Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Eurazijos regionas Šiaurės KaukazasŠalis pietvakarių RusijaTautos rusai čerkesai ingušai čečėnai kt Miestai Krasnodaras
Šiaurės Kaukazas
| Eurazijos regionas Šiaurės Kaukazas | |
|---|---|
| Šalis | pietvakarių Rusija |
| Tautos | rusai, čerkesai, ingušai, čečėnai, , kt. |
| Miestai | Krasnodaras, Stavropolis, Machačkala, Vladikaukazas, Groznas, Čerkeskas, Sočis |
| Vikiteka | VikitekaVikiteka |
| Eurazijos stepės regionai Panonija, Ponto stepė, Krymas, Šiaurės Kaukazas, Kazachijos stepė, Mongolų stepė, Mandžiūrija | |
Šiaurės Kaukazas (rus. Северный Кавказ; ady. Ищхъэрэ Къаукъаз; karač. Шымал Кавказ; oset. Цæгат Кавказ; čeč. Къилбаседан Кавказ; av. Хьундасеб Кавказ) arba Prieškaukazė (rus. Предкавказье) – geografinė ir istorinė Rusijos sritis nuo Juodosios ir Azovo jūrų iki Kaspijos jūros
Geografija
Šiaurės Kaukazo regionas sudaro ilgą siaurą juostą. Geografinės regiono ribos yra Azovo jūros (vakaruose) ir Kaspijos jūra (rytuose). Didžiojo Kaukazo kalnagūbris regioną skiria nuo Pietų Kaukazo. Tėra dvi perėjos, istoriškai jungusios Šiaurės Kaukazą su pietiniu – (Osetijoje) ir (palei Kaspijos jūrą). Vakarinėje dalyje regionas apima ir dalį žemių į pietus nuo Didžiojo Kaukazo, iki Psou upės, kuri atskiria nuo Abchazijos. Šiaurinė riba yra Kumos-Manyčiaus įduba, kuri skiria nuo Ponto stepės.
Regiono pietinė dalis kalnuota, bet į šiaurę leidžiasi į žemumas, kurių didžiausia – . Svarbiausia regiono upė yra Kubanė, kurios baseinas apima didžiąją dalį Prieškaukazės. Rytiniame Šiaurės Kaukaze svarbiausia upė yra Terekas. Regionas labai svarbus savo žemės ūkiu (žemės ūkio naudmenos užima daugiau kaip 70 % teritorijos).
Šiaurės Kaukaze yra šie Rusijos federacijos subjektai:
- Krasnodaro kraštas
- Stavropolio kraštas
- Adygėja
- Dagestanas
- Karačiajų Čerkesija
- Kabarda-Balkarija
- Šiaurės Osetija
- Ingušetija
- Čečėnija
Etninė įvairovė ir subregionai
Šiaurės Kaukazas yra etniškai mišriausias Rusijos regionas. Čia aptinkamos tautos kalba kalbomis, kurios priklauso keturioms skirtingoms kalbų šeimoms. Tradiciškai jis dalinamas į šiuos smulkesnius kultūrinius regionus:
- Cirkasija, senovės Zychas, Zichija – yra vakarinėje regiono dalyje, užimanti juostą nuo Tamanės pusiasalio iki Osetijos. Čia vyrauja Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos. Dalinama dar į 12 smulkesnių žemių, apgyvendintų skirtingų cirkasų etninių subgrupių. Tarp jų – adygai ir kabardinai. Šiame regione šiuo metu vyrauja etniniai rusai;
- Osetija – yra centrinėje regiono dalyje. Čia gyvena indoeuropiečiai osetinai;
- Ičkerija (Noxçiyçö) – yra į rytus nuo Osetijos. Čia vyrauja kalbantys čečėnai ir ingušai;
- Dagestanas – ryčiausia regiono dalis. Čia vyrauja Šiaurės rytų Kaukazo kalbomis kalbančios keliolika tautelių, tarp kurių svarbiausios yra Kaukazo avarai, darginai, lakai, lezginai, rutulai, tabasaraniai, cachurai;
- Kubanė, senovės Sindika – šiaurės vakarinė regiono dalis. Senieji krašto gyventojai buvo . Šiuo metu čia vyrauja rusai ir ukrainiečiai;
Tarp minėtųjų tautų įsimaišę gyvena tiurkų tautelės balkarai, karačiajai, kumykai, nogajai.
Istorija
| Šiaurės Kaukazo istorija |
| Zygai, Alanai, |
| Chazarų kaganatas |
| , |
| Kipčiakai > Mongolų imperija |
| , , Avarų chanatas |
| , |
| Rusijos imperija |
| , , |
| Rusijos TFSR: |
| , Adygėja, Karačiajų Čerkesija, Kabarda-Balkarija, Šiaurės Osetija, , Dagestanas |
| Rusijos federacija |
| (Kaukazo emyratas) |
| Šiaurės Kaukazo regionai |
| Čerkesija, Osetija, , Dagestanas |
Senovė
Šiaurės vakarų Kaukazo ir Šiaurės rytų Kaukazo kalbomis kalbančios grupės yra laikomos regiono seniausiais gyventojais, kurie čia apsigyveno pirmųjų žmonijos migracijų laikais. Dėl kalnuoto reljefo pietinėje krašto dalyje susiformavo didžiulė kalbinė ir kultūrinė įvairovė. Vietos tautos išpažino savitas pagonybės formas. IV tūkst. pr. m. e. didžiojoje regiono dalyje klestėjo bronzos amžiaus Maikopo kultūra.
Senovės graikai visą regioną laikė Skitijos, o vėliau – Sarmatijos dalimi. Jie labiausiai pažinojo dvi regiono tautas, kurios glaudėsi prie Juodosios jūros: (gr. Σινδοί) Tamanės pusiasalyje bei Sindikoje ir zygus (gr. Ζυγοί) Zyche. Čia V a. pr. m. e. jie pradėjo kurti kolonijas, ir svarbiausi jų miestai buvo , Hermonasa ir Gorgipija. Šios kolonijos sukūrė tarpusavio sąjungą, kuri žinoma kaip Bosforo karalystė, valdžiusi didžiąją dalį Sindikos ir teritorijas Kryme. Karalystėje klestėjo heleniška kultūra.
108 m. pr. m. e. Bosforo karalystė atiteko helenizuotai Ponto karalystei, o šios karalius davė ją valdyti savo sūnui. Kuomet Mitridatas 63 m. pr. m. e. pralaimėjo Romos imperijai, Bosporo karalystė tapo jo paskutine priebėga. Tačiau ir čia pralaimėjęs prieš romėnus, jis nusižudė. Taip Bosporo karalystė tapo Romos kliente.
Valdant romėnams, pro Tamanės pusiasalį į Šiaurės Kaukazą plito helenistinė kultūra ir Krikščionybė. Vėlesniais laikais čia krikščionybę skleidė ir Iberija. Tačiau šiame atokiame regione civilizacija tvirtinosi sunkiai, o vietos gyventojai išlaikė daug pagoniškų papročių ir tikėjimų.
Viduramžiai
Pirmaisiais mūsų eros amžiais Šiaurės Kaukazą pasiekė indoeuropiečiai alanai, kurie paėmė kontrolę didelėje regiono dalyje. Jie įsitvirtino Osetijoje, tarp zygų ir didojų. VIII a. regioną kontroliavo Chazarų kaganatas.
Kuomet 965 m. chazarus sumušė Kijevo Rusios kunigaikštis , sumenko vieninga regiono kontrolė ir susidarė prielaidos konsoliduotis smulkioms vietos valstybėlėms. Chazarai liko kontroliuoti vakarinę Kaspijos jūros pakrantę, o kalnuotoje krašto dalyje valstybingumą sukūrė Alanija, , , (Sariras), , Cirkasija. Helenizuotus Sindikos miestus paėmė Kijevo Rusia, kuri čia įkūrė .
Tiurkizacija ir islamizacija
XI a. kontrolę regione perėmė tiurkai kipčiakai (kumanai), sukūrę didelę nomadų imperiją Ponto stepėje. XIII a. juos pakeitė mongolų Aukso Orda, o šiai suirus – Krymo ir Astrachanės chanatai. Nors lygumų teritorijas kontroliavo šios klajoklių valstybės, tačiau kalnuotosios krašto dalies tautoms pavyko išsaugoti nepriklausomybę ar bent jau autonomiją nuo didžiųjų imperijų.
Tiesa, stipriai keitėsi etninė krašto sudėtis: iš tiurkiškų imperijų šiaurėje į Šiaurės Kaukazą migravo įvairios tiurkiškai kalbančios gentys, tokios kaip kumykai, nogajai, balkarai, karačiajai ir kt.
Be to, keitėsi ir krašto religija: krikščionybę keitė Islamas. Pirmiausia Islamas ėmė plisti iš pietų, pro Derbento perėją, todėl jau XIII a. pabaigoje šią naują religiją priėmė daug Dagestano tautelių. Jų tarpe iškilusi lakų valstybėlė su centru tapo aktyvia naujosios religijos propaguotoja, kuri skleidė Islamą krikščioniškame ir pagoniškame krašte. Jie rengė karo žygius net į Gruziją į pietus nuo Kaukazo bei į Cirkasiją. XV a. Islamas tapo vyraujančia krašto religija, nors išlaikyta ir daug pagoniškų tikėjimų.
Krašto islamizaciją pabaigė XVI a. Šiaurės Kaukazo didžiąją dalį nukariavusi Osmanų imperija. Osmanai į kraštą skverbėsi ir per Juodąją jūrą, taip nukariaudami Cirkasiją, tiek per Derbento perėją, taip užimdami Dagestaną.
Rusijos imperijoje
Nuo XVIII a. Šiaurės Kaukaze vis aktyvesnė tapo Rusijos imperija. Po 1768–1774 m. Rusijos-Turkijos karo, į jos orbitą buvo įtraukta visa Ponto stepė, Krymas ir Šiaurės Kaukazas. Rusija įsitvirtino teritorijose iki Kubanės upės. Jekaterina II skatino kolonistų kazokų kėlimąsi čia. Nuo to laiko Kubanės regione gyvena reikšmingos ukrainiečių mažumos. 1778 m. nukariavus nogajų žemes, jos įjungtos kaip ir buvo sparčiai rusifikuojamos.
Pirmasis kalnuotas regionas, pasidavęs Rusijos įtakai buvo Osetija, kuri atėjo į Rusijos globą siekdama išvengti Osmanų ir Krymo chanų puolimų. 1774–1806 m. osetinų (alanų) žemės perėjo Rusijos imperijai, ir čia pastatyta pirmoji rusų tvirtovė Vladikaukazas. Kadangi osetinai kontroliavo strategišką Darialio tarpeklį, Rusijai atsirado galimybė per čia nukariauti ir pietų Kaukazą. Krikščioniška Gruzija, buvusi iš karto už tarpeklio ir beveik iš visų pusių apsupta musulmoniškų tautų, dėl religinio panašumo su Rusija lengviau pasidavė prijungimui. Dauguma gruzinų kunigaikštysčių prisijungė XIX a. pradžioje. Visas Pietų Kaukazo (dab. Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano) nukariavimas buvo baigtas 1827 m.
Tačiau nei Dagestano, nei Cirkasijos, nei nachų teritorijų nukariavimas nebuvo toks lengvas. 1817–1864 m. su pertrūkiais vyko karas tarp Rusijos imperijos ir susivienijusių musulmonų tautelių Šiaurės Kaukaze. Jų didžiausi valstybiniai junginiai buvo Čerkesija (iki 1864), (1829–1859), Avarų chanatas, ir kt.
1859 m. galutinai palaužtas čečėnų ir dagestaniečių pasipriešinimas, o 1864 m. nugalėjus cirkasus, visas Šiaurės Kaukazas buvo prijungtas prie Rusijos imperijos. Tuo metu sutvarkyta regiono administracija ir sukurti administraciniai vienetai: , (nuo 1896 m. ), , . Kartu su Pietų Kaukazo administraciniais vienetais Šiaurės Kaukazas sudarė , administuojamą vietininko. Šiaurės vakarinėje regiono teritorijoje buvo .
Keitėsi krašto tautinė sudėtis. Šiaurinės tiurkiškos krašto tautelės (ypač nogajai) buvo sparčiai asimiliuojamos čia keliantis ukrainiečių ir rusų kolonistams. Ypač tragiško likimo susilaukė ilgiausiai Rusijos imperijai priešinęsi cirkasai. Po jų pralaimėjimo buvo nutarta daugelį jų per Juodąją jūrą iškeldinti į Osmanų imperiją. Turkai šiuos musulmonus priėmė pas save, dažniausiai apgyvendindami vietoj ištremiamų į Balkanus krikščionių bulgarų. Išvytų cirkasų skaičius skirtingais paskaičiavimais siekė 200–300 tūkst. žmonių. Į ištuštėjusią Cirkasiją kėlėsi ukrainiečių ir rusų kolonistai.
1917–1990 m.
1917 m. Rusijoje prasidėjus revoliucijai, Šiaurės Kaukaze įsitvirtino Baltųjų pajėgos. Tačiau netrukus rytinėje dalyje prasidėjo etninių grupių išsilaisvinimo judėjimas, ir buvo paskelbtos tokios valstybėlės kaip (čečėnų tarpe) ir . Kubanės Kazokai sukūrė , o Tereko kazokai – Tereko Tarybų respubliką.
1920-21 m. Tarybų Rusija susigrąžino šias atskilusias Šiaurės Kaukazo dalis ir perorganizavo jas į naujus administracinius vienetus. Taip atsirado , , ir . 1924 m. Kalnų autonominė respublika suskaidyta į , , , autonomines sritis. Vėliau administracinės reformos regione buvo vykdomos keletą kartų.
Į regioną 1942 m. buvo įsiveržęs Trečiasis Reichas, tačiau greitai atsitraukė. Sugrįžęs Stalino režimas nubaudė kai kurias tautas už bendradarbiavimą su nacistais. Persekiojimą ypač patyrė balkarai, čečėnai ir ingušai.
Po 1990 m.
Per Rusijos imperijos ir TSRS valdymą regione dauguma tapo rusai bei ukrainiečiai. Tačiau rytinė regiono dalis vis dar buvo etniškai mišri, gyvenama vietinių tautų. Šis faktorius, taip pat netiksliai nustatytos autonomijų sienos inspiravo etninius konfliktus, tokius kaip . Prasidėjus perestroikai, kai kurios šių tautų pradėjo išsivadavimo judėjimą. Prie jo prisidėjo politinis islamizmas ir pagalba iš užsienio musulmonų organizacijų.
Aktyviausi šioje kovoje buvo čečėnai, 1991 m. paskelbę nepriklausomą Čečėnų Ičkerijos respubliką. Kadangi Rusija nepripažino šios valstybės, o čečėnai siekė išplėsti nepriklausomybės judėjimą į kitus Šiaurės Kaukazo regionus, 1994 m. Rusija pradėjo karą. Šis truko dviem etapais, 1994-96 ir 1999–2009 m. Pirmojo karo metu, nepaisant didžiulės technologinės persvaros, Rusijai nepavyko įvesti stabilumo ir užsitikrinti pozicijų. Karas baigėsi tik nužudžius prezidentą Dudajevą, bet nepasiekus aiškesnio susitarimo. Antrojo karo veiksmai baigėsi 2000 m., galutinai įvedus Rusijos kontrolę, bet aktyvus partizaninis čečėnų pasipriešinimas tęsėsi iki 2009 m.
Be to, visame Šiaurės Kaukazo regione dažni teroristiniai išpuoliai. 2007 m. radikalieji čečėnų separatistai, vadovaujami paskelbė virtualią Šiaurės Kaukazo musulmonų valstybę Kaukazo emyratą, kuri būtų nepriklausoma teokratinė islamiška valstybė, valdanti visą Šiaurės Kaukazo regioną.
Nuorodos
- Статья «Северный Кавказ»[neveikianti nuoroda]. Словарь современных географических названий. Под общ. ред. акад. В. М. Котлякова. – Электронное издание. – Екатеринбург: У-Фактория, 2006.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Kaukazas, Kas yra Šiaurės Kaukazas? Ką reiškia Šiaurės Kaukazas?
Eurazijos regionas Siaures KaukazasSalis pietvakariu RusijaTautos rusai cerkesai ingusai cecenai kt Miestai Krasnodaras Stavropolis Machackala Vladikaukazas Groznas Cerkeskas SocisVikiteka VikitekaVikitekaEurazijos stepes regionai Panonija Ponto stepe Krymas Siaures Kaukazas Kazachijos stepe Mongolu stepe Mandziurija Siaures Kaukazas rus Severnyj Kavkaz ady Ishhere Kaukaz karac Shymal Kavkaz oset Caegat Kavkaz cec Kilbasedan Kavkaz av Hundaseb Kavkaz arba Prieskaukaze rus Predkavkaze geografine ir istorine Rusijos sritis nuo Juodosios ir Azovo juru iki Kaspijos jurosGeografijaSiaures Kaukaza ir Uzkaukaze sudarancios valstybes ir Rusijos Federacijos subjektai Siaures Kaukazo regionas sudaro ilga siaura juosta Geografines regiono ribos yra Azovo juros vakaruose ir Kaspijos jura rytuose Didziojo Kaukazo kalnagubris regiona skiria nuo Pietu Kaukazo Tera dvi perejos istoriskai jungusios Siaures Kaukaza su pietiniu Osetijoje ir palei Kaspijos jura Vakarineje dalyje regionas apima ir dalį zemiu į pietus nuo Didziojo Kaukazo iki Psou upes kuri atskiria nuo Abchazijos Siaurine riba yra Kumos Manyciaus įduba kuri skiria nuo Ponto stepes Regiono pietine dalis kalnuota bet į siaure leidziasi į zemumas kuriu didziausia Svarbiausia regiono upe yra Kubane kurios baseinas apima didziaja dalį Prieskaukazes Rytiniame Siaures Kaukaze svarbiausia upe yra Terekas Regionas labai svarbus savo zemes ukiu zemes ukio naudmenos uzima daugiau kaip 70 teritorijos Siaures Kaukaze yra sie Rusijos federacijos subjektai Krasnodaro krastas Stavropolio krastas Adygeja DagestanasKaukazo etnines grupesKaraciaju Cerkesija Kabarda Balkarija Siaures Osetija Ingusetija CecenijaEtnine įvairove ir subregionaiSiaures Kaukazas yra etniskai misriausias Rusijos regionas Cia aptinkamos tautos kalba kalbomis kurios priklauso keturioms skirtingoms kalbu seimoms Tradiciskai jis dalinamas į siuos smulkesnius kulturinius regionus Cirkasija senoves Zychas Zichija yra vakarineje regiono dalyje uzimanti juosta nuo Tamanes pusiasalio iki Osetijos Cia vyrauja Siaures vakaru Kaukazo kalbos Dalinama dar į 12 smulkesniu zemiu apgyvendintu skirtingu cirkasu etniniu subgrupiu Tarp ju adygai ir kabardinai Siame regione siuo metu vyrauja etniniai rusai Osetija yra centrineje regiono dalyje Cia gyvena indoeuropieciai osetinai Ickerija Noxciyco yra į rytus nuo Osetijos Cia vyrauja kalbantys cecenai ir ingusai Dagestanas ryciausia regiono dalis Cia vyrauja Siaures rytu Kaukazo kalbomis kalbancios keliolika tauteliu tarp kuriu svarbiausios yra Kaukazo avarai darginai lakai lezginai rutulai tabasaraniai cachurai Kubane senoves Sindika siaures vakarine regiono dalis Senieji krasto gyventojai buvo Siuo metu cia vyrauja rusai ir ukrainieciai Tarp minetuju tautu įsimaise gyvena tiurku tauteles balkarai karaciajai kumykai nogajai IstorijaSiaures Kaukazo istorijaZygai Alanai Chazaru kaganatas Kipciakai gt Mongolu imperija Avaru chanatas Rusijos imperija Rusijos TFSR Adygeja Karaciaju Cerkesija Kabarda Balkarija Siaures Osetija DagestanasRusijos federacija Kaukazo emyratas Siaures Kaukazo regionaiCerkesija Osetija DagestanasPagrindiniai straipsniai Kubane regionas Cirkasija Osetija ir Dagestano istorija Senove Graiku kolonijos Kryme Siaures vakaru Kaukazo ir Siaures rytu Kaukazo kalbomis kalbancios grupes yra laikomos regiono seniausiais gyventojais kurie cia apsigyveno pirmuju zmonijos migraciju laikais Del kalnuoto reljefo pietineje krasto dalyje susiformavo didziule kalbine ir kulturine įvairove Vietos tautos ispazino savitas pagonybes formas IV tukst pr m e didziojoje regiono dalyje klestejo bronzos amziaus Maikopo kultura Senoves graikai visa regiona laike Skitijos o veliau Sarmatijos dalimi Jie labiausiai pazinojo dvi regiono tautas kurios glaudesi prie Juodosios juros gr Sindoi Tamanes pusiasalyje bei Sindikoje ir zygus gr Zygoi Zyche Cia V a pr m e jie pradejo kurti kolonijas ir svarbiausi ju miestai buvo Hermonasa ir Gorgipija Sios kolonijos sukure tarpusavio sajunga kuri zinoma kaip Bosforo karalyste valdziusi didziaja dalį Sindikos ir teritorijas Kryme Karalysteje klestejo heleniska kultura 108 m pr m e Bosforo karalyste atiteko helenizuotai Ponto karalystei o sios karalius dave ja valdyti savo sunui Kuomet Mitridatas 63 m pr m e pralaimejo Romos imperijai Bosporo karalyste tapo jo paskutine priebega Taciau ir cia pralaimejes pries romenus jis nusizude Taip Bosporo karalyste tapo Romos kliente Valdant romenams pro Tamanes pusiasalį į Siaures Kaukaza plito helenistine kultura ir Krikscionybe Velesniais laikais cia krikscionybe skleide ir Iberija Taciau siame atokiame regione civilizacija tvirtinosi sunkiai o vietos gyventojai islaike daug pagonisku paprociu ir tikejimu Viduramziai Kaukazo valstybeles 1000 m Pagrindinis straipsnis Alanai Pirmaisiais musu eros amziais Siaures Kaukaza pasieke indoeuropieciai alanai kurie paeme kontrole dideleje regiono dalyje Jie įsitvirtino Osetijoje tarp zygu ir didoju VIII a regiona kontroliavo Chazaru kaganatas Kuomet 965 m chazarus sumuse Kijevo Rusios kunigaikstis sumenko vieninga regiono kontrole ir susidare prielaidos konsoliduotis smulkioms vietos valstybelems Chazarai liko kontroliuoti vakarine Kaspijos juros pakrante o kalnuotoje krasto dalyje valstybinguma sukure Alanija Sariras Cirkasija Helenizuotus Sindikos miestus paeme Kijevo Rusia kuri cia įkure Tiurkizacija ir islamizacija Kaukazo valstybes 1530 m XI a kontrole regione pereme tiurkai kipciakai kumanai sukure didele nomadu imperija Ponto stepeje XIII a juos pakeite mongolu Aukso Orda o siai suirus Krymo ir Astrachanes chanatai Nors lygumu teritorijas kontroliavo sios klajokliu valstybes taciau kalnuotosios krasto dalies tautoms pavyko issaugoti nepriklausomybe ar bent jau autonomija nuo didziuju imperiju Tiesa stipriai keitesi etnine krasto sudetis is tiurkisku imperiju siaureje į Siaures Kaukaza migravo įvairios tiurkiskai kalbancios gentys tokios kaip kumykai nogajai balkarai karaciajai ir kt Be to keitesi ir krasto religija krikscionybe keite Islamas Pirmiausia Islamas eme plisti is pietu pro Derbento pereja todel jau XIII a pabaigoje sia nauja religija prieme daug Dagestano tauteliu Ju tarpe iskilusi laku valstybele su centru tapo aktyvia naujosios religijos propaguotoja kuri skleide Islama krikscioniskame ir pagoniskame kraste Jie renge karo zygius net į Gruzija į pietus nuo Kaukazo bei į Cirkasija XV a Islamas tapo vyraujancia krasto religija nors islaikyta ir daug pagonisku tikejimu Krasto islamizacija pabaige XVI a Siaures Kaukazo didziaja dalį nukariavusi Osmanu imperija Osmanai į krasta skverbesi ir per Juodaja jura taip nukariaudami Cirkasija tiek per Derbento pereja taip uzimdami Dagestana Rusijos imperijoje Kaukazo saliu nukariavimas XIX a Nuo XVIII a Siaures Kaukaze vis aktyvesne tapo Rusijos imperija Po 1768 1774 m Rusijos Turkijos karo į jos orbita buvo įtraukta visa Ponto stepe Krymas ir Siaures Kaukazas Rusija įsitvirtino teritorijose iki Kubanes upes Jekaterina II skatino kolonistu kazoku kelimasi cia Nuo to laiko Kubanes regione gyvena reiksmingos ukrainieciu mazumos 1778 m nukariavus nogaju zemes jos įjungtos kaip ir buvo sparciai rusifikuojamos Pirmasis kalnuotas regionas pasidaves Rusijos įtakai buvo Osetija kuri atejo į Rusijos globa siekdama isvengti Osmanu ir Krymo chanu puolimu 1774 1806 m osetinu alanu zemes perejo Rusijos imperijai ir cia pastatyta pirmoji rusu tvirtove Vladikaukazas Kadangi osetinai kontroliavo strategiska Darialio tarpeklį Rusijai atsirado galimybe per cia nukariauti ir pietu Kaukaza Krikscioniska Gruzija buvusi is karto uz tarpeklio ir beveik is visu pusiu apsupta musulmonisku tautu del religinio panasumo su Rusija lengviau pasidave prijungimui Dauguma gruzinu kunigaikstysciu prisijunge XIX a pradzioje Visas Pietu Kaukazo dab Gruzijos Armenijos ir Azerbaidzano nukariavimas buvo baigtas 1827 m Is tevynes tremiami cirkasai Taciau nei Dagestano nei Cirkasijos nei nachu teritoriju nukariavimas nebuvo toks lengvas 1817 1864 m su pertrukiais vyko karas tarp Rusijos imperijos ir susivienijusiu musulmonu tauteliu Siaures Kaukaze Ju didziausi valstybiniai junginiai buvo Cerkesija iki 1864 1829 1859 Avaru chanatas ir kt 1859 m galutinai palauztas cecenu ir dagestanieciu pasipriesinimas o 1864 m nugalejus cirkasus visas Siaures Kaukazas buvo prijungtas prie Rusijos imperijos Tuo metu sutvarkyta regiono administracija ir sukurti administraciniai vienetai nuo 1896 m Kartu su Pietu Kaukazo administraciniais vienetais Siaures Kaukazas sudare administuojama vietininko Siaures vakarineje regiono teritorijoje buvo Keitesi krasto tautine sudetis Siaurines tiurkiskos krasto tauteles ypac nogajai buvo sparciai asimiliuojamos cia keliantis ukrainieciu ir rusu kolonistams Ypac tragisko likimo susilauke ilgiausiai Rusijos imperijai priesinesi cirkasai Po ju pralaimejimo buvo nutarta daugelį ju per Juodaja jura iskeldinti į Osmanu imperija Turkai siuos musulmonus prieme pas save dazniausiai apgyvendindami vietoj istremiamu į Balkanus krikscioniu bulgaru Isvytu cirkasu skaicius skirtingais paskaiciavimais sieke 200 300 tukst zmoniu Į istustejusia Cirkasija kelesi ukrainieciu ir rusu kolonistai 1917 1990 m Siaures Kaukazo administracija 1922 m 1917 m Rusijoje prasidejus revoliucijai Siaures Kaukaze įsitvirtino Baltuju pajegos Taciau netrukus rytineje dalyje prasidejo etniniu grupiu issilaisvinimo judejimas ir buvo paskelbtos tokios valstybeles kaip cecenu tarpe ir Kubanes Kazokai sukure o Tereko kazokai Tereko Tarybu respublika 1920 21 m Tarybu Rusija susigrazino sias atskilusias Siaures Kaukazo dalis ir perorganizavo jas į naujus administracinius vienetus Taip atsirado ir 1924 m Kalnu autonomine respublika suskaidyta į autonomines sritis Veliau administracines reformos regione buvo vykdomos keleta kartu Į regiona 1942 m buvo įsiverzes Treciasis Reichas taciau greitai atsitrauke Sugrįzes Stalino rezimas nubaude kai kurias tautas uz bendradarbiavima su nacistais Persekiojima ypac patyre balkarai cecenai ir ingusai Po 1990 m Pagrindiniai straipsniai Cecenu Ickerijos respublika ir Kaukazo emyratas Per Rusijos imperijos ir TSRS valdyma regione dauguma tapo rusai bei ukrainieciai Taciau rytine regiono dalis vis dar buvo etniskai misri gyvenama vietiniu tautu Sis faktorius taip pat netiksliai nustatytos autonomiju sienos inspiravo etninius konfliktus tokius kaip Prasidejus perestroikai kai kurios siu tautu pradejo issivadavimo judejima Prie jo prisidejo politinis islamizmas ir pagalba is uzsienio musulmonu organizaciju Pasiulyta Kaukazo emyrato teritorija ir administraciniai vienetai Aktyviausi sioje kovoje buvo cecenai 1991 m paskelbe nepriklausoma Cecenu Ickerijos respublika Kadangi Rusija nepripazino sios valstybes o cecenai sieke isplesti nepriklausomybes judejima į kitus Siaures Kaukazo regionus 1994 m Rusija pradejo kara Sis truko dviem etapais 1994 96 ir 1999 2009 m Pirmojo karo metu nepaisant didziules technologines persvaros Rusijai nepavyko įvesti stabilumo ir uzsitikrinti poziciju Karas baigesi tik nuzudzius prezidenta Dudajeva bet nepasiekus aiskesnio susitarimo Antrojo karo veiksmai baigesi 2000 m galutinai įvedus Rusijos kontrole bet aktyvus partizaninis cecenu pasipriesinimas tesesi iki 2009 m Be to visame Siaures Kaukazo regione dazni teroristiniai ispuoliai 2007 m radikalieji cecenu separatistai vadovaujami paskelbe virtualia Siaures Kaukazo musulmonu valstybe Kaukazo emyrata kuri butu nepriklausoma teokratine islamiska valstybe valdanti visa Siaures Kaukazo regiona NuorodosStatya Severnyj Kavkaz neveikianti nuoroda Slovar sovremennyh geograficheskih nazvanij Pod obsh red akad V M Kotlyakova Elektronnoe izdanie Ekaterinburg U Faktoriya 2006