Gruzdžių valsčius

Pagrindinis puslapis | Gruzdžių valsčius

56°06′š. pl. 23°15′r. ilg. / 56.10°š. pl. 23.25°r. ilg. / 56.10; 23.25

Gruzdžių valsčius
Laikotarpis: 1863 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Gruzdžiai
Rusijos imperija
Kauno gubernijaŠiaulių apskritis (1863–1915)
Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija
OstlandasŠiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRŠiaulių apskritis (1944–1950)

Gruzdžių valsčius (rus. Груздзевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Gruzdžiai.

Istorija

redaguoti

Valsčius įkurtas 1863 m. Kauno gubernijoje,[1] padalijus 1791 m. vietoje Šiaulių ekonomijos Gruzdžių gubernijos įkurtą Šiaulių apskritį ir apjungus Gruzdžių, dalį Meškuičių bei Šakynos parapijų.[2] Po 1923 m. 5 vietovės priskirtos Kuršėnų valsčiui, 5 vietovės – Meškuičių valsčiui ir 1 vietovė – Šiaulių valsčiui.[3] Gruzdžių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (1 apylinkė), Šiaulių rajonui (6 apylinkės) ir Žagarės rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1877 m.8269719 kiemų [4]4 seniūnijos91
1897 m.533,210 2047194 seniūnijos
1923 m.
(išsamiau)		42410 827229314 seniūnijų119 gyvenviečių [5]
1932 m.2391097715 seniūnijų [6]
1949-01-01
(išsamiau)		39211 apylinkių [7]

Vadovai

redaguoti
  • Laurynas Kaupis, 1932 m.[8]
  • Stasys Motūzas, 1934–1944 m.
  • Povilas Norkūnas, 1940–1941 m.

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1897 m.Seniūnija, 1923 m.Seniūnija, 1932 m.[9]Apylinkė, 1949 m.[10]
Aukštuoliai---Aukštuolių apylinkė
BeržėnaiBeržėnų seniūnijaBeržėnų seniūnijaBeržėnų seniūnijaBeržėnų apylinkė
Gruzdžiai-Gruzdžių seniūnijaGruzdžių seniūnijaGruzdžių apylinkė
Jokubaičiai--Jokubaičių seniūnija-
Lygudai-Lygudų seniūnijaLygudų seniūnija-
Lukošaičiai---Lukošaičių apylinkė
Mažeikiai-Mažeikių seniūnijaMažeikių seniūnija-
MeškuičiaiMeškuičių seniūnija---
Mimaičiai-Mimaičių seniūnijaMimaičių seniūnija-
PiktuižiaiPiktuižių seniūnijaPiktuižių seniūnijaPiktuižių seniūnijaPiktuižių apylinkė
Račiai-Račių seniūnijaRačių seniūnija-
Rudiškiai-Rudiškių seniūnija--
Saveikiai-Saveikių seniūnijaSaveikių seniūnijaSaveikių apylinkė
Staneliai--Stanelių seniūnija-
Šakyna-Šakynos seniūnijaŠakynos seniūnijaŠakynos apylinkė
Šelvenai-Šelvenų seniūnijaŠelvenų seniūnijaŠelvenų apylinkė
Šiupyliai-Šiupylių seniūnijaŠipylių seniūnijaŠiupylių apylinkė
Valdomai-Valdomų seniūnijaValdomų seniūnijaValdomų apylinkė
VerbūnaiVerbūnų seniūnijaVerbūnų seniūnijaVerbūnų seniūnijaVerbūnų apylinkė
Iš viso:4 seniūnijos14 seniūnijų15 seniūnijų11 apylinkių

Gyvenvietės

redaguoti

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[11]

  • Asinovkos dv.
  • Augučių dv.
  • Aukštrakių vs.
  • Aužgirių vs.
  • Balsių k.
  • Bargavonių k.
  • Bartkūnų dv.
  • Berezovkos plv.
  • Beržėnų dv.
  • Biržų k.
  • Bučiūnų k.
  • Bungių k.
  • Burbinų k.
  • Buvainių k.
  • Čiaponių k.
  • Dabrolių vs.
  • Dargių k.
  • Dargaičių k.
  • Dargaudžių k.
  • Daugmaudžių k.
  • Daujočių k.
  • Dimšių k.
  • Diržių k.
  • Egeliškių k.
  • Gaižiškių vs.
  • Gedaičių k.
  • Gedvydžių k.
  • Georgevskos plv.
  • Griežiškių k.
  • Gruzdžių mstl.
  • Gruzdžių (Gorių) dv.
  • Gulbinų k.
  • Gurbų dv.
  • Jaunelių k.
  • Jokūbaičių k.
  • Jurgaičių k.
  • Kančiūnų k.
  • Kantminių k.
  • Karvelių k.
  • Kiauklių vs.
  • Kybarčių k.
  • Kudgalių k.
  • Laumakių k.
  • Lepšių k.
  • Lygudų k.
  • Lukošaičių k.
  • Maldenių vs.
  • Maldenių k.
  • Maniūšių k.
  • Maniušių dv.
  • Mažeikių k.
  • Mecėdų dv.
  • Medvalakių k.
  • Meštaičių vs.
  • Mimaičių k.
  • Mikaičių k.
  • Mikutaičių k.
  • Miliškių vs.
  • Norvaišių k.
  • Nuomininkų k.
  • Pakarnių k.
  • Pakarniukų k.
  • Pakubelių vs.
  • Pamušio dv.
  • Pauparių dv.
  • Piktaičių k.
  • Piktuižių k.
  • Piktuižių dv.
  • Podiškių vs.
  • Povilaičių k.
  • Poviliškių k.
  • Račių k.
  • Radimų vs.
  • Rakandžių k.
  • Ratkūnų k.
  • Raubaičių k.
  • Raudiškių k.
  • Raudiškių vs.
  • Raušiškių k.
  • Ražų k.
  • Riškaičių k.
  • Romutaičių k.
  • Rubežninkų k.
  • Rūdiškių k.
  • Sauginių k.
  • Saveikių k.
  • Skuobiškių vs.
  • Sručio vs.
  • Stanelių k.
  • Strazdų k.
  • Šakynos mstl.
  • Šapkaičių dv.
  • Šapkaičių k.
  • Šėkščių dv.
  • Šėkščių k.
  • Šelvėnų dv.
  • Šemetiškių vs.
  • Šilmikių k.
  • Šiupylių k.
  • Taurakių k.
  • Trumpaitėlių k.
  • Tulminų k.
  • Vaišnorių k.
  • Vaitiškių vs.
  • Valdamų dv.
  • Valdamų k.
  • Valakų vs.
  • Varčiulių vs.
  • Vasiliškių vs.
  • Veižgirdžių k.
  • Velvyčių k.
  • Verbūnų dv.
  • Vileišiškių vs.
  • Vorelių k.
  • Žardelių k.
  • Žiogų k.
  • Žmirklių k.
  • Žvirbliškių vs.

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 10 827 žmonės:[12]

  • Lietuviai – 93,87% (10163);
  • Latviai – 3,79% (410);
  • Žydai – 1,31% (142);
  • Rusai – 0,67% (73);
  • Vokiečiai – 0,18% (19);
  • Lenkai – 0,04% (4);
  • Kiti – 0,15% (16).

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1861ŠiupyliaiAugustinas Baranauskas, knygnešys1923
1871DargaičiaiVincas Čepinskis, fizikas1940
1900LaumakiaiAlfonsas Vytautas Braziulis, žurnalistas1982
1907MikaičiaiAleksandras Merkelis, žurnalistas1994
1922AuksučiaiStasys Daunys, etnografas
1937VerbūnaiHenrikas Elzbutas, inžinierius
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Vidmantas Daugirdas. Gruzdžių valsčiaus ir jo gyventojų raida. Lietuvos valsčiai. Gruzdžiai, p. 7, 15 iš Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt
  3. Gruzdžių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 723 psl.
  4. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 288
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 694 psl.
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 703–704 psl.
  10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 130
  11. Buvusio Gruzdžių valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas. Versme.lt (tikrinta 2023-07-09).
  12. 1923 m. surašymo duomenys

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Gruzdžių valsčius, Kas yra Gruzdžių valsčius? Ką reiškia Gruzdžių valsčius?

Pagrindinis puslapis | Į viršų