Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaulių rajono savivaldybė administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose Žemaitijos maža rytinė dalis
Šiaulių rajonas
Šiaulių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Žemaitijos (maža rytinė dalis – Aukštaitijos) etnografiniame regione. Centras – Šiauliai, kurie turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina.
| Šiaulių rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė | Lietuva | ||||||
| Apskritis | Šiaulių apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Šiauliai | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Česlovas Greičius | ||||||
| Gyventojų | 40 917 | ||||||
| Plotas | 1 807 km² | ||||||
| Tankumas | 23 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 161 m | ||||||
| Tinklalapis | siauliuraj.lt | ||||||
| Vikiteka | Šiaulių rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Rajoną garsina Kryžių kalnas, kuriame 1993 m. apsilankė popiežius.
Geografija
Didesnioji rajono dalis yra , rytai – Mūšos–Nemunėlio žemumoje, šiaurė – Ventos vidurupio lygumoje. Aukščiausia vieta (161 m) yra į pietvakarius nuo Bubių, Blužgalio apylinkėse. Žemiausia vieta (82 m) yra į šiaurės rytus nuo Šakynos. Vyrauja žemdirbystei tinkamos lygumos.
Pro rajoną teka Venta ir jos intakai Ringuva, Žižma, Mūšos intakai Einautas, Kulpė, Švėtės aukštupys, Dubysos aukštupys ir jo intakas Šiaušė. Telkšo 25 Šiaulių rajono ežerai, 18 tvenkinių (didžiausias – Bubių tvenkinys). Miškingumas – 31,8 %. Auga eglynai, mišrieji miškai, beržynai. Didžiausi miškai – Gruzdžių-Gubernijos, Gulbino, , Paežerių.
Vidutinė sausio temperatūra -5,1 °C, liepos +16,5 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 583 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.
- Bubių tvenkinys
- Dirvonai, Kurtuvėnų regioninis parkas
- Kraštovaizdis ties Širminiais
Istorija
| Šiaulių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai | |
| 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Manoma, kad prie Šiaulių 1236 m. įvyko Saulės mūšis, kuris baigėsi žemaičių pergale prieš kalavijuočius. Šiauliai Viduramžiais buvo Žemaitijoje, tačiau mokesčius mokėjo Trakų vaivadijos Upytės pavietui. Nuo 1522 m. minimas LDK Šiaulių valsčius (pavietas), įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. nuo 1616 m. šiaurinė dabartinės savivaldybės teritorijos dalis priklausė Šiaulių ekonomijai. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas vietoje Telšių apskrities įsteigė Šiaulių reparticiją, į kurią pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo ir Šiaulių pavietas. Nuo 1801 m. Šiaulių pavietas priklausė Vilniaus gubernijai, nuo 1842 m. gruodžio 18 d. Kauno gubernijai. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia sudarė Šiaulių apskritį, 1918–1919 m. į ją įsijungė 25 valsčiai, tarp jų ir Šiaulių, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Kužių ir Raudėnų valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritis. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai.
Šiaulių rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Šiaulių apskrities 36 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. pabaigoje perduotos panaikinto Žagarės rajono 2 apylinkės, 1962 m. prijungta didžioji dalis Kuršėnų rajono, dalis Užvenčio rajono ir Kelmės rajono 1 apylinkė; 1 apylinkė ir kitos dalis perduota Kelmės rajonui, 2 – Telšių rajonui. 1963 m. perduota dalis Mažeikių rajono gyvenviečių. 1968 ir 1981 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 24 d. išrinkta Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Šiaulių rajono taryba. Šiaulių rajono savivaldybė įsteigta 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 nuo 1994 m. rugpjūčio 6 d. vietoje Šiaulių rajono. Faktiškai savivaldybė pradėjo veikti, kai po 1995 m. kovo 25 d. rinkimų pradėjo dirbti Šiaulių rajono savivaldybės taryba. 1995–2010 m. Šiaulių rajono savivaldybė kartu su kitomis 6 savivaldybėmis įėjo į Šiaulių apskritį ir buvo atstovaujama apskrities taryboje.
2002 m. patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės herbas. 2009 m. sausio 22 d. savivaldybės tarybos nutarimais įsteigtos 64 seniūnaitijos. 2023 m. Žaliūkės buvo prijungtos prie Šiaulių miesto.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 1143 | 36 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) | 19 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 1156 | 51 646 | 19 apylinkių | |
| 1962 m. | 1961 | 32 apylinkės | 1 miestas (Kuršėnai) | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 13 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1815 | 55 200 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 1800 | 53 618 | 13 apylinkių | 1 miestas |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1790 | 13 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai (Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Padubysys, Šakyna), 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1792 | 53 200 | 12 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai, 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) | 51 609 | 11 apylinkių | 1 miestas, 579 kaimo vietovės | |
| 1987 m. (Išsamiau) | 1819 | 48 800 | 10 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai, 472 kaimai, 10 viensėdžių, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1819 | 50 242 | 10 apylinkių | 1 miestas, 498 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 1807 | 51 620 | 9 kaimo seniūnijos | 1 miestas, 7 miesteliai (Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna), 484 kaimai, 14 viensėdžių, 23 kaimų dalys |
| 2009 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų ir 64 seniūnaitijos | 1 miestas, 7 miesteliai, 474 kaimai, 14 viensėdžių | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 44 332 | 11 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 477 kaimai, 14 viensėdžių | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 497 kaimai, 14 viensėdžių | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 11 seniūnijų | 492 gyvenvietės, tarp jų – 1 miestas, 7 miesteliai, 10 herbinės gyvenvietės | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 40 917 | 11 seniūnijų | 1 miestas, 7 miesteliai, 387 kaimai, 6 viensėdžiai | |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 55 745 | 53 618 | 51 609 | 50 242 | 51 620 | 50 479 | 44 332 | ||
| 2012 m. | 2014 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 43 374 | 42 217 | 41 584 | 41 221 | 43 745 | - | - | ||
| ||||||||
Tautinė sudėtis
| 2011 m. gyveno 44 332 žmonės:
| 2001 m. gyveno 51 620 žmonės:
|
Pagal tikybą
- Romos katalikai – 82,6 %
- stačiatikiai – 0,7 %
- sentikiai – 0,5 %
- evangelikai liuteronai – 0,3 %
- evangelikai reformatai – 0,1 %
- kiti – 0,6 %
- netikintys/nenurodė – 15,1 %
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Kuršėnai;
- 7 miesteliai – Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai ir Šakyna;
- 521 kaimas.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Kuršėnai – 10916
- Ginkūnai – 2901
- Kairiai – 1729
- Aukštelkė – 1216
- Gruzdžiai – 1187
- Vijoliai – 1065
- Kužiai – 1033
- Vinkšnėnai – 870
- Meškuičiai – 856
- Bubiai – 755
Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Sovietmečiu atstovaujamoji valdžia buvo Šiaulių rajono Darbo žmonių deputatų taryba, rinkta iš LKP parinktų kandidatų. Vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo renkamas vienas kandidatas be kitų kandidatų alternatyvos. Darbo žmonių deputatų taryba, nuo 1978 m. – Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, veikė pagal Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1950 m. spalio 7 d. įsaku patvirtintus nuostatus. Vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono Vykdomasis komitetas. Abi valdžias kontroliuojanti institucija – LKP Šiaulių rajono komitetas.
Seniūnijos
Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – centrai):
- Bubių seniūnija (Bubiai),
- Ginkūnų seniūnija (Ginkūnai),
- Gruzdžių seniūnija (Gruzdžiai),
- Kairių seniūnija (Kairiai),
- Kuršėnų kaimiškoji seniūnija (Kuršėnai),
- Kuršėnų miesto seniūnija (Kuršėnai),
- Kužių seniūnija (Kužiai),
- Meškuičių seniūnija (Meškuičiai),
- Raudėnų seniūnija (Raudėnai),
- Šakynos seniūnija (Šakyna),
- Šiaulių kaimiškoji seniūnija (Vijoliai).
Partnerystės ryšiai
Miestai, su kuriais Šiaulių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
- , Kalifornija, JAV
- , Prancūzija
- Teterovas, Vokietija
Švietimas ir ugdymas
Šiaulių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Aukštelkės pagrindinė mokykla
- Bazilionų mokykla-daugiafunkcinis centras
- Bridų pagrindinė mokykla
- Bubių mokykla
- Daugėlių pagrindinė mokykla
- Dirvonėnų mokykla
- Drąsučių pagrindinė mokykla
- Gilvyčių mokykla
- Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla
- Gruzdžių gimnazija
- Gruzdžių vaikų socializacijos centras
- Kairių pagrindinė mokykla
- Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija
- Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla
- Kužių vidurinė mokykla
- Meškuičių gimnazija
- Naisių mokykla
- Pakapės pagrindinė mokykla
- Pavenčių vidurinė mokykla
- Raudėnų mokykla
- Šakynos pagrindinė mokykla
- Šilėnų pagrindinė mokykla
- Šiupylių pagrindinė mokykla
- Varputėnų pagrindinė mokykla
- Verbūnų pagrindinė mokykla
- Voveriškių pagrindinė mokykla
- Žarėnų pagrindinė mokykla
- Kurtuvėnų pradinė mokykla
- Micaičių pradinė mokykla
Šaltiniai
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- Šiaulių rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).
- Šiaulių rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 186
- 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas
- Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)
- Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
- RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
- Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
- Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
Nuorodos
- Oficiali savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2016-04-09 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaulių rajonas, Kas yra Šiaulių rajonas? Ką reiškia Šiaulių rajonas?
Siauliu rajono savivaldybe administracinis teritorinis vienetas Lietuvos siaures vakaruose Zemaitijos maza rytine dalis Aukstaitijos etnografiniame regione Centras Siauliai kurie turi atskiros savivaldybes statusa todel į rajono teritorija neįeina Siauliu rajono savivaldybe Issamiau Valstybe LietuvaApskritis Siauliu apskritisAdministracinis centras SiauliaiSeniuniju skaicius 11Įkurimo data 1950 m Meras Ceslovas GreiciusGyventoju 2021 40 917Plotas 1 807 km Tankumas 2021 23 zm km Auksciausia vieta 161 mTinklalapis siauliuraj ltVikiteka Siauliu rajono savivaldybeVikiteka Rajona garsina Kryziu kalnas kuriame 1993 m apsilanke popiezius GeografijaDidesnioji rajono dalis yra rytai Musos Nemunelio zemumoje siaure Ventos vidurupio lygumoje Auksciausia vieta 161 m yra į pietvakarius nuo Bubiu Bluzgalio apylinkese Zemiausia vieta 82 m yra į siaures rytus nuo Sakynos Vyrauja zemdirbystei tinkamos lygumos Pro rajona teka Venta ir jos intakai Ringuva Zizma Musos intakai Einautas Kulpe Svetes aukstupys Dubysos aukstupys ir jo intakas Siause Telkso 25 Siauliu rajono ezerai 18 tvenkiniu didziausias Bubiu tvenkinys Miskingumas 31 8 Auga eglynai misrieji miskai berzynai Didziausi miskai Gruzdziu Gubernijos Gulbino Paezeriu Vidutine sausio temperatura 5 1 C liepos 16 5 C Per metus vidutiniskai iskrenta 583 mm Vidutinis sniego dangos storis 18 cm Bubiu tvenkinys Dirvonai Kurtuvenu regioninis parkas Krastovaizdis ties SirminiaisIstorijaSiauliu rajono savivaldybes istoriniai sarasai2001 m gyventoju surasymas2009 m gyvenvietes2011 m gyventoju surasymas2016 m gyvenvietes2020 m suskirstymas2021 m gyventoju surasymas Manoma kad prie Siauliu 1236 m įvyko Saules musis kuris baigesi zemaiciu pergale pries kalavijuocius Siauliai Viduramziais buvo Zemaitijoje taciau mokescius mokejo Traku vaivadijos Upytes pavietui Nuo 1522 m minimas LDK Siauliu valscius pavietas įsikures buvusios Siauliu zemes teritorijoje nuo 1616 m siaurine dabartines savivaldybes teritorijos dalis priklause Siauliu ekonomijai 1775 m Abieju Tautu Respublikos Seimas vietoje Telsiu apskrities įsteige Siauliu reparticija į kuria pavieto valsciaus teisemis įejo ir Siauliu pavietas Nuo 1801 m Siauliu pavietas priklause Vilniaus gubernijai nuo 1842 m gruodzio 18 d Kauno gubernijai 1915 m vokieciu okupacine valdzia sudare Siauliu apskritį 1918 1919 m į ja įsijunge 25 valsciai tarp ju ir Siauliu Meskuiciu Gruzdziu Sakynos Kursenu Saukenu Padubysio Kuziu ir Raudenu valsciai 1950 m birzelio 20 d apskritys panaikintos o Lietuva padalinta Vilniaus Kauno Klaipedos ir Siauliu sritis Siauliu sritį sudare 24 rajonai 1953 m sritys buvo panaikintos pagrindiniu administraciniu teritoriniu vienetu liko rajonai Siauliu rajonas sudarytas 1950 m birzelio 20 d is buvusios Siauliu apskrities 36 apylinkiu Iki 1953 m priklause Siauliu sriciai 1959 m pabaigoje perduotos panaikinto Zagares rajono 2 apylinkes 1962 m prijungta didzioji dalis Kursenu rajono dalis Uzvencio rajono ir Kelmes rajono 1 apylinke 1 apylinke ir kitos dalis perduota Kelmes rajonui 2 Telsiu rajonui 1963 m perduota dalis Mazeikiu rajono gyvenvieciu 1968 ir 1981 m siek tiek pakeistos rajono ribos 1977 m dvi apylinkes sujungtos į viena Lietuvai atkurus nepriklausomybe 1990 m kovo 24 d isrinkta Siauliu rajono Liaudies deputatu taryba nuo 1990 m balandzio men pavadinta Siauliu rajono taryba Siauliu rajono savivaldybe įsteigta 1994 m liepos 19 d Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymu Nr I 558 nuo 1994 m rugpjucio 6 d vietoje Siauliu rajono Faktiskai savivaldybe pradejo veikti kai po 1995 m kovo 25 d rinkimu pradejo dirbti Siauliu rajono savivaldybes taryba 1995 2010 m Siauliu rajono savivaldybe kartu su kitomis 6 savivaldybemis įejo į Siauliu apskritį ir buvo atstovaujama apskrities taryboje 2002 m patvirtintas Siauliu rajono savivaldybes herbas 2009 m sausio 22 d savivaldybes tarybos nutarimais įsteigtos 64 seniunaitijos 2023 m Zaliukes buvo prijungtos prie Siauliu miesto Savivaldybes istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk Suskirstymas Gyvenvietes1950 m Issamiau 1143 36 apylinkes1954 m Issamiau 19 apylinkiu1959 m Issamiau Issamiau 1156 51 646 19 apylinkiu1962 m 1961 32 apylinkes 1 miestas Kursenai 1963 m Issamiau 13 apylinkiu1967 m 1815 55 2001970 m Issamiau 1800 53 618 13 apylinkiu 1 miestas1972 m Issamiau 1790 13 apylinkiu 1 miestas 7 miesteliai Gruzdziai Kairiai Kurtuvenai Kuziai Meskuiciai Padubysys Sakyna 540 kaimu 11 kaimu daliu 29 viensedziai 2 glzk stociu gyvenvietes1976 m Issamiau 1792 53 200 12 apylinkiu 1 miestas 7 miesteliai 540 kaimu 11 kaimu daliu 29 viensedziai 2 glzk stociu gyvenvietes1979 m Issamiau 51 609 11 apylinkiu 1 miestas 579 kaimo vietoves1987 m Issamiau 1819 48 800 10 apylinkiu 1 miestas 7 miesteliai 472 kaimai 10 viensedziu 2 gelezinkelio stociu gyvenvietes1989 m Issamiau 1819 50 242 10 apylinkiu 1 miestas 498 kaimo vietoves2001 m Issamiau 1807 51 620 9 kaimo seniunijos 1 miestas 7 miesteliai Bazilionai Gruzdziai Kairiai Kurtuvenai Kuziai Meskuiciai Sakyna 484 kaimai 14 viensedziu 23 kaimu dalys2009 m Issamiau 11 seniuniju ir 64 seniunaitijos 1 miestas 7 miesteliai 474 kaimai 14 viensedziu2011 m Issamiau 44 332 11 seniuniju 1 miestas 7 miesteliai 477 kaimai 14 viensedziu2016 m Issamiau 11 seniuniju 1 miestas 7 miesteliai 497 kaimai 14 viensedziu2020 m Issamiau 11 seniuniju 492 gyvenvietes tarp ju 1 miestas 7 miesteliai 10 herbines gyvenvietes2021 m Issamiau 40 917 11 seniuniju 1 miestas 7 miesteliai 387 kaimai 6 viensedziaiGyventojaiDemografine raida tarp 1959 m ir 2021 m 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 1989 m sur 2001 m sur 2007 m 2011 m sur 55 745 53 618 51 609 50 242 51 620 50 479 44 3322012 m 2014 m 2017 m 2018 m 2021 m sur 43 374 42 217 41 584 41 221 43 745 Demografines raidos histogramaTautine sudetis 2011 m gyveno 44 332 zmones Lietuviai 96 97 42990 Rusai 1 87 829 Ukrainieciai 0 15 68 Cigonai 0 12 53 Lenkai 0 12 52 Baltarusiai 0 11 47 Latviai 0 07 31 Vokieciai 0 03 14 Kiti 0 56 248 2001 m gyveno 51 620 zmones Lietuviai 97 01 50077 Rusai 1 93 995 Ukrainieciai 0 22 113 Cigonai 0 18 91 Lenkai 0 12 62 Baltarusiai 0 11 55 Latviai 0 1 51 Vokieciai 0 06 33 Kiti 0 28 143 Pagal tikyba Romos katalikai 82 6 staciatikiai 0 7 sentikiai 0 5 evangelikai liuteronai 0 3 evangelikai reformatai 0 1 kiti 0 6 netikintys nenurode 15 1 GyvenvietesBazilionai Bubiai Ginkunai Gruzdziai Kairiai KURSĖNAI Kurtuvenai Kuziai Meskuiciai Naisiai Raudenai Sakyna Vijoliai Svarbiausios gyvenvietes savivaldybeje Savivaldybes teritorijoje yra 1 miestas Kursenai 7 miesteliai Bazilionai Gruzdziai Kairiai Kurtuvenai Kuziai Meskuiciai ir Sakyna 521 kaimas Didziausios gyvenvietes 2021 m Kursenai 10916 Ginkunai 2901 Kairiai 1729 Aukstelke 1216 Gruzdziai 1187 Vijoliai 1065 Kuziai 1033 Vinksnenai 870 Meskuiciai 856 Bubiai 755AdministracijaAtstovaujamoji valdzia Siauliu rajono savivaldybes taryba vykdomoji valdzia Siauliu rajono savivaldybes administracija Sovietmeciu atstovaujamoji valdzia buvo Siauliu rajono Darbo zmoniu deputatu taryba rinkta is LKP parinktu kandidatu Vienoje vienmandateje rinkimu apygardoje buvo renkamas vienas kandidatas be kitu kandidatu alternatyvos Darbo zmoniu deputatu taryba nuo 1978 m Siauliu rajono Liaudies deputatu taryba veike pagal Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo 1950 m spalio 7 d įsaku patvirtintus nuostatus Vykdomoji valdzia Siauliu rajono Vykdomasis komitetas Abi valdzias kontroliuojanti institucija LKP Siauliu rajono komitetas Seniunijos Savivaldybes seniunijos Rajone yra 11 seniuniju skliausteliuose centrai Bubiu seniunija Bubiai Ginkunu seniunija Ginkunai Gruzdziu seniunija Gruzdziai Kairiu seniunija Kairiai Kursenu kaimiskoji seniunija Kursenai Kursenu miesto seniunija Kursenai Kuziu seniunija Kuziai Meskuiciu seniunija Meskuiciai Raudenu seniunija Raudenai Sakynos seniunija Sakyna Siauliu kaimiskoji seniunija Vijoliai Partnerystes rysiai Miestai su kuriais Siauliu rajonas yra uzmezges partnerystes rysius Kalifornija JAV Prancuzija Teterovas VokietijaSvietimas ir ugdymasSiauliu rajono savivaldybeje yra sios bendrojo lavinimo mokyklos Aukstelkes pagrindine mokykla Bazilionu mokykla daugiafunkcinis centras Bridu pagrindine mokykla Bubiu mokykla Daugeliu pagrindine mokykla Dirvonenu mokykla Drasuciu pagrindine mokykla Gilvyciu mokykla Ginkunu Sofijos ir Vladimiro Zubovu mokykla Gruzdziu gimnazija Gruzdziu vaiku socializacijos centras Kairiu pagrindine mokykla Kursenu Lauryno Ivinskio gimnazija Kursenu Stasio Anglickio pagrindine mokykla Kuziu vidurine mokykla Meskuiciu gimnazija Naisiu mokykla Pakapes pagrindine mokykla Pavenciu vidurine mokykla Raudenu mokykla Sakynos pagrindine mokykla Silenu pagrindine mokykla Siupyliu pagrindine mokykla Varputenu pagrindine mokykla Verbunu pagrindine mokykla Voveriskiu pagrindine mokykla Zarenu pagrindine mokykla Kurtuvenu pradine mokykla Micaiciu pradine mokyklaSaltiniaiGyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Lietuvos etnografiniai regionai Zemelapis patvirtintas Etnines kulturos globos tarybos pirmininkes 2023 m vasario 7 d nutarimu TN 2 Siauliu rajonas Lietuva lt tikrinta 2006 01 13 Siauliu rajono savivaldybe Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 186 1994 m liepos 19 d Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymas Siauliu apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Valstybes įmone Registru centras tikrinta 2009 09 01 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Lietuvos statistikos departamentas PDF Valstybes įmone Registru centras tikrinta 2016 08 13 RegistruCentras lt tikrinta 2020 07 31 Gyventoju ir bustu surasymai Temines lenteles Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos statistikos departamentas Stat gov lt 2022 12 22 duomenys Lietuvos statistikos departamentas Isankstiniai 2011 metu gyventoju surasymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes Pranesimas spaudai Nr 18 287 2011 m gruodzio 2 d Vilnius 2011 m surasymo duomenys Archyvuota kopija 2021 10 28 is Wayback Machine projekto 2001 m surasymo duomenys Archyvuota kopija 2012 07 07 is archive todayNuorodosOficiali savivaldybes svetaine Archyvuota kopija 2016 04 09 is Wayback Machine projekto