Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Krasnodaras rus Краснодар iki 1920 m Jekaterinodaras rus Екатеринода р miestas pietų Rusijoje dešiniajame Kubanės krante

Krasnodaras

  • Pagrindinis puslapis
  • Krasnodaras
Krasnodaras
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Krasnodaras (rus. Краснодар, iki 1920 m. – Jekaterinodaras, rus. Екатеринода́р) – miestas pietų Rusijoje, dešiniajame Kubanės krante, 1340 km į pietryčius nuo Maskvos, 120–150 km nuo Juodosios ir Azovo jūrų.

Krasnodaras
rus. Краснодар
            
Krasnodaras
Krasnodaras
45°02′00″ š. pl. 38°58′00″ r. ilg. / 45.03333°š. pl. 38.96667°r. ilg. / 45.03333; 38.96667 (Krasnodaras)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė  Rusija
Kraštas Krasnodaro kraštas
Įkūrimo data 1793
Meras Vladimiras Jevlanovas (Владимир Лазаревич Евланов)
Gyventojų (2021) 948 827
Plotas 294,908 km²
Tankumas (2021) 3 217 žm./km²
Altitudė Miesto centras: 25−30 m
Pašto kodas 350000-350921
Tel. kodas +7 861
Vikiteka Krasnodaras
Kirčiavimas Krasnodãras (buv. Jekaterinodãras)

Krasnodaro krašto administracinis centras, istorinio-geografinio Kubanės regiono centas. Stambus ekonominis ir kultūrinis Šiaurės Kaukazo ir Pietų federalinės apygardos centras. Upių uostas, geležinkelio ir automobilių kelių mazgas, oro uostas. Mašinų, metalo, elektros ir medicinos prietaisų, chemijos, naftos, statybų, lengvoji, maisto, medienos pramonė. Yra porceliano gamykla, vaistinių preparatų kombinatas.

Yra daug mokslinių tyrimų institutų, universitetų, akademijų ir insitutų. Dramos, operetės, lėlių teatrai, cirkas, filharmonija, istorijos ir archeologijos muziejus-draustinis, dailės muziejus. Šv. Kotrynos soboras, senasis pašto pastatas.

Istorija

Dabartinio miesto ribose, Kubanės upės pakrantėje buvo Bosforo karalystės miestas ir tvirtovė. Dabartinio miesto centre, abiejose pusėse, archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta stambi gyvenvietė, buvusi čia nuo IV ar II a. pr. m. e.

1792 m. birželio 30 d. Jekaterina II išleido įsaką Juodosios jūros kazokams (buvę Zaporožės kazokai), kuriuo kazokams, kurie čia gyveno ir tarnavo amžinam naudojimui suteikiama Kubanės žemė, kurią ribojo Kubanės upė ir Azovo jūra, o rytuose - sąlyginė linija nuo Labos žiočių iki Jeisko miestelio. Kazokai Jekaterinodaro gyvenvietę įkūrė 1793 m. Iš pradžių tai buvo karinė stovykla, 1794 m. pastatyta Jekaterinodaro tvirtovė. 1794 m. rugsėjo 18 d. matininkas Hetmanovas pradėjo matuoti miesto gatves pagal Taurijos generalgubernatoriaus Semiono Žegulino patvirtintą planą. Pagal 1794 m. lapkričio 11 d. surašymą Jekaterinodare gyveno 586 gyventojai.

Tvirtovė ir miestas turėjo saugoti imperijos sienas ir sustiprinti Rusijos pozicijas pretenduojant į Čerkesiją, dėl kurios ji varžėsi su Osmanų imperija. Nuo 1860 m. Jekaterinodaras tapo įkurtos Kubanės srities administraciniu centru. 1867 m. Jekaterinodaras tapo miestu. XIX a. pabaigoje, Šiaurės Kaukaze nutiesus geležinkelį, tapo stambiu susisiekimo ir prekybos centru. 1888 m. čia gyveno apie 45 000 gyventojų.

Rusijos pilietinio karo metu miestas kelis kartus ėjo iš rankų į rankas, buvo užimamas tai Raudonosios armijos, tai Savanorių armijos. 1918 m. balandžio 9-13 d. miestą šturmavo baltųjų generolas L. Kornilovas. Šis šturmas tapo Savanorių armijos Pirmojo Kubanės žygio iš Dono į Kubanę kulminacija. jo metu žuvo kariuomenės vadas, o jo vietą užėmęs A.Denikinas nusprendė nutraukti miesto apsiaustį ir grįžti su armija į Doną. Jekaterinodare buvo paskelbta Kubanės Liaudies Respublika. Po penkių mėnesių, Antrojo Kubanės žygio metu 1918 m. rugpjūčio 16-17 d. miestą užėmė generolas Denikinas. Jekaterinodaras de facto tapo sostine Rusijos pietuose. 1919-1920 m. čia veikė ir pogrindinis komunistų partijos komitetas, koordinavęs keleto pogrindinių organizacijų ir raudonųjų partizanų veiklą.1920 m. kovo 17 d. miestą užėmė Raudonoji armija, jis pervadintas Krasnodaru.

Antrojo pasaulinio karo metu Krasnodarą nuo 1942 m. rugpjūčio 9 d. iki 1943 m. vasario mėn. buvo užėmęs vermachtas. Karo metu miestas buvo gerokai apgriautas, vokiečių pajėgos, įskaitant gestapą ir SS nužudė tūkstančius žydų, komunistų, įtariamųjų bendradarbiaujant su partizanais.

Ekonomika

Krasnodaras yra ekonominis pietų Rusijos centras. Keletą metų Forbes žurnalas skelbė, kad Krasnodaras yra geriausias verslui miestas Rusijoje. Miesto pramonės sektoriuje dirba daugiau nei 130 didelių ir vidutinio dydžio įmonių.

Pagrindinės ūkio šakos:

  • Žemės ūkis ir maisto pramonė: 42,8%
  • Energetika: 13,4%
  • Kuro pramonė: 10,5%
  • Mašinų gamyba: 9,4 %
  • Miškininkystė ir chemijos pramonė: apie 4 proc.

Krasnodaras yra didžiausias Pietų federalinės apygardos komercinis centras. Prekybos apyvarta 2010 m. pasiekė 290 mlrd. Rusijos rublių. Krasnodare yra daugiausia prekybos centrų skaičiuojant pagal gyventojų skaičių visoje Rusijoje. Kriziniais 2009 m. Krasnodaro apyvarta augo, nors kituose Rusijos mietuose prekių pardavimai mažėjo.

Herbai

Jekaterinodaro herbas 1841 m. paskelbtas kazokų pareigūno Ivano Černiko. Raidė "E" herbo viduryje reiškė imperatorės Jekaterinos II vardą (rus. Екатерина), ant herbo taip pat pavaizduota įkūrimo data, dvigalvis erelis, vėliavos su raidėmis "E", "P", "a" ir "N" simbolizuojančiomis Jekatrinos II, Pavelo I, Aleksandro I ir Nikolajaus I akronimus, žvaigždės aplink skydą simblolizuoja 59 aplink miestą buvusias stanicas. Ši herbo versija vėl tapo oficialia 2005 m.

  • Pirmasis Jekaterinodaro herbas publikuotas 1849 m.
  • Pirmoji spalvotoji herbo versija (1849 m.)
  • Krasnodaro herbas (1967).
  • Krasnodaro herbas (1979).
  • Krasnodaro herbas (1996).
  • Krasnodaro herbas (1999).
  • Krasnodaro herbas (2005).

Klimatas

Krasnodaro klimatas yra drėgnasis subtropinis. Jam būdingos švelnios ir trumpos žiemos, kurių vidutinė temperatūra yra nuo 0 iki 2 ° C. Dėl specifinių atmosferinių sąlygų kai kuriais metais gali būti trumpi šalčio epizodai (-15, -20) ar neįprastai šilta (+ 15/20 ° C). Vasaros ilgos (nuo gegužės pradžios iki spalio pradžios) ir karštos, drėgnesnės gegužę ir birželį, sausiausios liepą-rugsėjį. Karščiausio mėnesio birželio vidutinė temperatūra yra 24.1ºC.

Sportas

Futbolas
  • FK Kubanʹ Krasnodar (1928–)
  • FK Krasnodar (2007–)
Krepšinis
  • Krasnodaro Lokomotiv-Kuban

Išnašos

  1. „Екатеринодар в период исторических потрясений первых десятилетий ХХ в. «Времени мера исполнилась» (М. Волошин)“. История города. Екатеринодар.com. Suarchyvuotas originalas 2012-02-03. Nuoroda tikrinta 2011-09-09.
  2. В. Ф. Чёрный. От инициативной группы до краевого комитета // Героическое подполье. В тылу деникинской армии. Воспоминания. М., Политиздат, 1975. стр.17-30
  3. „Krasnodar again was named best city for business in Russia. RU“. Vesti.kz. Nuoroda tikrinta 2012-12-17.

Nuorodos

  • Oficiali miesto svetainė Archyvuota kopija 2015-04-28 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 27 Bir, 2025 / 11:22

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krasnodaras, Kas yra Krasnodaras? Ką reiškia Krasnodaras?

Krasnodaras rus Krasnodar iki 1920 m Jekaterinodaras rus Ekaterinoda r miestas pietu Rusijoje desiniajame Kubanes krante 1340 km į pietrycius nuo Maskvos 120 150 km nuo Juodosios ir Azovo juru Krasnodaras rus Krasnodar KrasnodarasKrasnodaras45 02 00 s pl 38 58 00 r ilg 45 03333 s pl 38 96667 r ilg 45 03333 38 96667 Krasnodaras Laiko juosta UTC 3 vasaros UTC 4 Valstybe RusijaKrastas Krasnodaro krastasĮkurimo data 1793Meras Vladimiras Jevlanovas Vladimir Lazarevich Evlanov Gyventoju 2021 948 827Plotas 294 908 km Tankumas 2021 3 217 zm km Altitude Miesto centras 25 30 mPasto kodas 350000 350921Tel kodas 7 861Vikiteka KrasnodarasKirciavimas Krasnodaras buv Jekaterinodaras Krasnodaro krasto administracinis centras istorinio geografinio Kubanes regiono centas Stambus ekonominis ir kulturinis Siaures Kaukazo ir Pietu federalines apygardos centras Upiu uostas gelezinkelio ir automobiliu keliu mazgas oro uostas Masinu metalo elektros ir medicinos prietaisu chemijos naftos statybu lengvoji maisto medienos pramone Yra porceliano gamykla vaistiniu preparatu kombinatas Yra daug moksliniu tyrimu institutu universitetu akademiju ir insitutu Dramos operetes leliu teatrai cirkas filharmonija istorijos ir archeologijos muziejus draustinis dailes muziejus Sv Kotrynos soboras senasis pasto pastatas IstorijaJekaterinos gatve Dabartinio miesto ribose Kubanes upes pakranteje buvo Bosforo karalystes miestas ir tvirtove Dabartinio miesto centre abiejose pusese archeologiniu kasinejimu metu buvo rasta stambi gyvenviete buvusi cia nuo IV ar II a pr m e 1792 m birzelio 30 d Jekaterina II isleido įsaka Juodosios juros kazokams buve Zaporozes kazokai kuriuo kazokams kurie cia gyveno ir tarnavo amzinam naudojimui suteikiama Kubanes zeme kuria ribojo Kubanes upe ir Azovo jura o rytuose salygine linija nuo Labos ziociu iki Jeisko miestelio Kazokai Jekaterinodaro gyvenviete įkure 1793 m Is pradziu tai buvo karine stovykla 1794 m pastatyta Jekaterinodaro tvirtove 1794 m rugsejo 18 d matininkas Hetmanovas pradejo matuoti miesto gatves pagal Taurijos generalgubernatoriaus Semiono Zegulino patvirtinta plana Pagal 1794 m lapkricio 11 d surasyma Jekaterinodare gyveno 586 gyventojai Tvirtove ir miestas turejo saugoti imperijos sienas ir sustiprinti Rusijos pozicijas pretenduojant į Cerkesija del kurios ji varzesi su Osmanu imperija Nuo 1860 m Jekaterinodaras tapo įkurtos Kubanes srities administraciniu centru 1867 m Jekaterinodaras tapo miestu XIX a pabaigoje Siaures Kaukaze nutiesus gelezinkelį tapo stambiu susisiekimo ir prekybos centru 1888 m cia gyveno apie 45 000 gyventoju Rusijos pilietinio karo metu miestas kelis kartus ejo is ranku į rankas buvo uzimamas tai Raudonosios armijos tai Savanoriu armijos 1918 m balandzio 9 13 d miesta sturmavo baltuju generolas L Kornilovas Sis sturmas tapo Savanoriu armijos Pirmojo Kubanes zygio is Dono į Kubane kulminacija jo metu zuvo kariuomenes vadas o jo vieta uzemes A Denikinas nusprende nutraukti miesto apsiaustį ir grįzti su armija į Dona Jekaterinodare buvo paskelbta Kubanes Liaudies Respublika Po penkiu menesiu Antrojo Kubanes zygio metu 1918 m rugpjucio 16 17 d miesta uzeme generolas Denikinas Jekaterinodaras de facto tapo sostine Rusijos pietuose 1919 1920 m cia veike ir pogrindinis komunistu partijos komitetas koordinaves keleto pogrindiniu organizaciju ir raudonuju partizanu veikla 1920 m kovo 17 d miesta uzeme Raudonoji armija jis pervadintas Krasnodaru Antrojo pasaulinio karo metu Krasnodara nuo 1942 m rugpjucio 9 d iki 1943 m vasario men buvo uzemes vermachtas Karo metu miestas buvo gerokai apgriautas vokieciu pajegos įskaitant gestapa ir SS nuzude tukstancius zydu komunistu įtariamuju bendradarbiaujant su partizanais EkonomikaKrasnodaras yra ekonominis pietu Rusijos centras Keleta metu Forbes zurnalas skelbe kad Krasnodaras yra geriausias verslui miestas Rusijoje Miesto pramones sektoriuje dirba daugiau nei 130 dideliu ir vidutinio dydzio įmoniu Pagrindines ukio sakos Zemes ukis ir maisto pramone 42 8 Energetika 13 4 Kuro pramone 10 5 Masinu gamyba 9 4 Miskininkyste ir chemijos pramone apie 4 proc Krasnodaras yra didziausias Pietu federalines apygardos komercinis centras Prekybos apyvarta 2010 m pasieke 290 mlrd Rusijos rubliu Krasnodare yra daugiausia prekybos centru skaiciuojant pagal gyventoju skaiciu visoje Rusijoje Kriziniais 2009 m Krasnodaro apyvarta augo nors kituose Rusijos mietuose prekiu pardavimai mazejo HerbaiJekaterinodaro herbas 1841 m paskelbtas kazoku pareiguno Ivano Cerniko Raide E herbo viduryje reiske imperatores Jekaterinos II varda rus Ekaterina ant herbo taip pat pavaizduota įkurimo data dvigalvis erelis veliavos su raidemis E P a ir N simbolizuojanciomis Jekatrinos II Pavelo I Aleksandro I ir Nikolajaus I akronimus zvaigzdes aplink skyda simblolizuoja 59 aplink miesta buvusias stanicas Si herbo versija vel tapo oficialia 2005 m Pirmasis Jekaterinodaro herbas publikuotas 1849 m Pirmoji spalvotoji herbo versija 1849 m Krasnodaro herbas 1967 Krasnodaro herbas 1979 Krasnodaro herbas 1996 Krasnodaro herbas 1999 Krasnodaro herbas 2005 KlimatasKrasnodaro klimatas yra dregnasis subtropinis Jam budingos svelnios ir trumpos ziemos kuriu vidutine temperatura yra nuo 0 iki 2 C Del specifiniu atmosferiniu salygu kai kuriais metais gali buti trumpi salcio epizodai 15 20 ar neįprastai silta 15 20 C Vasaros ilgos nuo geguzes pradzios iki spalio pradzios ir karstos dregnesnes geguze ir birzelį sausiausios liepa rugsejį Karsciausio menesio birzelio vidutine temperatura yra 24 1ºC SportasFutbolasFK Kubanʹ Krasnodar 1928 FK Krasnodar 2007 KrepsinisKrasnodaro Lokomotiv KubanIsnasos Ekaterinodar v period istoricheskih potryasenij pervyh desyatiletij HH v Vremeni mera ispolnilas M Voloshin Istoriya goroda Ekaterinodar com Suarchyvuotas originalas 2012 02 03 Nuoroda tikrinta 2011 09 09 V F Chyornyj Ot iniciativnoj gruppy do kraevogo komiteta Geroicheskoe podpole V tylu denikinskoj armii Vospominaniya M Politizdat 1975 str 17 30 Krasnodar again was named best city for business in Russia RU Vesti kz Nuoroda tikrinta 2012 12 17 NuorodosOficiali miesto svetaine Archyvuota kopija 2015 04 28 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Birželis 12, 2025

    Technologija

  • Birželis 22, 2025

    Techninė įranga

  • Birželis 13, 2025

    Technika (įranga)

  • Birželis 16, 2025

    Tetumų kalba

  • Birželis 26, 2025

    Tetrarchija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje