Belgorodo sritis sritis Rusijos europinėje dalyje apie 600 km į pietus nuo Maskvos pasienyje su Ukraina Centras Belgorod

Belgorodo sritis – sritis Rusijos europinėje dalyje, apie 600 km į pietus nuo Maskvos, pasienyje su Ukraina. Centras – Belgorodas.

Belgorodo sritis
Белгородская область


	(Išsamiau)

Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Centrinė federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Administracinis centras

Belgorodas

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Viačeslavas Gladkovas

Gyventojų

1 549 151 (30)

Plotas

27 134 km² (67)

- vandens %

0,07 %

Tankumas

57 žm./km²

ISO 3166-2

RU-BEL

Vikiteka

Belgorodo sritisVikiteka

Istorija

Sritis įkurta 1954 m. sausio 6 d.

Geografija

Sritis yra Vidurio Rusijos aukštumos pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8 °C, liepos mėnesio +20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso Dono () ir Dniepro (Oskolas, Vorskla, Šiaurinis Donecas) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia ąžuolynų. Kitur vyrauja pievinės stepės, daugiausia išdirbtos.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Tautinė sudėtis pagal 2010 m. surašymą:

rusai – 94,4 %
ukrainiečiai – 2,8 %
armėnai – 0,5 %
turkai – 0,3 %
azerbaidžaniečiai – 0,3 %
ir kt.

Miestai

Didžiausi miestai 2020 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

Belgorodas – 394,14
Senasis Oskolas – 223,92
Gubkinas – 86,22
Šebekinas – 40,87
Aleksejevka – 37,81
Valuikai – 34,15

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 55

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 55