Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Ignas UrbaitisIgnas Urbaitis Gerardo Bagdonavičiaus šaržas 1932 m Šiaulių Aušros muziejusGimė 1896 m vasario 16 d Raginė
Ignas Urbaitis
| Ignas Urbaitis | |
|---|---|
| Ignas Urbaitis Gerardo Bagdonavičiaus šaržas, 1932 m. Šiaulių Aušros muziejus | |
| Gimė | 1896 m. vasario 16 d. Raginėnuose, Šeduvos valsčius |
| Mirė | 1952 m. liepos 12 d. (56 metai) Ozerlagas, Taišetas, Sibiras |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena Bražionytė |
| Vaikai | Elena Urbaitytė, Algirdas Urbaitis, Liudvikas Urbaitis |
| Veikla | teisininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas |
| Partija |
|
| Alma mater | 1929 m. Lietuvos universitetas |
Ignas Urbaitis (1896 m. vasario 16 d. Raginėnuose, Šeduvos valsčius – 1952 m. liepos 12 d. Ozerlagas, Taišetas, Sibiras) – teisininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
Biografija
Šeima
Gimė ūkininkų Juozo Urbaičio (1865–1925 m.) ir Domicelės Tamošaitytės (1869–1943 m.) šeimoje. Vyriausias brolis Jonas (1888–1970 m.) paveldėjo tėvo ūkį, turėjo tris sūnus ir tris dukteris. 1947 m. su dukra Barbora ištremtas į Sibirą, 1957 m. grįžo į Lietuvą. Vyresnysis brolis Kazimieras (1891–1918 m.), Odesoje baigė medicinos studijas, dirbo gydytoju Jekaterinoslave, vedė, susilaukė dviejų sūnų, bolševikų nužudytas.
1921 m. vedė. Žmona Elena Bražionytė, (1899–1990 m.), Rusijos caro Nikolajaus II rūmų arklių ūkio vedėjo Juozo Bražionio duktė, baigusi Kilmingųjų mergaičių gimnaziją. Jos sesuo Ona (1900–1973 m.), Astravo dvaro savininko agronomo Petro Variakojo (1892–1970 m.) žmona, jų sūnūs Saulius Variakojis, Petras Variakojis, duktė Rita Kiguolienė. Jauniausia sesuo Valerija (1913–2005 m.) – teisingumo ministro Aleksandro Žilinsko (1885–1942 m.), vėliau pulkininko Juozo Narako (1899–1989 m.) žmona.
Duktė Elena Urbaitytė, JAV lietuvių dailininkė, skulptorė. Sūnūs pedagogas Algirdas Urbaitis (1931–1987 m.) ir inžinierius konstruktorius Liudvikas Urbaitis (g. 1933 m.)
Studijos
1915 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą, įstojo į Odesos Prekybos institutą, dalyvavo lietuvių organizacijų, kurioms vadovavo Mykolas Sleževičius, veikloje. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Kazanės karo mokyklą, dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo veiksmuose. 1929 m. baigė Lietuvos universiteto Teisės fakultetą.
Veikla
1918 m. grįžo į Lietuvą, įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1924 m. kapitono laipsniu išėjo į atsargą.
Nuo 1919 m. Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys. 1924–1926 m. Zarasų apskrities viršininkas, 1926 m. demokratinės valdžios perkeltas į Šiaulių apskrities viršininko pareigas, bet po valstybės perversmo, 1927 m. iš pareigų atleistas.
Baigęs teisės studijas dirbo advokato padėjėju, vėliau prisiekusiuoju advokatu Šiauliuose ir Joniškyje, į kurį važinėjo motociklu. Neturtingus klientus gindavo be užmokesčio, todėl buvo populiarus ne tik Šiauliuose.
1935 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro valdybos narys. 1935 m. kovo 15 d. rinkimuose išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu. Dalyvavo kalinių globos draugijos veikloje. 1932 m. jis, Kazimieras Venclauskis ir Vladas Sirutavičius savo lėšomis įsteigė fondą, kurio lėšomis 1940 m. pastatytas Šiaulių dramos teatras. Vienas Šiaulių kraštotyros draugijos steigėjų ir rėmėjų. 1938 m. Šiauliuose įkūrė „Rotary” klubą ir jam vadovavo.
1941 m. liepos mėn. vokiečių karinis komisaras jį vėl paskyrė Šiaulių apskrities viršininku, bet dėl humanistinių įsitikinimų negalėdamas pasirašyti kai kurių sprendimų, rugpjūčio 3 d. (kitais duomenimis rugpjūčio 5 d.) iš pareigų pasitraukė.
Tremtis
1944 m. lapkričio 11 d. apsilankęs Šiauliuose, pažiūrėti, kaip praėjusio fronto ugnį atlaikė jo namas, NKVD suimtas ir 1945 m. sausio 10 d. nuteistas 15 metų konclagerio. Išvežtas į Vorkutą, kur dirbo anglių kasykloje. 1945 m. lapkričio 7 d. darbe buvo sužeista koja, po 9 mėn. gydymo ligoninėje perkeltas Čiusovojaus lagerį (Molotovo, dab. ). 1949 m. perkeltas į Irkutsko srities Alzamajaus rajono Čiukšos, 1951 m. į Taišeto lagerius. Dėl sužeistos kojos negalėjo sunkiai dirbti, bet likimo draugams padėjo rašyti laiškus, kuriuos, kad galėtų perskaityti sargybiniai, buvo privalu rašyti rusų kalba. Bet dėl to buvo nemėgiamas lagerio vadovybės. Vienais liudijimais, 1952 m. liepos 15 d. buvo išvarytas į darbus ir, negalėdamas paeiti, sargybinio nušautas pakeliui. Kitais duomenimis, sargybinio pasiųstas valyti teritorijos už zonos ribų, peršautas vos tik peržengęs ribą ir mirė ligoninėje.
Šaltiniai
- Elena Urbaitis. Nubaustieji. Igno Urbaičio ir jo artimųjų likimas okupuotoje Lietuvoje. Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla. 2007 m. ISBN 9955-624-90-6
- http://genocid.lt/UserFiles/File/Pazymos/201510_noreika_pazyma01.pdf p. 2
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ignas Urbaitis, Kas yra Ignas Urbaitis? Ką reiškia Ignas Urbaitis?
Ignas UrbaitisIgnas Urbaitis Gerardo Bagdonaviciaus sarzas 1932 m Siauliu Ausros muziejusGime 1896 m vasario 16 d Raginenuose Seduvos valsciusMire 1952 m liepos 12 d 56 metai Ozerlagas Taisetas SibirasSutuoktinis e Elena BrazionyteVaikai Elena Urbaityte Algirdas Urbaitis Liudvikas UrbaitisVeikla teisininkas Lietuvos politinis ir visuomenes veikejasPartija 1919 m Lietuvos socialistu liaudininku demokratu partija 1935 m Lietuvos valstieciu liaudininku sajunga Alma mater 1929 m Lietuvos universitetas Ignas Urbaitis 1896 m vasario 16 d Raginenuose Seduvos valscius 1952 m liepos 12 d Ozerlagas Taisetas Sibiras teisininkas Lietuvos politinis ir visuomenes veikejas BiografijaSeima Gime ukininku Juozo Urbaicio 1865 1925 m ir Domiceles Tamosaitytes 1869 1943 m seimoje Vyriausias brolis Jonas 1888 1970 m paveldejo tevo ukį turejo tris sunus ir tris dukteris 1947 m su dukra Barbora istremtas į Sibira 1957 m grįzo į Lietuva Vyresnysis brolis Kazimieras 1891 1918 m Odesoje baige medicinos studijas dirbo gydytoju Jekaterinoslave vede susilauke dvieju sunu bolseviku nuzudytas 1921 m vede Zmona Elena Brazionyte 1899 1990 m Rusijos caro Nikolajaus II rumu arkliu ukio vedejo Juozo Brazionio dukte baigusi Kilminguju mergaiciu gimnazija Jos sesuo Ona 1900 1973 m Astravo dvaro savininko agronomo Petro Variakojo 1892 1970 m zmona ju sunus Saulius Variakojis Petras Variakojis dukte Rita Kiguoliene Jauniausia sesuo Valerija 1913 2005 m teisingumo ministro Aleksandro Zilinsko 1885 1942 m veliau pulkininko Juozo Narako 1899 1989 m zmona Dukte Elena Urbaityte JAV lietuviu dailininke skulptore Sunus pedagogas Algirdas Urbaitis 1931 1987 m ir inzinierius konstruktorius Liudvikas Urbaitis g 1933 m Studijos 1915 m baige Panevezio realine mokykla įstojo į Odesos Prekybos instituta dalyvavo lietuviu organizaciju kurioms vadovavo Mykolas Slezevicius veikloje 1916 m mobilizuotas į Rusijos kariuomene baige Kazanes karo mokykla dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo veiksmuose 1929 m baige Lietuvos universiteto Teises fakulteta Veikla 1918 m grįzo į Lietuva įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomene 1924 m kapitono laipsniu isejo į atsarga Nuo 1919 m Lietuvos socialistu liaudininku demokratu partijos narys 1924 1926 m Zarasu apskrities virsininkas 1926 m demokratines valdzios perkeltas į Siauliu apskrities virsininko pareigas bet po valstybes perversmo 1927 m is pareigu atleistas Baiges teises studijas dirbo advokato padejeju veliau prisiekusiuoju advokatu Siauliuose ir Joniskyje į kurį vazinejo motociklu Neturtingus klientus gindavo be uzmokescio todel buvo populiarus ne tik Siauliuose 1935 m Lietuvos valstieciu liaudininku sajungos Centro valdybos narys 1935 m kovo 15 d rinkimuose isrinktas Siauliu miesto savivaldybes tarybos nariu Dalyvavo kaliniu globos draugijos veikloje 1932 m jis Kazimieras Venclauskis ir Vladas Sirutavicius savo lesomis įsteige fonda kurio lesomis 1940 m pastatytas Siauliu dramos teatras Vienas Siauliu krastotyros draugijos steigeju ir remeju 1938 m Siauliuose įkure Rotary kluba ir jam vadovavo 1941 m liepos men vokieciu karinis komisaras jį vel paskyre Siauliu apskrities virsininku bet del humanistiniu įsitikinimu negaledamas pasirasyti kai kuriu sprendimu rugpjucio 3 d kitais duomenimis rugpjucio 5 d is pareigu pasitrauke Tremtis 1944 m lapkricio 11 d apsilankes Siauliuose paziureti kaip praejusio fronto ugnį atlaike jo namas NKVD suimtas ir 1945 m sausio 10 d nuteistas 15 metu konclagerio Isveztas į Vorkuta kur dirbo angliu kasykloje 1945 m lapkricio 7 d darbe buvo suzeista koja po 9 men gydymo ligonineje perkeltas Ciusovojaus lagerį Molotovo dab 1949 m perkeltas į Irkutsko srities Alzamajaus rajono Ciuksos 1951 m į Taiseto lagerius Del suzeistos kojos negalejo sunkiai dirbti bet likimo draugams padejo rasyti laiskus kuriuos kad galetu perskaityti sargybiniai buvo privalu rasyti rusu kalba Bet del to buvo nemegiamas lagerio vadovybes Vienais liudijimais 1952 m liepos 15 d buvo isvarytas į darbus ir negaledamas paeiti sargybinio nusautas pakeliui Kitais duomenimis sargybinio pasiustas valyti teritorijos uz zonos ribu persautas vos tik perzenges riba ir mire ligonineje SaltiniaiElena Urbaitis Nubaustieji Igno Urbaicio ir jo artimuju likimas okupuotoje Lietuvoje Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2007 m ISBN 9955 624 90 6 http genocid lt UserFiles File Pazymos 201510 noreika pazyma01 pdf p 2