Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaulių ekonomija Šiaurės Lietuvos valstybinių dvarų valdymo institucija karališkųjų dvarų suvienijimas apėmęs Šiaulių G
Šiaulių ekonomija
Šiaulių ekonomija – Šiaurės Lietuvos valstybinių dvarų valdymo institucija, karališkųjų dvarų suvienijimas, apėmęs Šiaulių, Gruzdžių, Žagarės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio dvarus, įsteigta 1589 m., faktiškai veikusi 1616–1797 m. Didžiausia LDK valstybinė žemės valda. Apėmė dabartinį Joniškio rajoną, didumą Šiaulių rajono, vakarines Pakruojo rajono ir Radviliškio rajono dalis.
Ekonomija įkurta 1589 m., buvo suskirstyta į Joniškio, Radviliškio, Šiaulių ir Žagarės traktus (XVII a. dar įkurtas Gruzdžių traktas) ir vaitystes (1649 m. buvo 19). Nuo 1768 m. suskirstyta į gubernijas ir raktus (1783 m. buvo 26 raktai). 1783 m. buvo 18000 gyventojų, buvo 8000 valakų (170 tūkst. ha), priklausė Joniškio (nuo 1616 m.) ir Šiaulių (nuo XVIII a. pabaigos) savivaldūs miestai, Gruzdžių, Radviliškio ir Žagarės miesteliai, virš 300 kaimų. 1794 m. pabaigoje Rusijos imperatorė Jekaterina II padovanojo ekonomiją savo favoritui Platonui Zubovui kaip privačią valdą.
Istorija
Radvilos valdymas
1572 m. balandžio 29 d. Žygimantas Augustas paskelbė raštą, kuriuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) rūmų maršalui Mikalojui Kristupui Radvilai iki gyvos galvos atidavė valdyti Šiaulių valsčių. Rašte buvo rašoma:
„…davėme tą Šiaulių valsčių minėtam ponui rūmų maršalui laikyti ir naudotis iki gyvos galvos… su visais to valsčiaus miesteliais, Šiauliais, Joniškiu, Žagare ir Radviliškiu, su bajorais, keliuočiais, raitininkais ir su jų valdomis ir žemėmis, su visų Šiaulių valsčiaus vaitysčių valstiečiais, prievolininkais ir sėsliais…, su piniginiais mokesčiais, su medaus duokle, su rugių, avižų ir šieno dėklą, su kitais visais mokesčiais…“
Tačiau 1572 m. Žygimantas Augustas mirė, pasibaigė Gediminaičių dinastija ir Lenkijos ir Lietuvos valstybėje prasidėjo renkamų valdovų epocha. Iškilo jų ir jų dvarų išlaikymo problemos – naujieji svetimšaliai valdovai neturėjo valstybėje nuosavų žemės valdų, bajorija akylai sekė, kad jie nepainiotų valstybės ir savo iždų. 1589 m. valstybės seimas priėmė įstatymą, vadinamąją konstituciją „Nutarimas dėl karaliaus pajamų LDK“, kuriuo karaliaus stalui priskiriami:
„…Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Gardinas su viskuo, Šiauliai su viskuo post decessum moderni possessoris, Brestas su Kobrinu su viskuo, Alytus su viskuo. Ir senieji muitai turi būti niekam kitam neatiduoti, kad iš jų eitų pajamos LDK iždui, tačiau paliekant kiekvienam teisę juos rinkti, jei ši teisė senesnė už šią konstituciją“.
Taip LDK buvo įsteigtos vadinamosios ekonomijos. Jų organizavimo ir būsimo valdymo tvarka buvo smulkiau išdėstyta dar 1588 m. pradžioje parengtame ir į Lietuvos Metriką įrašytame Zigmanto Vazos rašte. Buvo numatyta, kad pajamos iš šių valdų eis į valdovų asmeninį iždą ir bus skiriamos valdovo ir dvaro išlaikymui. Valdovai negalės šių valdų užstatyti, įkeisti, mainyti, atiduoti kam nors iki gyvos galvos. Jie galėjo jas atiduoti valdyti už sutartą atlyginimą tik tam tikram laikui ir tik LDK piliečiams. Ir šitame rašte pabrėžiama, kad Šiaulių valsčius kol kas turi likti senajam laikytojui.
Šiaulių valsčius 1589 m. dar nebuvo paverstas ekonomija. Konstitucija dėl to buvo priimta, bet valsčių tebevaldė M. K. Radvila, jo administracija čia dirbo kaip ir anksčiau. Tai liudija keli išlikę 1579 – 1597 m. Upytės pavieto valstybinių mokesčių rinkikų kvitai, išduoti mokesčius surinkusiems Radvilos pareigūnams. Nors Šiaulių valsčius priklausė Žemaičių seniūnijai, valstybinius mokesčius dėl nežinomų priežasčių mokėjo kartu su kaimyniniu Upytės pavietu.
Mokesčių byla
Dėl vieno šių mokesčių, pastočių pinigų, LDK iždas 1600 m. iškėlė bylą Šiaulių, Joniškio ir Žagarės miestelėnams. Pastočių prievolė – tai transporto paslaugos valstybės ir valdovo reikalams. Tekdavo gabenti pasiuntinius, savo ir svetimų valstybių, paštą ir pan. Ten, kur šių paslaugų iš valdinių nereikėjo, vietoje pačių pastočių buvo renkami pastočių pinigai. Šiaulių valsčiaus miestelėnai šio mokesčio nemokėjo nuo 1572 m. ir per 25 metus, iki 1597 m. iždui įsiskolino 664 kapas ir 15 lietuviškų grašių (39855 grašius). Bet į valdovo teismą 1600 m. balandžio 19 d. stojo ne miestelėnai, o jų ponas M. K. Radvila. Teisme ėjo ginčas, kam turi atitekti pastočių pinigai – iždui, ar valsčių su visomis pajamomis gavusiam valdyti laikytojui. Valdovas parėmė iždo pretenzijas ir, atleidęs nuo skolos, nusprendė, kad ateityje Šiauliai, Joniškis ir Žagarė turės tuos pinigus mokėti į LDK iždą. Po poros metų jis pakeitė nuomonę ir 1602 m. sausio 25 d. raštu leido M. K. Radvilai šiuos pinigus pasilikti sau. Miestelėnams gi buvo tas pats, ar į Radvilos kišenę, ar į valstybės iždą pastočių pinigai eis – jie juos mokėti turėjo bet kuriuo atveju.
Ekonomijos steigimas
Tik po M. K. Radvilos mirties 1616 m. Šiaulių valsčius sugrįžo į valdovo rankas ir buvo pertvarkytas į ekonomiją. Į Šiaulius buvo atsiųsti valdovo revizoriai Petras Valavičius ir Mikalojus Brolnickis. Jie su pagalbininkais dirbo 3 metus, per tą laiką parengė ir 1619 m. paskelbė ekonomijos nuostatus, inventorių, nemažai kitų aktų. Šie nuostatai ir inventorius neišliko, jie minimi vėlesniuose aktuose. Aiškėja, kad, sudarant nuostatus, buvo sekta 1557 m. Valakų nuostatais, jie čia vadinami „Augusto nuostatais“, turint galvoje juos paskelbusį Žygimantą Augustą.
Ekonomija buvo padalinta į traktus, šie į vaitystes. Nuostatuose aptarta ekonomijos valdymo tvarka, jos pareigūnų pareigos, valdinių prievolės. Inventoriuose aprašoma valda, surašomi valdiniai, nurodomas jų naudojamos žemės kiekis, pagal jį būdavo apskaičiuojamos prievolės. Nuostatai ir inventorius buvo svarbiausi aktai, reguliuojantys valdinių ir administracijos santykius, jie turėjo būti privalomi tiek vieniems, tiek kitiems.
Žemių perdalijimas
Šiaulių valsčius – Žemaičių seniūnijos administracinis vienetas nebuvo tapatus Šiaulių valsčiui kaip feodalinei valdai. Jo teritorijoje buvo įsiterpusi viena kita bajorų valda, ligtoliniai valdovai žemės valdomis su ten gyvenančiais valstiečiais apdovanojo bažnyčias. Verčiant valsčių ekonomija, reikėjo sutvarkyti santykius su kitais valsčiaus žemvaldžiais, sutikrinti valdų ribas. Tai tiesiogiai palietė ir Šiaulius. Čia susiklostė nemaža bažnyčios jurzdika – bažnyčiai priklausanti miesto dalis. Revizoriai 1617 m. susitarė su Žemaičių vyskupystės vadovais, Šiaulių klebonu ir susikeitė valdiniais. Bažnyčia, jau turėjusi kaimus netoli Šiaulių – Vijolių, Verdulių ir Gegužių, dabar dar gavo ir Lieporius – kaimą su 30 valakų žemės ir dar 8 valakais bei 24 margais užsieniuose. Mainais ekonomijai atiteko beveik visa bažnyčios jurzdika Šiauliuose, klebonui liko tik bažnyčios, klebonijos ir mokyklos sklypai. Po mainų visi Šiauliai buvo suvienyti vienoje feodalinėje valdoje.
Joniškio privilegija
Tuo pačiu metu kitas valsčiaus miestas Joniškis ėmė rūpintis Magdeburgo teisių privilegija, ir 1616 m. Zigmantas Vaza šią privilegiją jam suteikė. Joniškis tapo savivaldžiu miestu ir išsilaisvino iš tiesioginės valdos savininko priklausomybės. Šiauliai tokios privilegijos tuomet negavo. Vietoj privilegijos revizoriai 1619 m. paskelbė Šiaulių miesto nuostatus. Šie nuostatai buvo pakartoti bei papildyti 1635 m. ir 1639 m. Juose buvo įrašyta tiesioginė Šiaulių miesto priklausomybė nuo ekonomijos administracijos.
Valstybinis dvaras
Revizorių sutvarkyta ekonomija buvo atiduota valdyti naujam laikytojui – LDK pakancleriui , tik kitomis sąlygomis – jis už administravimą turėjo gauti kas dešimtą grašį, 10 % pajamų. Ekonomijų laikytojai privalėjo atsiskaityti su valdovo iždu, jų veiklą nuolat kontroliavo valdovo siunčiami revizoriai, valdinių ir administracijos ginčus sprendė komisarai. Nors ilgainiui ne visų pradinių nuostatų buvo laikomasi, tokios sistemos dėka valstiečių ir miestelėnų gyvenimo sąlygos buvo geresnės, negu privačiose valdose ar iki gyvos galvos valdyti atiduodamose seniūnijose.
1768 m. Šiaulių ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas ekonomiją padalino į keturias dalis:
Kiekviena tokia gubernija savo ruožtu buvo suskirstyta į raktus. Raktą sudarė dvaras su jam priklausančiais sodžiais. Ekonomijos Šiaulių gubernijos centriniam dvarui prigijo Gubernijos vardas.
Ekonomijos rūmai
Patikimų žinių, kaip atrodė pirmasis Gubernijos dvaras ant buvusio Vinkšnos ežero kranto, mažai, tik užsimena apie jį ir Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. Ekonomijos rūmuose Gubernijoje buvo įsikūrusi dvarų administracija, čia lankydavosi ekonomijos valdytojai ir nuomotojai.
1657 m. švedai rūmus sudegino, bet jau 1680 m. dvare vėl stovėjo du gyvenamieji namai, kuriuose gyveno aukštieji ir žemieji Ekonomijos pareigūnai, keli ūkiniai pastatai ir kalėjimas. Dvarą supo daržai ir vyšnių sodas. Netoliese buvo palivarko pastatai. 1736 m. dvaro rūmai vėl sudegė, 1738 m. naujų mūrinių rūmų statyba buvo pradėta, bet nepabaigta pritrūkus lėšų, kai dėl karaliaus karūnos kovojo Augustas III ir Stanislovas Leščinskis.
Vėliau ekonomijos būstinė perkelta į Šiaulius, į Didždvarį, kur buvo pastatyti nauji mediniai rūmai prie dabartinės Vilniaus gatvės ir vasaros rezidencija (dabar Šiaulių universiteto Menų fakultetas). Ekonomijos rūmai nugriauti 1926 m.
Valdytojai
1619-1641 m. ekonomijos valdytoju buvo Žemaičių seniūnas , mokėjęs karaliui po 30 000 auksinų per metus. Jam mirus Šiaulių ekonomiją nuomojo Aleksandras Liudvikas Radvila, tuo laiku Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės maršalka. Nuo 1649 m. ekonomiją valdė Albrechtas Stanislovas Radvila, o nuo 1656 m.- jo sūnus Mykolas Kazimieras Radvila.
1655 m. karo metu Šiauliuose įsikūrė Švedijos kariuomenės Lietuvoje štabas, o ekonomijoje buvo išdėstyti švedų kariuomenė. 1656 m. balandžio mėn. prasidėjus sukilimui švedų kariai buvo išžudyti. Švedai surengė baudžiamąjį žygį į Šiaulius, bet miestą rado tuščią. Ženklas apie artėjantį priešą buvo duotas bažnyčios varpu. Į pietus nuo Šiaulių Raizgių kaime įvyko kautynės, kurias sukilėliai pralaimėjo, švedai bausdami už pasipriešinimą mylios spinduliu aplink Šiaulius sudegino visus kaimus ir dvarus.
1661 m. karalius Jonas Kazimieras Vaza už skolas Šiaulių ekonomiją užstatė didikui Povilui Jonui Sapiegai. Sapiegų žinioje Šiaulių ekonomija išbuvo iki 1674 m.
1674-1696 m. Šiaulių ekonomijos nuomininku buvo karalius Jonas Sobieskis. Nuo 1702 m., po 6 metus trukusių ginčų tarp našlės karalienės ir sūnų, Šiaulių ekonomija atiteko . Sobieskių žinioje Šiaulių ekonomija išbuvo 62 metus.
Nuo 1740 m. Šiaulių ekonomiją vėl valdė Radvilos. Ir tik 1764 m., po šimto metų, Šiaulių ekonomiją seimas galutinai išpirko ir sugrąžino karaliaus žinion.
Tyzenhauzo reformos
1765 m. Šiaulių ekonomiją kartu su kitomis karališkomis ekonomijomis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje pradėjo administruoti Antanas Tyzenhauzas. Jis pradėjo visos ekonomijos valdymo ir ekonomikos reformas. Miesto ugdymo pretekstu iš Telšių buvo atkelti apygardos teismai.
Visų pirma A. Tyzenhauzas padidino činšą, įvedė mokesčius už teisę gaminti alų, parduoti savo derliaus javus, prekiauti ūkio gaminiais ir kt. Miestelėnai buvo apkrauti mokesčiais, jiems buvo uždrausta pardavinėti prekes už ekonomijos ribų. Ekonomijos valstiečiai juridiškai buvo baudžiauninkai, tačiau, apie 150 metų mokėdami piniginę rentą, gyveno žymiai geriau, negu privačių dvarų baudžiauninkai.
1768 m. A. Tyzenhauzas ėmė kurti palivarkus, kurių žemes turėjo įdirbti valstiečiai. Valstiečiai iš savo žemių buvo išvaromi, paliekant jiems palivarkų pakraščiuose tik po ketvirtį valako. Nuo vieno ketvirtadalio valako reikėjo eiti 2 dienas lažo. Buvo padidinti ir piniginiai mokesčiai, reikėjo duoti duokles medumi, uogomis, grybais ir kt. Daugumoje palivarkų buvo statomi vandens malūnai, lentpjūvės, smuklės. Miestiečiai už priimtinės žemės valaką mokėjo po 50 auksinų; už ketvirtadalį valako sodybinės žemės kiekvienas suaugęs šeimos narys turėjo eiti 2 dienas lažo per savaitę, 3 talkas ir 2 šarvarkus per metus. Reikėjo mokėti už miesto aikščių, turgavietės, gatvių plotą ir kt. Kuriant palivarką, miestelėnų žemės buvo taip apkarpytos, kad iš 208 gyventojų, turėjusių ariamos žemės, liko tik 118.
1769 m. Šiaulių ekonomiją sudarė 50 dvarų, 5 miesteliai, 321 kaimas. Dirbamos žemės buvo 5336 valakai (valakas – apie 20 ha). A. Tyzenhauzo reformos padidino Šiaulių ekonomijos pajamas nuo 650 tūkst. iki 1,5 mln. auksinų.
Ekonomijos gyventojai turėjo tiesti kelius, statyti įvairios paskirties pastatus, manufaktūras. Į manufaktūras valstiečiai buvo varomi prievarta, apgyvendinami barakuose, patys turėdavo maitintis, o už menkiausią nepasitenkinimą būdavo mušami. Išnaudojimas sukėlė valstiečių ir miestelėnų nepasitenkinimą, 1769 m. liepos 13 d. Žagarėje prasidėjo Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas, per kelias dienas išplitęs visoje ekonomijoje. Sukilimas buvo žiauriai numalšintas.
Gavęs papildomų pajamų A. Tyzenhauzas pradėjo ekonomijos pagrindinio miesto – Šiaulių rekonstrukciją. Savaime susidaręs radialinis miesto planas pagal klasicistinės architektūros principus pertvarkytas į stačiakampį, toks jis išliko iki šiol. Tačiau 1780 m. A. Tyzenhauzas buvo pašalintas iš ekonomijos administratoriaus posto.
Zubovai
Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją su centriniu dvaru atidavė savo favoritui Platonui Zubovui, tačiau tų pačių metų spalio 10 d. vardiniu įsaku Šiaulių miestą „išėmė“ iš Šiaulių ekonomijos žemių ir suteikė jam apskrities miesto teises.
Platonui mirus Šiaulių ekonomiją kurį laiką valdė brolis Valerijonas, jo vaikai Aleksandras ir Platonas, 1827 m. po teismų Šiaulių, Joniškio ir kitus dvarus Lietuvoje paveldėjo Platono Zubovo brolis, Rusijos kariuomenės generolas majoras Dmitrijus Zubovas. Vėliau dvarus valdė Nikolajus Zubovas (1832-1898), jo sūnus Vladimiras Zubovas (1862-1933).
Ekonomijos dvarai buvo išparceliuoti 1920–1924 m. per žemės reformą.
Šaltiniai
- Šiaulių ekonomija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaulių ekonomija, Kas yra Šiaulių ekonomija? Ką reiškia Šiaulių ekonomija?
Siauliu ekonomija Siaures Lietuvos valstybiniu dvaru valdymo institucija karaliskuju dvaru suvienijimas apemes Siauliu Gruzdziu Zagares Joniskio Pakruojo Radviliskio dvarus įsteigta 1589 m faktiskai veikusi 1616 1797 m Didziausia LDK valstybine zemes valda Apeme dabartinį Joniskio rajona diduma Siauliu rajono vakarines Pakruojo rajono ir Radviliskio rajono dalis Siauliu ekonomijos dvaro parkas siandienSiauliu dvaro arklidese siandien įsikures Siauliu apygardos teismas Ekonomija įkurta 1589 m buvo suskirstyta į Joniskio Radviliskio Siauliu ir Zagares traktus XVII a dar įkurtas Gruzdziu traktas ir vaitystes 1649 m buvo 19 Nuo 1768 m suskirstyta į gubernijas ir raktus 1783 m buvo 26 raktai 1783 m buvo 18000 gyventoju buvo 8000 valaku 170 tukst ha priklause Joniskio nuo 1616 m ir Siauliu nuo XVIII a pabaigos savivaldus miestai Gruzdziu Radviliskio ir Zagares miesteliai virs 300 kaimu 1794 m pabaigoje Rusijos imperatore Jekaterina II padovanojo ekonomija savo favoritui Platonui Zubovui kaip privacia valda IstorijaRadvilos valdymas 1572 m balandzio 29 d Zygimantas Augustas paskelbe rasta kuriuo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes LDK rumu marsalui Mikalojui Kristupui Radvilai iki gyvos galvos atidave valdyti Siauliu valsciu Raste buvo rasoma daveme ta Siauliu valsciu minetam ponui rumu marsalui laikyti ir naudotis iki gyvos galvos su visais to valsciaus miesteliais Siauliais Joniskiu Zagare ir Radviliskiu su bajorais keliuociais raitininkais ir su ju valdomis ir zememis su visu Siauliu valsciaus vaitysciu valstieciais prievolininkais ir sesliais su piniginiais mokesciais su medaus duokle su rugiu avizu ir sieno dekla su kitais visais mokesciais Taciau 1572 m Zygimantas Augustas mire pasibaige Gediminaiciu dinastija ir Lenkijos ir Lietuvos valstybeje prasidejo renkamu valdovu epocha Iskilo ju ir ju dvaru islaikymo problemos naujieji svetimsaliai valdovai neturejo valstybeje nuosavu zemes valdu bajorija akylai seke kad jie nepainiotu valstybes ir savo izdu 1589 m valstybes seimas prieme įstatyma vadinamaja konstitucija Nutarimas del karaliaus pajamu LDK kuriuo karaliaus stalui priskiriami Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje Gardinas su viskuo Siauliai su viskuo post decessum moderni possessoris Brestas su Kobrinu su viskuo Alytus su viskuo Ir senieji muitai turi buti niekam kitam neatiduoti kad is ju eitu pajamos LDK izdui taciau paliekant kiekvienam teise juos rinkti jei si teise senesne uz sia konstitucija Taip LDK buvo įsteigtos vadinamosios ekonomijos Ju organizavimo ir busimo valdymo tvarka buvo smulkiau isdestyta dar 1588 m pradzioje parengtame ir į Lietuvos Metrika įrasytame Zigmanto Vazos raste Buvo numatyta kad pajamos is siu valdu eis į valdovu asmeninį izda ir bus skiriamos valdovo ir dvaro islaikymui Valdovai negales siu valdu uzstatyti įkeisti mainyti atiduoti kam nors iki gyvos galvos Jie galejo jas atiduoti valdyti uz sutarta atlyginima tik tam tikram laikui ir tik LDK pilieciams Ir sitame raste pabreziama kad Siauliu valscius kol kas turi likti senajam laikytojui Siauliu valscius 1589 m dar nebuvo paverstas ekonomija Konstitucija del to buvo priimta bet valsciu tebevalde M K Radvila jo administracija cia dirbo kaip ir anksciau Tai liudija keli islike 1579 1597 m Upytes pavieto valstybiniu mokesciu rinkiku kvitai isduoti mokescius surinkusiems Radvilos pareigunams Nors Siauliu valscius priklause Zemaiciu seniunijai valstybinius mokescius del nezinomu priezasciu mokejo kartu su kaimyniniu Upytes pavietu Mokesciu byla Del vieno siu mokesciu pastociu pinigu LDK izdas 1600 m iskele byla Siauliu Joniskio ir Zagares miestelenams Pastociu prievole tai transporto paslaugos valstybes ir valdovo reikalams Tekdavo gabenti pasiuntinius savo ir svetimu valstybiu pasta ir pan Ten kur siu paslaugu is valdiniu nereikejo vietoje paciu pastociu buvo renkami pastociu pinigai Siauliu valsciaus miestelenai sio mokescio nemokejo nuo 1572 m ir per 25 metus iki 1597 m izdui įsiskolino 664 kapas ir 15 lietuvisku grasiu 39855 grasius Bet į valdovo teisma 1600 m balandzio 19 d stojo ne miestelenai o ju ponas M K Radvila Teisme ejo gincas kam turi atitekti pastociu pinigai izdui ar valsciu su visomis pajamomis gavusiam valdyti laikytojui Valdovas pareme izdo pretenzijas ir atleides nuo skolos nusprende kad ateityje Siauliai Joniskis ir Zagare tures tuos pinigus moketi į LDK izda Po poros metu jis pakeite nuomone ir 1602 m sausio 25 d rastu leido M K Radvilai siuos pinigus pasilikti sau Miestelenams gi buvo tas pats ar į Radvilos kisene ar į valstybes izda pastociu pinigai eis jie juos moketi turejo bet kuriuo atveju Ekonomijos steigimas Tik po M K Radvilos mirties 1616 m Siauliu valscius sugrįzo į valdovo rankas ir buvo pertvarkytas į ekonomija Į Siaulius buvo atsiusti valdovo revizoriai Petras Valavicius ir Mikalojus Brolnickis Jie su pagalbininkais dirbo 3 metus per ta laika parenge ir 1619 m paskelbe ekonomijos nuostatus inventoriu nemazai kitu aktu Sie nuostatai ir inventorius neisliko jie minimi velesniuose aktuose Aiskeja kad sudarant nuostatus buvo sekta 1557 m Valaku nuostatais jie cia vadinami Augusto nuostatais turint galvoje juos paskelbusį Zygimanta Augusta Ekonomija buvo padalinta į traktus sie į vaitystes Nuostatuose aptarta ekonomijos valdymo tvarka jos pareigunu pareigos valdiniu prievoles Inventoriuose aprasoma valda surasomi valdiniai nurodomas ju naudojamos zemes kiekis pagal jį budavo apskaiciuojamos prievoles Nuostatai ir inventorius buvo svarbiausi aktai reguliuojantys valdiniu ir administracijos santykius jie turejo buti privalomi tiek vieniems tiek kitiems Zemiu perdalijimas Siauliu valscius Zemaiciu seniunijos administracinis vienetas nebuvo tapatus Siauliu valsciui kaip feodalinei valdai Jo teritorijoje buvo įsiterpusi viena kita bajoru valda ligtoliniai valdovai zemes valdomis su ten gyvenanciais valstieciais apdovanojo baznycias Verciant valsciu ekonomija reikejo sutvarkyti santykius su kitais valsciaus zemvaldziais sutikrinti valdu ribas Tai tiesiogiai paliete ir Siaulius Cia susikloste nemaza baznycios jurzdika baznyciai priklausanti miesto dalis Revizoriai 1617 m susitare su Zemaiciu vyskupystes vadovais Siauliu klebonu ir susikeite valdiniais Baznycia jau turejusi kaimus netoli Siauliu Vijoliu Verduliu ir Geguziu dabar dar gavo ir Lieporius kaima su 30 valaku zemes ir dar 8 valakais bei 24 margais uzsieniuose Mainais ekonomijai atiteko beveik visa baznycios jurzdika Siauliuose klebonui liko tik baznycios klebonijos ir mokyklos sklypai Po mainu visi Siauliai buvo suvienyti vienoje feodalineje valdoje Joniskio privilegija Tuo paciu metu kitas valsciaus miestas Joniskis eme rupintis Magdeburgo teisiu privilegija ir 1616 m Zigmantas Vaza sia privilegija jam suteike Joniskis tapo savivaldziu miestu ir issilaisvino is tiesiogines valdos savininko priklausomybes Siauliai tokios privilegijos tuomet negavo Vietoj privilegijos revizoriai 1619 m paskelbe Siauliu miesto nuostatus Sie nuostatai buvo pakartoti bei papildyti 1635 m ir 1639 m Juose buvo įrasyta tiesiogine Siauliu miesto priklausomybe nuo ekonomijos administracijos Valstybinis dvarasRevizoriu sutvarkyta ekonomija buvo atiduota valdyti naujam laikytojui LDK pakancleriui tik kitomis salygomis jis uz administravima turejo gauti kas desimta grasį 10 pajamu Ekonomiju laikytojai privalejo atsiskaityti su valdovo izdu ju veikla nuolat kontroliavo valdovo siunciami revizoriai valdiniu ir administracijos gincus sprende komisarai Nors ilgainiui ne visu pradiniu nuostatu buvo laikomasi tokios sistemos deka valstieciu ir miestelenu gyvenimo salygos buvo geresnes negu privaciose valdose ar iki gyvos galvos valdyti atiduodamose seniunijose 1768 m Siauliu ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas ekonomija padalino į keturias dalis Kiekviena tokia gubernija savo ruoztu buvo suskirstyta į raktus Rakta sudare dvaras su jam priklausanciais sodziais Ekonomijos Siauliu gubernijos centriniam dvarui prigijo Gubernijos vardas Ekonomijos rumaiPatikimu ziniu kaip atrode pirmasis Gubernijos dvaras ant buvusio Vinksnos ezero kranto mazai tik uzsimena apie jį ir Siauliu ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griskevicius Ekonomijos rumuose Gubernijoje buvo įsikurusi dvaru administracija cia lankydavosi ekonomijos valdytojai ir nuomotojai 1657 m svedai rumus sudegino bet jau 1680 m dvare vel stovejo du gyvenamieji namai kuriuose gyveno aukstieji ir zemieji Ekonomijos pareigunai keli ukiniai pastatai ir kalejimas Dvara supo darzai ir vysniu sodas Netoliese buvo palivarko pastatai 1736 m dvaro rumai vel sudege 1738 m nauju muriniu rumu statyba buvo pradeta bet nepabaigta pritrukus lesu kai del karaliaus karunos kovojo Augustas III ir Stanislovas Lescinskis Veliau ekonomijos bustine perkelta į Siaulius į Didzdvarį kur buvo pastatyti nauji mediniai rumai prie dabartines Vilniaus gatves ir vasaros rezidencija dabar Siauliu universiteto Menu fakultetas Ekonomijos rumai nugriauti 1926 m Valdytojai1619 1641 m ekonomijos valdytoju buvo Zemaiciu seniunas mokejes karaliui po 30 000 auksinu per metus Jam mirus Siauliu ekonomija nuomojo Aleksandras Liudvikas Radvila tuo laiku Lietuvos Didziosios kunigaikstystes marsalka Nuo 1649 m ekonomija valde Albrechtas Stanislovas Radvila o nuo 1656 m jo sunus Mykolas Kazimieras Radvila 1655 m karo metu Siauliuose įsikure Svedijos kariuomenes Lietuvoje stabas o ekonomijoje buvo isdestyti svedu kariuomene 1656 m balandzio men prasidejus sukilimui svedu kariai buvo iszudyti Svedai surenge baudziamajį zygį į Siaulius bet miesta rado tuscia Zenklas apie artejantį priesa buvo duotas baznycios varpu Į pietus nuo Siauliu Raizgiu kaime įvyko kautynes kurias sukileliai pralaimejo svedai bausdami uz pasipriesinima mylios spinduliu aplink Siaulius sudegino visus kaimus ir dvarus 1661 m karalius Jonas Kazimieras Vaza uz skolas Siauliu ekonomija uzstate didikui Povilui Jonui Sapiegai Sapiegu zinioje Siauliu ekonomija isbuvo iki 1674 m 1674 1696 m Siauliu ekonomijos nuomininku buvo karalius Jonas Sobieskis Nuo 1702 m po 6 metus trukusiu gincu tarp nasles karalienes ir sunu Siauliu ekonomija atiteko Sobieskiu zinioje Siauliu ekonomija isbuvo 62 metus Nuo 1740 m Siauliu ekonomija vel valde Radvilos Ir tik 1764 m po simto metu Siauliu ekonomija seimas galutinai ispirko ir sugrazino karaliaus zinion Tyzenhauzo reformos1765 m Siauliu ekonomija kartu su kitomis karaliskomis ekonomijomis Lietuvos Didziojoje kunigaikstysteje pradejo administruoti Antanas Tyzenhauzas Jis pradejo visos ekonomijos valdymo ir ekonomikos reformas Miesto ugdymo pretekstu is Telsiu buvo atkelti apygardos teismai Visu pirma A Tyzenhauzas padidino cinsa įvede mokescius uz teise gaminti alu parduoti savo derliaus javus prekiauti ukio gaminiais ir kt Miestelenai buvo apkrauti mokesciais jiems buvo uzdrausta pardavineti prekes uz ekonomijos ribu Ekonomijos valstieciai juridiskai buvo baudziauninkai taciau apie 150 metu mokedami pinigine renta gyveno zymiai geriau negu privaciu dvaru baudziauninkai 1768 m A Tyzenhauzas eme kurti palivarkus kuriu zemes turejo įdirbti valstieciai Valstieciai is savo zemiu buvo isvaromi paliekant jiems palivarku pakrasciuose tik po ketvirtį valako Nuo vieno ketvirtadalio valako reikejo eiti 2 dienas lazo Buvo padidinti ir piniginiai mokesciai reikejo duoti duokles medumi uogomis grybais ir kt Daugumoje palivarku buvo statomi vandens malunai lentpjuves smukles Miestieciai uz priimtines zemes valaka mokejo po 50 auksinu uz ketvirtadalį valako sodybines zemes kiekvienas suauges seimos narys turejo eiti 2 dienas lazo per savaite 3 talkas ir 2 sarvarkus per metus Reikejo moketi uz miesto aiksciu turgavietes gatviu plota ir kt Kuriant palivarka miestelenu zemes buvo taip apkarpytos kad is 208 gyventoju turejusiu ariamos zemes liko tik 118 1769 m Siauliu ekonomija sudare 50 dvaru 5 miesteliai 321 kaimas Dirbamos zemes buvo 5336 valakai valakas apie 20 ha A Tyzenhauzo reformos padidino Siauliu ekonomijos pajamas nuo 650 tukst iki 1 5 mln auksinu Ekonomijos gyventojai turejo tiesti kelius statyti įvairios paskirties pastatus manufakturas Į manufakturas valstieciai buvo varomi prievarta apgyvendinami barakuose patys turedavo maitintis o uz menkiausia nepasitenkinima budavo musami Isnaudojimas sukele valstieciu ir miestelenu nepasitenkinima 1769 m liepos 13 d Zagareje prasidejo Siauliu ekonomijos valstieciu sukilimas per kelias dienas isplites visoje ekonomijoje Sukilimas buvo ziauriai numalsintas Gaves papildomu pajamu A Tyzenhauzas pradejo ekonomijos pagrindinio miesto Siauliu rekonstrukcija Savaime susidares radialinis miesto planas pagal klasicistines architekturos principus pertvarkytas į staciakampį toks jis isliko iki siol Taciau 1780 m A Tyzenhauzas buvo pasalintas is ekonomijos administratoriaus posto ZubovaiPo Abieju Tautu Respublikos padalijimo 1795 m Rusijos imperatore Jekaterina II Siauliu ekonomija su centriniu dvaru atidave savo favoritui Platonui Zubovui taciau tu paciu metu spalio 10 d vardiniu įsaku Siauliu miesta iseme is Siauliu ekonomijos zemiu ir suteike jam apskrities miesto teises Platonui mirus Siauliu ekonomija kurį laika valde brolis Valerijonas jo vaikai Aleksandras ir Platonas 1827 m po teismu Siauliu Joniskio ir kitus dvarus Lietuvoje paveldejo Platono Zubovo brolis Rusijos kariuomenes generolas majoras Dmitrijus Zubovas Veliau dvarus valde Nikolajus Zubovas 1832 1898 jo sunus Vladimiras Zubovas 1862 1933 Ekonomijos dvarai buvo isparceliuoti 1920 1924 m per zemes reforma SaltiniaiSiauliu ekonomija Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988