Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Krasnojarsko kraštas rus Красноярский край federacinis kraštas vidurio Rusijoje Rytų Sibire Sibiro federalinėje apygardo
Krasnojarsko kraštas
Krasnojarsko kraštas (rus. Красноярский край) – federacinis kraštas vidurio Rusijoje, Rytų Sibire. Sibiro federalinėje apygardoje. Jis yra antras pagal dydį regionas Rusijoje po Jakutijos užimantis 2 339 700 km² plotą, tai yra 13 % valstybės ploto. Šio krašto administracinis centras yra Krasnojarskas.
| Krasnojarsko kraštas Красноярский край | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Laiko juosta: (UTC+7) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Sibiro federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | |||||||
| Administracinis centras | Krasnojarskas | ||||||
| Rajonai | 41 | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Įkūrimo data | 1934 m. | ||||||
| Gyventojų | 2 856 971 (14) | ||||||
| Plotas | 2 366 797 km² (2) | ||||||
| - vandens % | 0,8 % | ||||||
| Tankumas | 1,21 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-KYA | ||||||
| Vikiteka | Krasnojarsko kraštasVikiteka | ||||||
Istorija
Kraštas buvo įkurtas 1934 metais taip pat įskaitant Taimyriją, Evenkiją ir Chakasiją.
Stalino laikais daug rusų, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių, latvių, estų ir kitų tautybių žmonių buvo areštuota ir ištremta į Krasnojarsko regioną tremčiai.
2007 m. Evenkų autonominė apygarda pertvarkyta į Evenkų rajoną, Taimyro dolganų-nencų autonominė apygarda – į Taimyro dolganų-nencų rajoną.
Lietuviai
1941 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos į Krasnojarsko lagerių grupę (Kraslag), Rešiotus ištremta apie 2000 Lietuvos gyventojų, į Norilsko lagerį apie 500, daugiausia Lietuvos karininkai. Rešiotuose mirė 1230, iš jų 540 jų nuteisti lageryje ir sušaudyti , Norilske – 213 represuotųjų. 1945–1959 m. Kraslago lagerių grupėse – Norillage, Jeniseilage, Kraslage ir kitur buvo kalinama apie 5200 lietuvių. Jie dirbo akmens anglių šachtose, kasyklose, žemės ūkio darbus, tiesė geležinkelį, kirto mišką. Dėl bado, šalčio ir sunkaus darbo (iki 1953 m. dirbo be poilsio dienų po 10–12 val.) mirė apie 10–15 % lietuvių. Iš Lietuvos daugiausia žmonių atitremta per masinį 1948 m. gegužės mėn. trėmimą – 20 500, jie išskirstyti į Igarkos – apie 5000 (1948–1949 m. mirė 270), Jeniseisko – apie 1600, – apie 1400, – apie 2000, – apie 1200, – apie 1200, – apie 1150 ir kitus rajonus. 1949 m. kovo mėn. į Krasnojarsko kraštą atvežta 2300, 1951 m. rudenį apie 8500, 1952 m. sausio mėn. apie 1100 tremtinių. Krasnojarsko krašto lageriuose buvo kalinami ir mirė daug žymių Lietuvos žmonių: K. Ambrozaitis, Jokūbas Stanišauskas, A. Žilinskas, Stasys Putvinskis, Juozas Šiaučiūnas. 1941–1952 m. Kraslage buvo kalinamas Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.
1989 m. Krasnojarsko krašte gyveno apie 20 000 lietuvių, beveik visi buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, ir jų palikuonių. Jie 1990 m. įkūrė Krasnojarsko krašto lietuvių kultūros bendriją „Lituanica“; ji 1997 m. prisijungė prie . Žuvusiems tėvynainiams kaliniams ir tremtiniams bendrijos „Lituanica“, Lietuvos atstovų pastangomis pastatyti paminklai (1989 m., projekto autorius R. Racėnas ir J. Meškelevičius), netoli Norilsko, papėdėje (1991 m., projekto autorius R. Svidinskas, kryžiai ir koplytstulpiai tautodailininkų D. Leipaus, A. Vaištaro, M. Būgos), Igarkoje (2001 m., R. Racėnas).
Geografija
Krasnojarsko kraštas yra Sibire, plotis iš šiaurės į pietus ~3000 km. Jis ribojasi su Tiumenės, Tomsko, Irkutsko ir Kemerovo sritimis, Chakasijos, Tuvos, ir Jakutijos respublikomis bei šiaurėje su Arkties vandenynu.
Šiaurėje driekiasi Šiaurės Sibiro žemuma su Byrangos kalnų masyvu. Centrinę dalį užima Vidurinio Sibiro plokščiakalnis. Pietuose iškilę Sajanų kalnai (ten yra aukščiausia krašto vieta – 2930 m). Klimatas žemyninis daugiausia subarktinis ir vidutinių platumų. Sausio vidutinė temperatūra svyruoja nuo -36 °C šiaurėje iki -18 °C pietuose, liepą atitinkamai 13-20 °C. Šiaurinėje dalyje vidutiniškai per metus iškrenta 200–300 mm kritulių, o Sajanuose iki 800–1200 mm. Didžiojoje Krasnojarsko krašto dalyje išplitęs amžinas įšalas. Svarbiausia upė – Jenisiejus (su intakais – Angara, Akmenuotąja Tunguska, Žemutine Tunguska, Kureika), taip pat Chatanga ir Piasina. Didžiausi ežerai – Taimyras ir Piasinas. Didžiąją dalį teritorijos dengia kedrų ir maumedžių taiga, šiaurėje – tundra, pietų tarpukalnių slėniuose – stepės.
Evenkų rajone, šalia Vivio ežero nustatytas Rusijos geografinis centras.
Yra Krasnojarsko Stolbų nacionalinis parkas, , , , , , , , gamtos parkas.
Gyventojai
Tautinė sudėtis
2010 m. duomenys:
- rusai – 91,3 %
- ukrainiečiai – 1,4 %
- totoriai – 1,3 %
- vokiečiai – 0,8 %
- azerbaidžaniečiai – 0,6 %
- baltarusiai – 0,4 %
- čiuvašai – 0,4 %
- armėnai – 0,4 %
- ir kt.
2002 m. surašymo duomenimis Krasnojarsko krašte gyveno 2029 lietuviai.
Miestai
Didžiausi miestai, tūkst. gyventojų (2021 m.):
- Krasnojarskas – 1187,7
- Norilskas – 174,4
- Ačinskas – 100,6
- Kanskas – 86,8
- Železnogorskas – 82,7
- Minusinskas – 70,0
- Lesosibirskas – 55,7
- Zelenogorskas – 54,2
- – 45,3
- – 40,4
- – 33,9
- Divnogorskas – 27,4
Šaltiniai
- KRASNOJARSK KRAJ, citypopulation.de
- . Krasnojarsko kraštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 717 psl.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 232
- Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года
- RUSSIA: Krasnoyarsk Krai, citypopulation.de
| Rusijos Federacijos administracinės teritorijos | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Federaliniai subjektai | |||||||||||||
| |||||||||||||
| Federalinės apygardos | |||||||||||||
| Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas | |||||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krasnojarsko kraštas, Kas yra Krasnojarsko kraštas? Ką reiškia Krasnojarsko kraštas?
Krasnojarsko krastas rus Krasnoyarskij kraj federacinis krastas vidurio Rusijoje Rytu Sibire Sibiro federalineje apygardoje Jis yra antras pagal dydį regionas Rusijoje po Jakutijos uzimantis 2 339 700 km plota tai yra 13 valstybes ploto Sio krasto administracinis centras yra Krasnojarskas Krasnojarsko krastas Krasnoyarskij kraj Issamiau Laiko juosta UTC 7 vasaros UTC UTCv Valstybe RusijaFederaline apygarda Sibiro federaline apygardaEkonominis regionasAdministracinis centras KrasnojarskasRajonai 41Oficialios kalbos rusuĮkurimo data 1934 m Gyventoju 2021 2 856 971 14 Plotas 2 366 797 km 2 vandens 0 8 Tankumas 2021 1 21 zm km ISO 3166 2 RU KYAVikiteka Krasnojarsko krastasVikitekaIstorijaKrastas buvo įkurtas 1934 metais taip pat įskaitant Taimyrija Evenkija ir Chakasija Stalino laikais daug rusu ukrainieciu baltarusiu lietuviu latviu estu ir kitu tautybiu zmoniu buvo arestuota ir istremta į Krasnojarsko regiona tremciai 2007 m Evenku autonomine apygarda pertvarkyta į Evenku rajona Taimyro dolganu nencu autonomine apygarda į Taimyro dolganu nencu rajona Lietuviai 1941 m birzelio men is TSRS okupuotos Lietuvos į Krasnojarsko lageriu grupe Kraslag Resiotus istremta apie 2000 Lietuvos gyventoju į Norilsko lagerį apie 500 daugiausia Lietuvos karininkai Resiotuose mire 1230 is ju 540 ju nuteisti lageryje ir susaudyti Norilske 213 represuotuju 1945 1959 m Kraslago lageriu grupese Norillage Jeniseilage Kraslage ir kitur buvo kalinama apie 5200 lietuviu Jie dirbo akmens angliu sachtose kasyklose zemes ukio darbus tiese gelezinkelį kirto miska Del bado salcio ir sunkaus darbo iki 1953 m dirbo be poilsio dienu po 10 12 val mire apie 10 15 lietuviu Is Lietuvos daugiausia zmoniu atitremta per masinį 1948 m geguzes men tremima 20 500 jie isskirstyti į Igarkos apie 5000 1948 1949 m mire 270 Jeniseisko apie 1600 apie 1400 apie 2000 apie 1200 apie 1200 apie 1150 ir kitus rajonus 1949 m kovo men į Krasnojarsko krasta atvezta 2300 1951 m rudenį apie 8500 1952 m sausio men apie 1100 tremtiniu Krasnojarsko krasto lageriuose buvo kalinami ir mire daug zymiu Lietuvos zmoniu K Ambrozaitis Jokubas Stanisauskas A Zilinskas Stasys Putvinskis Juozas Siauciunas 1941 1952 m Kraslage buvo kalinamas Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis 1989 m Krasnojarsko kraste gyveno apie 20 000 lietuviu beveik visi buve politiniai kaliniai ir tremtiniai ir ju palikuoniu Jie 1990 m įkure Krasnojarsko krasto lietuviu kulturos bendrija Lituanica ji 1997 m prisijunge prie Zuvusiems tevynainiams kaliniams ir tremtiniams bendrijos Lituanica Lietuvos atstovu pastangomis pastatyti paminklai 1989 m projekto autorius R Racenas ir J Meskelevicius netoli Norilsko papedeje 1991 m projekto autorius R Svidinskas kryziai ir koplytstulpiai tautodailininku D Leipaus A Vaistaro M Bugos Igarkoje 2001 m R Racenas GeografijaLesosibirsko cerkveSurmako pereja SajanuoseIgarkos apylinkes Krasnojarsko krastas yra Sibire plotis is siaures į pietus 3000 km Jis ribojasi su Tiumenes Tomsko Irkutsko ir Kemerovo sritimis Chakasijos Tuvos ir Jakutijos respublikomis bei siaureje su Arkties vandenynu Siaureje driekiasi Siaures Sibiro zemuma su Byrangos kalnu masyvu Centrine dalį uzima Vidurinio Sibiro ploksciakalnis Pietuose iskile Sajanu kalnai ten yra auksciausia krasto vieta 2930 m Klimatas zemyninis daugiausia subarktinis ir vidutiniu platumu Sausio vidutine temperatura svyruoja nuo 36 C siaureje iki 18 C pietuose liepa atitinkamai 13 20 C Siaurineje dalyje vidutiniskai per metus iskrenta 200 300 mm krituliu o Sajanuose iki 800 1200 mm Didziojoje Krasnojarsko krasto dalyje isplites amzinas įsalas Svarbiausia upe Jenisiejus su intakais Angara Akmenuotaja Tunguska Zemutine Tunguska Kureika taip pat Chatanga ir Piasina Didziausi ezerai Taimyras ir Piasinas Didziaja dalį teritorijos dengia kedru ir maumedziu taiga siaureje tundra pietu tarpukalniu sleniuose stepes Evenku rajone salia Vivio ezero nustatytas Rusijos geografinis centras Yra Krasnojarsko Stolbu nacionalinis parkas gamtos parkas GyventojaiTautine sudetis 2010 m duomenys rusai 91 3 ukrainieciai 1 4 totoriai 1 3 vokieciai 0 8 azerbaidzanieciai 0 6 baltarusiai 0 4 ciuvasai 0 4 armenai 0 4 ir kt 2002 m surasymo duomenimis Krasnojarsko kraste gyveno 2029 lietuviai Miestai Didziausi miestai tukst gyventoju 2021 m Krasnojarskas 1187 7 Norilskas 174 4 Acinskas 100 6 Kanskas 86 8 Zeleznogorskas 82 7 Minusinskas 70 0 Lesosibirskas 55 7 Zelenogorskas 54 2 45 3 40 4 33 9 Divnogorskas 27 4SaltiniaiKRASNOJARSK KRAJ citypopulation de Krasnojarsko krastas Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 717 psl Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 232 Informacionnye materialy ob okonchatelnyh itogah Vserossijskoj perepisi naseleniya 2010 goda RUSSIA Krasnoyarsk Krai citypopulation de Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas