Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Abiejų Tautų Respublikos Seimas aukščiausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės Abiejų tautų respublikos lenk Rzeczp
Abiejų Tautų Respublikos Seimas
Abiejų Tautų Respublikos Seimas – aukščiausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės – Abiejų tautų respublikos (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów) įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1569–1795 m. Iš viso 1569–1793 m. įvyko 173 Seimai: XVI a. (nuo 1569 m.) – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50. Dauguma Respublikos Seimų vyko Varšuvoje, Karaliaus pilyje. Seimu taip pat vadinamas ir kiekvienas Seimo narių suėjimas arba sesija.
Įkūrimo istorija
Valdant Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui (1392–1430 m.) jau 1398 m. Salyne tariantis su Vokiečių ordinu dėl taikos įvyko didelis Lietuvos didikų, bajorų suvažiavimas. Vėliau taip pat buvo šaukiami bajorų suvažiavimai, tačiau tai buvo neoficialus Didžiojo Kunigaikščio patariamasis organas. Pirmą kartą Didžiojo Kunigaikščio taryba pareiškė savo nuomonę, kai 1430 m. mirė Vytautas – jų siūlymu Didžiuoju Kunigaikščiu buvo išrinktas Švitrigaila. 1413 m. Lenkijos Karalius Jogaila ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas Horodlės susitarimais atnaujino Lietuvos ir Lenkijos sąjungą ir sutarė, kad „Lenkijos Karalystės ir Lietuvos žemių ponai ir bajorai rengs konvencijas ir seimus (congregationes et parlamenta) esant reikalui Liubline arba , arba kitose priimtinose vietovėse su mūsų pritarimu ir pagal mūsų valią Lenkijos Karalystės poreikiams ir naudai patenkinti ir dėl geresnio likimo Lietuvos žemėms“. Tiesa, ilgai bendras Seimas buvo nešaukiamas. Nuo XV a. vidurio susiformavo paprotys, kad Lietuvos ir Lenkijos Seimai posėdžiauja atskirai, o bendrai tariasi vėliau susitikusios Seimų delegacijos.
Tikra bajorų Seimo užuomazga galima laikyti 1445 m. Gardine įvykusį Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero (1440–1492 m.) ir Ponų tarybos (Vyriausybės) pasitarimą, kuriame dalyvavo ir arčiau gyvenę bajorai. 1447 m. Kazimiero privilegija bajorai ir jų valstiečiai buvo atleisti nuo mokesčių valstybei. Tačiau vykstant beveik nuolatiniam karui su Maskva, Didžiajam Kunigaikščiui vėl teko kreiptis į bajorus, kad šie imtų mokėti mokesčius. Mainais už mokesčių didinimą Lietuvos bajorai pasiekė politinių ir ekonominių privilegijų. XV a. sprendžiant pagrindinius valstybės reikalus, svarbia valstybinės valdžios institucija tapo ne tik Didžiojo Kunigaikščio skiriama Ponų taryba, be kurios pritarimo 1492 m. Aleksandro (1492–1506 m.) paskelbta privilegija Didysis Kunigaikštis įsipareigojo nespręsti valstybės reikalų, neleisti naujų įstatymų, bet ir daugiausiai iš bajorų atstovų sudarytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas.
1565 m. bendras Lietuvos ir Lenkijos monarchas Žygimantas Augustas (1548–1572 m.) Vilniuje paskelbtu dokumentu nuo 1566 m. Lenkijos pavyzdžiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įvedė seimelius. LDK buvo padalyta į pavietus, kurių sostinėse vykdavo seimeliai, buvo įkurdinti miestų ir žemių teismai. Lietuvos bajorija (šlėkta) išlaikė Lietuvos Statutu laiduojamą savarankiškumą ir įgijo Lenkijos Karalystės bajorijos teises bei privilegijas. Prieš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimą vykdavo priešseiminiai pavietų seimeliai, kuriuose pavieto bajorai išrinkdavo savo atstovus į Seimą, svarstydavo Seime kelsimus klausimus ir duodavo atstovams instrukcijas, kurių šie turėjo laikytis Seime (imperatyvinis mandatas).
Įsteigimas
1569 m. liepos 1 d. Liublino Seime buvo pasirašytas galutinis susitarimas, atnaujinantis Lietuvos ir Lenkijos uniją – Liublino unija. Pagal uniją Lenkijos Karalius ateityje atsisakė Lietuvos sosto paveldėjimo teisės, buvo sudaryta galimybė rinkti bendrą abiejų valstybių valdovą. Ir po unijos sudarymo abi valstybės turėjo savo pavadinimus, įstaigas, kariuomenę, iždą, įstatymus, tačiau unija buvo reali, nes Lietuva ir Lenkija įsipareigojo turėti bendrą Seimą, valdovą, vykdyti bendrą užsienio politiką, kalti bendras monetas, tačiau su savo antspaudais. Aktą, kuriuo buvo patvirtinta unija ir kuris galiojo iki 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, paskelbė Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis Žygimantas Augustas.
Liublino unija formaliai panaikino atskirus Lietuvos ir Lenkijos Seimus. Po unijos sudarymo Lietuvos Seimai vadinami Vyriausiaisiais Lietuvos suvažiavimais arba Lietuvos konvokacijomis. Jie buvo šaukiami nereguliariai, dažniausi juose svarstomi klausimai buvo LDK vidaus politikos reikalai arba Abiejų Tautų Respublikos Seime nagrinėjami klausimai, dėl kurių Lietuvos atstovai atskirai susirinkę norėdavo suderinti savo galutinę poziciją. Liublino unijos dokumentuose atskiri Lietuvos Seimai nebuvo numatyti ir buvo priešingi unijos dvasiai. Lietuvos konvokacijos po Liublino unijos vykdavo Vilniuje, XVI a. jų įvyko 14, XVII a. – 17, XVIII a. – 6. Tačiau, jei jose dalyvaudavo karalius, jų nutarimai prilygdavo Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimams.
Įgaliojimai
Pagal Liublino uniją ir 1588 m. priimtą III Lietuvos Statutą įstatymus leisti galėjo tik Seimas. Ponų taryba III Lietuvos Statute panaikinta. Seimo kompetencija buvo beveik neribota – jis užsiimdavo ne tik pagrindine savo veikla, įstatymų leidyba, bet ir priimdavo sprendimus dėl karo ir taikos, mokesčių, muitų, išklausydavo valstybės pasiuntinių užsienio šalyse ataskaitų, kontroliuodavo valstybės iždą ir vykdomąją valdžią (Seimui atsakingas buvo ir Karalius), sudarydavo ir tvirtindavo sutartis su užsienio valstybėmis.
Įstatymai turėjo būti priimami sutarus visiems trims „luomams", kuriais buvo laikomi Karalius, Senatas ir pavietų seimelių atstovai Seime. Iš tiesų Karalius priimant įstatymus turėjo nedidelę įtaką, kiek daugiau įtakos turėjo Senatas, svarbiausią vaidmenį įstatymų leidyboje vaidino bajorų atstovai. Pagrindinė sąlyga priimti sprendimus Seime – kad jie tenkintų abi Respublikos tautas – Lietuvą ir Lenkiją.
Aukščiausia vykdomoji valdžia buvo Karalius ir ministrai, kurie kartu buvo ir senatoriai. Ministrais buvo kariuomenės vadai – didysis etmonas ir jo pavaduotojas, lauko etmonas, kancleris ir vicekancleris, 2 maršalkos ir 2 iždininkai. Visų pareigybių ministrų buvo po du – po vieną iš Lenkijos ir Lietuvos.
Seimo sudėtis
Seimas buvo sudarytas iš Atstovų rūmų ir Senato.
Seimo Atstovų rūmų atstovų skaičius istorijos bėgyje kito, nes priklausė nuo valstybės teritorijos. Lietuva paprastai Atstovų rūmuose turėjo kiek mažiau negu 1/3 atstovų – 48 (iš 172), kurie buvo renkami nuo Žemaičių seniūnijos, arba Raseinių pavieto, ir nuo Šiaulių, Upytės, Ukmergės, Kauno, Vilniaus, Trakų, Breslaujos, Ašmenos, Lydos, Gardino, Smolensko, Starodubo, Polocko, Naugarduko, Slonimo, Volkovysko, Vitebsko, Oršos, Brastos, Pinsko, Mstislavlio, Minsko, Mozyriaus ir pavietų.
Kiekvienas pavietas ir Žemaičių seniūnija galėjo siųsti po 2 atstovus. Nuo 1764 m. Žemaičių seniūnijai suteikta teisė siųsti 6 atstovus. Išrinkti Lietuvos bajorai Atstovų rūmuose tiesiogiai atstovavo savo pavietų bajorus ir vykdė pavietų seimelių instrukcijas. Vien iš etninės Lietuvos 7 pavietų ir Žemaičių seniūnijos yra išlikę apie 100 tokių instrukcijų. Grįžę iš Seimo bajorai turėdavo atsiskaityti juos išrinkusiuose pavietų seimeliuose.
Senate Lietuva turėjo tik apie 1/5 vietų – 27-31 senatorius iš 140. Senatoriai buvo skiriami Karaliaus iki gyvos galvos, jais buvo vyskupai, aukštieji valstybės urėdai. Lietuvos senatoriais buvo Vilniaus, Žemaitijos ir Smolensko vyskupai, Žemaičių seniūnas, 9 vaivados – iš Vilniaus, Trakų, Minsko, Mstislavlio, Smolensko, Polocko, Naugarduko, Vitebsko, Brastos, 10 vaivadų ir seniūno pavaduotojų – kaštelionų, ministrai – 2 maršalkos, kancleris ir vicekancleris, iždininkas ir jo pavaduotojas, Didysis etmonas ir Lauko etmonas (Didžiojo etmono pavaduotojas). LDK senatorių vietas skirtingais laikotarpiais užimdavo tuo metu dominavusios Lietuvos didikų šeimos. Antai XVII a. pabaigoje svarbiausius Lietuvos postus, garantuojančius senatorių kėdes, buvo užėmę Sapiegos. Pagal alternatos taisyklę kas trečio (Pirmininkas) buvo Lietuvos atstovas.
Į Seimo Atstovų rūmus buvo renkami tik bajorų atstovai, todėl Seimas daugiausiai išreiškė valstybės bajorų (apie 10 % gyventojų) interesus. Dvasininkai nebuvo atstovaujami, tačiau jų interesus išreikšdavo senatoriais esantys vyskupai. Valstiečiai ir miestiečiai ne tik nebuvo atstovaujami, bet net nebuvo laikomi piliečiais. Tačiau galima teigti, kad Respublikos politinė klasė, kuri kartais, pavyzdžiui, elekcinių Seimų metu, visa tiesiogiai galėjo dalyvauti valstybės valdyme, buvo didesnė nei kitose to meto Europos valstybėse.
Posėdžiai
Seimai vykdavo įvairiomis formomis. Bendriausiai Seimus galima skirstyti į paprastuosius (ordinarinius) ir nepaprastuosius (ekstraordinarinius). Dažniausiai posėdžiaudavo paprastieji Seimai, kurie priimdavo įstatymus, spręsdavo einamuosius reikalus. Tačiau dėl naujo valdovo rinkimų būdavo šaukiami nepaprastieji Seimai, kurie galėjo būti konvokaciniai, elekciniai ir karūnaciniai. Nepaprastieji Seimai tęsdavosi įvairiai: mirus valdovui tarpuvaldžio klausimus spręsdavo 2 savaites trukdavę konvokaciniai Seimai, karalių rinkdavo 6 savaičių elekciniai Seimai, karalių prisaikdindavo 2 savaičių karūnaciniai Seimai. Nepaprastieji Seimai galėjo būti sušaukti ir ne dėl rinkimų. Esant neatidėliotiniems svarbiems klausimams karalius skubiai 2 savaitėms galėjo sušaukti nepaprastąjį Seimą. Taip pat į nepaprastuosius Seimus, vadinamus konfederaciniais, kartais rinkdavosi bajorai, kurie tokiuose Seimuose sprendimus priimdavo paprasta balsų dauguma ir išvengdavo paprastojo Seimo nutraukimo dėl liberum veto teisės panaudojimo. Geografiniu požiūriu beveik visi paprastieji Seimai po Liublino unijos įvyko Varšuvoje, tik keli Seimai yra susirinkę Krokuvoje, Torūnėje ar Lietuvos Brastoje. Nuo 1673 m. kas trečias paprastasis Seimas vykdavo Lietuvoje – Trakų vaivadijoje, Gardine. Čia įvyko 10 Seimų. 1793 m. birželio 21 d. – lapkričio 23 d. Paskutinis Respublikos Seimas, kurio metu buvo patvirtintas Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, taip pat įvyko Gardine. Karūnaciniai Seimai vykdavo Krokuvoje. Tačiau konvokaciniai, elekciniai ir karūnaciniai Seimai vykdavo tik Lenkijoje.
Seimas ne visada rengdavo plenarinius posėdžius, kartais atskirai posėdžiaudavo atskirų Respublikos dalių atstovai Seime – tai buvo vadinama provincijų sesijomis. Lietuva (kartu su Didžiąja Lenkija ir Mažąja Lenkija) buvo laikoma viena iš Abiejų Tautų Respublikos provincijų. Paprastai LDK provincijos generaliniai suvažiavimai Slonime ar Volkovyske vykdavo prieš Respublikos Seimą. Atskirai susirinkę Lietuvos atstovai Respublikos Seime aptardavo svarbiausius klausimus, kuriuos Seime reikėtų kelti pirmiausiai, nes gauti balsą Seimo sesijos metu LDK atstovams buvo nelengva. Kartais provincijų sesijos buvo rengiamos ir tarp Respublikos Seimo posėdžių.
Darbai
Lietuvos ir Lenkijos Respublikos valstybinė santvarka evoliucionavo, tai lėmė Seimo vaidmenį. Nutrūkus Jogailaičių dinastijai, Varšuvoje, Karaliaus pilyje, vykstant 1573 m. konvokaciniam Seimui, buvo priimtas Varšuvos konfederacijos aktas, skelbiantis to meto Europai nebūdingą religinę toleranciją ir religinę taiką. Po karštų ginčų karalių nutarta rinkti laisvuose rinkimuose viritim būdu, kai renka kiekvienas į posėdį atvykęs bajoras. Prisaikdindami Seime laisvai išrinktą karalių Henriką Valua (1573–1574 m.) bajorai nuostatas dėl religinės taikos įrašė į vadinamuosius Henriko artikulus, kurie išreiškė Respublikos valstybinės santvarkos principus. Henrikas Valua 1574 m. šiuos artikulus ratifikavo, tačiau atsisakė juos patvirtinti dokumentu po karūnavimo.
Varšuvos konfederacijos aktas Seimo konstitucija tapo tik 1576 m., kai jį kartu su Henriko artikulais ratifikavo karalius Steponas Batoras (1576–1586 m.). Henriko artikulai buvo teisių, kurių išrinktas valdovas pasižada laikytis ir kurių pripažinimas buvo rinkimų teisėtumo sąlyga, rinkinys. Pagal artikulus monarchas pripažino Respublikos teises ir privilegijas, įsipareigojo šaukti paprastąjį Seimą kas dveji metai 6 savaitėms, nepaprastąjį Seimą, esant reikalui, 2 savaitėms, atsižvelgti į Seimo pasirinktų senatorių rezidentų (senatorių, kurie likdavo prie Karaliaus atlikti Seimo funkcijų neposėdžiaujant Seimui) patarimus užsienio politikos srityje, nerengti savo įpėdinio rinkimų, tai yra atsisakyti teisės paveldėti sostą ir pripažinti laisvus rinkimus bei laikytis Varšuvos konfederacijos akto nuostatų dėl religinės taikos. Taip pat artikulai nustatė, jog karaliui pažeidus šiuos principus, bajorai gali atsisakyti jam paklusti ir net rengti ginkluotą sukilimą – . Vėliau Henriko artikulai, žinomi kaip pacta conventa, buvo pateikiami išrenkamiems Respublikos monarchams kaip rinkimų teisėtumo sąlyga. Tikrovėje karalius Seimą šaukdavo dažniau, kartais net po pora kartų per metus ir neretai pratęsdavo jo sesiją tam, kad iki galo būtų išspręsti visi svarbiausi klausimai. XVII a. ir XVIII a. pirmoje pusėje Respublikos santvarka pakito mažai, valdovai daugiau ar mažiau laikėsi Henriko artikulų.
Iš svarbesnių Seimo organizavimo pokyčių paminėtina nuo 1652 m. įsigalėjusi liberum veto teisė, pagal kurią grupė ar net vienas Seimo atstovas galėjo pasipriešinti viso Seimo sprendimui. Dėl sprendžiamojo kiekvieno Seimo atstovo balso paprastajame Seime nebūdavo balsuojama, reikėdavo pasiekti bendrą sutarimą, kurio kartais pasiekti nepavykdavo ir Seimai nutrūkdavo. Liberum veto atsiradimas siejamas su absoliučia bajorų luomo narių lygybe. Iš tiesų dėl vieno iš atstovų veto yra nutrūkę 18 Seimų. Tiesa, dažniausiai veto pareikšdavo ne atskiras Seimo atstovas, o pavietas, kurio instrukcijas pavietų atstovai Seime vykdydavo, pavyzdžiui, didinant mokesčius, ar norint pasamdyti gausesnę Respublikos kariuomenę.
Lietuvoje Simonas Konarskis, Adomas Mickevičius ir Maironis išgarsino Čičinską – bajorą Vladislovą Sicinskį iš Upytės, kuris, pasinaudojęs veto teise 1652 m. sutrukdė karaliui Jonui Kazimierui Vazai, kuriuo nebuvo patenkintas Sicinskio globėjas Jonušas Radvila, pratęsti Varšuvos Seimą. Pirmasis seimą, pasinaudojęs liberum veto teise, 1639 m. išardė Krokuvos atstovas Jurgis Liubomirskis, o po Sicinskio šia teise buvo pasinaudota ne vieną kartą.
Seimų nutraukimai buvo didelė problema, nes XVIII a. jie tapo įprastu reiškiniu. Iš 1652–1764 m. vykusių Seimų tik 7 baigė darbą sėkmingai, o visi kiti išsiskirstė nieko nenutarę. Kovos su Seimų nutraukimu būdai – konfederacinių Seimų šaukimas, laikinas Seimo nutraukimas Karaliaus iniciatyva ir jo atnaujinimas palankesniu momentu – tuo laikotarpiu buvo mažai veiksmingi. Todėl Karaliui tekdavo neatidėliotiniems valstybės reikalams spręsti šaukti ypatinguosius Senato posėdžius.
Respublikai, apsuptai absoliutinių monarchijų, tokios laisvės, kaip karaliaus rinkimai, (dėl ko didele problema tapdavo naujo monarcho rinkimai mirus valdovui, nes kaimyninės valstybės buvo suinteresuotos į sostą iškelti sau palankų valdovą), liberum veto teisė, (dėl kurios bajorai galėjo lengvai blokuoti sau nepalankius reformų įstatymus), silpna karaliaus valdžia, atskirų provincijų, pavietų partikuliariškumas buvo labai pavojingos. Buvo bandoma reformuoti ir visą šalies valdymo struktūrą, ir paties Seimo darbą. 1764 m. priimtas Seimo Statutas, kuriuo atsisakyta liberum veto teisės sprendžiant ekonominius klausimus, pavietų atstovams Seime suteikti neriboti įgaliojimai spręsti valstybės reikalus ().
Ketverių metų Seimas
Didžiausios reformos buvo svarstomos vadinamajame Ketverių metų Seime (1788–1792 m.), kurio svarbiausias priimtas dokumentas buvo Miestų valdymo įstatymas ir 1791 m. gegužės 3 d. priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija. Pagal ją Karaliaus sostas turėjo tapti paveldimas, visa valstybė turėjo tapti labiau centralizuota. Nors Konstitucijos tekste kalbama apie Respublikos valstybes, nebeminimas Lietuvos vardas, nebėra Liublino unijoje buvusio Lietuvos ir Lenkijos dualizmo, naikinama nuostata kas trečią Seimą rengti Lietuvoje (Gardine) ir kas trečią Seimo Maršalą rinkti iš Lietuvos atstovų. Tiesa, 1791 m. spalio 20 d. buvo priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymas, pavadintas Konstitucijos pataisa, kuriame Lietuva laikoma kitokia provincija, nei Didžioji Lenkija ir Mažoji Lenkija. Be to, kai kuriose bendrose Respublikos komisijose (ministerijose) Lietuva turėjo turėti 1/3 arba 1/2 vietų.
VI Konstitucijos straipsnyje „Seimas, arba įstatymų leidžiamoji valdžia“ numatyti dveji Seimo, arba susirinkusių luomų rūmai – Atstovų rūmai ir Senatorių rūmai. Atstovų rūmų narius buvo numatyta rinkti seimeliuose, o Senatoriais turėjo būti vyskupai, vaivados, kaštelionai ir ministrai. Seimas turėjo pradėti sesijas kas dveji metai ir trukti tiek, kiek numato Seimų įsatymas. Labai svarbi nuostata buvo galutinai naikinama liberum veto teisė – įstatymai galėjo būti priimami ir balsų dauguma. Vykdomąją valdžią turėjo vykdyti Karalius ir Įstatymų sargyba, o visi miestiečiai tapo piliečiais.
Tačiau dėl Respublikos silpnumo Gegužės 3-iosios Konstitucija galiojo tik 14 mėnesių, iki 1792 m. liepos 23 d., kai Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis Stanislovas Augustas (1764–1795 m.) prisijungė prie Targovicos konfederacijos.
1795 m. Abiejų Tautų Respublika išnyko iš Europos politinio žemėlapio, nutrūko ir jos parlamentarizmo raida.
Taip pat žiūrėti
- Sąrašas:Abiejų Tautų Respublikos Seimai
Papildomam skaitymui
- , „Chronologia sejmów polskich 1493—1793“, Kraków, 1948 [1]
Nuorodos
- Didžiojo Seimo nariai
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai | |
|---|---|
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | |
| Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo | |
| Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija | |
| Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | |
| Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
| Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje | |
| Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas | |
| Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) | |
| Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020–2024 | 2024–2028 | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Abiejų Tautų Respublikos Seimas, Kas yra Abiejų Tautų Respublikos Seimas? Ką reiškia Abiejų Tautų Respublikos Seimas?
Abieju Tautu Respublikos Seimas auksciausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybes Abieju tautu respublikos lenk Rzeczpospolita Obojga Narodow įstatymu leidimo ir valstybines valdzios organas veikes 1569 1795 m Is viso 1569 1793 m įvyko 173 Seimai XVI a nuo 1569 m 30 XVII a 93 XVIII a 50 Dauguma Respublikos Seimu vyko Varsuvoje Karaliaus pilyje Seimu taip pat vadinamas ir kiekvienas Seimo nariu suejimas arba sesija Seimo posedziu sale Varsuvos Karaliaus rumuoseĮkurimo istorijaKazimiero III karaliskoji taryba Valdant Lietuvos Didziajam Kunigaiksciui Vytautui 1392 1430 m jau 1398 m Salyne tariantis su Vokieciu ordinu del taikos įvyko didelis Lietuvos didiku bajoru suvaziavimas Veliau taip pat buvo saukiami bajoru suvaziavimai taciau tai buvo neoficialus Didziojo Kunigaikscio patariamasis organas Pirma karta Didziojo Kunigaikscio taryba pareiske savo nuomone kai 1430 m mire Vytautas ju siulymu Didziuoju Kunigaiksciu buvo isrinktas Svitrigaila 1413 m Lenkijos Karalius Jogaila ir Lietuvos Didysis Kunigaikstis Vytautas Horodles susitarimais atnaujino Lietuvos ir Lenkijos sajunga ir sutare kad Lenkijos Karalystes ir Lietuvos zemiu ponai ir bajorai rengs konvencijas ir seimus congregationes et parlamenta esant reikalui Liubline arba arba kitose priimtinose vietovese su musu pritarimu ir pagal musu valia Lenkijos Karalystes poreikiams ir naudai patenkinti ir del geresnio likimo Lietuvos zemems Tiesa ilgai bendras Seimas buvo nesaukiamas Nuo XV a vidurio susiformavo paprotys kad Lietuvos ir Lenkijos Seimai posedziauja atskirai o bendrai tariasi veliau susitikusios Seimu delegacijos Tikra bajoru Seimo uzuomazga galima laikyti 1445 m Gardine įvykusį Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Kazimiero 1440 1492 m ir Ponu tarybos Vyriausybes pasitarima kuriame dalyvavo ir arciau gyvene bajorai 1447 m Kazimiero privilegija bajorai ir ju valstieciai buvo atleisti nuo mokesciu valstybei Taciau vykstant beveik nuolatiniam karui su Maskva Didziajam Kunigaiksciui vel teko kreiptis į bajorus kad sie imtu moketi mokescius Mainais uz mokesciu didinima Lietuvos bajorai pasieke politiniu ir ekonominiu privilegiju XV a sprendziant pagrindinius valstybes reikalus svarbia valstybines valdzios institucija tapo ne tik Didziojo Kunigaikscio skiriama Ponu taryba be kurios pritarimo 1492 m Aleksandro 1492 1506 m paskelbta privilegija Didysis Kunigaikstis įsipareigojo nespresti valstybes reikalu neleisti nauju įstatymu bet ir daugiausiai is bajoru atstovu sudarytas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimas 1565 m bendras Lietuvos ir Lenkijos monarchas Zygimantas Augustas 1548 1572 m Vilniuje paskelbtu dokumentu nuo 1566 m Lenkijos pavyzdziu Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje įvede seimelius LDK buvo padalyta į pavietus kuriu sostinese vykdavo seimeliai buvo įkurdinti miestu ir zemiu teismai Lietuvos bajorija slekta islaike Lietuvos Statutu laiduojama savarankiskuma ir įgijo Lenkijos Karalystes bajorijos teises bei privilegijas Pries Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seima vykdavo priesseiminiai pavietu seimeliai kuriuose pavieto bajorai isrinkdavo savo atstovus į Seima svarstydavo Seime kelsimus klausimus ir duodavo atstovams instrukcijas kuriu sie turejo laikytis Seime imperatyvinis mandatas ĮsteigimasLiublino unija Jano Mateikos paveikslas 1569 m liepos 1 d Liublino Seime buvo pasirasytas galutinis susitarimas atnaujinantis Lietuvos ir Lenkijos unija Liublino unija Pagal unija Lenkijos Karalius ateityje atsisake Lietuvos sosto paveldejimo teises buvo sudaryta galimybe rinkti bendra abieju valstybiu valdova Ir po unijos sudarymo abi valstybes turejo savo pavadinimus įstaigas kariuomene izda įstatymus taciau unija buvo reali nes Lietuva ir Lenkija įsipareigojo tureti bendra Seima valdova vykdyti bendra uzsienio politika kalti bendras monetas taciau su savo antspaudais Akta kuriuo buvo patvirtinta unija ir kuris galiojo iki 1791 m geguzes 3 d Konstitucijos paskelbe Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikstis Zygimantas Augustas Liublino unija formaliai panaikino atskirus Lietuvos ir Lenkijos Seimus Po unijos sudarymo Lietuvos Seimai vadinami Vyriausiaisiais Lietuvos suvaziavimais arba Lietuvos konvokacijomis Jie buvo saukiami nereguliariai dazniausi juose svarstomi klausimai buvo LDK vidaus politikos reikalai arba Abieju Tautu Respublikos Seime nagrinejami klausimai del kuriu Lietuvos atstovai atskirai susirinke noredavo suderinti savo galutine pozicija Liublino unijos dokumentuose atskiri Lietuvos Seimai nebuvo numatyti ir buvo priesingi unijos dvasiai Lietuvos konvokacijos po Liublino unijos vykdavo Vilniuje XVI a ju įvyko 14 XVII a 17 XVIII a 6 Taciau jei jose dalyvaudavo karalius ju nutarimai prilygdavo Abieju Tautu Respublikos Seimo nutarimams ĮgaliojimaiLietuvos statutas Pagal Liublino unija ir 1588 m priimta III Lietuvos Statuta įstatymus leisti galejo tik Seimas Ponu taryba III Lietuvos Statute panaikinta Seimo kompetencija buvo beveik neribota jis uzsiimdavo ne tik pagrindine savo veikla įstatymu leidyba bet ir priimdavo sprendimus del karo ir taikos mokesciu muitu isklausydavo valstybes pasiuntiniu uzsienio salyse ataskaitu kontroliuodavo valstybes izda ir vykdomaja valdzia Seimui atsakingas buvo ir Karalius sudarydavo ir tvirtindavo sutartis su uzsienio valstybemis Įstatymai turejo buti priimami sutarus visiems trims luomams kuriais buvo laikomi Karalius Senatas ir pavietu seimeliu atstovai Seime Is tiesu Karalius priimant įstatymus turejo nedidele įtaka kiek daugiau įtakos turejo Senatas svarbiausia vaidmenį įstatymu leidyboje vaidino bajoru atstovai Pagrindine salyga priimti sprendimus Seime kad jie tenkintu abi Respublikos tautas Lietuva ir Lenkija Auksciausia vykdomoji valdzia buvo Karalius ir ministrai kurie kartu buvo ir senatoriai Ministrais buvo kariuomenes vadai didysis etmonas ir jo pavaduotojas lauko etmonas kancleris ir vicekancleris 2 marsalkos ir 2 izdininkai Visu pareigybiu ministru buvo po du po viena is Lenkijos ir Lietuvos Seimo sudetisATR Senatas XVI a Seimas buvo sudarytas is Atstovu rumu ir Senato Seimo Atstovu rumu atstovu skaicius istorijos begyje kito nes priklause nuo valstybes teritorijos Lietuva paprastai Atstovu rumuose turejo kiek maziau negu 1 3 atstovu 48 is 172 kurie buvo renkami nuo Zemaiciu seniunijos arba Raseiniu pavieto ir nuo Siauliu Upytes Ukmerges Kauno Vilniaus Traku Breslaujos Asmenos Lydos Gardino Smolensko Starodubo Polocko Naugarduko Slonimo Volkovysko Vitebsko Orsos Brastos Pinsko Mstislavlio Minsko Mozyriaus ir pavietu Kiekvienas pavietas ir Zemaiciu seniunija galejo siusti po 2 atstovus Nuo 1764 m Zemaiciu seniunijai suteikta teise siusti 6 atstovus Isrinkti Lietuvos bajorai Atstovu rumuose tiesiogiai atstovavo savo pavietu bajorus ir vykde pavietu seimeliu instrukcijas Vien is etnines Lietuvos 7 pavietu ir Zemaiciu seniunijos yra islike apie 100 tokiu instrukciju Grįze is Seimo bajorai turedavo atsiskaityti juos isrinkusiuose pavietu seimeliuose Senate Lietuva turejo tik apie 1 5 vietu 27 31 senatorius is 140 Senatoriai buvo skiriami Karaliaus iki gyvos galvos jais buvo vyskupai aukstieji valstybes uredai Lietuvos senatoriais buvo Vilniaus Zemaitijos ir Smolensko vyskupai Zemaiciu seniunas 9 vaivados is Vilniaus Traku Minsko Mstislavlio Smolensko Polocko Naugarduko Vitebsko Brastos 10 vaivadu ir seniuno pavaduotoju kastelionu ministrai 2 marsalkos kancleris ir vicekancleris izdininkas ir jo pavaduotojas Didysis etmonas ir Lauko etmonas Didziojo etmono pavaduotojas LDK senatoriu vietas skirtingais laikotarpiais uzimdavo tuo metu dominavusios Lietuvos didiku seimos Antai XVII a pabaigoje svarbiausius Lietuvos postus garantuojancius senatoriu kedes buvo uzeme Sapiegos Pagal alternatos taisykle kas trecio Pirmininkas buvo Lietuvos atstovas Į Seimo Atstovu rumus buvo renkami tik bajoru atstovai todel Seimas daugiausiai isreiske valstybes bajoru apie 10 gyventoju interesus Dvasininkai nebuvo atstovaujami taciau ju interesus isreiksdavo senatoriais esantys vyskupai Valstieciai ir miestieciai ne tik nebuvo atstovaujami bet net nebuvo laikomi pilieciais Taciau galima teigti kad Respublikos politine klase kuri kartais pavyzdziui elekciniu Seimu metu visa tiesiogiai galejo dalyvauti valstybes valdyme buvo didesne nei kitose to meto Europos valstybese PosedziaiSeimai vykdavo įvairiomis formomis Bendriausiai Seimus galima skirstyti į paprastuosius ordinarinius ir nepaprastuosius ekstraordinarinius Dazniausiai posedziaudavo paprastieji Seimai kurie priimdavo įstatymus spresdavo einamuosius reikalus Taciau del naujo valdovo rinkimu budavo saukiami nepaprastieji Seimai kurie galejo buti konvokaciniai elekciniai ir karunaciniai Nepaprastieji Seimai tesdavosi įvairiai mirus valdovui tarpuvaldzio klausimus spresdavo 2 savaites trukdave konvokaciniai Seimai karaliu rinkdavo 6 savaiciu elekciniai Seimai karaliu prisaikdindavo 2 savaiciu karunaciniai Seimai Nepaprastieji Seimai galejo buti susaukti ir ne del rinkimu Esant neatideliotiniems svarbiems klausimams karalius skubiai 2 savaitems galejo susaukti nepaprastajį Seima Taip pat į nepaprastuosius Seimus vadinamus konfederaciniais kartais rinkdavosi bajorai kurie tokiuose Seimuose sprendimus priimdavo paprasta balsu dauguma ir isvengdavo paprastojo Seimo nutraukimo del liberum veto teises panaudojimo Geografiniu poziuriu beveik visi paprastieji Seimai po Liublino unijos įvyko Varsuvoje tik keli Seimai yra susirinke Krokuvoje Toruneje ar Lietuvos Brastoje Nuo 1673 m kas trecias paprastasis Seimas vykdavo Lietuvoje Traku vaivadijoje Gardine Cia įvyko 10 Seimu 1793 m birzelio 21 d lapkricio 23 d Paskutinis Respublikos Seimas kurio metu buvo patvirtintas Antrasis Abieju Tautu Respublikos padalijimas taip pat įvyko Gardine Karunaciniai Seimai vykdavo Krokuvoje Taciau konvokaciniai elekciniai ir karunaciniai Seimai vykdavo tik Lenkijoje Seimas ne visada rengdavo plenarinius posedzius kartais atskirai posedziaudavo atskiru Respublikos daliu atstovai Seime tai buvo vadinama provinciju sesijomis Lietuva kartu su Didziaja Lenkija ir Mazaja Lenkija buvo laikoma viena is Abieju Tautu Respublikos provinciju Paprastai LDK provincijos generaliniai suvaziavimai Slonime ar Volkovyske vykdavo pries Respublikos Seima Atskirai susirinke Lietuvos atstovai Respublikos Seime aptardavo svarbiausius klausimus kuriuos Seime reiketu kelti pirmiausiai nes gauti balsa Seimo sesijos metu LDK atstovams buvo nelengva Kartais provinciju sesijos buvo rengiamos ir tarp Respublikos Seimo posedziu DarbaiLietuvos ir Lenkijos Respublikos valstybine santvarka evoliucionavo tai leme Seimo vaidmenį Nutrukus Jogailaiciu dinastijai Varsuvoje Karaliaus pilyje vykstant 1573 m konvokaciniam Seimui buvo priimtas Varsuvos konfederacijos aktas skelbiantis to meto Europai nebudinga religine tolerancija ir religine taika Po karstu gincu karaliu nutarta rinkti laisvuose rinkimuose viritim budu kai renka kiekvienas į posedį atvykes bajoras Prisaikdindami Seime laisvai isrinkta karaliu Henrika Valua 1573 1574 m bajorai nuostatas del religines taikos įrase į vadinamuosius Henriko artikulus kurie isreiske Respublikos valstybines santvarkos principus Henrikas Valua 1574 m siuos artikulus ratifikavo taciau atsisake juos patvirtinti dokumentu po karunavimo Varsuvos konfederacijos aktas Seimo konstitucija tapo tik 1576 m kai jį kartu su Henriko artikulais ratifikavo karalius Steponas Batoras 1576 1586 m Henriko artikulai buvo teisiu kuriu isrinktas valdovas pasizada laikytis ir kuriu pripazinimas buvo rinkimu teisetumo salyga rinkinys Pagal artikulus monarchas pripazino Respublikos teises ir privilegijas įsipareigojo saukti paprastajį Seima kas dveji metai 6 savaitems nepaprastajį Seima esant reikalui 2 savaitems atsizvelgti į Seimo pasirinktu senatoriu rezidentu senatoriu kurie likdavo prie Karaliaus atlikti Seimo funkciju neposedziaujant Seimui patarimus uzsienio politikos srityje nerengti savo įpedinio rinkimu tai yra atsisakyti teises paveldeti sosta ir pripazinti laisvus rinkimus bei laikytis Varsuvos konfederacijos akto nuostatu del religines taikos Taip pat artikulai nustate jog karaliui pazeidus siuos principus bajorai gali atsisakyti jam paklusti ir net rengti ginkluota sukilima Veliau Henriko artikulai zinomi kaip pacta conventa buvo pateikiami isrenkamiems Respublikos monarchams kaip rinkimu teisetumo salyga Tikroveje karalius Seima saukdavo dazniau kartais net po pora kartu per metus ir neretai pratesdavo jo sesija tam kad iki galo butu isspresti visi svarbiausi klausimai XVII a ir XVIII a pirmoje puseje Respublikos santvarka pakito mazai valdovai daugiau ar maziau laikesi Henriko artikulu Is svarbesniu Seimo organizavimo pokyciu paminetina nuo 1652 m įsigalejusi liberum veto teise pagal kuria grupe ar net vienas Seimo atstovas galejo pasipriesinti viso Seimo sprendimui Del sprendziamojo kiekvieno Seimo atstovo balso paprastajame Seime nebudavo balsuojama reikedavo pasiekti bendra sutarima kurio kartais pasiekti nepavykdavo ir Seimai nutrukdavo Liberum veto atsiradimas siejamas su absoliucia bajoru luomo nariu lygybe Is tiesu del vieno is atstovu veto yra nutruke 18 Seimu Tiesa dazniausiai veto pareiksdavo ne atskiras Seimo atstovas o pavietas kurio instrukcijas pavietu atstovai Seime vykdydavo pavyzdziui didinant mokescius ar norint pasamdyti gausesne Respublikos kariuomene Lietuvoje Simonas Konarskis Adomas Mickevicius ir Maironis isgarsino Cicinska bajora Vladislova Sicinskį is Upytes kuris pasinaudojes veto teise 1652 m sutrukde karaliui Jonui Kazimierui Vazai kuriuo nebuvo patenkintas Sicinskio globejas Jonusas Radvila pratesti Varsuvos Seima Pirmasis seima pasinaudojes liberum veto teise 1639 m isarde Krokuvos atstovas Jurgis Liubomirskis o po Sicinskio sia teise buvo pasinaudota ne viena karta Seimu nutraukimai buvo didele problema nes XVIII a jie tapo įprastu reiskiniu Is 1652 1764 m vykusiu Seimu tik 7 baige darba sekmingai o visi kiti issiskirste nieko nenutare Kovos su Seimu nutraukimu budai konfederaciniu Seimu saukimas laikinas Seimo nutraukimas Karaliaus iniciatyva ir jo atnaujinimas palankesniu momentu tuo laikotarpiu buvo mazai veiksmingi Todel Karaliui tekdavo neatideliotiniems valstybes reikalams spresti saukti ypatinguosius Senato posedzius Respublikai apsuptai absoliutiniu monarchiju tokios laisves kaip karaliaus rinkimai del ko didele problema tapdavo naujo monarcho rinkimai mirus valdovui nes kaimynines valstybes buvo suinteresuotos į sosta iskelti sau palanku valdova liberum veto teise del kurios bajorai galejo lengvai blokuoti sau nepalankius reformu įstatymus silpna karaliaus valdzia atskiru provinciju pavietu partikuliariskumas buvo labai pavojingos Buvo bandoma reformuoti ir visa salies valdymo struktura ir paties Seimo darba 1764 m priimtas Seimo Statutas kuriuo atsisakyta liberum veto teises sprendziant ekonominius klausimus pavietu atstovams Seime suteikti neriboti įgaliojimai spresti valstybes reikalus Ketveriu metu Seimas1791 m geguzes 3 d Konstitucijos priemimas Karaliaus rumu Senatoriu saleje Varsuvoje Dail Kazimierz Wojniakowski 1772 1812 m Lenkijos nacionaline biblioteka Didziausios reformos buvo svarstomos vadinamajame Ketveriu metu Seime 1788 1792 m kurio svarbiausias priimtas dokumentas buvo Miestu valdymo įstatymas ir 1791 m geguzes 3 d priimta pirmoji Europoje rasytine konstitucija Pagal ja Karaliaus sostas turejo tapti paveldimas visa valstybe turejo tapti labiau centralizuota Nors Konstitucijos tekste kalbama apie Respublikos valstybes nebeminimas Lietuvos vardas nebera Liublino unijoje buvusio Lietuvos ir Lenkijos dualizmo naikinama nuostata kas trecia Seima rengti Lietuvoje Gardine ir kas trecia Seimo Marsala rinkti is Lietuvos atstovu Tiesa 1791 m spalio 20 d buvo priimtas Abieju Tautu tarpusavio įsipareigojimo įstatymas pavadintas Konstitucijos pataisa kuriame Lietuva laikoma kitokia provincija nei Didzioji Lenkija ir Mazoji Lenkija Be to kai kuriose bendrose Respublikos komisijose ministerijose Lietuva turejo tureti 1 3 arba 1 2 vietu VI Konstitucijos straipsnyje Seimas arba įstatymu leidziamoji valdzia numatyti dveji Seimo arba susirinkusiu luomu rumai Atstovu rumai ir Senatoriu rumai Atstovu rumu narius buvo numatyta rinkti seimeliuose o Senatoriais turejo buti vyskupai vaivados kastelionai ir ministrai Seimas turejo pradeti sesijas kas dveji metai ir trukti tiek kiek numato Seimu įsatymas Labai svarbi nuostata buvo galutinai naikinama liberum veto teise įstatymai galejo buti priimami ir balsu dauguma Vykdomaja valdzia turejo vykdyti Karalius ir Įstatymu sargyba o visi miestieciai tapo pilieciais Geguzes 3 Konstitucija originalas saugomas Varsuvos Karaliu rumuose Taciau del Respublikos silpnumo Geguzes 3 iosios Konstitucija galiojo tik 14 menesiu iki 1792 m liepos 23 d kai Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikstis Stanislovas Augustas 1764 1795 m prisijunge prie Targovicos konfederacijos 1795 m Abieju Tautu Respublika isnyko is Europos politinio zemelapio nutruko ir jos parlamentarizmo raida Taip pat ziuretiSarasas Abieju Tautu Respublikos SeimaiPapildomam skaitymui Chronologia sejmow polskich 1493 1793 Krakow 1948 1 NuorodosVikiteka Abieju Tautu Respublikos Seimas vaizdine ir garsine medziagaDidziojo Seimo nariai Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Abieju Tautu Respublikos seimaiLietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimas Seimelis Abieju Tautu Respublikos Seimas Nebylusis Seimas Ketveriu metu seimas Gardino seimasParlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybes atkurimoDidysis Vilniaus Seimas Rusijos imperijos Valstybes Duma Vilniaus konferencijaLietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje 1918 1940 Steigiamasis Seimas Pirmasis Seimas Antrasis Seimas Treciasis Seimas Ketvirtasis SeimasParlamento pakaitalai SSRS okupuotoje LietuvojeLiaudies Seimas LSSR Auksciausioji Taryba Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio SeimasLietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo nuo 1990 Atkuriamasis Seimas 1992 1996 1996 2000 2000 2004 2004 2008 2008 2012 2012 2016 2016 2020 2020 2024 2024 2028