Šiaulių apskritis skirtingais laikais dar žinoma kaip Šiaulių žemė Šiaulių reparticija Šiaulių ujezdas 1775 1950 m egzis

Šiaulių apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Šiaulių žemė, Šiaulių reparticija, Šiaulių ujezdas) – 1775–1950 m. egzistavęs administracinis vienetas dabartinėje vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Šiauliai. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Šiaulių apskritis.

Šiaulių apskritis

←

1775 – 1950

→

→

Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.

Administracinis centras

Šiauliai

Valsčiai

19 (1919), 26 (1923)

1775–1795

Žemaičių seniūnija

1795–1842

Vilniaus gubernija

1842–1915

Kauno gubernija

1915–1917

Lietuvos sritis

1918–1941

Lietuva

1941–1945

Šiaulių krašto apygarda

1945–1950

Lietuvos TSR

Gyventojų

115 087 (1790), 68 390 (1917), 240 807 (1939)

Plotas

6 478 km² (1897), 2 945 km² (1917), 6 042 km²(1939)

1775–1795 m.

Stanislovui Augustui pradėjus vykdyti administracinę reformą, 1764 m. visa Žemaitijos seniūnija, sujungus po kelis pavietų teismus buvo padalyta į Telšių ir Raseinių reparticijas. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas Telšių reparticiją pervardino į Šiaulių reparticiją. Į ją pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo 15 Žemaitijos seniūnijos senųjų pavietų: Šiaulių pavietas, Beržėnų pavietas, Didžiųjų Dirvėnų pavietas, Mažųjų Dirvėnų pavietas, Tendžiogalos pavietas, Josvainių pavietas, Palangos pavietas, Platelių pavietas, Telšių pavietas, Rietavo pavietas, Patumšių pavietas, Biržuvėnų pavietas, Medingėnų pavietas, Pavandenės pavietas, Karklėnų pavietas.

1776 m. į Seimą buvo renkama po 3 atstovus nuo Šiaulių ir Raseinių reparticijų. Be to, Žemaitijos bajorai rinkdavosi į savo seimelį Raseiniuose.

1791 m. lapkričio 2 d., dar vienos administracinės reformos metu, Seimo įstatymu Žemaitijos seniūnija buvo padalyta į 3 reparticijas – Raseinių, Telšių ir Šiaulių. Tokiu būdu Šiaulių žemei liko šie pavietai (likusieji buvo sujungti į atkurtąją Telšių reparticiją): Beržėnų pavietas, Biržuvėnų pavietas, Didžiųjų Dirvėnų pavietas, Mažųjų Dirvėnų pavietas, Karklėnų pavietas, Šiaulių pavietas, Užvenčio pavietas, po dalį Kražių, Veliuonos ir Tendžiogalos pavietų, taip pat Viduklės pavieto Radviliškio, Šiaulėnų ir Kurtuvėnų parapijos.

1792 m. vasario 14 d. Šiaulių bažnyčioje susirinko pirmasis Šiaulių žemės seimelis, kuris prisiekė Gegužės 3 d. Konstitucijai. Buvo išrinkta taip pat karinė – civilinė savivaldos institucija – komisija, kurią sudarė 15 nekilnojamąjį turtą turėjusių bajorų ir 3 miestiečiai. Tačiau 1792 m. gegužę prasidėjo Rusijos kariuomenės intervencija. 1793 m. visos reparticijos pavadintos žemėmis.

Rusijos imperijoje

1795 m. imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją padovanojo grafui P. Zubovui, tačiau tų pačių metų spalio 10 d. vardiniu įsaku Šiaulių miestelį „išėmė“ iš Šiaulių ekonomijos žemių ir suteikė jam apskrities miesto teises. Šiaulių apskritis (pavietas) 1795–1797 m. ir 1801–1843 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai.1842 m. gruodžio 18 d. Nikolajus I įsakė įkurti Kauno guberniją, sudarytą iš 7 apskričių, iš kurių didžiausia buvo Šiaulių apskritis. Ji Kauno gubernijai priklausė iki 1915 m. 1897 m. Šiaulių apskrities plotas buvo 6498 kvadratiniai varstai su 3937 gyvenamų vietovių, kuriose gyveno 239 tūkst. gyventojų.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, vokiečių okupacinė valdžia nuo apskrities atskyrė Kuršėnų ir Joniškėlio apskritis (kreizus). Taip 1915–1918 m. sumažėjusi Šiaulių apskritis įėjo į Oberosto Lietuvos sritį, 1917 m. prie jos prijungta Joniškio apskritis.

1918–1950 m.

1918 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Taryba kreipėsi į gyventojus, ragindama steigti parapijų savivaldybes. Tačiau Šiauliuose, kur didelę įtaką turėjo socialdemokratai, buvo nutarta steigti demokratines savivaldybes su rinkimuose renkamais valdžios organais. Gruodžio 1 d. įvykusiame valsčių ir parapijų atstovų susirinkime buvo sudaryta komisija suvažiavimui organizuoti. Jos nariai teisininkai Kazimieras Venclauskis, Stasys Lukauskis ir Rapolas Skipitis pasirūpino, kad suvažiavimas ir rinkimai būtų teisėti. Buvo numatyta sudaryti sprendžiamąją instituciją – apskrities tarybą, į kurią įeitų po 3 valsčių ir miestų atstovus ir vykdomąją instituciją – 12 narių valdybą.

Apskrities valdžią pripažino trys savivaldūs miestai – Šiauliai, Joniškis ir Žagarė, 9 valsčiai. Gruodžio 7–8 d. vykusiame suvažiavime apskrities tarybos ir valdybos pirmininku buvo išrinktas K. Venclauskis. Tačiau 1919 m. sausio 1 d. Šiaulius užėmė bolševikai. Vasario mėn. buvo sudaryta apskrities darbininkų taryba, kurios vadovu paskirtas Stasys Brašiškis. Kovo 11 d. vokiečiai išvijo bolševikus ir jau kovo 13 d. apskrities valdyba atnaujino savo veiklą. Buvo įsteigti finansų, švietimo, miškų, ūkio, maisto ir apsaugos skyriai. Nutarta kiekvieną penktadienį rengti apskrities valdybos posėdžius, kuriuose privalėjo dalyvauti visų valsčių atstovai. Teko prašyti ir Valstybės tarybos finansinės paramos, kadangi apskrities kasą pavogė bolševikai. 1919 m. kovo 28 d. sušauktas valsčių atstovų suvažiavimas apskrities tarybos ir valdybos pirmininku vėl išrinko K. Venclauskį. Vasarą valdyba išsinuomojo grafams Zubovams priklausiusį namą Dvaro g. 24 a.

1919 m. pavasarį subyrėjo Akmenės apskritis ir keli jos valsčiai nutarė prisijungti prie Šiaulių apskrities. Liepos 1 d. Lietuvos Respublikos apskričių sienų ir jų centrų įstatymą Šiaulių apskričiai buvo priskirti šie valsčiai: Šiaulių, Žagarės, Skaistgirio, Joniškio, Kriukų, Pašvitinio, Linkuvos, Pakruojo, Lygumų, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Pakapės ir Šiaulėnų. Rugpjūčio 14 d. prie jų dar prisijungė Užvenčio, Vaiguvos, Kužių ir Raudėnų valsčiai, rugpjūčio 16 d. Tryškių, rugpjūčio 18 d. Kruopių, rugsėjo 4 d. Klovainių, rugsėjo 11 d. Papilės valsčiai. 1923 m. vykusio pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Šiaulių apskrityje gyveno 176 628 gyventojai ir buvo 27 346 ūkiai.

Be apskrities savivaldybės savo 1918 m. gruodžio 18 d. aplinkraščiu vidaus reikalų ministras Vladas Stašinskas įsteigė ministrui pavaldaus apskrities viršininko instituciją. Pirmuoju Šiaulių apskrities viršininku 1919 m. birželį buvo paskirtas apskrities valdybos narys Mečys Jurgelys. Tačiau iš karto kilo konfliktas tarp norėjusio savo valdžios galią parodyti apskrities viršininko ir apskrities savivaldybės valdybos. Nenorint eskaluoti dvivaldystės apskrities viršininku buvo paskirtas Antanas Jasnauskas. 1924 m. Seimas sujungė apskrities viršininko ir apskrities savivaldybės valdybos pirmininko pareigybes. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo apskrities viršininko įgaliojimai buvo dar padidinti, apskrities tarybos nebebuvo renkamos. 1937 m. Šiaulių apskritis užėmė 6042 km² plotą, turėjo 210 tūkst. gyventojų ir buvo didžiausia Lietuvoje.

1940 m. TSRS okupavus Lietuvą senoji administracinė-teritorinė valdymo struktūra – apskritys, valsčiai, miestai – buvo palikta. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1950 m. birželio 20 d. Lietuvoje buvo įvesta nauja administracinio-teritorinio suskirstymo sistema. Apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: Vilniaus sritį, Kauno sritį, Klaipėdos sritį ir Šiaulių sritį. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai.

1926 m. Šiaulių apskričiai atiteko 1 valsčius iš Biržų apskrities. 1945 m. iš 7 valsčių ir 2 miestų sudaryta Joniškio apskritis. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Kelmės apskričiai, 4 valsčiai – naujai Kuršėnų apskričiai, 2 valsčiai – naujai Radviliškio apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritį pertvarkius į Šiaulių rajoną (36 apylinkės), dalis teritorijos perduota Joniškio rajonui (5 apylinkės), Pakruojo rajonui (15 apylinkių), Tytuvėnų rajonui (1 apylinkė) ir Žagarės rajonui (4 apylinkės).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1790 m.		115 087		42 miestai ir miesteliai
1897 m.	6478	237 934		3937 gyvenvietės 2 miestai: Šeduva, Šiauliai miesteliai: Akmenė, Baisogala, Bazilionai, Gruzdžiai, Joniškis, Kruopiai, Kuršėnai, Kurtuvėnai, Luokė, Mažeikiai, Meškuičiai, Papilė, Pašvitinys, Radviliškis, Satkūnai, Tytuvėnai, Tryškiai, Užventis, Vegeriai, Viekšniai
1902 m.		255 925		2 miestai: Šeduva, Šiauliai 39 miesteliai: Joniškis, Kuršėnai, Papilė, Radviliškis, Viekšniai, Žagarė ir kt.
1914 m.	6922	294 500
1917 m.	2945	68 390
1919 m.			19 valsčių: Gruzdžių valsčius, Joniškio valsčius, Kriukų valsčius, Kuršėnų valsčius, Lygumų valsčius, Linkuvos valsčius, Meškuičių valsčius, Padubysio valsčius, Pakapės valsčius, Pakruojo valsčius, Pašvitinio valsčius, Radviliškio valsčius, Skaistgirio valsčius, Stačiūnų valsčius, Šakynos valsčius, Šaukėnų valsčius, Šiaulėnų valsčius, Šiaulių valsčius, Žagarės valsčius
1923-09 (išsamiau)	5714	176 628	26 valsčiai: Gasčiūnų valsčius, Gruzdžių valsčius, Joniškio valsčius, Klovainių valsčius, Kriukų valsčius, Kruopių valsčius, Kuršėnų valsčius, Kurtuvėnų valsčius, Lygumų valsčius, Linkuvos valsčius, Meškuičių valsčius, Pakruojo valsčius, Papilės valsčius, Pašiaušės valsčius, Pašvitinio valsčius, Radviliškio valsčius, Raudėnų valsčius, Skaistgirio valsčius, Stačiūnų valsčius, Šaukėnų valsčius, Šiaulėnų valsčius, Šiaulių valsčius, Tryškių valsčius, Užvenčio valsčius, Vaiguvos valsčius, Žagarės valsčius, 1 miestas: Žagarė	2403 gyvenvietės: 1 miestas (Žagarė) 22 miesteliai 313 kaimų 12 bažnytkaimių 471 dvaras ir palivarkas 547 vienkiemiai 38 kitos gyvenvietės
1932 m.	4785	190 733	24 valsčiai ir 260 seniūnijų	2 miestai: Radviliškis, Žagarė
1937 m.	6042	210 000
1939 m.	6042	240 807
1940 m.			22 valsčiai:Gruzdžių valsčius, Joniškio valsčius, Kriukų valsčius, Kuršėnų valsčius, Kruopių valsčius, Lygumų valsčius, Linkuvos valsčius, Meškuičių valsčius, Padubysio valsčius, Pakruojaus valsčius, Papilės valsčius, Pašvitinio valsčius, Radviliškio valsčius, Skaistgirio valsčius, Stačiūnų valsčius, Šaukėnų valsčius, Šiaulėnų valsčius, Šiaulių valsčius, Tryškių valsčius, Užvenčio valsčius, Žagarės valsčius, Žeimelio valsčius	3 miestai: Joniškis, Radviliškis, Žagarė
1942 m.		219 900
1949-01-01 (suskirstymas)	1993		8 valsčiai (62 apylinkės)
1950-01-19			61 apylinkė

1995–2010 m.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995 m. Šiaulių apskritis vėl sudaryta. Jai priskirtos 7 savivaldybės.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
2001 m.	8540	370 096	7 savivaldybės: Akmenės rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė	15 miestų 2618 kaimų

Valsčiai

Apskrityje 1919–1950 m. buvo šie valsčiai:

Pavadinimas	Laikotarpis	Centras
Bazilionų valsčius	1947–1950	Bazilionai
Gasčiūnų valsčius	1920–1933	Gasčiūnai
Gruzdžių valsčius	1919–1950	Gruzdžiai
Joniškio valsčius	1919–1945	Joniškis
Klovainių valsčius	1919–1933	Klovainiai
Kriukų valsčius	1919–1945	Kriukai
Kruopių valsčius	1919–1947	Kruopiai
Kuršėnų valsčius	1919–1947	Kuršėnai
Kurtuvėnų valsčius	1920–1933, 1947–1950	Kurtuvėnai
Kužių valsčius	1919	Kužiai
Lygumų valsčius	1919–1950	Lygumai
Linkuvos valsčius	1919–1945	Linkuva
Meškuičių valsčius	1919–1950	Meškuičiai
Padubysio valsčius	1919, 1933–1947	Padubysis
Pakapės valsčius	1919	Pakapė
Pakruojo valsčius	1919–1950	Pakruojis
Papilės valsčius	1919–1947	Papilė
Pašiaušės valsčius	1920–1933	Pašiaušė
Pašvitinio valsčius	1919–1945	Pašvitinys
Radviliškio valsčius	1919–1947	Radviliškis
Raudėnų valsčius	1919–1947	Raudėnai
Skaistgirio valsčius	1919–1945	Skaistgirys
Stačiūnų valsčius	1919–1950	Stačiūnai
Šakynos valsčius	1919	Šakyna
Šaukėnų valsčius	1919–1947	Šaukėnai
Šiaulėnų valsčius	1919–1947	Šiaulėnai
Šiaulių valsčius	1919–1950	Šiauliai
Tryškių valsčius	1919–1947	Tryškiai
Užvenčio valsčius	1919–1947	Užventis
Vaiguvos valsčius	1919–1939, 1941–1943	Vaiguva
Žagarės valsčius	1919–1945	Žagarė
Žeimelio valsčius	1927–1945	Žeimelis

Apskrities viršininkai 1919–1941 m

1919 m. –
1919 m. –
1920 m. –
1922 m. –
1925 m. sausio 20 d. – Mečys Jurgelys
1925 m. gegužės mėn. – Bronius Stosiūnas
1926 m. rugsėjo 15 d. – Ignas Urbaitis
1926 m. gruodžio 19 d. – Bronius Stosiūnas
1927 m. kovo 31 d. –
1928 m. sausio 16 d. – Antanas Pranculis
1929 m. lapkričio 5 d. –
1930 m. kovo 15 d. – Antanas Staškevičius
1930 m. rugpjūčio 8 d. – Jurgis Juras Kubilius
1933 m. gruodžio 4 d. – Bonifacas Petrauskas
1934 m. kovo 28 d. –
1937 m. birželio 26 d. –
1941 m. rugpjūčio 3 d. – Jonas Noreika

Šaltiniai

Šiaulių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 287
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

Nuorodos

Шавельский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903. (rus.)
Šiaulių apskrities istorija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.

[1] Šiaulių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 287

[3] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.

[4] Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129

[6] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10