Žemutinio Naugardo sritis arba Nižnij Novgorodo sritis rus Нижегородская область anksčiau Gorkio sritis tai Rusijos Fede

Žemutinio Naugardo sritis (arba Nižnij Novgorodo sritis, rus. Нижегородская область), anksčiau – Gorkio sritis – tai Rusijos Federacijos sritis, esanti Pavolgio federalinės apygardos sudėtyje, europinėje Rusijos dalyje. Administracinis centras yra Nižnij Novgorodas, kuriame gyvena 1,3 milijono gyventojų (4 pagal dydį Rusijos miestas). Visa sritis turi 3,5 milijono gyventojų.

Žemutinio Naugardo sritis
Нижегородская область

Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Pavolgio federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Administracinis centras

Nižnij Novgorodas

Oficialios kalbos

rusų

Gyventojų

3 524 028 (10)

Plotas

76 900 km² (40)

- vandens %

1,2 %

Tankumas

46 žm./km²

Teritorijos kodas

RU-NIZ

Vikiteka

Žemutinio Naugardo sritisVikiteka

Geografija

Žemutinio Naugardo sritis ribojasi su Kostromos sritimi, Kirovo sritimi, Marių Respublika, Čiuvašija, Mordovija, Riazanės sritimi, Vladimiro sritimi ir Ivanovo sritimi.

Sritis įsikūrusi europinėje Rusijos dalyje, Rytų Europos lygumos viduryje. Užima 76 900 km² plotą, iš kurių 41 proc. sudaro dirbama žemė, 48 proc. – miškai, 2 proc. – vandenys. Sritį į dvi dalis dalina didžiausia Europoje Volgos upė.

Dešiniakrantė Volgos atžvilgiu srities dalis aukštesnė (iki 247 m), o kairiakrantė dalis (Užvolgė) – žemuma. Per sritį teka Volgos intakai – Oka (su Tioša), Kerženecas, Sura (su Pjana, Alatyriu), Vetluga. Volgos slėnyje sudaryti Gorkio, Čeboksarų tvenkiniai.

Klimatas žemyninis, vidutinių platumų. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -12 °C, liepos +19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – apie 500 mm. Dešiniakrantėje dalyje auga ąžuolynai, plyti pievinės stepės, o Užvolgėje – spygliuočių (eglių, pušų) ir mišrieji miškai. Įsteigtas .

Gyventojai

~94 % gyventojų – rusai, 1,3 % – totoriai, 0,6 % – mordviai (2010 m.). Miestų gyventojų – 79,8 % (2017 m.).

Didžiausi miestai (2007 m., tūkst. gyv.):

Nižnij Novgorodas – 1278,3
Dzeržinskas – 249,9
Arzamasas – 106,3
– 87,8
Boras – 76,9
Kstovas – 65,4
Pavlovas – 61,7
Vyksa – 57,9
Balachna – 54,5
Zavolžė – 38,5
Bogorodskas – 34,3
Kulebakai – 32,9
Gorodecas – 30,4

Orankų Dievo Motinos vienuolynas
A. Puškino muziejus „Boldino“
Meistrų miestas Gorodece
Pelkė Arzamaso apylinkėse
Stepės

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 120–121

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 120–121