijinė. Nuo XIX a. paplito mažoji šeima, bet iki XX a. dar būta didžiųjų šeimų, sudarytų iš 3 ar daugiau sutuoktinių porų. Kultūrai būdingas vaišingumas, paslaugumas, pagarba moterims, kraujo kerštas.

Turi gausu folklorą: legendas, mitus, padavimus, pasakas, pasakėčias, stebuklines, buitines, apeigines dainas, smulkųjį folklorą. Archajiškiausia tabasaranų šventė – ebelcen (pavasario). Tradiciniai muzikos instrumentai: , sazas, taras, , dudukas, būgnas, daudytė.

Tradicinė tabasaranų kultūra paveikta azerbaidžaniečių ir lezginų.

Šaltiniai

• Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998