Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Maikopo kultūra ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra pavadinta pagal 1897 m Nikolajaus Veselovskio tyrinėtą M
Maikopo kultūra
Maikopo kultūra – ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1897 m. Nikolajaus Veselovskio tyrinėtą Maikopo pilkapį.
| Maikopo kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | Rusija, Gruzija, šiaurės Turkija, | |||||
| Ist. regionas | Prieškaukazė | |||||
| Gyvenvietės | Maikopo pilkapis | |||||
| Amžius | bronzos amžius | |||||
| Maikopo kultūra | ||||||
Arealas
Maikopo kultūra 3500–2500 m. pr. m. e. buvo paplitusi Šiaurės Kaukaze tarp Juodosios, Azovo ir Kaspijos jūrų. Centras – Kubanės regionas.
Kultūra
Maikopo kultūros gyventojai vertėsi gyvulininkyste (kiaulės, galvijai, avys, ožkos, arkliai), žemdirbyste, medžiokle (šernai, taurieji elniai). Naudojo akmeninius kirvius su koto skyle ir strėlių antgalius, titnaginius peilių ir pjautuvų įdėklus, žalvarinius kirvius, kaplius, kaltus, peilius, durklus, ietigalius. Keramiką žiedė ant primityvaus .
Žinoma daugiau kaip 30 Maikopo kultūros gyvenviečių. Jų plotas nuo 1-2 iki 10 ha, kai kurios įtvirtintos akmenų sienomis iki 2 m aukščio ir 4 m pločio. Aptinkama pusiau žeminės tipo pastatų (jų gyvenvietėse būdavo 7–10 m.), t. p. apskritų statinių, manoma, rodančių Kuros-Arakso kultūros įtaką. Maikopo kultūros visuomenės narių turtinė padėtis buvo nevienoda. Gyventojai prekiavo su Mesopotamija, Anatolija, Egėjo jūros regionu ir Iranu.
Mirusieji laidoti nedeginti duobėse, suriesti, dažnai paguldyti ant šono, sulenktais keliais, apibarstyti ochra, dalis – su gausiomis ir prabangiomis įkapėmis. Mirusieji dažniausiai guldyti ant akmenų grindinio, apjuosto akmenų konstrukcijomis (vainikais ir kiti), virš jų rengti mediniai pomirtiniai nameliai. Visa ši konstrukcija būdavo užpilama žeme, vėliau – apkraunama akmenų sampilu. Vėliau laidota akmeninėse dėžėse. Įkapės: titnaginiai ir kiti akmeniniai (kirviai, strėlių antgaliai, ietigaliai, peiliai, keramika), žalvariniai, auksiniai, sidabriniai (papuošalai, ginklai, indai) dirbiniai. Metaliniai dirbiniai puošti gyvūnų (liūtų, jaučių, žirgų), gamtos (kalnų, upių) motyvais.
Išliko keli vadinamieji karališkieji palaidojimai: Nartano ir Maikopo pilkapiai. Jų aukštis apie 10–13 m, skersmuo – 100–200 m. Didžiausias jų – Maikopo pilkapis: aukštis 10 m, skersmuo 200 m, pomirtinis namelis iš trijų dalių su akmenų grindiniu ir vainiku. Ant palaidojimo pastatytas baldakimas. Mirusieji palaidoti suriesti, apibarstyti ochra, dėl cheminių reakcijų tapusia raudonos spalvos geležies oksidu. Įkapėse, be akmeninių ir titnaginių dirbinių, keramikos, rasta: žalvariniai kirvis ir durklas, auksinė diadema su rozetėmis, auksinių, karneolio ir turkio karoliukų, auksinių ir sidabrinių žiedų, indų. Keli indai puošti gamtos ir gyvūnų motyvais.
Šaltiniai
- Algimantas Merkevičius. Maikopo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 42 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Maikopo kultūra, Kas yra Maikopo kultūra? Ką reiškia Maikopo kultūra?
Maikopo kultura ankstyvojo bronzos amziaus archeologine kultura pavadinta pagal 1897 m Nikolajaus Veselovskio tyrineta Maikopo pilkapį Maikopo kultura3500 m pr m e 2500 m pr m e Dab valstybes Rusija Gruzija siaures Turkija Ist regionas PrieskaukazeGyvenvietes Maikopo pilkapisAmzius bronzos amziusMaikopo kulturaIndoeuropieciu kalbu isplitimas 3500 m pr m e pagal Kurganu hipoteze Duobiniu kapu kultura Kukutenio Tripoles Vincos ir Maikopo kulturos ArealasMaikopo kultura 3500 2500 m pr m e buvo paplitusi Siaures Kaukaze tarp Juodosios Azovo ir Kaspijos juru Centras Kubanes regionas KulturaMaikopo kulturos gyventojai vertesi gyvulininkyste kiaules galvijai avys ozkos arkliai zemdirbyste medziokle sernai taurieji elniai Naudojo akmeninius kirvius su koto skyle ir streliu antgalius titnaginius peiliu ir pjautuvu įdeklus zalvarinius kirvius kaplius kaltus peilius durklus ietigalius Keramika ziede ant primityvaus Zinoma daugiau kaip 30 Maikopo kulturos gyvenvieciu Ju plotas nuo 1 2 iki 10 ha kai kurios įtvirtintos akmenu sienomis iki 2 m aukscio ir 4 m plocio Aptinkama pusiau zemines tipo pastatu ju gyvenvietese budavo 7 10 m t p apskritu statiniu manoma rodanciu Kuros Arakso kulturos įtaka Maikopo kulturos visuomenes nariu turtine padetis buvo nevienoda Gyventojai prekiavo su Mesopotamija Anatolija Egejo juros regionu ir Iranu Mirusieji laidoti nedeginti duobese suriesti daznai paguldyti ant sono sulenktais keliais apibarstyti ochra dalis su gausiomis ir prabangiomis įkapemis Mirusieji dazniausiai guldyti ant akmenu grindinio apjuosto akmenu konstrukcijomis vainikais ir kiti virs ju rengti mediniai pomirtiniai nameliai Visa si konstrukcija budavo uzpilama zeme veliau apkraunama akmenu sampilu Veliau laidota akmeninese dezese Įkapes titnaginiai ir kiti akmeniniai kirviai streliu antgaliai ietigaliai peiliai keramika zalvariniai auksiniai sidabriniai papuosalai ginklai indai dirbiniai Metaliniai dirbiniai puosti gyvunu liutu jauciu zirgu gamtos kalnu upiu motyvais Isliko keli vadinamieji karaliskieji palaidojimai Nartano ir Maikopo pilkapiai Ju aukstis apie 10 13 m skersmuo 100 200 m Didziausias ju Maikopo pilkapis aukstis 10 m skersmuo 200 m pomirtinis namelis is triju daliu su akmenu grindiniu ir vainiku Ant palaidojimo pastatytas baldakimas Mirusieji palaidoti suriesti apibarstyti ochra del cheminiu reakciju tapusia raudonos spalvos gelezies oksidu Įkapese be akmeniniu ir titnaginiu dirbiniu keramikos rasta zalvariniai kirvis ir durklas auksine diadema su rozetemis auksiniu karneolio ir turkio karoliuku auksiniu ir sidabriniu ziedu indu Keli indai puosti gamtos ir gyvunu motyvais SaltiniaiAlgimantas Merkevicius Maikopo kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 42 psl