Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juodoji jūraPlotas 422 000 km Vidutinis gylis 1240 mDidžiausias gylis 2200 mĮteka Dunojus Dnepras Dniestras kt Juodoji j
Juodoji jūra
| Juodoji jūra | |
|---|---|
| Plotas | 422 000 km² |
| Vidutinis gylis | 1240 m |
| Didžiausias gylis | 2200 m |
| Įteka | Dunojus, Dnepras, Dniestras, kt. |
Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra. Bosforo sąsiauriu jungiasi su Viduržemio ir Marmuro jūromis, Kerčės sąsiauriu – su Azovo jūra.
Juodosios jūros plotas – 422 000 km², giliausia vieta – 2210 m, vidutinis gylis 1240 m, tūris ~547 000 km³. Didžiausias ilgis iš rytų į vakarus ~1175 km, iš šiaurės į pietus ~580 km. Didžiausias intakas – Dunojus.
Juodoji jūra skalauja Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos ir Gruzijos krantus. Kranto linijos ilgis 3400 km.
Pavadinimas
Senovės graikai Juodąją jūrą vadino Nesvetingąja jūra (Πόντος Ἄξε(ι)νος). Toks pavadinimas turbūt atsirado dėl sudėtingos bei priešiškai nusiteikusių pakrančių gyventojų. Vėliau, kai graikai kolonizavo nemažai teritorijų, jūros pavadinimas graikų lūpose tapo visiškai priešingu – Svetingoji jūra (Πόντος Εύξεινος). Tas pats Strabonas „Geografijoje“ mini, kad Juodoji jūra taip pat vadinta ir tiesiog Jūra (Πόντος).
Dabartinėse kalbose beveik ištisai paplitęs hidronimas yra „Juodoji jūra“, pavyzdžiui, turkų – Karadeniz, dabartinė graikų – Mavro Thalassa(Μαύρη Θάλασσα), rusų – Čiornoje more (Чёрное море), bulgarų – Černo more (Черно Море), ukrainiečių – Čorne more (Чорне море), rumunų – Marea Neagră, angl. Black Sea, vok. Schwarzes Meer. Seniausieji šio vardo paminėjimai siekia XIII amžių.
Egzistuoja kelios pavadinimo kilmės versijos:
- valstybės, mėginusios užkariauti Juodosios jūros pakrantes, susidurdavo su aršiu vietinių gyventojų – čerkesų, adygų bei kitų genčių – pasipriešinimu, iš čia ir kilo pavadinimas, asocijuojamas su sąvokomis „priešiškas“, „nedėkingas“;
- neva audrų metu Juodosios jūros vanduo smarkiai tamsėja, pajuosta; be to, vandens skaidrumas Juodojoje jūroje iki septynių kartų mažesnis, negu Viduržemio jūroje, taigi jos vanduo yra „juodesnis“;
- didesniame negu 150–200 m gylyje Juodosios jūros vanduo labai prisotintas sieros junginių, į tokį gylį nuleisti metaliniai daiktai, pavyzdžiui, inkarai, greitai pajuoduoja.
Geografija
Juodosios jūros pakrantės palyginti mažai raižytos, visas pakrantės ilgis – 3400 km. Stambiausias kyšulys – Krymo pusiasalis (plotas ~26 000 km²).
Didžiausios įlankos –
- Ukrainoje: Javorlickio, Tendrovskio, Džarylgačo, Karkinos, Kalamitų, Feodosijos.
- Bulgarijoje: Varnos,
- Turkijoje: Sinopo, Samsuno.
Vakarų ir šiaurės vakarų pakrantės žemos, vietomis skardingos (pavyzdžiui, Rumunijoje), o rytuose ir pietuose prie pat jūros prieina kalnai – Kaukazas ir Pontas.
Salų beveik nėra, dvi didžiausios iš jų – Berezanė ir Gyvačių sala – nesiekia nė vieno kvadratinio kilometro ploto.
Didžiausieji Juodosios jūros intakai:
- Dunojus
- Dniepras
- Dniestras
- Pietinis Bugas
- Rionis
- Inguris
- Kodoris
- Čoruhas
- Kyzyl Irmakas
- Ešli Irmakas
Geologija
Juodoji jūra tyvuliuoja izoliuotoje įduboje, plytinčioje tarp pietryčių Europos ir Mažosios Azijos. Ši įduba susiformavo mioceno epochoje, kai aktyvi kalnodara suskaidė senovinį Tetijos vandenyną į kelis vandens telkinius (Juodąją, Azovo, Kaspijos ir Aralo jūras).
Juodosios jūros įduba susideda iš dviejų dalių – rytinės ir vakarinės, jas skiria povandeninė aukštuma – Krymo pusiasalio tęsinys. Šiaurės rytų daliai būdinga palyginti plati šelfo juosta (iki 190 km), o Gruzijai ir Turkijai priklausančių pakrančių nuolydis daug didesnis, ir šelfo plotis neviršija 20 km, čia dugną raižo daugybė kanjonų. Giliausia jūros vieta (2210 m) yra centrinėje dalyje, į pietus nuo Jaltos.
Jūros dugno nuosėdinėse uolienose pakrantėse vyrauja smėlis, žvyras, skalda, o tolstant nuo kranto juos pakeičia smulkūs smėliai ir aleuritas, dubumose – dumblas.
Juodosios jūros dugne yra iškasenų: š.v. šelfe – naftos ir dujų, prie – titano.
Juodosios jūros tvano hipotezė
Juodosios jūros spartaus užtvindymo hipotezė, kurią 1996 m. paskelbė Kolumbijos universiteto geologai Viljamas Rajanas (William Ryan) ir Volteris Pitmanas (Walter Pitman), teigia, kad prieš 7500 metų šioje vietoje buvo giliausias planetoje gėlavandenis ežeras. Ledynų tirpsmo vandens maitinamos vandeningos upės tiekdavo ežerui didelius vandens kiekius, kurio perteklius išsiliedavo į Egėjo jūrą. Klimatui pradėjus šilti ir ledynams atsitraukus, upės ėmė sekti arba rado naujus kelius į šiaurę, o nepakankamai maitinamo ežero lygis pradėjo kristi (panašiai kaip nutiko Aralo jūrai ir Čado ežerui) ir nukrito šimtu metrų žemiau dabartinio lygio. Tuo pačiu metu, tirpstant ledynams, Pasaulinio vandenyno lygis pakilo, ir Viduržemio jūros vandenys įsiliejo į dabartinę Juodąją jūrą, užtvindydami ~100 000 km² teritoriją. Gali būti, kad vanduo liejosi sąlyginai ramiai, tai yra, kylantiems Viduržemio vandenims pasiekus natūralaus barjero viršų, jie ėmė Bosforo sąsiauriu tekėti į Juodąją jūrą. Bet V. Rajano ir V. Pitmano hipotezėje siūlomas katastrofinis variantas: žemės drebėjimo metu Bosforo sąsiauris įtrūko, ir Viduržemio jūros vandenys galingu srautu pasiliejo į ežerą; hipotezės autorių nuomone, per dieną Bosforo sąsiauriu pratekėdavo ~40 kubinių kilometrų vandens (maždaug 7 kartus viršija Kuršių marių tūrį).
Ši teorija taip pat paaiškina ir dideles sieros vandenilio sankaupas – tai yra masiškai žuvusios ankstesniojo ežero faunos ir floros irimo liekanos. Po hipotezės paskelbimo su šiuo kataklizmu pradėtas sieti ir pasaulinio tvano mitas.
Bet kiti išsamūs tyrimai, kuriuos jau anksčiau nepriklausomai atliko Odesos universiteto profesorė Valentina Yanko-Hombach, rodo, kad Bosforo sąsiauriu įvairiais laikotarpiais, priklausomai nuo Juodosios jūros ir Egėjo jūros vandens lygio, tekėjo stiprios srovės, taigi dabartinės Juodosios jūros susiformavimas nebuvęs katastrofinis . Prieštaringus duomenis pateikia povandeninės archeologinės paieškos, gėlavandenių moliuskų iškasenų, Bosforo sąsiaurio sapropelio tyrimai .
Juodosios jūros tvano teorija šiuo metu turi ir šalininkų, ir oponentų, ir kol kas neaišku, ar ji taps visuotinai priimta .
Hidrologija ir hidrochemija
Juodoji jūra yra didžiausias Žemėje meromiktinis (toks, kurio vanduo nesimaišo) telkinys. Viršutinis vandens sluoksnis, slūgsantis iki 150 m gylio, yra mažesnio tankio ir gėlesnis, prisotintas deguonies. Giliau esantis vanduo šiltesnis, sūresnis, tankesnis ir prisotintas sieros vandenilio; jame (apie 90 % viso vandens tūrio) gyvena tik anaerobinės (nereikalaujančios deguonies) bakterijos.
Nėra visuotinai priimto šio reiškinio paaiškinimo. Manoma, kad tai lemia labai menkas vertikalus vandens maišymasis. Taip pat egzistuoja teorija, kad sieros vandenilis susidarė yrant ankstesniojo gėlavandenio ežero florai ir faunai, žuvusiai nuo sūraus Egėjo jūros vandens, patekusio iš Egėjo jūros pro Dardanelus ir Bosforą . Pastarųjų metų tyrimų duomenys taip pat leidžia manyti Juodąją jūrą esant milžinišku metano, kurį išskiria mikroorganizmai, rezervuaru .
Juodosios jūros vandens balanso komponentai (kiekiai per metus):
- atmosferos krituliai: 230 km³;
- intakai: 310 km³;
- vanduo iš Azovo jūros: 30 km³;
- garavimas: -360 km³;
- ištekėjimas per Bosforo sąsiaurį: -210 km³.
Dėl vandens pertekliaus Juodosios jūros lygis viršija Marmuro jūros lygį, todėl Bosforo sąsiauryje susiformuoja viršutinė tėkmė Egėjo jūros kryptimi. Žemutinė tėkmė yra silpnesnė, ji srūva Juodosios jūros kryptimi.
Kadangi Juodoji jūra labai izoliuota, joje beveik nebūna potvynių ir atoslūgių.
Vandens cirkuliacija vyksta tik paviršiniuose sluoksniuose, kurių sūrumas apie 18 promilių (Viduržemio jūroje – 37 promilės). Paviršinis sluoksnis juda visoje jūros akvatorijoje pagal laikrodžio rodyklę, bet tuo pačiu metu rytinėje ir vakarinėje jūros dalyse kai kuriose teritorijose vanduo cirkuliuoja prieš laikrodžio rodyklę. Paviršinio vandens temperatūra kinta nuo 8 iki 30 °C.
Giluminio vandens sluoksnio temperatūra ~8,5 °C, sūrumas 22-22,5 promilių.
Klimatas
Dominuoja kontinentinis klimatas, tik nuo šalto oro kalnų apsaugotoms pietinei Krymo pakrantei ir Kaukazo pakrantei (Kolchidei) būdingas švelnus mediteraninis klimatas.
Šio regiono orams didelį poveikį daro Atlanto vandenynas, kurio ciklonai atneša kritulius ir audras. Šiaurės rytų pakrantėje, ties Novorosijsku, pučia labai stipri bora (apie 40 dienų per metus). Markotcho perėjoje ties Novorosijsku buvo užfiksuotas beveik 60 m/s (216 km/val.) vėjo greitis.
Vidutinė sausio mėnesio oro temperatūra Juodosios jūros šiaurinėje dalyje -3 °C (bet gali nukristi iki -30 °C). Mediteraninio klimato pakrantėse žiema švelnesnė, temperatūra retai nukrinta žemiau 0 °C. Sniegas iškrenta visuose rajonuose.
Vidutinė liepos mėnesio temperatūra šiaurės pakrantėje 22-23 °C, о aukščiausia temperatūra paprastai neviršija 35 °C.
Didžiausias kritulių kiekis iškrenta Kaukazo pakrantėje (iki 1500 mm), mažiausias šiaurės vakarų dalyje (apie 300 mm).
Vidutinis debesuotumas yra 60 % (didžiausias žiemą ir mažiausias vasaros laikotarpiu).
Juodosios jūros vanduo užšąla tik šiaurės rytų pakrantėje (iki vieno mėnesio, o limanuose – iki 2-3 mėnesių).
Flora ir fauna
Juodojoje jūroje veisiasi apie 2 500 gyvūnų rūšių (iš kurių 500 vienaląsčių, 160 stuburinių, 500 vėžiagyvių). Tai palyginti nedaug, nes, pavyzdžiui, Viduržemio jūroje aptinkama ~9000 rūšių. Svarbiausios gyvūnų karalystės skurdumo priežastys – sieros vandenilio gausumas, palyginti šaltas vanduo ir didelis vandens sūrumo diapazonas. Todėl čia vyrauja palyginti nereiklios rūšies, kurioms nė vienoje raidos stadijoje nebūtini didesni gyliai.
Juodosios jūros dugne gyvena midijos, austrės, krabai, krevetės, įvairių rūšių medūzos.
Tarp žuvų paminėtinos plekšnės, jūrų lydekos, kefalės, jūrų ešeriai, ančiuviai, juodadėmės menkės, skumbrės, stauridės, taip pat sutinkama eršketinių (didieji eršketai, žvaigždėtieji eršketai, rusiškieji eršketai).
Tarp pavojingų žuvų minėtinos skorpenos, rajos.
Gausiausiai paplitę paukščiai – žuvėdros, audrapaukščiai, kormoranai. Žinduoliams atstovauja delfinai ir ruoniai.
- Medūza.
- Aktinija
- Aktinija
- Grundalas
- Dygliauodegė raja
- Barzdotės
- Krabas atsiskyrėlis
- Pintis
- Delphinus delphis,
- Delphinus delphis,
Juodoji jūra jau nuo seniausių laikų buvo labai svarbi aplink ją gyvenančių tautų susisiekimui, tiek tarpusavio pervežimams, tiek ir ryšiui su toliau esančiomis šalimis (per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius). Svarbiausios pervežamos prekės – nafta ir jos produktai, miško medžiaga, metalai, javai. Gerai išvystytas konteinerių pervežimas, plaukioja geležinkelių keltai. Per Juodąją jūrą driekiasi tarptautinis transporto koridorius TRACECA (Transport Corridor Europe – Caucasus – Asia).
Juodoji jūra upių transporto arterijomis jungiasi su Kaspijos jūra (per Doną, Volgos-Dono kanalą ir Volgą), Baltijos jūra (per Volgos – Baltijos vandens kelią) ir Baltąja jūra (Baltosios ir Baltijos jūrų kanalu, Šiaurės jūra (per Dunojaus kanalų sistemą).
Juodosios jūros dugnu nutiestas 396 km ilgio dujotiekis „Žydroji srovė“, jungiantis Rusiją su Turkija.
Didžiausi Juodosios jūros uostai:
- Novorosijskas, Sočis, Tuapsė (Rusija);
- Burgasas, Varna (Bulgarija);
- Batumis, Suchumis, Potis (Gruzija);
- Konstanca (Rumunija);
- Samsunas, Trabzonas (Turkija);
- Odesa, Kerčė, Sevastopolis, Jalta (Ukraina).
Rekreacija
Juodosios jūros pakrantės yra didelis rekreacinis regionas. Tarp stambiausių kurortų paminėtini:
- Jalta, Alušta, , Feodosija (Ukraina)
- Anapa, Gelendžikas, Sočis (Rusija)
- Picunda, Batumis (Gruzija)
- (Слънчев бряг) (Bulgarija)
Šaltiniai
- V. Yanko-Hombach et al., The Black Sea Flood Question: Changes in Coastline, Climate and Human Settlement (Springer, 2007, 971 pages) ISBN-10 1-4020-4774-6
- http://www.ifremer.fr
- http://www.geoecomar.ro
- http://www.ifremer.fr/assemblage Archyvuota kopija 2016-08-17 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.ifremer.fr/drogm/Perso/lericolais Archyvuota kopija 2008-05-21 iš Wayback Machine projekto.
- http://old.computerra.ru/online/firstpage/xterra/news/2000/9/26/1295/for_print.html Archyvuota kopija 2012-01-11 iš Wayback Machine projekto.
- А. Ю. Леин, М. В. Иванов. Крупнейший на земле метановый водоем. «Природа», № 2, 2005 Archyvuota kopija 2008-02-28 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Juodosios jūros delfinai Archyvuota kopija 2007-02-26 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juodoji jūra, Kas yra Juodoji jūra? Ką reiškia Juodoji jūra?
Juodoji juraPlotas 422 000 km Vidutinis gylis 1240 mDidziausias gylis 2200 mĮteka Dunojus Dnepras Dniestras kt Juodoji jura Atlanto baseinui priklausanti vidine jura Bosforo sasiauriu jungiasi su Vidurzemio ir Marmuro juromis Kerces sasiauriu su Azovo jura Juodosios juros plotas 422 000 km giliausia vieta 2210 m vidutinis gylis 1240 m turis 547 000 km Didziausias ilgis is rytu į vakarus 1175 km is siaures į pietus 580 km Didziausias intakas Dunojus Juodoji jura skalauja Turkijos Bulgarijos Rumunijos Ukrainos Rusijos ir Gruzijos krantus Kranto linijos ilgis 3400 km PavadinimasSenoves graikai Juodaja jura vadino Nesvetingaja jura Pontos Ἄ3e i nos Toks pavadinimas turbut atsirado del sudetingos bei priesiskai nusiteikusiu pakranciu gyventoju Veliau kai graikai kolonizavo nemazai teritoriju juros pavadinimas graiku lupose tapo visiskai priesingu Svetingoji jura Pontos Ey3einos Tas pats Strabonas Geografijoje mini kad Juodoji jura taip pat vadinta ir tiesiog Jura Pontos Dabartinese kalbose beveik istisai paplites hidronimas yra Juodoji jura pavyzdziui turku Karadeniz dabartine graiku Mavro Thalassa Mayrh 8alassa rusu Ciornoje more Chyornoe more bulgaru Cerno more Cherno More ukrainieciu Corne more Chorne more rumunu Marea Neagră angl Black Sea vok Schwarzes Meer Seniausieji sio vardo paminejimai siekia XIII amziu Egzistuoja kelios pavadinimo kilmes versijos valstybes meginusios uzkariauti Juodosios juros pakrantes susidurdavo su arsiu vietiniu gyventoju cerkesu adygu bei kitu genciu pasipriesinimu is cia ir kilo pavadinimas asocijuojamas su savokomis priesiskas nedekingas neva audru metu Juodosios juros vanduo smarkiai tamseja pajuosta be to vandens skaidrumas Juodojoje juroje iki septyniu kartu mazesnis negu Vidurzemio juroje taigi jos vanduo yra juodesnis didesniame negu 150 200 m gylyje Juodosios juros vanduo labai prisotintas sieros junginiu į tokį gylį nuleisti metaliniai daiktai pavyzdziui inkarai greitai pajuoduoja Juodoji jura is kosmosoGeografijaJuodosios juros pakrantes palyginti mazai raizytos visas pakrantes ilgis 3400 km Stambiausias kysulys Krymo pusiasalis plotas 26 000 km Didziausios įlankos Ukrainoje Javorlickio Tendrovskio Dzarylgaco Karkinos Kalamitu Feodosijos Bulgarijoje Varnos Turkijoje Sinopo Samsuno Vakaru ir siaures vakaru pakrantes zemos vietomis skardingos pavyzdziui Rumunijoje o rytuose ir pietuose prie pat juros prieina kalnai Kaukazas ir Pontas Salu beveik nera dvi didziausios is ju Berezane ir Gyvaciu sala nesiekia ne vieno kvadratinio kilometro ploto Didziausieji Juodosios juros intakai Dunojus Dniepras Dniestras Pietinis Bugas Rionis Inguris Kodoris Coruhas Kyzyl Irmakas Esli IrmakasGeologijaVeliavos uola netoli Gelendziko kurorto Juodoji jura tyvuliuoja izoliuotoje įduboje plytincioje tarp pietryciu Europos ir Mazosios Azijos Si įduba susiformavo mioceno epochoje kai aktyvi kalnodara suskaide senovinį Tetijos vandenyna į kelis vandens telkinius Juodaja Azovo Kaspijos ir Aralo juras Juodosios juros įduba susideda is dvieju daliu rytines ir vakarines jas skiria povandenine aukstuma Krymo pusiasalio tesinys Siaures rytu daliai budinga palyginti plati selfo juosta iki 190 km o Gruzijai ir Turkijai priklausanciu pakranciu nuolydis daug didesnis ir selfo plotis nevirsija 20 km cia dugna raizo daugybe kanjonu Giliausia juros vieta 2210 m yra centrineje dalyje į pietus nuo Jaltos Juros dugno nuosedinese uolienose pakrantese vyrauja smelis zvyras skalda o tolstant nuo kranto juos pakeicia smulkus smeliai ir aleuritas dubumose dumblas Juodosios juros dugne yra iskasenu s v selfe naftos ir duju prie titano Juodosios juros tvano hipoteze Juodosios juros spartaus uztvindymo hipoteze kuria 1996 m paskelbe Kolumbijos universiteto geologai Viljamas Rajanas William Ryan ir Volteris Pitmanas Walter Pitman teigia kad pries 7500 metu sioje vietoje buvo giliausias planetoje gelavandenis ezeras Ledynu tirpsmo vandens maitinamos vandeningos upes tiekdavo ezerui didelius vandens kiekius kurio perteklius issiliedavo į Egejo jura Klimatui pradejus silti ir ledynams atsitraukus upes eme sekti arba rado naujus kelius į siaure o nepakankamai maitinamo ezero lygis pradejo kristi panasiai kaip nutiko Aralo jurai ir Cado ezerui ir nukrito simtu metru zemiau dabartinio lygio Tuo paciu metu tirpstant ledynams Pasaulinio vandenyno lygis pakilo ir Vidurzemio juros vandenys įsiliejo į dabartine Juodaja jura uztvindydami 100 000 km teritorija Gali buti kad vanduo liejosi salyginai ramiai tai yra kylantiems Vidurzemio vandenims pasiekus naturalaus barjero virsu jie eme Bosforo sasiauriu teketi į Juodaja jura Bet V Rajano ir V Pitmano hipotezeje siulomas katastrofinis variantas zemes drebejimo metu Bosforo sasiauris įtruko ir Vidurzemio juros vandenys galingu srautu pasiliejo į ezera hipotezes autoriu nuomone per diena Bosforo sasiauriu pratekedavo 40 kubiniu kilometru vandens mazdaug 7 kartus virsija Kursiu mariu turį Juodosios juros ir buvusio gelavandenio ezero konturai pagal V Rajano ir V Pitmano hipoteze Si teorija taip pat paaiskina ir dideles sieros vandenilio sankaupas tai yra masiskai zuvusios ankstesniojo ezero faunos ir floros irimo liekanos Po hipotezes paskelbimo su siuo kataklizmu pradetas sieti ir pasaulinio tvano mitas Bet kiti issamus tyrimai kuriuos jau anksciau nepriklausomai atliko Odesos universiteto profesore Valentina Yanko Hombach rodo kad Bosforo sasiauriu įvairiais laikotarpiais priklausomai nuo Juodosios juros ir Egejo juros vandens lygio tekejo stiprios sroves taigi dabartines Juodosios juros susiformavimas nebuves katastrofinis Priestaringus duomenis pateikia povandenines archeologines paieskos gelavandeniu moliusku iskasenu Bosforo sasiaurio sapropelio tyrimai Juodosios juros tvano teorija siuo metu turi ir salininku ir oponentu ir kol kas neaisku ar ji taps visuotinai priimta Hidrologija ir hidrochemijaJuodoji jura yra didziausias Zemeje meromiktinis toks kurio vanduo nesimaiso telkinys Virsutinis vandens sluoksnis slugsantis iki 150 m gylio yra mazesnio tankio ir gelesnis prisotintas deguonies Giliau esantis vanduo siltesnis suresnis tankesnis ir prisotintas sieros vandenilio jame apie 90 viso vandens turio gyvena tik anaerobines nereikalaujancios deguonies bakterijos Nera visuotinai priimto sio reiskinio paaiskinimo Manoma kad tai lemia labai menkas vertikalus vandens maisymasis Taip pat egzistuoja teorija kad sieros vandenilis susidare yrant ankstesniojo gelavandenio ezero florai ir faunai zuvusiai nuo suraus Egejo juros vandens patekusio is Egejo juros pro Dardanelus ir Bosfora Pastaruju metu tyrimu duomenys taip pat leidzia manyti Juodaja jura esant milzinisku metano kurį isskiria mikroorganizmai rezervuaru Juodosios juros vandens balanso komponentai kiekiai per metus atmosferos krituliai 230 km intakai 310 km vanduo is Azovo juros 30 km garavimas 360 km istekejimas per Bosforo sasiaurį 210 km Del vandens pertekliaus Juodosios juros lygis virsija Marmuro juros lygį todel Bosforo sasiauryje susiformuoja virsutine tekme Egejo juros kryptimi Zemutine tekme yra silpnesne ji sruva Juodosios juros kryptimi Kadangi Juodoji jura labai izoliuota joje beveik nebuna potvyniu ir atoslugiu Juodosios juros papludimys Bulgarijoje Vandens cirkuliacija vyksta tik pavirsiniuose sluoksniuose kuriu surumas apie 18 promiliu Vidurzemio juroje 37 promiles Pavirsinis sluoksnis juda visoje juros akvatorijoje pagal laikrodzio rodykle bet tuo paciu metu rytineje ir vakarineje juros dalyse kai kuriose teritorijose vanduo cirkuliuoja pries laikrodzio rodykle Pavirsinio vandens temperatura kinta nuo 8 iki 30 C Giluminio vandens sluoksnio temperatura 8 5 C surumas 22 22 5 promiliu KlimatasDominuoja kontinentinis klimatas tik nuo salto oro kalnu apsaugotoms pietinei Krymo pakrantei ir Kaukazo pakrantei Kolchidei budingas svelnus mediteraninis klimatas Sio regiono orams didelį poveikį daro Atlanto vandenynas kurio ciklonai atnesa kritulius ir audras Siaures rytu pakranteje ties Novorosijsku pucia labai stipri bora apie 40 dienu per metus Markotcho perejoje ties Novorosijsku buvo uzfiksuotas beveik 60 m s 216 km val vejo greitis Vidutine sausio menesio oro temperatura Juodosios juros siaurineje dalyje 3 C bet gali nukristi iki 30 C Mediteraninio klimato pakrantese ziema svelnesne temperatura retai nukrinta zemiau 0 C Sniegas iskrenta visuose rajonuose Vidutine liepos menesio temperatura siaures pakranteje 22 23 C o auksciausia temperatura paprastai nevirsija 35 C Didziausias krituliu kiekis iskrenta Kaukazo pakranteje iki 1500 mm maziausias siaures vakaru dalyje apie 300 mm Vidutinis debesuotumas yra 60 didziausias ziema ir maziausias vasaros laikotarpiu Juodosios juros vanduo uzsala tik siaures rytu pakranteje iki vieno menesio o limanuose iki 2 3 menesiu Flora ir faunaJuodojoje juroje veisiasi apie 2 500 gyvunu rusiu is kuriu 500 vienalasciu 160 stuburiniu 500 veziagyviu Tai palyginti nedaug nes pavyzdziui Vidurzemio juroje aptinkama 9000 rusiu Svarbiausios gyvunu karalystes skurdumo priezastys sieros vandenilio gausumas palyginti saltas vanduo ir didelis vandens surumo diapazonas Todel cia vyrauja palyginti nereiklios rusies kurioms ne vienoje raidos stadijoje nebutini didesni gyliai Juodosios juros dugne gyvena midijos austres krabai krevetes įvairiu rusiu meduzos Tarp zuvu paminetinos pleksnes juru lydekos kefales juru eseriai anciuviai juodademes menkes skumbres staurides taip pat sutinkama ersketiniu didieji ersketai zvaigzdetieji ersketai rusiskieji ersketai Tarp pavojingu zuvu minetinos skorpenos rajos Gausiausiai paplite pauksciai zuvedros audrapauksciai kormoranai Zinduoliams atstovauja delfinai ir ruoniai Meduza Aktinija Aktinija Grundalas Dygliauodege raja Barzdotes Krabas atsiskyrelis Pintis Delphinus delphis Delphinus delphis lt gallery gt Juodoji jura jau nuo seniausiu laiku buvo labai svarbi aplink ja gyvenanciu tautu susisiekimui tiek tarpusavio pervezimams tiek ir rysiui su toliau esanciomis salimis per Bosforo ir Dardanelu sasiaurius Svarbiausios pervezamos prekes nafta ir jos produktai misko medziaga metalai javai Gerai isvystytas konteineriu pervezimas plaukioja gelezinkeliu keltai Per Juodaja jura driekiasi tarptautinis transporto koridorius TRACECA Transport Corridor Europe Caucasus Asia Juodoji jura upiu transporto arterijomis jungiasi su Kaspijos jura per Dona Volgos Dono kanala ir Volga Baltijos jura per Volgos Baltijos vandens kelia ir Baltaja jura Baltosios ir Baltijos juru kanalu Siaures jura per Dunojaus kanalu sistema Juodosios juros dugnu nutiestas 396 km ilgio dujotiekis Zydroji srove jungiantis Rusija su Turkija Didziausi Juodosios juros uostai Novorosijskas Socis Tuapse Rusija Burgasas Varna Bulgarija Batumis Suchumis Potis Gruzija Konstanca Rumunija Samsunas Trabzonas Turkija Odesa Kerce Sevastopolis Jalta Ukraina RekreacijaJuodosios juros pakrantes yra didelis rekreacinis regionas Tarp stambiausiu kurortu paminetini Jalta Alusta Feodosija Ukraina Anapa Gelendzikas Socis Rusija Picunda Batumis Gruzija Slnchev bryag Bulgarija SaltiniaiV Yanko Hombach et al The Black Sea Flood Question Changes in Coastline Climate and Human Settlement Springer 2007 971 pages ISBN 10 1 4020 4774 6 http www ifremer fr http www geoecomar ro http www ifremer fr assemblage Archyvuota kopija 2016 08 17 is Wayback Machine projekto http www ifremer fr drogm Perso lericolais Archyvuota kopija 2008 05 21 is Wayback Machine projekto http old computerra ru online firstpage xterra news 2000 9 26 1295 for print html Archyvuota kopija 2012 01 11 is Wayback Machine projekto A Yu Lein M V Ivanov Krupnejshij na zemle metanovyj vodoem Priroda 2 2005 Archyvuota kopija 2008 02 28 is Wayback Machine projekto NuorodosJuodosios juros delfinai Archyvuota kopija 2007 02 26 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis įtrauktas į Vertingu straipsniu kategorija Vikizodynas Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu