Riazanės sritis

Riazanės sritis (rus. Рязанская область) – sritis Rusijoje, Centrinėje federalinėje apygardoje. Ribojasi su Vladimiro sritimi šiaurėje, su Žemutinio Naugardo – šiaurės rytuose, su Mordovija – rytuose, su Penzos sritimi pietryčiuose, su Tambovo ir Lipecko sritimis pietuose, su Tulos ir Maskvos sritimis vakaruose. Administracinis centras – Riazanė.

Riazanės sritis
Рязанская область

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Centrinė federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Centro

Administracinis centras

Riazanė

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Olegas Kovaliovas

Gyventojų

1 164 530 (44)

Plotas

39 600 km² (61)

- vandens %

0,5 %

Tankumas

29 žm./km²

Vikiteka

Riazanės sritisVikiteka

Geografija

redaguoti

Sritis yra centrinėje Rytų Europos lygumos dalyje. Šiaurėje plyti Meščioros žemuma, o vakaruose iškilusi Vidurio Rusijos aukštuma. Joje yra aukščiausia srities vieta 236 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -11 °C, liepos mėnesio +19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis ~550 mm. Svarbiausia upė – Oka, su jos baseino upėmis: Pronia, Pra, Gusia, Para, Mokša, Cna. Vyrauja mišrieji ir lapuočių miškai, pietvakariuose prasideda stepių plotai.^[1]

Miestai

redaguoti

Didžiausi Riazanės srities miestai (2007 m., tūkst. gyventojų):

Riazanė – 512,2
Kasimovas – 34,2
Skopinas – 31,6
Sasovas – 29,2
Riažskas – 22,2
Novomčiurinskas – 20,1
Rybnojė – 19,0

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

[1]