Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rusijos respublikos
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rusijos respublikos – respublikos, įeinančios į Rusijos Federaciją. Nuo kitų Rusijos Federacijos subjektų skiriasi tuo, kad yra nacionaliniai valstybiniai dariniai, tuo tarpu kiti – tik teritoriniai valstybiniai.
Pagal Rusijos Federacijos Konstitucijos 5 straipsnį respublikos pripažįstamos valstybėmis, tačiau neturi valstybinio suvereniteto. Skirtingai, negu kiti federacijos subjektai, priima savo konstitucijas, gali įsivesti savo valstybines kalbas. Tauta, pagal kurią pavadinta respublika, vadinamas . Ne visada titulinės tautos atstovai sudaro daugumą respublikos gyventojų. Daugelio respublikų vadovai vadinami prezidentais.
| 1. Adygėja (Maikopas) | 8. Kalmukija (Elista) | 15. Šiaurės Osetija (Vladikaukazas) |
| Respublika | Žemynas | Titulinė tautybė1 | Titulinės tautybės dalis (2002) | Kalbų grupė, kuriai priklauso titulinė grupė | Pagrindinė titulinės tautybės religija | Etninių rusų dalis (2002) | Gyventojų skaičius (2002)4 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Adygėja (rus. Адыгея, ady. Адыгэ) | Europa | adygai | 24,2 % | Kaukazo kalbos | sunizmas, stačiatikybė | 64,5 % | 447 000 |
| Altajaus Respublika (rus. Алтай) | Azija | altajiečiai | 33,5 % | Tiurkų kalbos | stačiatikybė, , lamaizmas, šamanizmas | 57,4 % | 203 000 |
| Baškirija (rus. Башкортостан, bašk. Башҡортостан) | Europa | baškirai | 29,8 % | tiurkų kalbos | sunizmas, stačiatikybė | 36,3 % | 4 104 000 |
| Buriatija (rus. Бурятия, bur. Буряад) | Azija | buriatai | 28,1 % | mongolų kalbos | stačiatikybė, lamaizmas | 67,8 % | 981 000 |
| Čečėnija (rus. Чеченская Республика, čeč. Нохчийчоь) | Europa | čečėnai2 | 93,5 % | Kaukazo kalbos | sunizmas | 3,7 % | 1 104 000 |
| Čiuvašija (rus. Чувашская Республика, čiuv. Чăваш Республики) | Europa | čiuvašai | 67,7 % | tiurkų kalbos | stačiatikybė | 26,5 % | 1 314 000 |
| Dagestanas (rus. Дагестан) | Europa | 10 vietinių tautų3 | 86,6 % | Kaukazo kalbos, tiurkų kalbos5 | sunizmas | 4,7 % | 2 577 000 |
| Ingušija (rus. Ингушетия, ing. ГӀалгӀай Мохк) | Europa | ingušai2 | 77,3 % | Kaukazo kalbos | sunizmas | 1,2 % | 467 000 |
| Kabarda-Balkarija (rus. Кабардино-Балкарская Республика, kabard. Къэбэрдей-Балъкъэр, karač. Къабарты-Малкъар) | Europa | kabardinai, balkarai | 67 % (kabardinų – 55,3 %, balkarų – 11,6 %) | Kaukazo kalbos, tiurkų kalbos | sunizmas, stačiatikybė6 | 25,1 % | 901 000 |
| Kalmukija (rus. Калмыкия, kalm. Хальмг Таңһч) | Europa | kalmukai | 53,3 % | mongolų kalbos | stačiatikybė, lamaizmas | 33,6 % | 292 000 |
| Karačiajų Čerkesija (rus. Карачаево-Черкесская Республика) | Europa | karačiajai, čerkesai | 50 % (karačiajų 38,5 %, čerkesų 11,3 %) | tiurkų kalbos, Kaukazo kalbos | sunizmas | 33,6 % | 439 000 |
| Karelijos Respublika (rus. Карелия, karel. Karjala) | Europa | karelai | 9,2 % | ugrofinų kalbos | stačiatikybė | 76,6 % | 716 000 |
| Chakasija (rus. Хакасия) | Azija | chakasai | 12,0 % | tiurkų kalbos | stačiatikybė | 80,3 % | 546 000 |
| Komijos Respublika (rus. Коми) | Europa | komiai | 25,2 % | ugrofinai | stačiatikybė | 59,6 % | 1 019 000 |
| Marijos Respublika (rus. Марий Эл) | Europa | mariai | 42,9 % | ugrofinų kalbos | stačiatikybė | 47,5 % | 728 000 |
| Mordovija (rus. Мордовия) | Europa | mordviai | 31,9 % | ugrofinų kalbos | stačiatikybė | 60,8 % | 889 000 |
| Šiaurės Osetija (rus. Северная Осетия-Алания, oset. Цӕгат Ирыстоны Аланийы) | Europa | osetinai | 62,7 % | iranėnų kalbos | stačiatikybė | 23,2 % | 710 000 |
| Jakutija (rus. Саха (Якутия)) | Azija | jakutai | 45,5 % | tiurkų kalbos | stačiatikybė, šamanizmas | 41,2 % | 949 000 |
| Tatarstanas (rus. Татарстан, tot. Татарстан) | Europa | totoriai | 52,9 % | tiurkų kalbos | sunizmas, stačiatikybė | 39,5 % | 3 779 000 |
| Tuva (rus. Тыва) | Azija | tuviečiai | 77,0 % | tiurkų kalbos | stačiatikybė, lamaizmas, šamanizmas | 20,1 % | 306 000 |
| Udmurtija (rus. Удмуртская Республика, udm. Удмурт Элькун) | Europa | udmurtai | 29,3 % | ugrofinai | stačiatikybė | 60,1 % | 1 570 000 |
Pastabos:
|
| Rusijos Federacijos administracinės teritorijos | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Federaliniai subjektai | |||||||||||||
| |||||||||||||
| Federalinės apygardos | |||||||||||||
| Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas | |||||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos respublikos, Kas yra Rusijos respublikos? Ką reiškia Rusijos respublikos?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rusijos respublikos respublikos įeinancios į Rusijos Federacija Nuo kitu Rusijos Federacijos subjektu skiriasi tuo kad yra nacionaliniai valstybiniai dariniai tuo tarpu kiti tik teritoriniai valstybiniai Pagal Rusijos Federacijos Konstitucijos 5 straipsnį respublikos pripazįstamos valstybemis taciau neturi valstybinio suvereniteto Skirtingai negu kiti federacijos subjektai priima savo konstitucijas gali įsivesti savo valstybines kalbas Tauta pagal kuria pavadinta respublika vadinamas Ne visada titulines tautos atstovai sudaro dauguma respublikos gyventoju Daugelio respubliku vadovai vadinami prezidentais 1 Adygeja Maikopas 2 Altajaus respublika Gorno Altaiskas 3 Baskirija Ufa 4 Buriatija Ulan Ude 5 Dagestanas Machackala 6 Ingusija Magasas 7 Kabarda Balkarija Nalcikas 8 Kalmukija Elista 9 Karaciaju Cerkesija Cerkeskas 10 Karelijos respublika Petrozavodskas 11 Komijos Respublika Syktyvkaras 12 Marijos Respublika Joskar Ola 13 Mordovija Saranskas 14 Jakutija Jakutskas 15 Siaures Osetija Vladikaukazas 16 Tatarstanas Kazane 17 Tuva Kyzylas 18 Udmurtija Izevskas 19 Chakasija Abakanas 20 Cecenija Groznas 21 Ciuvasija Ceboksarai Respublika Zemynas Tituline tautybe1 Titulines tautybes dalis 2002 Kalbu grupe kuriai priklauso tituline grupe Pagrindine titulines tautybes religija Etniniu rusu dalis 2002 Gyventoju skaicius 2002 4Adygeja rus Adygeya ady Adyge Europa adygai 24 2 Kaukazo kalbos sunizmas staciatikybe 64 5 447 000Altajaus Respublika rus Altaj Azija altajieciai 33 5 Tiurku kalbos staciatikybe lamaizmas samanizmas 57 4 203 000Baskirija rus Bashkortostan bask Bashҡortostan Europa baskirai 29 8 tiurku kalbos sunizmas staciatikybe 36 3 4 104 000Buriatija rus Buryatiya bur Buryaad Azija buriatai 28 1 mongolu kalbos staciatikybe lamaizmas 67 8 981 000Cecenija rus Chechenskaya Respublika cec Nohchijcho Europa cecenai2 93 5 Kaukazo kalbos sunizmas 3 7 1 104 000Ciuvasija rus Chuvashskaya Respublika ciuv Chăvash Respubliki Europa ciuvasai 67 7 tiurku kalbos staciatikybe 26 5 1 314 000Dagestanas rus Dagestan Europa 10 vietiniu tautu3 86 6 Kaukazo kalbos tiurku kalbos5 sunizmas 4 7 2 577 000Ingusija rus Ingushetiya ing GӀalgӀaj Mohk Europa ingusai2 77 3 Kaukazo kalbos sunizmas 1 2 467 000Kabarda Balkarija rus Kabardino Balkarskaya Respublika kabard Keberdej Balker karac Kabarty Malkar Europa kabardinai balkarai 67 kabardinu 55 3 balkaru 11 6 Kaukazo kalbos tiurku kalbos sunizmas staciatikybe6 25 1 901 000Kalmukija rus Kalmykiya kalm Halmg Tanһch Europa kalmukai 53 3 mongolu kalbos staciatikybe lamaizmas 33 6 292 000Karaciaju Cerkesija rus Karachaevo Cherkesskaya Respublika Europa karaciajai cerkesai 50 karaciaju 38 5 cerkesu 11 3 tiurku kalbos Kaukazo kalbos sunizmas 33 6 439 000Karelijos Respublika rus Kareliya karel Karjala Europa karelai 9 2 ugrofinu kalbos staciatikybe 76 6 716 000Chakasija rus Hakasiya Azija chakasai 12 0 tiurku kalbos staciatikybe 80 3 546 000Komijos Respublika rus Komi Europa komiai 25 2 ugrofinai staciatikybe 59 6 1 019 000Marijos Respublika rus Marij El Europa mariai 42 9 ugrofinu kalbos staciatikybe 47 5 728 000Mordovija rus Mordoviya Europa mordviai 31 9 ugrofinu kalbos staciatikybe 60 8 889 000Siaures Osetija rus Severnaya Osetiya Alaniya oset Cӕgat Irystony Alanijy Europa osetinai 62 7 iranenu kalbos staciatikybe 23 2 710 000Jakutija rus Saha Yakutiya Azija jakutai 45 5 tiurku kalbos staciatikybe samanizmas 41 2 949 000Tatarstanas rus Tatarstan tot Tatarstan Europa totoriai 52 9 tiurku kalbos sunizmas staciatikybe 39 5 3 779 000Tuva rus Tyva Azija tuvieciai 77 0 tiurku kalbos staciatikybe lamaizmas samanizmas 20 1 306 000Udmurtija rus Udmurtskaya Respublika udm Udmurt Elkun Europa udmurtai 29 3 ugrofinai staciatikybe 60 1 1 570 000Pastabos Kabarda Balkarija Karaciaju Cerkesija ir Dagestanas turi daugiau kaip po 1 tituline tauta Ankstesne Cecenijos Ingusijos ATSR turejo dvi titulines tautas Desimt vietiniu Dagestano tautu yra agulai avarai darginai kumykai lakai lezginai nogajai rutulai tabasaranai Gyventoju skaicius suapvalintas iki tukstanciu Balkarai karaciajai kumykai ir nogajai yra tiurkai agulai avarai cerkesai darginai lakai lezginai rutulai tabasaranai ir cachurai yra Kaukazo kalbu seimos atstovai Kabardinai ir dauguma balkaru yra musulmonai dalis balkaru staciatikiai Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas