Joniškio rajono savivaldybė

Joniškio rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje, Aukštaitijos etnografiniame regione, pasienyje su Latvija. Centras – Joniškis. Plotas 1152 km² (1,8 % Lietuvos ploto).

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Šiaulių apskritis

Administracinis centras

Joniškis

Seniūnijų skaičius

10

Įkūrimo data

1950 m.

Meras

Gediminas Čepulis

Gyventojų

19 888

Plotas

1 152 km²

Tankumas

17 žm./km²

Aukščiausia vieta

95 m

Tinklalapis

Joniskis.lt

Vikiteka

Joniškio rajono savivaldybėVikiteka

2004 m. buvo dvi ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 20 medicinos punktų, dvi gimnazijos, 3 vidurinės, 10 pagrindinių, jaunimo, sporto, meno mokyklos, 3 darželiai-mokyklos, 7 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 8 bažnyčios, 15 kultūros centrų, 24 bibliotekos. Joniškio istorijos ir kultūros muziejus su 3 padaliniais (ekspozicija Joniškio Raudonojoje sinagogoje, M. Katiliūtės ekspozicija, M. J. Slančiausko sodyba muziejus).

Geografija

Per Joniškio rajono savivaldybės teritoriją eina tarptautinis geležinkelis Talinas-Varšuva ir plentas A11 Šiauliai–Palanga .

Geologija. Joniškio rajono savivaldybės teritorijos šiaurinę ir vidurinę dalį užima Žiemgalos žemumos pietinė dalis. Ją riboja Linkuvos kalvagūbris, kuris pietvakariuose atskiria Ventos vidurupio žemumą, pietuose – Mūšos-Nemunėlio žemumą; jų tik pakraščiai yra savivaldybės teritorijoje. Linkuvos kalnagūbrio aukščiausias taškas yra prie Juodeikių, altitudė – 95 m. Žemiausia vieta yra šiaurėje – 34 m.
Klimatas. Sausio vidutinė temperatūra – 4,5 °C, liepos 17,4 °C. Kritulių iškrinta 594 mm per metus.
Vandenys. Joniškio rajono savivaldybės teritorijos pietuose teka Mūšos aukštupys, vakaruose – Švėtė, vidurinėje dalyje – Sidabra, Audruvė. Didžiausias Miknaičių ežeras, yra 28 tvenkiniai (Beržėnų, Žvelgaičių ir kt., Mūšos tyrelio aukštapelkė.
Dirvožemis. Dirvožemiai daugiausia rudžemiai; rytuose vyrauja sekliai karbonatingieji sekliai glėjiški, vakaruose – giliau karbonatingieji sekliai glėjiški, Linkuvos kalvagūbryje – giliau karbonatingieji rudžemiai. Į vakarus nuo Žagarės yra paprastųjų karbonatingųjų išplautžemių, savivaldybės rytuose, Mūšos tyrelio pelkėje vyrauja durpžemiai.
Miškai. Miškai užima 18% savivaldybės teritorijos teritorijos. Didžiausi miškai – Tyrelio miškas, Žagarės miškas, Didmiškis, Satkūnų miškas, Maldenių (Obelinės miškas). Miškuose vyrauja pušys ir beržai, apie 60% visų medžių.
Naudingosios iškasenos. Dolomitas, kasamas Skaistgirio dolomito karjere, durpės, kasamos Mūšos tyrelio durpyne, smėlis, žvyras.
Saugomos teritorijos. Savivaldybės teritorijoje yra Žagarės regioninis parkas, Pabalių botaninis draustinis, Vilkijos hidrografinis draustinis, Mūšos tyrelio telmologinis draustinis. 9 botaniniai paminklai – 6 ąžuolai ir 3 liepos, 3 geologiniai paminklai – Žagarės atodanga ir Švėtės atodanga, Žagarės ozas, hidrografinis gamtos paminklas – Švedpolio šaltinis.

Mūšos tyrelis
Virčiuvis
Žagarės giria

Istorija

	Joniškio rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Gyventojų krašte padaugėjo nuo II a. Tai patvirtina pilkapių su akmenų vainikais kultūrai būdingi radiniai, aptinkami Joniškio krašte. Iš šios pilkapių kultūros IV-V a. išsiskyrė istoriniuose šaltiniuose minimos gentys – žemaičiai, latgaliai, sėliai ir žiemgaliai.

Žiemgaliai V-XIII a. gyveno ne tik Latvijos Duobelės, Jelgavos, Rygos, Bauskės rajonų, bet ir Lietuvos Pasvalio, Pakruojo, Akmenės bei Joniškio rajonų teritorijoje. Ši gentis paliko nemažai paminklų Joniškio rajone, svarbiausi jų: Jauneikių, Stungių, Lieporų kapinynai ir Žagarės Žvelgaičio, Raktuvės ir Sidabrės (dab. Kalnelio k.) piliakalniai.

XIII a. šaltiniuose, kuriuose yra pasakojama apie žiemgalių ir Livonijos ordino kovas, yra minimos ir Joniškio rajono gyvenamos vietovės: Žagarės žemė 1254 m., Žagarės pilis 1271 m., Raktės pilis 1289 m. ir Sidabrės pilis 1289–1290 m. Raktės ir Sidabrės pilių gynėjai, nesugebėdami atsilaikyti prieš žymiai stipresnį Livonijos ordiną, buvo priversti palikti savo žemes ir pasitraukti į Lietuvą. Joniškio krašto didžioji dalis XIV-XV a. tapo negyvenama dykra.

Savivalda

Joniškio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Joniškio apskrities 23 apylinkių ir Šiaulių apskrities 5 apylinkių. 1950–1953 m. rajonas priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. buvo prijungta panaikinto Žagarės rajono 7 apylinkės ir Žagarė. 1963 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1965 m. Joniškio rajono 1 apylinkė perduota Akmenės rajonui.

1995 m. vietoje Joniškio rajono įkurta Joniškio rajono savivaldybė. 2008 m. gruodžio 18 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 įsteigtos 56 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	722		28 apylinkės	1 miestas (Joniškis)
1954 m. (Išsamiau)			16 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	740	33 534	16 apylinkių	1 miestas
1962 m.	1152		23 apylinkės	2 miestai (Joniškis, Žagarė)
1963 m. (Išsamiau)			14 apylinkių
1967 m.	1153	33 200
1970 m. (Išsamiau)	1100	32 184	14 apylinkių	2 miestai
1972 m. (Išsamiau)	1153		14 apylinkių	2 miestai, 2 miesteliai (Kriukai, Skaistgirys), 290 kaimų, 24 kaimų dalys, 22 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m. (Išsamiau)	1152	32 600	13 apylinkių	2 miestai, 2 miesteliai, 288 kaimai, 27 kaimų dalys, 22 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m. (Išsamiau)		32 133	12 apylinkių	2 miestai, 320 kaimo vietovių
1985 m. (Išsamiau)	1153		12 apylinkių	2 miestai, 2 miesteliai, 269 kaimai, 18 viensėdžių
1989 m. (Išsamiau)	1152	33 300	10 apylinkių	2 miestai, 287 kaimo vietovės
2001 m. (Išsamiau)	1152	31 922	10 kaimo seniūnijų	2 miestai, 2 miesteliai, 260 kaimų, 15 viensėdžių, 15 kaimų dalių
2009 m. (Išsamiau)			10 seniūnijų ir 56 seniūnaitijos	2 miestai, 2 miesteliai, 255 kaimai, 15 viensėdžių
2011 m. (Išsamiau)		26 173	10 seniūnijų	2 miestai, 2 miesteliai, 258 kaimai, 14 viensėdžių
2016 m. (Išsamiau)			10 seniūnijų	2 miestai, 2 miesteliai, 262 kaimai, 15 viensėdžių
2020 m. (Išsamiau)			10 seniūnijų	274 gyvenvietės, tarp jų – 2 miestai, 2 miesteliai, 9 herbinės gyvenvietės
2021 m. (Išsamiau)		21 284	10 seniūnijų	2 miestai, 2 miesteliai, 186 kaimai, 4 viensėdžiai

Gyventojai

2001 m. gyventojų surašymo duomenimis 97,2% gyventojų yra lietuviai, 1,2% – rusai, 0,4% – latviai, kiti: baltarusiai, ukrainiečiai, čigonai, lenkai, moldavai. Miesto gyventojų 42,7%. Gyventojų tankumas 27,1 žmonių/km².71,5% gyventojų yra katalikai, 0,5% – stačiatikiai, 0,4% – evangelikai liuteronai.

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2011 m.^sur.

2012 m.

2017 m.

2021 m.^sur.

33 534

32 184

32 133

33 300

31 922

31 210

26 173

25 584

22 514

21 284

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 26 173 žmonės:

Lietuviai – 97,17% (25433);
Rusai – 1,27% (332);
Latviai – 0,27% (71);
Baltarusiai – 0,19% (50);
Čigonai – 0,18% (46);
Ukrainiečiai – 0,15% (40);
Lenkai – 0,14% (36);
Kiti – 0,63% (165).

2001 m. gyveno 31 922 žmonės:

Lietuviai – 97,4% (31092);
Rusai – 1,15% (367);
Latviai – 0,39% (125);
Baltarusiai – 0,19% (61);
Ukrainiečiai – 0,19% (60);
Čigonai – 0,17% (53);
Lenkai – 0,15% (47);
Kiti – 0,37% (117).

Religinė sudėtis

Romos katalikai – 76,7 %
stačiatikiai – 0,6 %
evangelikai liuteronai – 0,4 %
kiti – 0,6 %
netikintys/nenurodė – 21,7 %

Gyvenvietės

Bariūnai

Gaižaičiai

Gasčiūnai

Gataučiai

JONIŠKIS

Kirnaičiai

Kriukai

Rudiškiai

Satkūnai

Skaistgirys

ŽAGARĖ

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

2 miestai – Joniškis ir Žagarė;
2 miesteliai – Kriukai ir Skaistgirys;
290 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Joniškis – 8612
Žagarė – 1326
Skaistgirys – 701
Jurdaičiai – 387
Gataučiai – 379
Kriukai – 366
Bariūnai – 361
Rudiškiai – 322
Kepaliai – 310
Kalnelis – 296

Administracija

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Joniškio rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Joniškio rajono savivaldybės administracija.

Merai

1990 m. – Vytautas Adomaitis (rajono tarybos pirmininkas)
1995 m. – Juozas Sperauskas
1997, 2000 m. – Voldemaras Bandžiukas
2003 m. – Edmundas Grigaliūnas
2005 m. – Alfonsas Lidžius
2007 m. – Romaldas Gadeikis
2011 m. – Gediminas Čepulis
2019 m. – Vitalijus Gailius

Seniūnijos

Rajone yra 10 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.

Seniūnija	Adm. centras	Plotas, km²	Gyventojai	Gyv. tankumas, žm./km²
Gaižaičių seniūnija	Gaižaičiai	86,51	352	4,1
Gataučių seniūnija	Gataučiai	111,37	1 261	11,3
Joniškio seniūnija	Joniškis	106,3	10 011	94,2
Kepalių seniūnija	Kirnaičiai	91,75	1 416	15,4
Kriukų seniūnija	Kriukai	131,32	1 088	8,3
Rudiškių seniūnija	Rudiškiai	99,71	583	5,8
Satkūnų seniūnija	Satkūnai	120,91	1 043	8,6
Saugėlaukio seniūnija	Bariūnai	85,81	1 104	12,9
Skaistgirio seniūnija	Skaistgirys	134,73	1 901	14,1
Žagarės seniūnija	Žagarė	183,22	2 525	13,8

Tarptautinė partnerystė

Miestai, su kuriais Joniškio rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Švietimas

Joniškio rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Ekonomika

Visoje Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,2% Lietuvos pramonės produkcijos 2003 m. Pramonės įmonių daugiausia Joniškyje. Jankūnuose perdirbamos durpės (bendrovė „Laveksa“), Ziniūnuose gaminami maisto produktai („Maltinuko receptas“), Stupuruose perdirbama mediena („Rėmas“).

Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Žemės ūkio naudmenos užima 72,8% teritorijos, iš jų 95,5% – ariamoji žemė, 3,1% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,4% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 8,9 ha. Savivaldybės teritorijoje išauginama 12,7% visų Lietuvos cukrinių runkelių, 5,9% – javų, 3,1% – daržovių, 1,8% – bulvių (2004 m.) 2003 m. pagaminta 2,3% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos, 1,9% pieno. Žagarėje yra žirgynas.