Šiaulėnų valsčius

55°41′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.68°š. pl. 23.41°r. ilg. / 55.68; 23.41

Šiaulėnų valsčius
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Šiaulėnai

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Šiaulių apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Šiaulių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šiaulių apskritis (1944–1947) Radviliškio apskritis (1947–1950)

Šiaulėnų valsčius (rus. Шавлянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Šiaulėnai.

Istorija

redaguoti

Valsčius minimas nuo XVI a. pradžios. Carmečiu atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Radviliškio rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5244	309 kiemai ^[2]	3 seniūnijos	43
1923 m. (išsamiau)	285	7791	1591		127 gyvenvietės ^[3]
1932 m.	234	7791		10 seniūnijos ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	272			10 apylinkių ^[5]

Vadovai

redaguoti

Petras Remeika, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Baroniškiai	Baroniškių seniūnija	Baroniškių apylinkė
Jasaičiai	Jasaičių seniūnija	Jasaičių apylinkė
Kudinai	Kudinų seniūnija	Kudinų apylinkė
Kunigiškiai	Kunigiškių seniūnija	Kunigiškių apylinkė
Liepiškiai	Liepiškių seniūnija	Liepiškių apylinkė
Piktoniai	Piktonių seniūnija	Piktonių apylinkė
Spičiai	Spičių seniūnija	Spičių apylinkė
Šiaulaičiai	Šiaulaičių seniūnija	Šiaulaičių apylinkė
Šiaulėnai	Šiaulėnų seniūnija	Šiaulėnų apylinkė
Žeimiai	Žeimių seniūnija	Žeimių apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	10 apylinkių

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 7791 žmogus:^[9]

Lietuviai - 89,56% (6978);
Rusai - 5,89% (459);
Žydai - 3,04% (237);
Lenkai - 0,98% (76);
Baltarusiai - 0,22% (17);
Latviai - 0,18% (14);
Vokiečiai - 0,03% (2);
Kiti - 0,1% (8).

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1802	Diktariškiai	Pranciškus Šemeta, karininkas, vienas sukilimo vadų	1882
1898	Sidariai	Jonas Buračas, tapytojas	1977
1932	Diktariškiai	Česlovas Meškauskas, veterinaras
1934	Šiaulaičiai	Vitalijus Mazūras, tapytojas, režisierius
1935	Dirvonai	Antanas Miknius, žemėtvarkos inžinierius
1938	Pašušvys	Povilas Domeika, žemės ūkio ekonomistas
1942	Šiaulaičiai	Česlovas Mazūras, architektas
1949	Šiaulaičiai	Petras Mazūras, skulptorius

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 328
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 700 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 713 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 107
1923 m. surašymo duomenys

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 328

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 700 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 713 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 107

[9] 1923 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]