Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jonas Noreika Generolas VėtraJonas Noreika 1939 m Gimė 1910 m spalio 8 d Šukionių kaime Pakruojo valsčiujeMirė 1947 m va
Jonas Noreika
| Jonas Noreika Generolas Vėtra | |
|---|---|
| Jonas Noreika 1939 m. | |
| Gimė | 1910 m. spalio 8 d. Šukionių kaime, Pakruojo valsčiuje |
| Mirė | 1947 m. vasario 26 d. (36 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume |
| Tėvas | Baltramiejus (Baltrus) Noreika (m. 1914 m.) |
| Motina | Anelė Noreikienė (g. 1875 m.) |
| Sutuoktinis (-ė) | Antanina Krapavičiūtė-Noreikienė (g. 1911 m.) |
| Vaikai | Dalia Noreikaitė (g. 1939 m.) |
| Veikla | teisininkas, prozininkas novelistas, publicistas, antisovietinio pogrindžio dalyvis |
| Alma mater | 1938 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Jonas Noreika, žinomas slapyvardžiu Generolas Vėtra (1910 m. spalio 8 d. Šukionių kaime, Pakruojo valsčiuje – 1947 m. vasario 26 d. Vilniuje, palaidotas Tuskulėnų memoriale), – tarpukario Lietuvos karininkas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis.
1941 m. dalyvavo birželio sukilime, liepą tapo Telšių apskrities LAF vadovu. 1941-ųjų rugpjūčio 3 d. Laikinosios Vyriausybės buvo paskirtas Šiaulių apskrities viršininku. Šias pareigas užimdamas, tą patį mėnesį pasirašė prieštaringai vertinamą įsakymą visus Šiaulių apskrityje gyvenusius žydus perkelti į Žagarės getą. Šiaulių kunigo jėzuito J. Borevičiaus, pripažinto žydų gelbėtojo, liudijimu - J. Noreika organizavo pogrindinį žydų gelbėjimo tinklą, sudarant sąlygas žydams pabėgti iš Šiaulių geto. 1943 m. kovą kartu su grupe žymių Lietuvos žmonių baudžiant už pasipriešinimą lietuvių SS legiono kūrimui nacių suimtas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur kalėjo iki 1945 m. sausio 25 d. Mobilizuotas į sovietų kariuomenę, grįžęs į Lietuvą ėmėsi antisovietinės veiklos, dalyvavo Lietuvos Tautinės Tarybos veikloje. 1946 m. kovo mėn. sovietų suimtas ir 1947 m. vasario 26 d. sušaudytas.
Biografija
Jaunystė
1921 m. įstojo ir 1929 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigus, 1931 m. spalio mėn. 24 d. jam suteiktas jaun. leitenanto laipsnis. Toliau tarnavo 7-ajame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulke. 1933 m. pasitraukė į atsargą ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete pradėjo teisės studijas. Tais pačiais metais išleido nedidelės apimties knygelę “Pakelk galvą, lietuvi”, kurioje ragino lietuvių jaunimą mokytis, plėsti lietuvišką prekybą, nepirkti prekių iš žydų, gerinti žemės ūkį ir neparduoti žemės svetimtaučiams.1935 m., nenutraukdamas mokslo, grįžo karinėn tarnybon. 1936 m. gruodžio mėn. susituokė su Antanina Krapavičiūte. 1936 m. gruodžio 31 d. jam suteiktas leitenanto laipsnis. Tarnyba ir šeimos rūpesčiai nesutrukdė 1938 m. baigti studijų universitete. Jam suteiktas leitenanto laipsnis.
1938–1940 m. dirbo Lietuvos kariuomenės teismo sekretoriaus padėjėju. Kartu aktyviai bendradarbiavo karinėje spaudoje, buvo karininkams skirto žurnalo „Kariūnas“ redaktorius. Už 1939 m. žurnale „Karys“ išspausdintus rašinius jam paskirta kariuomenės vado premija. Kaip aktyvus publicistas pažymėtas jubiliejiniame, žurnalo dvidešimtmečiui skirtame numeryje. 1939 m. lapkričio 28 d. Respublikos Prezidento aktu suteiktas kapitono laipsnis.
Antrasis pasaulinis karas
1940 m. Lietuvą okupavus SSRS, spalio 28 d. liaudies kariuomenės Krašto apsaugos ministerijos vyriausiosios likvidavimo komisijos pirmininko įsakymu, kaip ir daugelis kitų karininkų, paleistas į atsargą. Žemaitijoje rengė 1941 m. birželio mėn. sukilimą. Jo atstovas dalyvavo 1941 m. birželio 19 d. Kaune rengtame LAF vadų posėdyje.
Lietuvių aktyvistų fronto įgaliotinis Telšių apskrityje 1941 m. liepos mėn. Leido pogrindinį laikraštį „Žemaičių žemė“. LAF Telšių įgaliotinio pavaduotojas, , surengė visų Telšių žydų vyrų išžudymą, liepos mėn. 15-17 d.
Voldemarininkams surengus pučą prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę, liepos 31 d. vadovavo Žemaičių žemės LAF delegacijai, kuri Kaune pasiūlė,
kad Lietuvos Aktyvistų Frontas ir „Geležinis Vilkas“ kurtų Lietuvių Nacionalistų Partiją, kuri turės būti Lietuvoje vienintelė politinė organizacija. Į ją turi įeiti tikri lietuviai nacionalistai. Lietuvių Nacionalistų Partijos laikinuoju vadu (kol grįš prof. A.Voldemaras) pripažinti p. Joną Karutį ir jam pavesti sudaryti LNP štabą.
1941 m. rugpjūčio 3 d. Laikinoji vyriausybė paskyrė J. Noreiką Šiaulių apskrities viršininku. Rugpjūčio 13 d. J. Noreika, kartu su visais Lietuvos burmistrais susitiko su Šiaulių apygardos komisaru H. Gewecke, nurodžiusiu kiekviename mieste steigti getus. Rugpjūčio 22 d. J. Noreika perdavė valsčių viršaičiams ir miestelių burmistrams H. Gewecke įsakymą dėl apskrities žydų perkėlimo į Žagarės getą, įkurtą dar prieš J. Noreikai pradedant eiti pareigas Šiaulių apskrities administracijoje, išreiškė pasiūlymą steigti prievartinio darbo stovyklą, vėliau taip pat organizavo žydų turto nusavinimą Šiaulių apskrities administracijos žinion. Todėl kai kurie vertina J. Noreiką kaip asmenį prisidėjusį prie žydų genocido.
1942 m. jis įsitraukė į antinacistinę veiklą, vadovavo rezistencinei pogrindžio kovai Žemaitijoje. Už tai 1943 m. vasario 23 d. Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį.
Frontui artėjant prie Vokietijos, 1945 m. sausio 25 d. prasidėjo skubi Štuthofo kalinių evakuacija. J. Noreika buvo pirmoje 823 evakuojamų kalinių grupėje. Daugelis asmenų šioje grupėje mirė nuo ligų ar išsekimo, kiti buvo sušaudyti ir vos po kelių dienų iš grupės liko 230 kalinių. Kartu su J. Noreika grupėje buvęs prof. Vladas Jurgutis susirgo šiltine ir dėl išsekimo nebegalėjo eiti. J. Noreika pagelbėjo V. Jurgučiui, tokiu būdu galimai išgelbėdamas jį. Per šį laiką ir pats J. Noreika buvo susirgęs šiltine.
Antisovietinis pasipriešinimas
1945 m. J. Noreika turėjo galimybę pasitraukti į Vakarus, kur jau buvo žmona ir duktė, tačiau nuspręndė likti Lietuvoje. Gegužę buvo paimtas į SSRS rezervinę kariuomenę.
1945 m. lapkritį atvyko į Vilnių ir apsigyveno pas V. Jurgutį, kuriam po poros mėnesių tardymų MGB rūsiuose buvo leista dirbti Vilniaus universitete. Advokatui V. Kisieliui tarpininkaujant 1945 m. pabaigoje įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu ir ėmė ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu. Patyręs, kad daugelis pogrindžio grupių veikia atskirai, nusprendė jas suvienyti.
1946 m. pradžioje J. Noreika, Ona Lukauskaitė-Poškienė, Stasys Gorodeckis, įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą (LTT), kurios pagrindinis tikslas – atkurti nepriklausomą, demokratinę valstybę. Taryba turėjo parengti prielaidas jos atkūrimui. Buvo sudaroma ir laikinoji civilinė vyriausybė, į kurią turėjo įeiti profesoriai Leonas Bistras, Vladas Jurgutis, Balys Sruoga, Kazys Šalkauskis, Antanas Žvironas bei kiti žinomi prieškario Lietuvos politiniai veikėjai. Buvo sudaryta Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vyriausioji vadovybė. J. Noreika tapo pogrindžio ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu. Lietuvos kariuomenės kapitono pasirinktas slapyvardis – Generolas Vėtra, darė įspūdį ne tik pogrindžio kovotojams, bet ir sovietų kontržvalgybai.
LTT intensyviai ruošėsi būsimam sukilimui – leidžiamos instrukcijos, direktyvos, atliekamas organizacinis darbas, kuriamos karinės apygardos, ryšių su jomis sistema. Užmegzti ryšiai su išlikusiais 1945 m. TSRS kariuomenės išblaškytos Lietuvos laisvės armijos kovotojais. Buvo suburti keli batalionai karių, daugiausia iš tarnavusiųjų Lietuvos kariuomenėje. Tačiau būtent karinė drausmė bei subordinacija, nemokėjimas veikti konspiruotai ir sužlugdė organizaciją.
Lietuvoje veikusios sovietų represinės struktūros, dėdamos pastangas sunaikinti rezistencinį judėjimą, pirmiausia stengėsi sunaikinti visus judėjimo vadovus. 1946 m. kovo-balandžio mėn. buvo suimtas nemažas būrys Lietuvių tautinės tarybos ir Žemaičių legiono vadovybės. Daugeliui jų, po ilgų tardymų ir kankinimų, buvo paskirta mirties bausmė. 1947 m. sausio 17 d. nužudytas Lietuvos laisvės armijos organizatorius ir veikėjas ir vienas Žemaičių legiono vadovų, palaikęs glaudžius ryšius su Jono Noreikos įkurta Lietuvių tautine taryba Jonas Semaška-Liepa.
J. Noreika kartu su O. Poškiene ir S. Gorodeckiu buvo suimtas 1946 m. kovo 16 d. Būdamas kariniu teisininku per tardymus argumentuotai nepripažino sovietinio teismo legitimumo jiems okupuotoje Lietuvoje, tuo siutindamas ir keldamas sumaištį karinio tribunolo nariams. Tardomas visą kaltę prisiėmė sau, kad palengvintų kitų dalią. 1946 m. lapkričio 22 d. Vilniuje posėdžiavęs Karinis tribunolas paskelbė nuosprendį. Jonas Noreika ir Šerno partizanų bataliono vado pavaduotojas Zigmas Šerkšnas-Laukaitis buvo nuteisti mirties bausme sušaudant. Didelės bausmės paskirtos ir kitiems jų bendražygiams. Ilgą laiką nieko nežinota apie Jono Noreikos likimą. Tik Atgimimo metais paaiškėjo, kad J. Noreika 1947 m. vasario 26 d. (buvo spėliojama, kad specialiai vasario 16 d.) sušaudytas Vilniuje, MGB būstinėje, o jo kūnas užkastas Tuskulėnų parke.
Tiesioginiai palikuonys gyvena JAV: anūkė Silvia Foti Čikagoje, anūkas vakarinėje pakrantėje.
Atminimo įamžinimas
- Antakalnio kapinėse paruošta simbolinė kapo vieta perlaidojimui ir pastatytas paminklas (priešais Sausio 13-osios aukų memorialą). Yra spėjama, kad tarp Tuskulėnų masinėse kapavietėse ekshumuotų palaikų yra ir J. Noreikos palaikai, bet įvairios ekspertizės iki šiol tai nėra pilnai patvirtinusios.
- 1997 m. Jonas Noreika apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties).
- Jo vardu pavadinta Šukionių Jono Noreikos pagrindinė mokykla.
- Atidengtas paminklinis akmuo Šukioniuose (Pakruojo raj.).
Atminimo lenta
Memorialinė lenta J. Noreikai buvo atidengta ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado Vilniuje, Žygimantų g. 1/8, 1997-iais. Dėl nevienareikšmiško J. Noreikos veiksmų vertinimo Lietuvos žydų bendruomenė prašė Vilniaus Savivaldybę iki Vilniaus Geto likvidavimo 75-mečio paminėjimo, t. y. 2018-ųjų rugsėjo 22-osios atminimo lentą nukabinti, tačiau į prašymą laiku atsižvelgta nebuvo.2019 m. balandžio 8 d. lentą kūju sudaužė S. Tomas. Balandžio 18 d. sutaisyta lenta buvo vėl pakabinta ir galutinai nuimta 2019 m. liepos 27 d., argumentuojant tuo, jog siekta vienodo principo “visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, <…> tiek apie ženklą J. Noreikai.” 2019 m. rugsėjo 5 d. visuomenininkai toje pačioje vietoje atidengė naują atminimo lentą, kurią pašventino vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Miesto meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad šios lentos nuimti neketinama.
Ši istorija sulaukė ir tarptautinio dėmesio. 2018-ųjų rugsėjį pirmajame dienraščio “The New York Times” puslapyje pasirodė straipsnis, kuriame teigta, jog J. Noreikos istorinis vertinimas yra “išbandymas Lietuvai”. 2019-ųjų rugpjūtį “Politico“ publikavo interviu su J. Noreikos anūke S. Foti, akcentuojant, jog minėta istorija atvėrė “senas Lietuvos žydų žaizdas”. 2020-ųjų vasarį taip pat pasirodė BBC dokumentinis filmas, kuriame analizuojant holokausto neigimo formas buvo panaudotas J. Noreikos istorinio vertinimo Lietuvoje pavyzdys.
Literatūra
- Generolas Vėtra (sud. Viktoras Ašmenskas). – V.: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1997. – 486 p. – ISBN 9986-757-08-8
Šaltiniai
- Jonas Noreika, Pakelk galvą, lietuvi, (Kaunas: 1933)
- Antanas Martinionis. Sukilimas 1941 m. birželio 22-25 d., p. 59
- pgl. Silvia Foti internetiniame puslapyje pateiktus duomenis
- Zenonas Blynas. Karo metų dienoraštis 1941–1944 m. (Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2007), p. 91-93
- Dr. Christoph Dieckmann ir Dr. Saulius Sužiedėlis, Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 metų vasarą ir rudenį: šaltiniai ir analizė, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, p. 87
- Dainius Noreika, Skirtingų istorijų sankirtos: Holokaustas, birželio sukilimas ir partizanų karas, (Vilnius: Vilniaus universitetas), p. 69
- ”Vidaus reikalams ponui generaliniam tarėjui”, Jonas Noreika, 1941 rugpjūčio 23 d., Nr. 1047 (LCVA f. R-1099, a.1, b.2, I.464-471)
- Alfredas Rukšėnas, Jono Noreikos-Generolo Vėtros biografijos kontroversijos, Genocidas ir rezistencija, 2016, Nr. 1(39), p. 39–64
- “Generolo Vėtros anūkė metė baisius kaltinimus seneliui ir Lietuvai: kas slepia tiesą?”, Vaidas Saldžiūnas, Delfi, 2018 liepos 19 d.
- “My grandfather wasn’t a Nazi-figting war hero – he was a brutal collaborator”, Silvia Foti, Salon, 2018 liepos 14 d.
- ”Verda diskusijos dėl kontroversiškojo Generolo Vėtros atminimo lentos”, Urtė Korsakovaitė, LRT.lt, 2018 rugsėjo 22 d.
- “Generolo Vėtros atminimo lentą suniokojęs S. Tomas sulaikytas, prokuratūra pradėjo tyrimą”, Vytenis Miškinis, 15min, 2019 balandžio 8 d.
- ”Ant bibliotekos sienos vėl pakabinta S. Tomo sudaužyta J. Noreikos atminimo lenta”, Saulius Jakučionis, Diena.lt, 2019 balandžio 18 d.
- “Daug diskusijų sukėlusio klausimo atomazga: ant Mokslų akademijos nebeliko Generolo Vėtros atminimo lentos”, Ignas Jačauskas, Delfi, 2019 liepos 27 d.
- ”Visuomenininkai, po mitingo prie Prezidentūros, atidengė naują atminimo lentą J. Noreikai”, Jonas Valškūnas, Alkas.lt, 2019 rugsėjo 6 d.
- “R. Šimašius nesirengia nukabinti naujos lentos J. Noreikai”, BNS, Made In Vilnius, 2019 rugsėjo 6 d.
- ”Nazi Collaborator or National Hero? A Test for Lithuania”, Andrew Higgins, The New York Times, 2018 rugsėjo 10 d.
- ”Plaque by plaque, Lithuania confronts its wartime past”, Jillian Deutsch, Politico, 2019 rugpjūčio 15 d.
- ”Naujame BBC filme – apie Holokausto neigimą ir Generolo Vėtros istoriją”, LRT.lt, 2020 vasario 20 d.
Nuorodos
- Jono Noreikos anūkės Silvia Foti svetainė
- Romualda Urbonavičiūtė. Nežinoma Lietuvos istorija: Birželio sukilimas Šiauliuose
- Stasio Ylos knyga „Žmonės ir žvėrys“, K., 1991
- Skirtingų istorijų sankirtos: Holokaustas, birželio sukilimas ir partizanų karas
- Silvia Kučėnas. The Dove and the Webbed Witch of the Wind. Archyvuota kopija 2011-01-06 iš Wayback Machine projekto.
- Jonas Noreika. Tavo vardo šaukiuos.
- Jonas Noreika (slap. Generolas Vėtra) Archyvuota kopija 2014-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Edita Degutienė. J.Šalkauskas: inteligentijos pesimizmas ir pasyvumas man nepriimtinas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Noreika, Kas yra Jonas Noreika? Ką reiškia Jonas Noreika?
Jonas Noreika Generolas VetraJonas Noreika 1939 m Gime 1910 m spalio 8 d Sukioniu kaime Pakruojo valsciujeMire 1947 m vasario 26 d 36 metai VilniusPalaidotas a Tuskulenu koplycioje kolumbariumeTevas Baltramiejus Baltrus Noreika m 1914 m Motina Anele Noreikiene g 1875 m Sutuoktinis e Antanina Krapaviciute Noreikiene g 1911 m Vaikai Dalia Noreikaite g 1939 m Veikla teisininkas prozininkas novelistas publicistas antisovietinio pogrindzio dalyvisAlma mater 1938 m Vytauto Didziojo universitetasZymus apdovanojimai1997 m Vycio Kryziaus ordino Didysis kryzius Jonas Noreika zinomas slapyvardziu Generolas Vetra 1910 m spalio 8 d Sukioniu kaime Pakruojo valsciuje 1947 m vasario 26 d Vilniuje palaidotas Tuskulenu memoriale tarpukario Lietuvos karininkas antinacistinio ir antisovietinio pogrindzio dalyvis 1941 m dalyvavo birzelio sukilime liepa tapo Telsiu apskrities LAF vadovu 1941 uju rugpjucio 3 d Laikinosios Vyriausybes buvo paskirtas Siauliu apskrities virsininku Sias pareigas uzimdamas ta patį menesį pasirase priestaringai vertinama įsakyma visus Siauliu apskrityje gyvenusius zydus perkelti į Zagares geta Siauliu kunigo jezuito J Boreviciaus pripazinto zydu gelbetojo liudijimu J Noreika organizavo pogrindinį zydu gelbejimo tinkla sudarant salygas zydams pabegti is Siauliu geto 1943 m kova kartu su grupe zymiu Lietuvos zmoniu baudziant uz pasipriesinima lietuviu SS legiono kurimui naciu suimtas ir uzdarytas į Stuthofo koncentracijos stovykla kur kalejo iki 1945 m sausio 25 d Mobilizuotas į sovietu kariuomene grįzes į Lietuva emesi antisovietines veiklos dalyvavo Lietuvos Tautines Tarybos veikloje 1946 m kovo men sovietu suimtas ir 1947 m vasario 26 d susaudytas BiografijaJaunyste Kapitonas Jonas Noreika Generolas Vetra su busima zmona Antanina Karpaviciute Apie 1936 m Palanga 1921 m įstojo ir 1929 m baige Siauliu gimnazija Tais paciais metais įstojo į Kauno karo mokykla Ja baigus 1931 m spalio men 24 d jam suteiktas jaun leitenanto laipsnis Toliau tarnavo 7 ajame Lietuvos didziojo kunigaikscio Butigeidzio pestininku pulke 1933 m pasitrauke į atsarga ir Kauno Vytauto Didziojo universitete pradejo teises studijas Tais paciais metais isleido nedideles apimties knygele Pakelk galva lietuvi kurioje ragino lietuviu jaunima mokytis plesti lietuviska prekyba nepirkti prekiu is zydu gerinti zemes ukį ir neparduoti zemes svetimtauciams 1935 m nenutraukdamas mokslo grįzo karinen tarnybon 1936 m gruodzio men susituoke su Antanina Krapaviciute 1936 m gruodzio 31 d jam suteiktas leitenanto laipsnis Tarnyba ir seimos rupesciai nesutrukde 1938 m baigti studiju universitete Jam suteiktas leitenanto laipsnis 1938 1940 m dirbo Lietuvos kariuomenes teismo sekretoriaus padejeju Kartu aktyviai bendradarbiavo karineje spaudoje buvo karininkams skirto zurnalo Kariunas redaktorius Uz 1939 m zurnale Karys isspausdintus rasinius jam paskirta kariuomenes vado premija Kaip aktyvus publicistas pazymetas jubiliejiniame zurnalo dvidesimtmeciui skirtame numeryje 1939 m lapkricio 28 d Respublikos Prezidento aktu suteiktas kapitono laipsnis Antrasis pasaulinis karas 1940 m Lietuva okupavus SSRS spalio 28 d liaudies kariuomenes Krasto apsaugos ministerijos vyriausiosios likvidavimo komisijos pirmininko įsakymu kaip ir daugelis kitu karininku paleistas į atsarga Zemaitijoje renge 1941 m birzelio men sukilima Jo atstovas dalyvavo 1941 m birzelio 19 d Kaune rengtame LAF vadu posedyje Lietuviu aktyvistu fronto įgaliotinis Telsiu apskrityje 1941 m liepos men Leido pogrindinį laikrastį Zemaiciu zeme LAF Telsiu įgaliotinio pavaduotojas surenge visu Telsiu zydu vyru iszudyma liepos men 15 17 d Voldemarininkams surengus puca pries Lietuvos laikinaja vyriausybe liepos 31 d vadovavo Zemaiciu zemes LAF delegacijai kuri Kaune pasiule kad Lietuvos Aktyvistu Frontas ir Gelezinis Vilkas kurtu Lietuviu Nacionalistu Partija kuri tures buti Lietuvoje vienintele politine organizacija Į ja turi įeiti tikri lietuviai nacionalistai Lietuviu Nacionalistu Partijos laikinuoju vadu kol grįs prof A Voldemaras pripazinti p Jona Karutį ir jam pavesti sudaryti LNP staba 1941 m rugpjucio 3 d Laikinoji vyriausybe paskyre J Noreika Siauliu apskrities virsininku Rugpjucio 13 d J Noreika kartu su visais Lietuvos burmistrais susitiko su Siauliu apygardos komisaru H Gewecke nurodziusiu kiekviename mieste steigti getus Rugpjucio 22 d J Noreika perdave valsciu virsaiciams ir miesteliu burmistrams H Gewecke įsakyma del apskrities zydu perkelimo į Zagares geta įkurta dar pries J Noreikai pradedant eiti pareigas Siauliu apskrities administracijoje isreiske pasiulyma steigti prievartinio darbo stovykla veliau taip pat organizavo zydu turto nusavinima Siauliu apskrities administracijos zinion Todel kai kurie vertina J Noreika kaip asmenį prisidejusį prie zydu genocido 1942 m jis įsitrauke į antinacistine veikla vadovavo rezistencinei pogrindzio kovai Zemaitijoje Uz tai 1943 m vasario 23 d Gestapo arestuotas ir uzdarytas į Stuthofo koncentracijos lagerį Frontui artejant prie Vokietijos 1945 m sausio 25 d prasidejo skubi Stuthofo kaliniu evakuacija J Noreika buvo pirmoje 823 evakuojamu kaliniu grupeje Daugelis asmenu sioje grupeje mire nuo ligu ar issekimo kiti buvo susaudyti ir vos po keliu dienu is grupes liko 230 kaliniu Kartu su J Noreika grupeje buves prof Vladas Jurgutis susirgo siltine ir del issekimo nebegalejo eiti J Noreika pagelbejo V Jurguciui tokiu budu galimai isgelbedamas jį Per sį laika ir pats J Noreika buvo susirges siltine Antisovietinis pasipriesinimas 1945 m J Noreika turejo galimybe pasitraukti į Vakarus kur jau buvo zmona ir dukte taciau nusprende likti Lietuvoje Geguze buvo paimtas į SSRS rezervine kariuomene 1945 m lapkritį atvyko į Vilniu ir apsigyveno pas V Jurgutį kuriam po poros menesiu tardymu MGB rusiuose buvo leista dirbti Vilniaus universitete Advokatui V Kisieliui tarpininkaujant 1945 m pabaigoje įsidarbino Mokslu akademijoje juriskonsultu ir eme ieskoti rysiu su antisovietiniu pogrindziu Patyres kad daugelis pogrindzio grupiu veikia atskirai nusprende jas suvienyti 1946 m pradzioje J Noreika Ona Lukauskaite Poskiene Stasys Gorodeckis įkure Lietuvos Tautine Taryba LTT kurios pagrindinis tikslas atkurti nepriklausoma demokratine valstybe Taryba turejo parengti prielaidas jos atkurimui Buvo sudaroma ir laikinoji civiline vyriausybe į kuria turejo įeiti profesoriai Leonas Bistras Vladas Jurgutis Balys Sruoga Kazys Salkauskis Antanas Zvironas bei kiti zinomi prieskario Lietuvos politiniai veikejai Buvo sudaryta Lietuvos ginkluotuju pajegu vyriausioji vadovybe J Noreika tapo pogrindzio ginkluotuju pajegu vyriausiuoju vadu Lietuvos kariuomenes kapitono pasirinktas slapyvardis Generolas Vetra dare įspudį ne tik pogrindzio kovotojams bet ir sovietu kontrzvalgybai LTT intensyviai ruosesi busimam sukilimui leidziamos instrukcijos direktyvos atliekamas organizacinis darbas kuriamos karines apygardos rysiu su jomis sistema Uzmegzti rysiai su islikusiais 1945 m TSRS kariuomenes isblaskytos Lietuvos laisves armijos kovotojais Buvo suburti keli batalionai kariu daugiausia is tarnavusiuju Lietuvos kariuomeneje Taciau butent karine drausme bei subordinacija nemokejimas veikti konspiruotai ir suzlugde organizacija Lietuvoje veikusios sovietu represines strukturos dedamos pastangas sunaikinti rezistencinį judejima pirmiausia stengesi sunaikinti visus judejimo vadovus 1946 m kovo balandzio men buvo suimtas nemazas burys Lietuviu tautines tarybos ir Zemaiciu legiono vadovybes Daugeliui ju po ilgu tardymu ir kankinimu buvo paskirta mirties bausme 1947 m sausio 17 d nuzudytas Lietuvos laisves armijos organizatorius ir veikejas ir vienas Zemaiciu legiono vadovu palaikes glaudzius rysius su Jono Noreikos įkurta Lietuviu tautine taryba Jonas Semaska Liepa J Noreika kartu su O Poskiene ir S Gorodeckiu buvo suimtas 1946 m kovo 16 d Budamas kariniu teisininku per tardymus argumentuotai nepripazino sovietinio teismo legitimumo jiems okupuotoje Lietuvoje tuo siutindamas ir keldamas sumaistį karinio tribunolo nariams Tardomas visa kalte prisieme sau kad palengvintu kitu dalia 1946 m lapkricio 22 d Vilniuje posedziaves Karinis tribunolas paskelbe nuosprendį Jonas Noreika ir Serno partizanu bataliono vado pavaduotojas Zigmas Serksnas Laukaitis buvo nuteisti mirties bausme susaudant Dideles bausmes paskirtos ir kitiems ju bendrazygiams Ilga laika nieko nezinota apie Jono Noreikos likima Tik Atgimimo metais paaiskejo kad J Noreika 1947 m vasario 26 d buvo speliojama kad specialiai vasario 16 d susaudytas Vilniuje MGB bustineje o jo kunas uzkastas Tuskulenu parke Tiesioginiai palikuonys gyvena JAV anuke Silvia Foti Cikagoje anukas vakarineje pakranteje Atminimo lenta Vilniuje ant Mokslu akademijos bibliotekos pastato kabojusi iki 2019 m liepos 27 d Atminimo įamzinimasAntakalnio kapinese paruosta simboline kapo vieta perlaidojimui ir pastatytas paminklas priesais Sausio 13 osios auku memoriala Yra spejama kad tarp Tuskulenu masinese kapavietese ekshumuotu palaiku yra ir J Noreikos palaikai bet įvairios ekspertizes iki siol tai nera pilnai patvirtinusios 1997 m Jonas Noreika apdovanotas Vycio Kryziaus 1 ojo laipsnio ordinu po mirties Jo vardu pavadinta Sukioniu Jono Noreikos pagrindine mokykla Atidengtas paminklinis akmuo Sukioniuose Pakruojo raj Atminimo lenta Memorialine lenta J Noreikai buvo atidengta ant Lietuvos mokslu akademijos bibliotekos fasado Vilniuje Zygimantu g 1 8 1997 iais Del nevienareiksmisko J Noreikos veiksmu vertinimo Lietuvos zydu bendruomene prase Vilniaus Savivaldybe iki Vilniaus Geto likvidavimo 75 mecio paminejimo t y 2018 uju rugsejo 22 osios atminimo lenta nukabinti taciau į prasyma laiku atsizvelgta nebuvo 2019 m balandzio 8 d lenta kuju sudauze S Tomas Balandzio 18 d sutaisyta lenta buvo vel pakabinta ir galutinai nuimta 2019 m liepos 27 d argumentuojant tuo jog siekta vienodo principo visiems atminimo zenklams kurie susije su totalitariniais rezimais tiek kalbant apie Zaliojo tilto skulpturas lt gt tiek apie zenkla J Noreikai 2019 m rugsejo 5 d visuomenininkai toje pacioje vietoje atidenge nauja atminimo lenta kuria pasventino vyskupas emeritas Jonas Kauneckas Miesto meras Remigijus Simasius pareiske kad sios lentos nuimti neketinama Si istorija sulauke ir tarptautinio demesio 2018 uju rugsejį pirmajame dienrascio The New York Times puslapyje pasirode straipsnis kuriame teigta jog J Noreikos istorinis vertinimas yra isbandymas Lietuvai 2019 uju rugpjutį Politico publikavo interviu su J Noreikos anuke S Foti akcentuojant jog mineta istorija atvere senas Lietuvos zydu zaizdas 2020 uju vasarį taip pat pasirode BBC dokumentinis filmas kuriame analizuojant holokausto neigimo formas buvo panaudotas J Noreikos istorinio vertinimo Lietuvoje pavyzdys LiteraturaGenerolas Vetra sud Viktoras Asmenskas V Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras 1997 486 p ISBN 9986 757 08 8SaltiniaiJonas Noreika Pakelk galva lietuvi Kaunas 1933 Antanas Martinionis Sukilimas 1941 m birzelio 22 25 d p 59 pgl Silvia Foti internetiniame puslapyje pateiktus duomenis Zenonas Blynas Karo metu dienorastis 1941 1944 m Vilnius Lietuvos istorijos institutas 2007 p 91 93 Dr Christoph Dieckmann ir Dr Saulius Suziedelis Lietuvos zydu persekiojimas ir masines zudynes 1941 metu vasara ir rudenį saltiniai ir analize Tarptautine komisija naciu ir sovietinio rezimu nusikaltimams Lietuvoje įvertinti p 87 Dainius Noreika Skirtingu istoriju sankirtos Holokaustas birzelio sukilimas ir partizanu karas Vilnius Vilniaus universitetas p 69 Vidaus reikalams ponui generaliniam tarejui Jonas Noreika 1941 rugpjucio 23 d Nr 1047 LCVA f R 1099 a 1 b 2 I 464 471 Alfredas Ruksenas Jono Noreikos Generolo Vetros biografijos kontroversijos Genocidas ir rezistencija 2016 Nr 1 39 p 39 64 Generolo Vetros anuke mete baisius kaltinimus seneliui ir Lietuvai kas slepia tiesa Vaidas Saldziunas Delfi 2018 liepos 19 d My grandfather wasn t a Nazi figting war hero he was a brutal collaborator Silvia Foti Salon 2018 liepos 14 d Verda diskusijos del kontroversiskojo Generolo Vetros atminimo lentos Urte Korsakovaite LRT lt 2018 rugsejo 22 d Generolo Vetros atminimo lenta suniokojes S Tomas sulaikytas prokuratura pradejo tyrima Vytenis Miskinis 15min 2019 balandzio 8 d Ant bibliotekos sienos vel pakabinta S Tomo sudauzyta J Noreikos atminimo lenta Saulius Jakucionis Diena lt 2019 balandzio 18 d Daug diskusiju sukelusio klausimo atomazga ant Mokslu akademijos nebeliko Generolo Vetros atminimo lentos Ignas Jacauskas Delfi 2019 liepos 27 d Visuomenininkai po mitingo prie Prezidenturos atidenge nauja atminimo lenta J Noreikai Jonas Valskunas Alkas lt 2019 rugsejo 6 d R Simasius nesirengia nukabinti naujos lentos J Noreikai BNS Made In Vilnius 2019 rugsejo 6 d Nazi Collaborator or National Hero A Test for Lithuania Andrew Higgins The New York Times 2018 rugsejo 10 d Plaque by plaque Lithuania confronts its wartime past Jillian Deutsch Politico 2019 rugpjucio 15 d Naujame BBC filme apie Holokausto neigima ir Generolo Vetros istorija LRT lt 2020 vasario 20 d NuorodosJono Noreikos anukes Silvia Foti svetaine Romualda Urbonaviciute Nezinoma Lietuvos istorija Birzelio sukilimas Siauliuose Stasio Ylos knyga Zmones ir zverys K 1991 Skirtingu istoriju sankirtos Holokaustas birzelio sukilimas ir partizanu karas Silvia Kucenas The Dove and the Webbed Witch of the Wind Archyvuota kopija 2011 01 06 is Wayback Machine projekto Jonas Noreika Tavo vardo saukiuos Jonas Noreika slap Generolas Vetra Archyvuota kopija 2014 05 13 is Wayback Machine projekto Edita Degutiene J Salkauskas inteligentijos pesimizmas ir pasyvumas man nepriimtinas