Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
KaračiajaiKaračiajų senoliai XIX a Gyventojų skaičius gt 350 000Populiacija šalyse Rusija 192 182 Kazachstanas 1000 Turk
Karačiajai
| Karačiajai | |
|---|---|
Karačiajų senoliai XIX a. | |
| Gyventojų skaičius | >350 000 |
| Populiacija šalyse | Rusija: 192 182 Kazachstanas: |
| Kalba (-os) | karačiajų-balkarų |
| Religijos | islamas |
| Giminingos etninės grupės | balkarai, kumykai ir kt. |
Karačiajai (къарачайлыла, таўлула) – Šiaurės Kaukazo tauta, priklausanti tiurkams. Gyvena daugiausia Rusijoje (Karačiajų Čerkesija – 169 198, Stavropolio kraštas – 15 146, Kabarda-Balkarija – 1273), taip pat Kazachstane, Turkijoje, Sirijoje, JAV. Bendra populiacija siekia apie 220–400 tūkst. žmonių. Vartoja tiurkų kalbų šeimai priklausančią karačiajų-balkarų kalbą. Tikinčiųjų dauguma – musulmonai sunitai.
Istorija
Karačiajų tauta susiformavo XIII–XIV a. etnogenezėje dalyvaujant bolgarams ir vietinėms Kaukazo gentims. Iki mongolų antpuolių būsimos karačiajų teritorijos priklausė alanų genčių sąjungai. Vėliau karačiajai ir balkarai dėl nuolatinių kontaktų genetiškai susimaišė su osetinais.
Kultūra
Karačiajai nuo seno verčiasi ganykline gyvulininkyste (augina avis, ožkas, arklius, galvijus), terasine drėkinamąja žemdirbyste (augina kviečius, kukurūzus, daržoves, miežius, avižas, soras), užsiima amatais. Tradicinė apranga: vyrai nešioja bešmetą, čerkesę, burką ir bašlyką, prie siauro diržo sega durklą arba peilį, vasarą dėvi veltinę skrybėlę, o žiemą – avikailių papachą su drobiniu bašlyku; moterys dėvi ilgus medvilninius arba šilkinius marškinius, plačkelnes, ant marškinių velkasi suknelę, sujuosta plačiu, sidabru siuvinėtu diržu, ant suknelės – į čerkesę panašus drabužis – , ant galvos – kepurėlė, apgobta didele skara.
Karačiajai gyvena didelėse, kupetinėse kalnų gyvenvietėse, kurias sudaro giminių kvartalai, pakalnėse gyvena gatviniuose kaimuose. Gyvenamasis namas būna vienos ar dviejų patalpų, XIX a. pab. atsirado dviaukščių kelių kambarių gyvenamųjų namų. Namas kartu su ūkiniais pastatais suformuoja uždarą kiemą – arbazą. Senovėje karačiajai statydavo gynybinius bokštus.
Karačiajų santvarka bendruomeninė, iki XIX a. pagrindine institucija buvo giminės bendruomenė, vėliau ja tapo kaimo bendruomenė. Tradiciškai buvo paplitusi poligamija, bet nuo XIX a. pab. ėmė vyrauti monogaminės šeimos. Karačiajų dvasinei kultūrai didelę įtaką nuo XVIII a. daro islamas. Turi gausų žodinį folklorą (sakmės, dainos, pasakos, patarlės, šokiai), išliko darbo ir kalendorinių papročių. Karačiajų virtuvei būdingi keptos ir virtos mėsos (daugiausia avienos) patiekalai ir vytintos dešros, sūriai, prėski paplotėliai, įvairūs pyragai su įdaru, geriamas airanas.
Šaltiniai
- Karačiajai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karačiajai, Kas yra Karačiajai? Ką reiškia Karačiajai?
KaraciajaiKaraciaju senoliai XIX a Gyventoju skaicius gt 350 000Populiacija salyse Rusija 192 182 Kazachstanas 1000 Turkija JAVKalba os karaciaju balkaruReligijos islamasGiminingos etnines grupes balkarai kumykai ir kt Karaciajai karachajlyla taylula Siaures Kaukazo tauta priklausanti tiurkams Gyvena daugiausia Rusijoje Karaciaju Cerkesija 169 198 Stavropolio krastas 15 146 Kabarda Balkarija 1273 taip pat Kazachstane Turkijoje Sirijoje JAV Bendra populiacija siekia apie 220 400 tukst zmoniu Vartoja tiurku kalbu seimai priklausancia karaciaju balkaru kalba Tikinciuju dauguma musulmonai sunitai IstorijaKaraciaju tauta susiformavo XIII XIV a etnogenezeje dalyvaujant bolgarams ir vietinems Kaukazo gentims Iki mongolu antpuoliu busimos karaciaju teritorijos priklause alanu genciu sajungai Veliau karaciajai ir balkarai del nuolatiniu kontaktu genetiskai susimaise su osetinais KulturaKaraciajai nuo seno verciasi ganykline gyvulininkyste augina avis ozkas arklius galvijus terasine drekinamaja zemdirbyste augina kviecius kukuruzus darzoves miezius avizas soras uzsiima amatais Tradicine apranga vyrai nesioja besmeta cerkese burka ir baslyka prie siauro dirzo sega durkla arba peilį vasara devi veltine skrybele o ziema avikailiu papacha su drobiniu baslyku moterys devi ilgus medvilninius arba silkinius marskinius plackelnes ant marskiniu velkasi suknele sujuosta placiu sidabru siuvinetu dirzu ant sukneles į cerkese panasus drabuzis ant galvos kepurele apgobta didele skara Karaciajai gyvena didelese kupetinese kalnu gyvenvietese kurias sudaro giminiu kvartalai pakalnese gyvena gatviniuose kaimuose Gyvenamasis namas buna vienos ar dvieju patalpu XIX a pab atsirado dviauksciu keliu kambariu gyvenamuju namu Namas kartu su ukiniais pastatais suformuoja uzdara kiema arbaza Senoveje karaciajai statydavo gynybinius bokstus Karaciaju santvarka bendruomenine iki XIX a pagrindine institucija buvo gimines bendruomene veliau ja tapo kaimo bendruomene Tradiciskai buvo paplitusi poligamija bet nuo XIX a pab eme vyrauti monogamines seimos Karaciaju dvasinei kulturai didele įtaka nuo XVIII a daro islamas Turi gausu zodinį folklora sakmes dainos pasakos patarles sokiai isliko darbo ir kalendoriniu paprociu Karaciaju virtuvei budingi keptos ir virtos mesos daugiausia avienos patiekalai ir vytintos desros suriai preski paploteliai įvairus pyragai su įdaru geriamas airanas SaltiniaiKaraciajai Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006