Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žydų autonominė sritis jid יי דישער אױטא נא מע געגנט rus Еврейская автономная область sritis Rusijos Tolimųjų Rytų feder
Žydų autonominė sritis
Žydų autonominė sritis (jid. ייִדישער אױטאָנאָמע געגנט, rus. Еврейская автономная область) – sritis Rusijos Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje, Chabarovsko krašto pietvakariuose, prie Kinijos sienos. Srities administracinis centras – Birobidžanas.
| Žydų autonominė sritis Еврейская автономная область ייִדישע אױטאָנאָמע געגנט | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Tolimųjų Rytų federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | |||||||
| Administracinis centras | Birobidžanas | ||||||
| Rajonai | 5 | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, jidiš | ||||||
| Vadovas | Rostislavas Goldšteinas | ||||||
| Gyventojų | 188 700 (80) | ||||||
| Plotas | 36 300 km² (64) | ||||||
| Tankumas | 5 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-YEV | ||||||
| Vikiteka | Žydų autonominė sritisVikiteka | ||||||
Žydų autonominė sritis sudaryta 1934 m. gegužės 7 d. Plotas – 36 300 km². Gyventojų – 188 700 (2005).
Istorija
Šį kraštą XVII a. pradėjo tirti rusų keliautojai (V. Pojarkovas, ). Į čia kėlėsi rusų kolonistai. Daugiau Rusijos gyventojų apsigyveno nuo XIX a. vidurio (nuo 1856 m. – Užbaikalės kazokų, nuo XIX a. pabaigos – Amūro geležinkelio darbininkų ir tarnautojų). Kraštas tapo Rusijos imperijos dalimi. Atsirado stanicų, gyvenviečių ir geležinkelio stočių: , , . 1920–1922 m. kraštas įėjo į Tolimųjų Rytų Respubliką.
Žydai į Paamūrę ėmė keltis XIX a. vid.–pab. Tai daugiausia buvo tremtiniai arba pabėgėliai nuo pogromų. XX a. 3-ajame dešimtmetyje bolševikai į retai gyvenamą Paamūrę ėmė siųsti po revoliucijos nuskurdusius TSRS europinės dalies žydus. 1928 m. sudarytas pirmasis žydų kolūkis – Birefeldas. Nors 1928 m. į Birobidžaną atvyko 19 635 žydų, 1934 m. iš jų buvo likę gyventi tik 8185 – didesnė dalis šį skurdų kraštą paliko.
1934 m. buvo įkurta Žydų autonominė sritis. Ji turėjo būti atsakas į sionistų Palestinoje kuriamą Izraelį. 1935 m. TSRS priėmė 1000 pabėgėlių bėgusių nuo persekiojimų Europoje, bet jie patys išvyko kitur dėl sunkių gyvenimo sąlygų Žydų AS arba buvo įkalinti įtariant šnipinėjimu. 1938 m. iš teritorijos ištremta 4500 korėjiečių. Dėl po II pasaulinio karo atsinaujinusių žydų persekiojimų, daug srities žydų buvo įkalinama arba sušaudoma, ribota autonomija, religinė veikla. Vėliau plėtota kalnakasybos pramonė.
Geografija
Srities vakaruose ir šiaurės vakaruose yra (iki 1148 m aukščio), , , kalnagūbriai, šiaurėje – Burėjos kalnagūbrio atšakos, pietuose ir pietryčiuose – pelkėta . Aukščiausia vieta – Bydyro kalnas (1209 m).
Didžiausios upės – Amūras ir jo intakai , Bira, Tunguska.
Klimatas vidutinių platumų, musoninis. Per metus iškrenta 500–800 mm kritulių. Vidutinė sausio temperatūra -21–26 °C, liepos +18–21 °C.
Dirvožemiai – miškų rudžemiai, pieviniai-pelkiniai ir aliuviniai. Veši spygliuočių (eglių, kėnių, balteglių) ir lapuočių (maumedžių, ąžuolų, beržų) miškai.
Ūkis
Plėtojama mašinų gamybos, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė, kasamas alavas. Vyrauja mėsinė gyvulininkystė, bitininkystė, auginami kviečiai, avižos, sojos, bulvės. Pramoninė žvejyba.
Rajonai
Srityje yra tik du miestai: Birobidžanas ir .
Sritis suskirstyta į 5 rajonus:
- (Биробиджанский район)
- (Ленинский район)
- (Облученский район)
- (Октябрьский район)
- (Смидовичский район)
Gyventojai
2010 m. 92,7 % buvo rusai, 2,8 % – ukrainiečiai, 1 % – žydai. Rusų yra vienintelė oficiali kalba. Dauguma vietos žydų irgi kalba tik rusiškai (2010 m. 6 % mokėjo jidiš, 19 % – hebrajiškai, nežymi dalis – ladino).
- Didžiausios gyvenvietės
- Birobidžanas – 73,6 tūkst.
- – 8,5
- Nikolajevka – 6,4
- Leninskojė – 6,1
- – 5,0
- – 4,4
- – 4,2
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 144
Nuorodos
- Žydų autonominė sritis Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žydų autonominė sritis, Kas yra Žydų autonominė sritis? Ką reiškia Žydų autonominė sritis?
Zydu autonomine sritis jid יי דישער אױטא נא מע געגנט rus Evrejskaya avtonomnaya oblast sritis Rusijos Tolimuju Rytu federalineje apygardoje Chabarovsko krasto pietvakariuose prie Kinijos sienos Srities administracinis centras Birobidzanas Zydu autonomine sritis Evrejskaya avtonomnaya oblast יי דישע אױטא נא מע געגנט Issamiau Issamiau Valstybe RusijaFederaline apygarda Tolimuju Rytu federaline apygardaEkonominis regionasAdministracinis centras BirobidzanasRajonai 5Oficialios kalbos rusu jidisVadovas Rostislavas GoldsteinasGyventoju 2005 188 700 80 Plotas 36 300 km 64 Tankumas 2005 5 zm km ISO 3166 2 RU YEVVikiteka Zydu autonomine sritisVikiteka Zydu autonomine sritis sudaryta 1934 m geguzes 7 d Plotas 36 300 km Gyventoju 188 700 2005 IstorijaSį krasta XVII a pradejo tirti rusu keliautojai V Pojarkovas Į cia kelesi rusu kolonistai Daugiau Rusijos gyventoju apsigyveno nuo XIX a vidurio nuo 1856 m Uzbaikales kazoku nuo XIX a pabaigos Amuro gelezinkelio darbininku ir tarnautoju Krastas tapo Rusijos imperijos dalimi Atsirado stanicu gyvenvieciu ir gelezinkelio stociu 1920 1922 m krastas įejo į Tolimuju Rytu Respublika Zydai į Paamure eme keltis XIX a vid pab Tai daugiausia buvo tremtiniai arba pabegeliai nuo pogromu XX a 3 ajame desimtmetyje bolsevikai į retai gyvenama Paamure eme siusti po revoliucijos nuskurdusius TSRS europines dalies zydus 1928 m sudarytas pirmasis zydu kolukis Birefeldas Nors 1928 m į Birobidzana atvyko 19 635 zydu 1934 m is ju buvo like gyventi tik 8185 didesne dalis sį skurdu krasta paliko 1934 m buvo įkurta Zydu autonomine sritis Ji turejo buti atsakas į sionistu Palestinoje kuriama Izraelį 1935 m TSRS prieme 1000 pabegeliu begusiu nuo persekiojimu Europoje bet jie patys isvyko kitur del sunkiu gyvenimo salygu Zydu AS arba buvo įkalinti įtariant snipinejimu 1938 m is teritorijos istremta 4500 korejieciu Del po II pasaulinio karo atsinaujinusiu zydu persekiojimu daug srities zydu buvo įkalinama arba susaudoma ribota autonomija religine veikla Veliau pletota kalnakasybos pramone GeografijaKrastovaizdis Obluces rajoneNikolajevkos gyvenviete Srities vakaruose ir siaures vakaruose yra iki 1148 m aukscio kalnagubriai siaureje Burejos kalnagubrio atsakos pietuose ir pietryciuose pelketa Auksciausia vieta Bydyro kalnas 1209 m Didziausios upes Amuras ir jo intakai Bira Tunguska Klimatas vidutiniu platumu musoninis Per metus iskrenta 500 800 mm krituliu Vidutine sausio temperatura 21 26 C liepos 18 21 C Dirvozemiai misku rudzemiai pieviniai pelkiniai ir aliuviniai Vesi spygliuociu egliu keniu baltegliu ir lapuociu maumedziu azuolu berzu miskai ukisPletojama masinu gamybos lengvoji medienos apdirbimo pramone kasamas alavas Vyrauja mesine gyvulininkyste bitininkyste auginami kvieciai avizos sojos bulves Pramonine zvejyba RajonaiSrityje yra tik du miestai Birobidzanas ir Sritis suskirstyta į 5 rajonus Birobidzhanskij rajon Leninskij rajon Obluchenskij rajon Oktyabrskij rajon Smidovichskij rajon Gyventojai2010 m 92 7 buvo rusai 2 8 ukrainieciai 1 zydai Rusu yra vienintele oficiali kalba Dauguma vietos zydu irgi kalba tik rusiskai 2010 m 6 mokejo jidis 19 hebrajiskai nezymi dalis ladino Didziausios gyvenvietesBirobidzanas 73 6 tukst 8 5 Nikolajevka 6 4 Leninskoje 6 1 5 0 4 4 4 2SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 144NuorodosZydu autonomine sritis Archyvuota kopija 2015 12 08 is Wayback Machine projekto rus Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas