Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Albanija azer Albaniya lot Albānia gr Ἀλβανία pers Arran arab Al Ran valstybė egzistavusi dabartinio Azerbaidžano terito

Kaukazo Albanija

  • Pagrindinis puslapis
  • Kaukazo Albanija
Kaukazo Albanija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Albanija (azer. Albaniya, lot. Albānia, gr. Ἀλβανία,pers. Arran, arab. Al Ran) – valstybė, egzistavusi dabartinio Azerbaidžano teritorijoje II a. pr. m. e. – VII a. Valstybė skirtingai vadinta kitose tautose. Europoje naudojamas jos pavadinimas yra iš lotynų kalbos, kuris reiškia „Kalnuota šalis“. Kaip valstybę vadino vietos gyventojai, nėra žinoma.

Kaukazo Albanija
Sasanidų marzpanatas nuo 253 m.
II a. pr. m. e. – 703 →
Sostinė Kabala (Azerbaidžanas), Partav
Valdymo forma monarchija
karaliai
 I-V a. Albanijos Aršakidai
 V-VIII a. Mihranidai
Era Antika
 - Įkūrimas II a. pr. m. e. m.
 - Dinastijos pabaiga 703 m.

Istorija

Senosios tautos

Senąsias dabartinio Azerbaidžano tautas aprašė įvairūs šaltiniai: graikų, romėnų, armėnų, persų istorikai.

Yra manoma, kad seniausi dabartinio Azerbaidžano teritorijos gyventojai kalbėjo įvairiomis Šiaurės Rytų Kaukazo kalbomis, t. y. buvo giminingi dabartiniams čečėnams, avarams ir kt. Kaukazo tautoms.

Graikų ir romėnų autoriai mini apie 26 gentis. Tarp jų buvo gelai, legiai, čilbiai, utijai, gargarai, silvai, lpinai, codai, lupenai, mazkutai, kaspijai ir kt. Didžiausia ir svarbiausia tarp jų buvo , kuri gali būti tiesiog keleto smulkesnių genčių federacija. Daug autorių teigia, kad visos šios tautos buvo Kaukazo autochtonai, t. y. gyvenę čia nuo seniausių laikų . Šiuo metu šių tautų tėra išlikę tik likučiai.

Manoma, kad visos šios giminingos tautos gyveno gerokai platesnėje teritorijoje nei vėliau susikūrusi valstybė, t. y. įskaitant į pietus nuo Kuros, iki pat Arakso upės. Remiantis H. Hewsen, ten gyveno tokios gentys, kaip utijai, micijai, kaspijai, gargarai, sakasėnai, gelai, sodijai, lupenijai, balasaniai, parsai ir parasijai .

Mažai yra žinoma apie šį regioną iki II a. pr. m. e., nes jo konsolidacija įvyko palyginus vėlai. Yra hipotezės, kad regionas galėjo VII a. pr. m. e. būti užkariautas Medų imperijos, vėliau, nuo VI a. pr. m. e. priklausė Achemenidų imperijai, kur sudarė Medijos satrapijos dalį. Albanai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 313 m. pr. m. e. Gaugamelų mūšio kontekste, kur dalyvavo kaip kariai Atropato pusėje drauge su sakais ir medais.

Valstybės konsolidacija

Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
(XVIII a.):
Širvanas, , Karabachas, , , , , , ,
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika

Remiantis legendine armėnų istoriografija, visos albanų tautos buvo kildinamos iš armėnų protėvio anūko Sisako. Vienas jo palikuonių buvo legendinis Aranas, kuris buvo paskirtas provincijos vietininku Partų imperijos laikais.

Kaukazo Albanijos valstybė iš tiesų kūrėsi Partų dinastijos laikais ir konsolidavosi II–I a. pr. m. e. sandūroje. Anot armėnų istorikų, ji formavosi 6 centrinėse provincijose: Jechni, Bech, Kambečan, Šakė, Vostani-Marcpan ir Dašti-Balasakan. Tai reiškia, kad dalis jos buvo ir piečiau Kuros upės. Tačiau jau I a. pr. m. e. pradžioje (Tigrano Didžiojo laikais 95-56 pr. m. e.) Armėnijos karalystė okupavo sritis piečiau Kuros ir įkūrė čia sritis Utiką ir Arcachą, o Albaniją laikinai pavertė savo vasale. Nuo tada valstybėje ėmė stiprėti Armėnijos kultūrinė įtaka.

I a. pr. m. e. VII dešimtmetyje Albanija vis dažniau minima romėnų šaltiniuose. Roma domėjosi Pietų Kaukazu, rengė čia karines kampanijas. Tuo metu Pompėjus pasiekė Albaniją, ir ji buvo aprašyta.

Albanijos Aršakidai

Pagrindinis straipsnis – Albanijos Aršakidai.

Nuo pirmojo mūsų eros amžiaus Albanija pateko į Partų imperijos įtaką ir pripažino jos viršenybę. Joje įsitvirtino Aršakidų atšaka – Albanijos Aršakidai. Tuo metu kultūriškai vyko Albanijos iranizacija, paplito , stiprėjo persiška kultūra. 134–136 m. valstybę nusiaubė alanai.

252–253 m. Albaniją, kaip ir Armėniją bei Gruziją, okupavo Sasanidai. Vietinė Aršakidų dinastija buvo išlaikyta, bet realią valdžią gavo sasanidų karinis vietininkas, tituluojamas marzbanu. Albanijos teritorijoje buvo įkurtas Arano marpanatas.

IV a. viduryje Albanijos karalius Urnairas atvyko į Armėniją, kur priėmė Krikščionybę. Tačiau skirtingai nei tuometinėje Armėnijoje ir Gruzijoje, ši nauja religija plito palyginus lėtai. 387 m., padalinus Armėniją, Albanija su Sasanidų pagalba prisijungė senovėje prarastas sritis į pietus nuo Kuros upės (Armėnijos Utiko ir Arcacho provincijas), išaugdama beveik dvigubai.

V a., valdant Sasanidų šachui Jazdegerdui II, krikščioniškos Kaukazo tautos buvo verčiamos atsiversti į Mazdaizmą. Tai visame Kaukaze sukėlė judėjimą ir karą su centrine valdžia. Krikščionys šį sukilimą pralaimėjo, bet Krikščionybė nebuvo sunaikinta.

V a. viduryje Sasanidai į pietus nuo Kuros pastatė naują Partav miestą, kurį padarė Albanijos sostine. Čia ilgainiui perkeltas ir Albanijos krikščionių vadas katolikas.

Mihranidai

Pagrindinis straipsnis – Mihranidai.

V a. pabaigoje sunykus Aršakidų dinastijai, ją pakeitė Sasanidų kilmės Mihranidai. Jie įtvirtino titulą aranšachai. Tai buvo paskutinioji Albanijos dinastija.

Silpstant Sasanidų valdžiai, Albanija tapo praktiškai nepriklausoma, tačiau nuo VI a. II pusės jos istoriją lydėjo nuolatiniai kataklizmai, kadangi teritorijoje susidurdavo Sasanidų, Romos ir šiaurės klajoklių tautų (chazarų) interesai. 628 m. Albaniją nusiaubė chazarai, tačiau ji išsaugojo nepriklausomybę, mokėdama duoklę.

VII a. viduryje Albanija susidūrė su augančiu Kalifatu pietuose. Nors aranšachas Džavanširas parodė didelę drąsą kovodamas su arabais, jis buvo priverstas pripažinti jų valdžią. Arabai suvienijo Armėniją su Albanija į vieną provinciją. Tai pabaigė Albanijos istoriją.

Teritorija

Albanijos teritorija yra labai svarbus klausimas, diskutuojamas Armėnijos ir Azerbaidžano mokslininkų. Tradiciškai teigiama, kad Albaniją sudarė šios provincijos:

  1. Kambisenė
  2. Getaru
  3. Elnis / Chenis
  4. Begas
  5. Šakė
  6. Cholmazas
  7. Kapalakas
  8. Hambasis
  9. Gelavus
  10. Hedžeris
  11. Kaladaštas

Ši visa teritorija sudarė apie 23 000 km².

IV a. pabaigoje Armėnijos karalystei nustojus egzistuoti, Albanija gavo kai kurias jos teritorijas į pietus nuo Kuros upės, t. y. dvi istorines provincijas: Utiką ir Arcachą. Tai nulėmė jos teritorijos išaugimą iki 45 000 km². Ši Albanija yra vadinama „Didžiąja Albanija“. Prijungtosios sritys įsisavintos labai greitai, į Utiką V a. perkelta Albanijos sostinė (Barda). Ilganiui Utikas tapo centrine Albanijos dalimi, ir islamiškuoju laikotarpiu jam pritaikytas visos Albanijos pavadinimas – Aranas.

Kultūra

Kaukazo Albanijoje klestėjo gana savita kultūra, patyrusi labai įvairių įtakų iš aplinkinių šalių. Viena pirmųjų ir stipriausių įtakų buvo armėniška, kuri stipriai veikė valstybės architektūrą bei meną. Vėliau veikė helenistinė, persiška, krikščioniška kultūra.

Seniausi Albanai išpažino pagonybę, garbindami Saulės, Perkūno, Mėnulio dievus. Vėliau plito zoroastrizmas. Jau nuo pirmųjų mūsų eros amžių pasirodė pirmieji krikščionys. IV a. Albanija ir valdančioji dinastija, sekdami Armėnijos pavyzdžiu, oficialiai priėmė Krikščionybę. Čia įkurta atskira Albanijos Bažnyčia, egzistavo bažnyčios galva katolikas. Šalyje pastatyta daug krikščioniškų bažnyčių.

Krikščionybės laikais, remiantis pirmiausia Armėnų raštu, buvo sukurtas savitas . Kai kurie autoriai jo sukūrimą priskiria žymiam armėnų mokslininkui . Šis raštas nunyko VIII a., drauge su krikščionybe šalyje.

Šaltiniai

  1. Strabo. Geography, book 11, chapter 14.
  2. Robert H. Hewsen. "Ethno-History and the Armenian Influence upon the Caucasian Albanians, " in: Samuelian, Thomas J. (Hg.), Classical Armenian Culture. Influences and Creativity, Chicago: 1982, 27-40

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 11 Lie, 2025 / 21:34

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaukazo Albanija, Kas yra Kaukazo Albanija? Ką reiškia Kaukazo Albanija?

Albanija azer Albaniya lot Albania gr Ἀlbania pers Arran arab Al Ran valstybe egzistavusi dabartinio Azerbaidzano teritorijoje II a pr m e VII a Valstybe skirtingai vadinta kitose tautose Europoje naudojamas jos pavadinimas yra is lotynu kalbos kuris reiskia Kalnuota salis Kaip valstybe vadino vietos gyventojai nera zinoma Kaukazo AlbanijaSasanidu marzpanatas nuo 253 m II a pr m e 703 Location of Kaukazo AlbanijaSostine Kabala Azerbaidzanas PartavValdymo forma monarchijakaraliai I V a Albanijos Arsakidai V VIII a MihranidaiEra Antika Įkurimas II a pr m e m Dinastijos pabaiga 703 m IstorijaSenosios tautos Senasias dabartinio Azerbaidzano tautas aprase įvairus saltiniai graiku romenu armenu persu istorikai Yra manoma kad seniausi dabartinio Azerbaidzano teritorijos gyventojai kalbejo įvairiomis Siaures Rytu Kaukazo kalbomis t y buvo giminingi dabartiniams cecenams avarams ir kt Kaukazo tautoms Graiku ir romenu autoriai mini apie 26 gentis Tarp ju buvo gelai legiai cilbiai utijai gargarai silvai lpinai codai lupenai mazkutai kaspijai ir kt Didziausia ir svarbiausia tarp ju buvo kuri gali buti tiesiog keleto smulkesniu genciu federacija Daug autoriu teigia kad visos sios tautos buvo Kaukazo autochtonai t y gyvene cia nuo seniausiu laiku Siuo metu siu tautu tera islike tik likuciai Manoma kad visos sios giminingos tautos gyveno gerokai platesneje teritorijoje nei veliau susikurusi valstybe t y įskaitant į pietus nuo Kuros iki pat Arakso upes Remiantis H Hewsen ten gyveno tokios gentys kaip utijai micijai kaspijai gargarai sakasenai gelai sodijai lupenijai balasaniai parsai ir parasijai Mazai yra zinoma apie sį regiona iki II a pr m e nes jo konsolidacija įvyko palyginus velai Yra hipotezes kad regionas galejo VII a pr m e buti uzkariautas Medu imperijos veliau nuo VI a pr m e priklause Achemenidu imperijai kur sudare Medijos satrapijos dalį Albanai pirma karta istoriniuose saltiniuose pamineti 313 m pr m e Gaugamelu musio kontekste kur dalyvavo kaip kariai Atropato puseje drauge su sakais ir medais Valstybes konsolidacija Azerbaidzano istorijaSenoves Persijos istorijaAlbanija Arsakidai gt Mihranidai Rasidunai gt Omejadai gt AbasidaiDerbentas Sirvanas Aranas Sadadidai Sadzidai gt Salaridai gt RavadidaiSeldziukai gt Eldegizidai gt ChorezmidaiIlchanidai gt gt TimuridaiKara Kojunlu gt Ak Kojunlu gt Safavidai XVIII a Sirvanas Karabachas Rusijos imperijaAzerbaidzano Demokratine RespublikaUzkaukazes TFSR gt Azerbaidzano TSRAzerbaidzano Respublika Remiantis legendine armenu istoriografija visos albanu tautos buvo kildinamos is armenu protevio anuko Sisako Vienas jo palikuoniu buvo legendinis Aranas kuris buvo paskirtas provincijos vietininku Partu imperijos laikais Kaukazo Albanijos valstybe is tiesu kuresi Partu dinastijos laikais ir konsolidavosi II I a pr m e sanduroje Anot armenu istoriku ji formavosi 6 centrinese provincijose Jechni Bech Kambecan Sake Vostani Marcpan ir Dasti Balasakan Tai reiskia kad dalis jos buvo ir pieciau Kuros upes Taciau jau I a pr m e pradzioje Tigrano Didziojo laikais 95 56 pr m e Armenijos karalyste okupavo sritis pieciau Kuros ir įkure cia sritis Utika ir Arcacha o Albanija laikinai paverte savo vasale Nuo tada valstybeje eme stipreti Armenijos kulturine įtaka I a pr m e VII desimtmetyje Albanija vis dazniau minima romenu saltiniuose Roma domejosi Pietu Kaukazu renge cia karines kampanijas Tuo metu Pompejus pasieke Albanija ir ji buvo aprasyta Albanijos Arsakidai Kabalos Albanijos Arsakidu dinastijos sostines vartu likuciaiPagrindinis straipsnis Albanijos Arsakidai Nuo pirmojo musu eros amziaus Albanija pateko į Partu imperijos įtaka ir pripazino jos virsenybe Joje įsitvirtino Arsakidu atsaka Albanijos Arsakidai Tuo metu kulturiskai vyko Albanijos iranizacija paplito stiprejo persiska kultura 134 136 m valstybe nusiaube alanai 252 253 m Albanija kaip ir Armenija bei Gruzija okupavo Sasanidai Vietine Arsakidu dinastija buvo islaikyta bet realia valdzia gavo sasanidu karinis vietininkas tituluojamas marzbanu Albanijos teritorijoje buvo įkurtas Arano marpanatas IV a viduryje Albanijos karalius Urnairas atvyko į Armenija kur prieme Krikscionybe Taciau skirtingai nei tuometineje Armenijoje ir Gruzijoje si nauja religija plito palyginus letai 387 m padalinus Armenija Albanija su Sasanidu pagalba prisijunge senoveje prarastas sritis į pietus nuo Kuros upes Armenijos Utiko ir Arcacho provincijas isaugdama beveik dvigubai V a valdant Sasanidu sachui Jazdegerdui II krikscioniskos Kaukazo tautos buvo verciamos atsiversti į Mazdaizma Tai visame Kaukaze sukele judejima ir kara su centrine valdzia Krikscionys sį sukilima pralaimejo bet Krikscionybe nebuvo sunaikinta V a viduryje Sasanidai į pietus nuo Kuros pastate nauja Partav miesta kurį padare Albanijos sostine Cia ilgainiui perkeltas ir Albanijos krikscioniu vadas katolikas Mihranidai Albanija VI a Pagrindinis straipsnis Mihranidai V a pabaigoje sunykus Arsakidu dinastijai ja pakeite Sasanidu kilmes Mihranidai Jie įtvirtino titula aransachai Tai buvo paskutinioji Albanijos dinastija Silpstant Sasanidu valdziai Albanija tapo praktiskai nepriklausoma taciau nuo VI a II puses jos istorija lydejo nuolatiniai kataklizmai kadangi teritorijoje susidurdavo Sasanidu Romos ir siaures klajokliu tautu chazaru interesai 628 m Albanija nusiaube chazarai taciau ji issaugojo nepriklausomybe mokedama duokle VII a viduryje Albanija susidure su auganciu Kalifatu pietuose Nors aransachas Dzavansiras parode didele drasa kovodamas su arabais jis buvo priverstas pripazinti ju valdzia Arabai suvienijo Armenija su Albanija į viena provincija Tai pabaige Albanijos istorija TeritorijaAlbanija iki 387 m Albanijos teritorija yra labai svarbus klausimas diskutuojamas Armenijos ir Azerbaidzano mokslininku Tradiciskai teigiama kad Albanija sudare sios provincijos Kambisene Getaru Elnis Chenis Begas Sake Cholmazas Kapalakas Hambasis Gelavus Hedzeris Kaladastas Si visa teritorija sudare apie 23 000 km IV a pabaigoje Armenijos karalystei nustojus egzistuoti Albanija gavo kai kurias jos teritorijas į pietus nuo Kuros upes t y dvi istorines provincijas Utika ir Arcacha Tai nuleme jos teritorijos isaugima iki 45 000 km Si Albanija yra vadinama Didziaja Albanija Prijungtosios sritys įsisavintos labai greitai į Utika V a perkelta Albanijos sostine Barda Ilganiui Utikas tapo centrine Albanijos dalimi ir islamiskuoju laikotarpiu jam pritaikytas visos Albanijos pavadinimas Aranas KulturaAlbanijos krikscioniska baznycia Kaukazo Albanijoje klestejo gana savita kultura patyrusi labai įvairiu įtaku is aplinkiniu saliu Viena pirmuju ir stipriausiu įtaku buvo armeniska kuri stipriai veike valstybes architektura bei mena Veliau veike helenistine persiska krikscioniska kultura Seniausi Albanai ispazino pagonybe garbindami Saules Perkuno Menulio dievus Veliau plito zoroastrizmas Jau nuo pirmuju musu eros amziu pasirode pirmieji krikscionys IV a Albanija ir valdancioji dinastija sekdami Armenijos pavyzdziu oficialiai prieme Krikscionybe Cia įkurta atskira Albanijos Baznycia egzistavo baznycios galva katolikas Salyje pastatyta daug krikscionisku baznyciu Krikscionybes laikais remiantis pirmiausia Armenu rastu buvo sukurtas savitas Kai kurie autoriai jo sukurima priskiria zymiam armenu mokslininkui Sis rastas nunyko VIII a drauge su krikscionybe salyje SaltiniaiStrabo Geography book 11 chapter 14 Robert H Hewsen Ethno History and the Armenian Influence upon the Caucasian Albanians in Samuelian Thomas J Hg Classical Armenian Culture Influences and Creativity Chicago 1982 27 40

Naujausi straipsniai
  • Liepa 10, 2025

    Akademijos galerija (Florencija)

  • Liepa 10, 2025

    Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija

  • Liepa 11, 2025

    Aiša bint Abu Bakr

  • Liepa 10, 2025

    Aistmarių nerija

  • Liepa 11, 2025

    Airėnų konglomeratas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje