Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kaukazo kalnaiŠalis Rusija Gruzija Azerbaidžanas Armėnija TurkijaAukščiausi kalnai ElbrusasKalnagūbriai Didysis Kaukazas
Kaukazo kalnai
| Kaukazo kalnai | |
|---|---|
| Šalis | Rusija, Gruzija, Azerbaidžanas, Armėnija, Turkija |
| Aukščiausi kalnai | Elbrusas |
| Kalnagūbriai | Didysis Kaukazas, Mažasis Kaukazas, Armėnijos kalnynas, Talyšo kalnai |
| Upių ištakos | Kura, Terekas, Araksas, Kubanė, Samuras |
| Ežerai | Sevanas, Rica |
| Uolienos | smiltainis, skalūnai, kalkakmenis, gneisai, granitas |
Kaukazo kalnai (rus. Кавказские горы, gruz. კავკასიონი, azer. Qafqaz dağları, arm. Կովկասյան լեռներ) – kalnų grandinė tarp Juodosios, Azovo ir Kaspijos jūrų, Kaukazo regione. Iš šiaurės kalnus riboja Kumos-Manyčiaus įduba, pietinė riba vedama maždaug Arakso upe. Kalnynas, susidaręs maždaug prieš 28,5–23,8 milijonus metų, dažniausiai laikomas pietrytine Europos riba.
Etimologija
Kaukazo vietovardį mini jau senovės graikai (sen. gr. Καύκασος). Pasak Plinijaus Vyresniojo, jis kilęs iš skitų kroy-khasis ('žibantys ledu, sniego baltumo') < av. *χrоhukаsi-. Pavadinimą bandyta sieti ir su indoeuropietiška aukštumo, iškilumo reikšme (got. hauhs 'aukštas', liet. kaukas, kaukara 'viršūnė, ketera').
Geologija
Pagrindinę Kaukazo kalnų dalį sudaro Didysis Kaukazas. Jis prasideda Sočio apylinkėse, šiaurrytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ši grandinė tęsiasi pietryčių kryptimi ir beveik pasiekia Baku prie Kaspijos jūros. Šį masyvą sudaro Pagrindinis arba Vandenskyros kalnagūbris bei Šoninis kalnagūbris. Aukščiausios viršūnės – Elbrusas (5642 m; aukščiausias Europoje) ir Kazbekas (5033 m). Didžiojo Kaukazo kalnagūbriams būdingas alpinis reljefas, kuestos, karstiniai dariniai (Voronjos, Naujojo Atono urvai, ir kt.). Nuo šiaurinių Didžiojo Kaukazo šlaitų iki Kumos-Manyčiaus įdubos tęsiasi , kuri skiria nuo Kubanės-Azovo jūros bei Tereko-Kumos žemumų. Į pietus nuo Didžiojo Kaukazo driekiasi akumuliacinės Kolchidės (vakaruose) ir Kuros-Arakso (rytuose) žemumos. Jos skiria Didįjį Kaukazą nuo Užkaukazės kalnyno, kurį sudaro Mažasis Kaukazas (iki 3724 m, Giamišo k.) bei vulkaninis Armėnijos kalnynas. Taip pat prie Kaukazo priklauso pietryčiuose iškilę Talyšo kalnai (iki 2477 m), už kurių driekiasi Lenkoranės žemuma.
Kaukazas – epigeosinklininiai ir iš dalies epiplatforminiai Viduržemio jūros juostos alpinės kalnodaros kalnai. Ašinę dalį sudaro megantiklinorijus su užgesusių ugnikalnių kūgiais.
Kaukazo kalnuose gausu naftos, gamtinių dujų, akmens anglies, geležies, mangano, vario, molibdeno, švino, cinko ir kitų metalų, trykšta mineralinės versmės.
Aukščiausios viršukalnės
| Kalnas | Aukštis (m) | Santykinis aukštis (m) | Šalis |
|---|---|---|---|
| Elbrusas | 5642 | 4741 | Rusija |
| Dychtau | 5205 | 2002 | Rusija |
| Šchara | 5201 | 1365 | Gruzija/Rusija |
| Koštantau | 5152 | 822 | Rusija |
| Džangitau | 5059 | 300 | Gruzija/Rusija |
| Kazbekas | 5047 | 2353 | Gruzija/Rusija |
| 5033 | 110 | Gruzija/Rusija | |
| 4979 | 240 | Gruzija/Rusija | |
| 4860 | Gruzija | ||
| 4860 | ~50 | Gruzija/Rusija | |
| Tetnuldis | 4858 | 672 | Gruzija |
| Džimara | 4780 | Gruzija/Rusija | |
| 4710 | 1143 | Gruzija | |
| 4547 | 1067 | Gruzija | |
| Tebulosmta | 4499 | 2145 | Gruzija/Rusija |
| Bazardiuziu | 4466 | 2454 | Azerbaidžanas |
| 4431 | Rusija | ||
| Diklosmta | 4285 | 843 | Gruzija |
| 4243 | Azerbaidžanas | ||
| Adala Šukgelmezro kalnas | 4152 | 1792 | Rusija |
| Djultdagas | 4127 | 1834 | Rusija |
| Aragacas | 4090 | 2143 | Armėnija |
Klimatas
Kaukazo kalnai driekiasi ties vidutinių platumų ir subtropikų klimato juostų riba. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Priekaukazėje nuo -2 °C iki -5 °C, Užkakaukazėje – tarp +4 ir +6 °C. Vasarą didesnis temperatūrų skirtumas yra tarp rytinės ir vakarinės pusės. Vakaruose vidutinė liepos temperatūra 23–24 °C, rytuose – 25–29 °C. Kalnuose, 2000 m aukštyje, temperatūra sausį būna apie -8 °C, rugpjūtį (šilčiausias mėnuo) apie 13 °C. Aukščiau būdingas šaltas aukštikalnių klimatas. Priekalnėse vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 200 mm (Kuros-Arakso žemumoje) iki 1800 mm (Kolchidės žemumoje); kalnuose – apie 2500 mm, o pavėjiniuose vakariniuose bei pietvakariniuose šlaituose – iki 4000 mm.
Hidrografija
Rytinės Kaukazo dalies upės priklauso nenuotakiam Kaspijos jūros baseinui – kalnuose prasideda Terekas, Sulakas, Samuras, Kura (su Araksu, Alazaniu ir kt.). Vakarinės pusės upės savo vandenis neša daugiausia į Azovo jūrą – Kubanė su gausiais intakais (Belaja, Laba, Urupu ir kt.). Tiesiai į Juodąją jūrą nuo Kaukazo teka gana trumpos, bet labai vandeningos upės – Inguris, Rionis, Mzymta, Čoruhas ir kt. Didžiausias Kaukazo ežeras – Sevanas.
Kalnuose gausu sniegynų ir ledynų. Pastarųjų yra per 2000, jų bendras plotas siekia 1428 km². Didžiausi ledynai – Dychsu, , Karaugomas, ir kt.
Gamta
Dėl vertikaliojo zoniškumo Kaukazui būdingi įvairiausi kraštovaizdžiai. Didžiojo Kaukazo pietiniuose šlaituose, Mažojo Kaukazo šiauriniuose šlaituose ir Talyšo kalnuose auga subtropiniai miškai, kuriuose vyrauja plačialapiai ir spygliuočiai medžiai. Mažojo ir Didžiojo Kaukazo aukštikalnėms bei Armėnijos kalnynui būdingos alpinės žemažolės pievos, sausringesnėse srityse – pievinės stepės. Pačiose aukštikalnėse riogso ledynai, akmenynai, uolų nuobirynai. Priekaukazėje driekiasi stepės, o Užkaukazėje – pusdykumės.
Kaukazo gamta saugoma daugelyje draustinių ir rezervatų: Kaukazo, Teberdos, , ir kt. Kalnuose ir priekalnėse gausu kurortų, sanatorijų, poilsiaviečių, įrengtos slidinėjimo trasos. Svarbiausi kurortai – Sočis, Tuapsė, Suchumis, Batumis, Kaukazo Mineraliniai Vandenys. Vakarinės pusės draustiniai bei Aukštutinės Svanetijos kraštovaizdžiai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Šaltiniai
- В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
- Кавка́з, Vasmer’s Etymological Dictionary.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 181–182
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaukazo kalnai, Kas yra Kaukazo kalnai? Ką reiškia Kaukazo kalnai?
Kaukazo kalnaiSalis Rusija Gruzija Azerbaidzanas Armenija TurkijaAuksciausi kalnai ElbrusasKalnagubriai Didysis Kaukazas Mazasis Kaukazas Armenijos kalnynas Talyso kalnaiUpiu istakos Kura Terekas Araksas Kubane SamurasEzerai Sevanas RicaUolienos smiltainis skalunai kalkakmenis gneisai granitas Kaukazo kalnai rus Kavkazskie gory gruz კავკასიონი azer Qafqaz daglari arm Կովկասյան լեռներ kalnu grandine tarp Juodosios Azovo ir Kaspijos juru Kaukazo regione Is siaures kalnus riboja Kumos Manyciaus įduba pietine riba vedama mazdaug Arakso upe Kalnynas susidares mazdaug pries 28 5 23 8 milijonus metu dazniausiai laikomas pietrytine Europos riba EtimologijaKaukazo vietovardį mini jau senoves graikai sen gr Kaykasos Pasak Plinijaus Vyresniojo jis kiles is skitu kroy khasis zibantys ledu sniego baltumo lt av xrohukasi Pavadinima bandyta sieti ir su indoeuropietiska aukstumo iskilumo reiksme got hauhs aukstas liet kaukas kaukara virsune ketera GeologijaPagrindine Kaukazo kalnu dalį sudaro Didysis Kaukazas Jis prasideda Socio apylinkese siaurrytineje Juodosios juros pakranteje Si grandine tesiasi pietryciu kryptimi ir beveik pasiekia Baku prie Kaspijos juros Sį masyva sudaro Pagrindinis arba Vandenskyros kalnagubris bei Soninis kalnagubris Auksciausios virsunes Elbrusas 5642 m auksciausias Europoje ir Kazbekas 5033 m Didziojo Kaukazo kalnagubriams budingas alpinis reljefas kuestos karstiniai dariniai Voronjos Naujojo Atono urvai ir kt Nuo siauriniu Didziojo Kaukazo slaitu iki Kumos Manyciaus įdubos tesiasi kuri skiria nuo Kubanes Azovo juros bei Tereko Kumos zemumu Į pietus nuo Didziojo Kaukazo driekiasi akumuliacines Kolchides vakaruose ir Kuros Arakso rytuose zemumos Jos skiria Didįjį Kaukaza nuo Uzkaukazes kalnyno kurį sudaro Mazasis Kaukazas iki 3724 m Giamiso k bei vulkaninis Armenijos kalnynas Taip pat prie Kaukazo priklauso pietryciuose iskile Talyso kalnai iki 2477 m uz kuriu driekiasi Lenkoranes zemuma Topografinis Kaukazo zemelapis Kaukazas epigeosinklininiai ir is dalies epiplatforminiai Vidurzemio juros juostos alpines kalnodaros kalnai Asine dalį sudaro megantiklinorijus su uzgesusiu ugnikalniu kugiais Kaukazo kalnuose gausu naftos gamtiniu duju akmens anglies gelezies mangano vario molibdeno svino cinko ir kitu metalu tryksta mineralines versmes Auksciausios virsukalnes Kalnas Aukstis m Santykinis aukstis m SalisElbrusas 5642 4741 RusijaDychtau 5205 2002 RusijaSchara 5201 1365 Gruzija RusijaKostantau 5152 822 RusijaDzangitau 5059 300 Gruzija RusijaKazbekas 5047 2353 Gruzija Rusija5033 110 Gruzija Rusija4979 240 Gruzija Rusija4860 Gruzija4860 50 Gruzija RusijaTetnuldis 4858 672 GruzijaDzimara 4780 Gruzija Rusija4710 1143 Gruzija4547 1067 GruzijaTebulosmta 4499 2145 Gruzija RusijaBazardiuziu 4466 2454 Azerbaidzanas4431 RusijaDiklosmta 4285 843 Gruzija4243 AzerbaidzanasAdala Sukgelmezro kalnas 4152 1792 RusijaDjultdagas 4127 1834 RusijaAragacas 4090 2143 ArmenijaKlimatasKaukazo kalnai driekiasi ties vidutiniu platumu ir subtropiku klimato juostu riba Vidutine sausio menesio temperatura Priekaukazeje nuo 2 C iki 5 C Uzkakaukazeje tarp 4 ir 6 C Vasara didesnis temperaturu skirtumas yra tarp rytines ir vakarines puses Vakaruose vidutine liepos temperatura 23 24 C rytuose 25 29 C Kalnuose 2000 m aukstyje temperatura sausį buna apie 8 C rugpjutį silciausias menuo apie 13 C Auksciau budingas saltas aukstikalniu klimatas Priekalnese vidutinis metinis krituliu kiekis svyruoja nuo 200 mm Kuros Arakso zemumoje iki 1800 mm Kolchides zemumoje kalnuose apie 2500 mm o pavejiniuose vakariniuose bei pietvakariniuose slaituose iki 4000 mm Sachdago kalnasKaukazo krastovaizdis siaures vakaru Gruzijoje Svanetija HidrografijaRytines Kaukazo dalies upes priklauso nenuotakiam Kaspijos juros baseinui kalnuose prasideda Terekas Sulakas Samuras Kura su Araksu Alazaniu ir kt Vakarines puses upes savo vandenis nesa daugiausia į Azovo jura Kubane su gausiais intakais Belaja Laba Urupu ir kt Tiesiai į Juodaja jura nuo Kaukazo teka gana trumpos bet labai vandeningos upes Inguris Rionis Mzymta Coruhas ir kt Didziausias Kaukazo ezeras Sevanas Kalnuose gausu sniegynu ir ledynu Pastaruju yra per 2000 ju bendras plotas siekia 1428 km Didziausi ledynai Dychsu Karaugomas ir kt GamtaDel vertikaliojo zoniskumo Kaukazui budingi įvairiausi krastovaizdziai Didziojo Kaukazo pietiniuose slaituose Mazojo Kaukazo siauriniuose slaituose ir Talyso kalnuose auga subtropiniai miskai kuriuose vyrauja placialapiai ir spygliuociai medziai Mazojo ir Didziojo Kaukazo aukstikalnems bei Armenijos kalnynui budingos alpines zemazoles pievos sausringesnese srityse pievines stepes Paciose aukstikalnese riogso ledynai akmenynai uolu nuobirynai Priekaukazeje driekiasi stepes o Uzkaukazeje pusdykumes Kaukazo gamta saugoma daugelyje draustiniu ir rezervatu Kaukazo Teberdos ir kt Kalnuose ir priekalnese gausu kurortu sanatoriju poilsiavieciu įrengtos slidinejimo trasos Svarbiausi kurortai Socis Tuapse Suchumis Batumis Kaukazo Mineraliniai Vandenys Vakarines puses draustiniai bei Aukstutines Svanetijos krastovaizdziai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sarasa SaltiniaiV A Nikonov Kratkij toponimicheskij slovar Moskva Mysl 1966 Kavka z Vasmer s Etymological Dictionary Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 181 182 Vikiteka Kaukazo kalnai vaizdine ir garsine medziaga