Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žemaitijos seniūnija lot Capitaneatus Samogitiae LDK administracinis vienetas nuo 1409 ar 1411 m iki 1795 m Apėmė LDK ir
Žemaičių seniūnija
Žemaitijos seniūnija (lot. Capitaneatus Samogitiae) – LDK administracinis vienetas nuo 1409 ar 1411 m. iki 1795 m. Apėmė LDK (ir etninės Lietuvos) šiaurės vakarų dalį; nuo XVI a. 7-ojo dešimtmečio seniūnijos juridinis statusas iš esmės nesiskyrė nuo LDK vaivadijų juridinio statuso. Herbas – juoda meška raudoname lauke. Nuo 1575 m. vadinosi Žemaitijos kunigaikštyste.
| Žemaitijos seniūnija | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| | |||||||
| Seniūnija LDK žemėlapyje | |||||||
| Valstybė | Abiejų Tautų Respublika | ||||||
| Provincija | LDK | ||||||
| Administracinis centras | Kražiai, Kėdainiai, Raseiniai | ||||||
| Pavietai | 29 | ||||||
| Seniūnas | Žemaičių seniūnas | ||||||
| Plotas | 23 300 km² | ||||||
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Žemaitija.
Maždaug iki XIV a. 4-ojo ir 5-ojo dešimtmečių sandūros būsimos Žemaičių seniūnijos teritorija (istorinės Žemaitijos dalis į vakarus nuo Nevėžio, įskaitant dab. Užnemunės šiaurės vakarų kampą; plotas ~23 tūkst. km²) priklausė Žemaičių kunigaikštystei, vėliau – Trakų kunigaikštystei; 1259–1260, 1398–1401 ir 1404–1409 m. tą pačią teritoriją bent oficialiai valdė Vokiečių ordinas.
Krikštijant Žemaitiją, nė vienas dvasininkas, atvykęs į Žemaitiją kartu su karaliumi Jogaila, negalėjo susikalbėti su žemaičiais, todėl pats karalius Jogaila mokė žemaičius apie katalikybę, taigi jis gebėjo bendrauti žemaičių tarme.
Žemaičių seniūnija (XV–XVII a. šaltiniuose ji minima ir kaip „Žemaičių žemė“) buvo sudaryta 1409 ar 1411 m., žemaičių sukilėliams atkovojus iš kryžiuočių pastariesiems Vytauto 1404 m. Racionžo sutartimi užrašytą istorinės Žemaitijos dalį. Seniūnijos siena su Prūsija nustatyta 1422 m., sudarant Melno taiką, o siena su Livonija – 1426, 1473, 1529 ir 1541 m.
1441 m. Ldk Kazimieras Jogailaitis ėmė tituluotis ir Žemaičių kunigaikščiu, – todėl nuo to laiko iki 1795 m. Žemaičių seniūnija dažniau vadinta „Žemaičių kunigaikštyste“.
Po ATR III padalijimo (1795 m.) didžioji Žemaičių seniūnijos dalis atiteko Rusijai, o kairiajame Nemuno krante buvęs seniūnijos pietryčių kampas – Prūsijai.
Administracinis suskirstymas
Žemaitijoje apskritimis (traktais) nuo XVII a. vadinti buvę valsčiai, kurių XVIII a. pabaigoje buvo 28. Seniūnijos bajorai į seimelį rinkdavosi Raseiniuose, joje buvo vėliavininkas ir , vaivadijos ir apskričių pareigūnai.
Dar iki XVI a. vidurio nusistovėjo seniūnijos skirstymas į 27 tijūnų administruojamus valsčius, kurie nuo XVII a. buvo vadinami „pavietais“ (apskritis; kartais vienas tijūnas administruodavo kelis Žemaičių seniūnijos valsčius). XV–XVI a. buvo šie valsčiai:
Seniūno administruojami:
- Karklėnų valsčius
- Kražių valsčius
- Medingėnų valsčius
- Patumšių valsčius
- Pavandenės valsčius
- Platelių valsčius
- Raseinių valsčius
- Tendžiogalos valsčius
- Viduklės valsčius
- Žarėnų valsčius
Didžiojo kunigaikščio žinioje nuo XV a. pradžios:
- Josvainių valsčius
- Šiaulių valsčius
- Veliuonos valsčius
- Vilkijos valsčius
Didžiojo kunigaikščio žinion perėję 1527 m.:
- Ariogalos valsčius
- Beržėnų valsčius
- Biržuvėnų valsčius
- Didžiųjų Dirvėnų valsčius
- Gandingos valsčius
- Karšuvos valsčius
- Mažųjų Dirvėnų valsčius
- Pajūrio valsčius
- Palangos valsčius
- Rietavo valsčius
- Telšių valsčius
- Tverų valsčius
- Užvenčio valsčius
- Viešvėnų valsčius
Dar minimas Šiauduvos valsčius. Į seniūniją įėjo Jurbarko apylinkės ir Ldk bei Užnemunės apylinkės, priklausančios Vilkijos ir Veliuonos valsčiams.
Iš XV–XVI a. šaltinių žinomi Žemaičių seniūnijos Jurbarko, Kaltinėnų, Kelmės, Pašilės, Skirsnemunės ir Žąsyčių valsčiai buvo panaikinti 1537 ar 1538 m.
Iki 1764 m., t. y. iki Telšių reparticijos (amžininkų vadinta ir „Telšių pavietu“) sudarymo seniūnija skirstyta tik į labai nevienodo dydžio valsčius (dalis tų valsčių dar skirstyti į vad. ), o nuo 1764 m. – taip pat į 2 (Raseinių ir Telšių) reparticijas (1775 m. Telšių reparticijos centras perkeltas į Šiaulius). 1791–1795 m. Žemaičių seniūniją sudarė jau 3 (Raseinių, Šiaulių ir Telšių) reparticijos (žemės) ir 29 valsčiai.
1667 m. Žemaičių seniūnijoje buvo 3978 bajorų dūmai (plačiau žr. Žemaitijos bajorai 1667 m.).
1790 m. seniūnijoje gyveno per 327 tūkst. žmonių, seniūnijos teritorijoje tada buvo 120 miestų ir miestelių.
Valdymas
Institucijos
Iki XVI a. 7-ojo dešimtmečio seniūnijos administraciją sudarė Žemaičių seniūnas, Žemaičių kaštelionas, Žemaičių maršalka, Žemaičių , Žemaičių kunigaikštystės teisėjas ir to paties teismo raštininkas; valdant Žygimantui Augustui greta šių pareigybių dar įvestos Žemaičių ir Žemaičių kunigaikštystės žemės teismo teisėjo, pateisėjo bei raštininko institucijos.
ATR Senate Žemaičių seniūnijai dar atstovavo Žemaičių vyskupas. Žemaičių krašto seimelis į ATR Seimą deleguodavo tris, o į Lietuvos Tribunolą – keturis (du į rusėniškąją ir du į lietuviškąją sesiją) seniūnijos atstovus. Į ATR Seimą deleguoti seniūnijos atstovai nuo kitų LDK sričių atstovų skyrėsi raudonais su žydrais apvadais.
Seniūnas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Žemaičių seniūnas.
Pirmieji žinomi Žemaičių seniūnai (Rumbaudas Valimantaitis ir kt.) buvo paskirti vien LDK nuožiūra, tačiau po 1440–1441 m. žiemos įvykių (Žemaičių seniūnijos bajorų maišto prieš LDK centrinę valdžią) Žemaičių seniūną, savo pareigas paprastai eidavusį iki gyvos galvos, Ldk skirdavo tik iš seniūnijos seimelio pasiūlytų kandidatų.
Žemaičių seniūnas, kuris turimais įgaliojimais prilygo LDK vaivadoms, buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Žemaičių seniūnijoje, šios seniūnijos bajorų vadas ir seniūnijos bajorų pašauktinės kariuomenės vadas, taip pat LDK Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. – ATR Senato nuolatinis narys. Jo kompetencijai buvo priskirti Žemaičių seniūnijos administracijos, teismo ir karo reikalai. Be to, jis rūpinosi seniūnijos miestų bei miestelių saugumu, jų vidaus tvarka, kontroliavo juose prekių kainas, matus ir saikus. Žemaičių seniūno jurisdikcijai priklausė ir seniūnijos miestų bei miestelių žydų bendruomenės.
Centras
Svarbiausias seniūnijos administracinis centras (Žemaičių seniūnų rezidavimo vieta) iš pradžių buvo Kražiai, nuo 1535 m. iki XVI a. pab. − Kėdainiai, nuo XVII a. pr. − Raseiniai.
Seniūnijos seimelis rinkdavosi Kražiuose, Vilkijoje arba Kėdainiuose, nuo XVI a. 8-ojo dešimtmečio – dažniausiai Raseiniuose. Nuo 1764 ir 1791 m. teisę rinktis į savo seimelius taip pat turėjo Raseinių, Telšių ir Šiaulių reparticijų (likusios LDK dalies pavietams prilygusių teisminių bei bajorų savivaldos teritorijų; nuo 1793 m. vadintos „žemėmis“) bajorai.
Miestai
XV a. pabaigoje – XVIII a. Magdeburgo miesto teises turėjo šios Žemaičių seniūnijos gyvenvietės:
- Akmenė
- Ariogala
- Baisogala
- Gargždai
- Joniškis
- Josvainiai
- Jurbarkas
- Kėdainiai
- Kretinga
- Kvėdarna
- Palanga
- Plateliai
- Plungė
- Raseiniai
- Rietavas
- Skirsnemunė
- Skuodas
- Sudargas
- Šakyna
- Šiauliai
- Šventoji
- Telšiai
- Tryškiai
- Vainutas
- Varniai
- Veiviržėnai
- Veliuona
- Viekšniai
- Vilkija
- Virbalis
- Vladislavovas
- Žemaičių Naumiestis
- Žagarė
- Žvingiai
Žemėlapiai
- 1735 m. žemėlapis Archyvuota kopija 2009-08-17 iš Wayback Machine projekto.
- XVIII a. pabaigos žemėlapis Archyvuota kopija 2010-05-20 iš Wayback Machine projekto.
- Žemaičių seniūnija ATR
- 1552 m. Johanneso Honteruso žemėlapyje pavaizduota Žemaitija
- 1753 m. Leonhard Euler ir Johann Christoph Rhode žemėlapyje pavaizduota Žemaitija, kuriame ji yra pavadinta kaip Hertzogthum Samaiten
Šaltiniai
- Žemaičių Bajorų Draugijos istorija. 2020-12-14, Zbd.lt (tikrinta 2022-09-04).
- Baronas, Darius. Žemaičių krikštas: tyrimai ir refleksija. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija. 33–34 p. ISBN 978-9986-592-71-6.
- Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 20 psl.
- Žemaičių seniūnija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- Žemaitijos seniūnija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 485 psl.
- Žemaičių seniūnija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- Žemaičių seniūnija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemaičių seniūnija, Kas yra Žemaičių seniūnija? Ką reiškia Žemaičių seniūnija?
Zemaitijos seniunija lot Capitaneatus Samogitiae LDK administracinis vienetas nuo 1409 ar 1411 m iki 1795 m Apeme LDK ir etnines Lietuvos siaures vakaru dalį nuo XVI a 7 ojo desimtmecio seniunijos juridinis statusas is esmes nesiskyre nuo LDK vaivadiju juridinio statuso Herbas juoda meska raudoname lauke Nuo 1575 m vadinosi Zemaitijos kunigaikstyste Zemaitijos seniunija 1411 1795 Seniunija LDK zemelapyjeValstybe Abieju Tautu RespublikaProvincija LDKAdministracinis centras Kraziai Kedainiai RaseiniaiPavietai 29Seniunas Zemaiciu seniunasPlotas 23 300 km IstorijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Zemaitija Vaivadija LDK zemelapyje raudona Mazdaug iki XIV a 4 ojo ir 5 ojo desimtmeciu sanduros busimos Zemaiciu seniunijos teritorija istorines Zemaitijos dalis į vakarus nuo Nevezio įskaitant dab Uznemunes siaures vakaru kampa plotas 23 tukst km priklause Zemaiciu kunigaikstystei veliau Traku kunigaikstystei 1259 1260 1398 1401 ir 1404 1409 m ta pacia teritorija bent oficialiai valde Vokieciu ordinas Krikstijant Zemaitija ne vienas dvasininkas atvykes į Zemaitija kartu su karaliumi Jogaila negalejo susikalbeti su zemaiciais todel pats karalius Jogaila moke zemaicius apie katalikybe taigi jis gebejo bendrauti zemaiciu tarme Zemaiciu seniunija XV XVII a saltiniuose ji minima ir kaip Zemaiciu zeme buvo sudaryta 1409 ar 1411 m zemaiciu sukileliams atkovojus is kryziuociu pastariesiems Vytauto 1404 m Racionzo sutartimi uzrasyta istorines Zemaitijos dalį Seniunijos siena su Prusija nustatyta 1422 m sudarant Melno taika o siena su Livonija 1426 1473 1529 ir 1541 m 1441 m Ldk Kazimieras Jogailaitis eme tituluotis ir Zemaiciu kunigaiksciu todel nuo to laiko iki 1795 m Zemaiciu seniunija dazniau vadinta Zemaiciu kunigaikstyste Po ATR III padalijimo 1795 m didzioji Zemaiciu seniunijos dalis atiteko Rusijai o kairiajame Nemuno krante buves seniunijos pietryciu kampas Prusijai Administracinis suskirstymasZemaitijoje apskritimis traktais nuo XVII a vadinti buve valsciai kuriu XVIII a pabaigoje buvo 28 Seniunijos bajorai į seimelį rinkdavosi Raseiniuose joje buvo veliavininkas ir vaivadijos ir apskriciu pareigunai Dar iki XVI a vidurio nusistovejo seniunijos skirstymas į 27 tijunu administruojamus valscius kurie nuo XVII a buvo vadinami pavietais apskritis kartais vienas tijunas administruodavo kelis Zemaiciu seniunijos valscius XV XVI a buvo sie valsciai Seniuno administruojami Karklenu valscius Kraziu valscius Medingenu valscius Patumsiu valscius Pavandenes valscius Plateliu valscius Raseiniu valscius Tendziogalos valscius Vidukles valscius Zarenu valscius Didziojo kunigaikscio zinioje nuo XV a pradzios Josvainiu valscius Siauliu valscius Veliuonos valscius Vilkijos valscius Didziojo kunigaikscio zinion pereje 1527 m Ariogalos valscius Berzenu valscius Birzuvenu valscius Didziuju Dirvenu valscius Gandingos valscius Karsuvos valscius Mazuju Dirvenu valscius Pajurio valscius Palangos valscius Rietavo valscius Telsiu valscius Tveru valscius Uzvencio valscius Viesvenu valscius Dar minimas Siauduvos valscius Į seniunija įejo Jurbarko apylinkes ir Ldk bei Uznemunes apylinkes priklausancios Vilkijos ir Veliuonos valsciams Is XV XVI a saltiniu zinomi Zemaiciu seniunijos Jurbarko Kaltinenu Kelmes Pasiles Skirsnemunes ir Zasyciu valsciai buvo panaikinti 1537 ar 1538 m Iki 1764 m t y iki Telsiu reparticijos amzininku vadinta ir Telsiu pavietu sudarymo seniunija skirstyta tik į labai nevienodo dydzio valscius dalis tu valsciu dar skirstyti į vad o nuo 1764 m taip pat į 2 Raseiniu ir Telsiu reparticijas 1775 m Telsiu reparticijos centras perkeltas į Siaulius 1791 1795 m Zemaiciu seniunija sudare jau 3 Raseiniu Siauliu ir Telsiu reparticijos zemes ir 29 valsciai 1667 m Zemaiciu seniunijoje buvo 3978 bajoru dumai placiau zr Zemaitijos bajorai 1667 m 1790 m seniunijoje gyveno per 327 tukst zmoniu seniunijos teritorijoje tada buvo 120 miestu ir miesteliu ValdymasInstitucijos Iki XVI a 7 ojo desimtmecio seniunijos administracija sudare Zemaiciu seniunas Zemaiciu kastelionas Zemaiciu marsalka Zemaiciu Zemaiciu kunigaikstystes teisejas ir to paties teismo rastininkas valdant Zygimantui Augustui greta siu pareigybiu dar įvestos Zemaiciu ir Zemaiciu kunigaikstystes zemes teismo teisejo pateisejo bei rastininko institucijos ATR Senate Zemaiciu seniunijai dar atstovavo Zemaiciu vyskupas Zemaiciu krasto seimelis į ATR Seima deleguodavo tris o į Lietuvos Tribunola keturis du į ruseniskaja ir du į lietuviskaja sesija seniunijos atstovus Į ATR Seima deleguoti seniunijos atstovai nuo kitu LDK sriciu atstovu skyresi raudonais su zydrais apvadais Seniunas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Zemaiciu seniunas Pirmieji zinomi Zemaiciu seniunai Rumbaudas Valimantaitis ir kt buvo paskirti vien LDK nuoziura taciau po 1440 1441 m ziemos įvykiu Zemaiciu seniunijos bajoru maisto pries LDK centrine valdzia Zemaiciu seniuna savo pareigas paprastai eidavusį iki gyvos galvos Ldk skirdavo tik is seniunijos seimelio pasiulytu kandidatu Zemaiciu seniunas kuris turimais įgaliojimais prilygo LDK vaivadoms buvo auksciausias valstybines valdzios pareigunas Zemaiciu seniunijoje sios seniunijos bajoru vadas ir seniunijos bajoru pasauktines kariuomenes vadas taip pat LDK Ponu tarybos narys o nuo 1569 m ATR Senato nuolatinis narys Jo kompetencijai buvo priskirti Zemaiciu seniunijos administracijos teismo ir karo reikalai Be to jis rupinosi seniunijos miestu bei miesteliu saugumu ju vidaus tvarka kontroliavo juose prekiu kainas matus ir saikus Zemaiciu seniuno jurisdikcijai priklause ir seniunijos miestu bei miesteliu zydu bendruomenes Centras Svarbiausias seniunijos administracinis centras Zemaiciu seniunu rezidavimo vieta is pradziu buvo Kraziai nuo 1535 m iki XVI a pab Kedainiai nuo XVII a pr Raseiniai Seniunijos seimelis rinkdavosi Kraziuose Vilkijoje arba Kedainiuose nuo XVI a 8 ojo desimtmecio dazniausiai Raseiniuose Nuo 1764 ir 1791 m teise rinktis į savo seimelius taip pat turejo Raseiniu Telsiu ir Siauliu reparticiju likusios LDK dalies pavietams prilygusiu teisminiu bei bajoru savivaldos teritoriju nuo 1793 m vadintos zememis bajorai MiestaiXV a pabaigoje XVIII a Magdeburgo miesto teises turejo sios Zemaiciu seniunijos gyvenvietes Akmene Ariogala Baisogala Gargzdai Joniskis Josvainiai Jurbarkas Kedainiai Kretinga Kvedarna Palanga Plateliai Plunge Raseiniai Rietavas Skirsnemune Skuodas Sudargas Sakyna Siauliai Sventoji Telsiai Tryskiai Vainutas Varniai Veivirzenai Veliuona Vieksniai Vilkija Virbalis Vladislavovas Zemaiciu Naumiestis Zagare ZvingiaiZemelapiai1735 m zemelapis Archyvuota kopija 2009 08 17 is Wayback Machine projekto XVIII a pabaigos zemelapis Archyvuota kopija 2010 05 20 is Wayback Machine projekto Zemaiciu seniunija ATR 1552 m Johanneso Honteruso zemelapyje pavaizduota Zemaitija 1753 m Leonhard Euler ir Johann Christoph Rhode zemelapyje pavaizduota Zemaitija kuriame ji yra pavadinta kaip Hertzogthum SamaitenSaltiniaiZemaiciu Bajoru Draugijos istorija 2020 12 14 Zbd lt tikrinta 2022 09 04 Baronas Darius Zemaiciu krikstas tyrimai ir refleksija Vilnius Lietuviu kataliku mokslo akademija 33 34 p ISBN 978 9986 592 71 6 Enciklopedija Lietuva I t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 20 psl Zemaiciu seniunija Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 Zemaitijos seniunija Lietuviskoji tarybine enciklopedija XII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1984 T XII Vaislapelis Zvorune 485 psl Zemaiciu seniunija Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 Zemaiciu seniunija Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988