Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie senovinę valstybę Gruzijos ir Turkijos teritorijose Apie viduramžiais klestėjusią valstybę žiūrėkite
Kaukazo Iberija
- Šis straipsnis - apie senovinę valstybę Gruzijos ir Turkijos teritorijose. Apie viduramžiais klestėjusią valstybę žiūrėkite Tao-Klardžetija
Kaukazo Iberija buvo senovės graikų ir romėnų pavadinimas, suteiktas gruzinų Kartlijos karalystei (IV a.pr. m. e. – V a.). Kaukazo Iberija buvo rytinėje ir pietinėje dabartinės Gruzijos dalyje. Prie pavadinimo pridėtas žodis Kaukazo, kad būtų atskirta nuo Iberijos pusiasalio, kur yra Ispanija ir Portugalija.
| იბერია Iberijos karalystė | ||||
| Romos klientė 65 m. pr. m. e. – 117 m. | ||||
| ||||
| Kolchidė ir Kaukazo Iberija | ||||
| Sostinė | , Mccheta, Tbilisis | |||
| Kalbos | gruzinų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
Kaukazo Iberija su Kolchide sudarė dabartinės Gruzijos valstybės pagrindą. Jos gyventojai tapo dabartiniais gruzinais.
Istorija
Senovėje regione gyveno giminingos Kuros-Arakso kultūros gentys, kurias senovės graikai vadino iberais. Vietiniai savo šalį vadino Kartlija pagal jų vadą Kartlą. Moschai ir tikriausiai jų palikuonys saspersai (kuriuos mini Herodotas) daug nuveikė, vienydami regiono gentis. Moschai kėlėsi į šiaurės rytus, kurdami ten gyvenvietes. Viena iš jų buvo Mccheta, būsimoji Iberijos karalystės sostinė. Vėliau Mcchetos gentį valdė vadai, vadinami mamasakhlisi (gruz. šeimos tėvas).
Viduramžių gruzinų šaltinis Moktsevai Kartlisai mini Azoną ir jo žmones, atvykusius iš Arian-Kartlio, visų iberų tėvynės, kurią valdė Achemenidų imperija, kad apgyvendintų Mcchetos apylinkes. Kitas gruzinų šaltinis Kartlis Tskhovreba teigia, kad Azonas buvo Aleksandro pareigūnas, kuris išžudė vietinius valdovus ir užėmė kraštą, kol IV a. pr. m. e. pabaigoje jį nugalėjo princas , tuo metu buvęs vietiniu vadu.
Aleksandro invazija į Kartliją yra išgalvota, tai gruzinų metraštininkų pastangos valstybės įkūrimą susieti su žinomu užkariautoju.
Farnavazas I buvo pirmasis Iberijos karalius (apie 302-apie 237 m. pr. m. e.). Jis užėmė aplinkines sritis, tarp jų didelę dalį Kolchidės (vietinių vadinamos Lazika). Atrodo, kad naują karalystę pripažino Seleukidai. Po to Farnavazas I ėmėsi visuomeninių projektų, tarp jų tvirtovės statybos sostinėje Armazyje ir stabo vyriausiam gruzinų dievui Armaziui statymu. Jis reformavo Gruzinų raštą, sukūrė naują administracinę sistemą, padalinęs šalį į dalis, kurias valdė eristaviai. Jo įpėdiniai užvaldė Kaukazo perėjas, kurių svarbiausia buvo .
Po trumpo klestėjimo periodo sekė nesiliaujantys karai su į Iberiją besiveržiančiomis tautomis. Pietinė Iberijos dalis, atimta iš Armėnijos karalystės, grįžo jai II a. pr. m. e., o Kolchidės žemės atsiskyrė kaip mažos nepriklausomos valstybės (sceptuchoi). II a. pr. m. e. pabaigoje karalius buvo nuverstas pavaldinių, nauju karaliumi tapo armėnų princas 93 m. pr. m. e., įkūręs Artaksijadų dinastiją.
Dėl artimų santykių su Armėnija ir Ponto karalyste romėnų generolas Gnėjus Pompėjus Didysis įsiveržė į Iberiją 65 m. pr. m. e. kai kariavo su Mitridatu VI ir Armėnija, bet romėnai neužsibuvo Iberijoje. 36 m. pr. m. e. romėnai privertė Iberijos karalių Farnavazą II bendradarbiauti kare su Kaukazo Albanija.
Kolchidė buvo romėnų kolonija, o Iberija – protektoratas. Mcchetoje rastas įrašas akmenyje mini I a. karalių Mitridatą I (58-106 m.) kaip „Cezarių draugą“ ir „romėnus mylinčių iberų“ karalių. Vespasianas įtvirtino Arzamį Iberijos karaliams 75 m.
Kitus du šimtmečius romėnų įtaka Iberijoje buvo stipri, bet valdant karaliui Farsmanui II (116–132 m.), šalis atgavo didelę dalį buvusios galios. Farsmano II santykiai su Romos imperatoriumi Adrianu buvo blogi, nors Adrianas norėjo santykius pagerinti. Valdant Adriano įpėdiniui Antoninui Pijui santykiai tiek pagerėjo, kad Farsmanas aplankė Romą, kur jo garbei buvo pastatyta statula. Iberija iš vasalinės valstybės tapo romėnų sąjungininke ir šį statusą išsaugojo net romėnams kovojant sau partais.
224 m. įkurta stipri Sasanidų imperija atstūmė Iberiją nuo Romos. Iberija pradėjo mokėti duoklę Sasanidams valdant Šapurui I (241–272 m.). Iš pradžių santykiai tarp šalių buvo geri, Iberija padėjo Sasanidams kovoti su Roma, o Iberijos karalius Amazaspas III (260–265 m.) užėmė aukštą postą Sasanidų valstybėje. Tačiau Sasanidų agresyvias tendencijas rodo zoroastrizmo propagavimas ir jo paplitimas Iberijoje III a. pabaigoje.
Nisibio taika 298 m. grąžino Iberiją Romai kaip vasalinę valstybę, bet ji pripažino Mirianą III, pirmą iš Chosroidų dinastijos, Iberijos karaliumi. Romos įtaka padėjo paplisti krikščionybei. 317 m. Mirianas III ir dvariškiai priėmė krikštą, o krikščionybė buvo paskelbta valstybės religija. Šis įvykis susijęs su Kapadokijos šventąja Nino, kuri pamokslavo Iberijoje nuo 303 m. Religija buvo stiprus saitas su Roma (vėliau Bizantija), labai įtakojo kultūrą ir visuomenę.
Po Romos imperatoriaus Juliano mirties Persijoje 363 m. Roma atidavė Iberiją Persijai, karalius Varaz-Bakuras I (Asfaguras) (363–365 m.) tapo persų vasalu. Tą faktą patvirtino Acilisenės taika 387 m. Iberijos karalius Farsmanas IV (406–409 m.) iškovojo iš persų autonomiją, nustojo mokėti duoklę, bet persai laimėjo ir Sasanidai paskirdavo pareigūnus (pitiaxae/bidaxae) prižiūrėti vasalus. Tų pareigūnų pareigos tapo paveldimos, o jų žemės – Persijos įtakos centrais. Sasanidai išbandė gruzinų krikščionių tvirtumą, bet pastangos platinti zoroastrizmą buvo nesėkmingos.
Karaliaus Vakhtango I (447–502 m.) valdymo pradžioje valstybė atsigavo. Jis išsivadavo iš persų įtakos, užkariavo Kaukazo kalniečius, Vakarų ir Pietų Gruziją. Jis padarė Mcchetos vyskupą nepriklausomu, o savo valstybės sostinę – Tbilisį. 482 m. jis pradėjo maištą prieš persus ir du dešimtmečius trunkantį karą už nepriklausomybę. Jis negavo Bizantijos paramos ir buvo persų nugalėtas 502 m.
Bizantijos ir Persijos varžybos dėl Kaukazo, bei nesėkmingas Gurgeno sukilimas 523 m., turėjo rimtų pasekmių. Po to Iberijos karaliai turėjo tik nominalią valdžią, o Iberiją valdė persai. Persijos šachas (578–590 m.) panaikino monarchiją 580 m. po Bakuro III mirties ir Iberija tapo Persijos provincija, kurią valdė marzbanas. Gruzinų kilmingieji prašė Bizantijos imperatorių Morisą atkurti Iberijos karalystę 582 m., bet Bizantija ir Persija pasidalino Iberiją 591 m. Tbilisis atiteko persams, o Mccheta – graikams.
| Gruzijos istorija |
| Abchazijos | |
| , Kolchidė, Iberija |
| Bizantijos, Sasanidų imperijos |
| Arminijos emyratas |
| Tao-Klardžetija, , Heretija, Kachetija, Kartlija |
| Seldžiukų imperija |
| Mongolų imperija |
| Samcchė, Kachetija, Kartlija, Imeretija |
| Osmanų, Safavidų imperijos |
| Rusijos imperija |
| Užkaukazės TFSR > Gruzijos TSR |
| Gruzija, Abchazija, Pietų Osetija |
VII a. pradžioje Bizantijos ir Persijos sutartis žlugo. Iberijos princas (apie 590–627 m.) nusprendė prisijungti prie persų 607 m., kad sujuntų visas Iberijos žemes. Tą tikslą, atrodo, jis pasiekė. Imperatoriaus Heraklėjo pergalė prieš gruzinus ir persus 627 ir 628 m. lėmė Bizantijos dominavimą Gruzijoje iki arabų atvykimo.
Arabai į Iberiją atvyko 645 m. ir privertė princą Stefanozą II (637-apie 650 m.) pripažinti kalifato viršenybę. Iberija tapo arabų vasale, 653 m. jie įkūrė Tbilisio emyratą. IX a. pradžioje eristavis Ašotas I (813–830 m.) iš Tao-Klardžetijos Bagrationų dinastijos pietvakarių Gruzijoje pasinaudodamas arabų silpnumu tapo Iberijos princu. Adarnasė II, formaliai Bizantijos vasalas, buvo karūnuotas „Gruzinų karaliumi“ 888 m. Jo palikuonis Bagratas III (975–1014 m.) suvienijo gruzinus ir įkūrė Gruzijos karalystę.
Išnašos
- Course of Ancient Geography, Henry Immanuel Smith, p. 279.
- The Roman Eastern Frontier and the Persian Wars, Geoffrey Greatrex, Samuel N. C. Lieu, p. 82
- The Emperor Domitian, Brian W. Jones, p. 156.
- . The Making of the Georgian Nation. Indiana University Press, p. 13 ISBN 0-253-20915-3.
- William Coffman McDermott, Wallace Everett Caldwell. Readings in the History of the Ancient World. p. 404.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaukazo Iberija, Kas yra Kaukazo Iberija? Ką reiškia Kaukazo Iberija?
Sis straipsnis apie senovine valstybe Gruzijos ir Turkijos teritorijose Apie viduramziais klestejusia valstybe ziurekite Tao Klardzetija Kaukazo Iberija buvo senoves graiku ir romenu pavadinimas suteiktas gruzinu Kartlijos karalystei IV a pr m e V a Kaukazo Iberija buvo rytineje ir pietineje dabartines Gruzijos dalyje Prie pavadinimo pridetas zodis Kaukazo kad butu atskirta nuo Iberijos pusiasalio kur yra Ispanija ir Portugalija იბერია Iberijos karalysteRomos kliente 65 m pr m e 117 m 302 m pr m e 580 m Location of Iberijos karalysteKolchide ir Kaukazo IberijaSostine Mccheta TbilisisKalbos gruzinu kalbaValdymo forma monarchijaIstorija Kaukazo Iberija su Kolchide sudare dabartines Gruzijos valstybes pagrinda Jos gyventojai tapo dabartiniais gruzinais IstorijaSenoveje regione gyveno giminingos Kuros Arakso kulturos gentys kurias senoves graikai vadino iberais Vietiniai savo salį vadino Kartlija pagal ju vada Kartla Moschai ir tikriausiai ju palikuonys saspersai kuriuos mini Herodotas daug nuveike vienydami regiono gentis Moschai kelesi į siaures rytus kurdami ten gyvenvietes Viena is ju buvo Mccheta busimoji Iberijos karalystes sostine Veliau Mcchetos gentį valde vadai vadinami mamasakhlisi gruz seimos tevas Viduramziu gruzinu saltinis Moktsevai Kartlisai mini Azona ir jo zmones atvykusius is Arian Kartlio visu iberu tevynes kuria valde Achemenidu imperija kad apgyvendintu Mcchetos apylinkes Kitas gruzinu saltinis Kartlis Tskhovreba teigia kad Azonas buvo Aleksandro pareigunas kuris iszude vietinius valdovus ir uzeme krasta kol IV a pr m e pabaigoje jį nugalejo princas tuo metu buves vietiniu vadu Aleksandro invazija į Kartlija yra isgalvota tai gruzinu metrastininku pastangos valstybes įkurima susieti su zinomu uzkariautoju Farnavazas I buvo pirmasis Iberijos karalius apie 302 apie 237 m pr m e Jis uzeme aplinkines sritis tarp ju didele dalį Kolchides vietiniu vadinamos Lazika Atrodo kad nauja karalyste pripazino Seleukidai Po to Farnavazas I emesi visuomeniniu projektu tarp ju tvirtoves statybos sostineje Armazyje ir stabo vyriausiam gruzinu dievui Armaziui statymu Jis reformavo Gruzinu rasta sukure nauja administracine sistema padalines salį į dalis kurias valde eristaviai Jo įpediniai uzvalde Kaukazo perejas kuriu svarbiausia buvo Po trumpo klestejimo periodo seke nesiliaujantys karai su į Iberija besiverzianciomis tautomis Pietine Iberijos dalis atimta is Armenijos karalystes grįzo jai II a pr m e o Kolchides zemes atsiskyre kaip mazos nepriklausomos valstybes sceptuchoi II a pr m e pabaigoje karalius buvo nuverstas pavaldiniu nauju karaliumi tapo armenu princas 93 m pr m e įkures Artaksijadu dinastija Del artimu santykiu su Armenija ir Ponto karalyste romenu generolas Gnejus Pompejus Didysis įsiverze į Iberija 65 m pr m e kai kariavo su Mitridatu VI ir Armenija bet romenai neuzsibuvo Iberijoje 36 m pr m e romenai priverte Iberijos karaliu Farnavaza II bendradarbiauti kare su Kaukazo Albanija Kolchide buvo romenu kolonija o Iberija protektoratas Mcchetoje rastas įrasas akmenyje mini I a karaliu Mitridata I 58 106 m kaip Cezariu drauga ir romenus mylinciu iberu karaliu Vespasianas įtvirtino Arzamį Iberijos karaliams 75 m Kitus du simtmecius romenu įtaka Iberijoje buvo stipri bet valdant karaliui Farsmanui II 116 132 m salis atgavo didele dalį buvusios galios Farsmano II santykiai su Romos imperatoriumi Adrianu buvo blogi nors Adrianas norejo santykius pagerinti Valdant Adriano įpediniui Antoninui Pijui santykiai tiek pagerejo kad Farsmanas aplanke Roma kur jo garbei buvo pastatyta statula Iberija is vasalines valstybes tapo romenu sajungininke ir sį statusa issaugojo net romenams kovojant sau partais Iberijos karalius Vakhtangas I 224 m įkurta stipri Sasanidu imperija atstume Iberija nuo Romos Iberija pradejo moketi duokle Sasanidams valdant Sapurui I 241 272 m Is pradziu santykiai tarp saliu buvo geri Iberija padejo Sasanidams kovoti su Roma o Iberijos karalius Amazaspas III 260 265 m uzeme auksta posta Sasanidu valstybeje Taciau Sasanidu agresyvias tendencijas rodo zoroastrizmo propagavimas ir jo paplitimas Iberijoje III a pabaigoje Mirianas III padare krikscionybe valstybes religija Nisibio taika 298 m grazino Iberija Romai kaip vasaline valstybe bet ji pripazino Miriana III pirma is Chosroidu dinastijos Iberijos karaliumi Romos įtaka padejo paplisti krikscionybei 317 m Mirianas III ir dvariskiai prieme kriksta o krikscionybe buvo paskelbta valstybes religija Sis įvykis susijes su Kapadokijos sventaja Nino kuri pamokslavo Iberijoje nuo 303 m Religija buvo stiprus saitas su Roma veliau Bizantija labai įtakojo kultura ir visuomene Po Romos imperatoriaus Juliano mirties Persijoje 363 m Roma atidave Iberija Persijai karalius Varaz Bakuras I Asfaguras 363 365 m tapo persu vasalu Ta fakta patvirtino Acilisenes taika 387 m Iberijos karalius Farsmanas IV 406 409 m iskovojo is persu autonomija nustojo moketi duokle bet persai laimejo ir Sasanidai paskirdavo pareigunus pitiaxae bidaxae priziureti vasalus Tu pareigunu pareigos tapo paveldimos o ju zemes Persijos įtakos centrais Sasanidai isbande gruzinu krikscioniu tvirtuma bet pastangos platinti zoroastrizma buvo nesekmingos Karaliaus Vakhtango I 447 502 m valdymo pradzioje valstybe atsigavo Jis issivadavo is persu įtakos uzkariavo Kaukazo kalniecius Vakaru ir Pietu Gruzija Jis padare Mcchetos vyskupa nepriklausomu o savo valstybes sostine Tbilisį 482 m jis pradejo maista pries persus ir du desimtmecius trunkantį kara uz nepriklausomybe Jis negavo Bizantijos paramos ir buvo persu nugaletas 502 m Bizantijos ir Persijos varzybos del Kaukazo bei nesekmingas Gurgeno sukilimas 523 m turejo rimtu pasekmiu Po to Iberijos karaliai turejo tik nominalia valdzia o Iberija valde persai Persijos sachas 578 590 m panaikino monarchija 580 m po Bakuro III mirties ir Iberija tapo Persijos provincija kuria valde marzbanas Gruzinu kilmingieji prase Bizantijos imperatoriu Morisa atkurti Iberijos karalyste 582 m bet Bizantija ir Persija pasidalino Iberija 591 m Tbilisis atiteko persams o Mccheta graikams Gruzijos istorijaAbchazijos Kolchide IberijaBizantijos Sasanidu imperijosArminijos emyratasTao Klardzetija Heretija Kachetija KartlijaSeldziuku imperijaMongolu imperijaSamcche Kachetija Kartlija ImeretijaOsmanu Safavidu imperijosRusijos imperijaUzkaukazes TFSR gt Gruzijos TSRGruzija Abchazija Pietu Osetija VII a pradzioje Bizantijos ir Persijos sutartis zlugo Iberijos princas apie 590 627 m nusprende prisijungti prie persu 607 m kad sujuntu visas Iberijos zemes Ta tiksla atrodo jis pasieke Imperatoriaus Heraklejo pergale pries gruzinus ir persus 627 ir 628 m leme Bizantijos dominavima Gruzijoje iki arabu atvykimo Arabai į Iberija atvyko 645 m ir priverte princa Stefanoza II 637 apie 650 m pripazinti kalifato virsenybe Iberija tapo arabu vasale 653 m jie įkure Tbilisio emyrata IX a pradzioje eristavis Asotas I 813 830 m is Tao Klardzetijos Bagrationu dinastijos pietvakariu Gruzijoje pasinaudodamas arabu silpnumu tapo Iberijos princu Adarnase II formaliai Bizantijos vasalas buvo karunuotas Gruzinu karaliumi 888 m Jo palikuonis Bagratas III 975 1014 m suvienijo gruzinus ir įkure Gruzijos karalyste IsnasosCourse of Ancient Geography Henry Immanuel Smith p 279 The Roman Eastern Frontier and the Persian Wars Geoffrey Greatrex Samuel N C Lieu p 82 The Emperor Domitian Brian W Jones p 156 The Making of the Georgian Nation Indiana University Press p 13 ISBN 0 253 20915 3 William Coffman McDermott Wallace Everett Caldwell Readings in the History of the Ancient World p 404