Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lietuvos kinas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Kinas Lietuvoje buvo rodomas nuo XIX amžiaus pabaigos, kuriamas – nuo XX amžiaus pradžios.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Patogumo dėlei šiame straipsnyje kalbama tiek apie kiną Lietuvoje, tiek apie lietuvių kuriamą kiną.
Kino rodymas
Į Lietuvą kinas atkeliavo 1897 m., kai Vilniuje įvyko pirmasis viešas kino rodymas. Pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m.
Šiuo metu Lietuvoje veikiantys kino teatrai bei kino salės:
- Vilnius: „Apollo Kinas Akropolis“, „Forum Cinemas Vingis“, „Kino Deli“, „Multikino Ozas“, Paupio „Pasaka“, Senamiesčio „Pasaka“, „Skalvija“.
- Kaunas: „Cinamon Kaunas“, „Forum Cinemas“, „Romuva“, M. Žilinsko galerija.
- Klaipėda: „Forum Cinemas“.
- Šiauliai: „Forum Cinemas“, „Atlantis Cinemas“.
- Panevėžys: „Apollo Kinas Panevėžys“, „Garsas“.
- Alytus: „Dainava“.
- Marijampolė: „Spindulys“.
- Visaginas: Visagino kultūros centro „Draugystės“ kino salė.
- Palanga: „Naglis“.
- Varėna: Varėnos kultūros centro kino salė.
- Ukmergė: Ukmergės kultūros centras.
- Nida: „Agila“.
- Jonava: Jonavos kultūros centras.
- Gargždai: „Minija“.
Daugiausia rodomi užsienio komerciniai filmai, tačiau vis populiarėja nekomercinis kinas. Daug žiūrovų sulaukia festivaliai „Kino pavasaris“, „“. Lietuvišką kiną pastaraisiais metais populiarino festivalis „“. 2005 metais rengiamas pirmasis komercinio lietuviško kino festivalis – konkursas „AXX“.
Kino istorija Lietuvoje
Lietuvos kino istoriją galimą sąlyginai padalyti į šiuos laikotarpius: ankstyvąjį (1896 - 1918), tarpukario (1919–1941), sovietinį (1941–1989) ir naujausią (nuo 1990 m.)
Pirmąjį laikotarpį ženklina nacionaliniam kinui nepalankios istorinės sąlygos ir naivūs entuziastų bandymai žengti pirmuosius žingsnius. Antrasis laikotarpis – profesionalaus nacionalinio kino pamatų kūrimas ir tolesnė raida suvaržytos laisvės sąlygomis. Pagaliau trečiasis, kol kas pats trumpiausias, bet daugiausia vilčių teikiantis laikotarpis – tai filmų kūrėjų bandymas tapti pasaulinio kino konteksto dalimi neprarandant savojo identiteto.
Pirmieji kino seansai
1896 m. liepos 28 d. Vilniaus Botanikos sodo koncertų salėje įvyko JAV išradėjo ir kino pionieriaus Tomo Edisono „gyvosios fotografijos“ seansas. O po metų panašius amerikiečių filmus galima buvo ne tik žiūrėti, bet ir seanso metu klausytis į specialias plokšteles įrašyto garso. Kai 1897 m. liepos 3 d. taip pat Botanikos sode pirmą kartą buvo parodyti prancūzų kino pradininkų brolių Liumjerų (Lumiere) filmai, kino populiarumas dar labiau išaugo. Labiausiai vilniečiams, kaip ir viso pasaulio žiūrovams, patiko „Traukinio atvykimas į stotį“ ir komiška scenelė „“. Nuo to laiko kinas tapo rimtu teatrų ir koncertų konkurentu. Panaikinus spaudos draudimą, nuo 1905 m. Vilniuje, vėliau ir kituose Lietuvos miestuose duris atveria pirmieji stacionarūs kino teatrai. Didelė konkurencija priverčia jų savininkus formuoti savo veidą ir specifinį repertuarą. Anksčiausiai įsikūrusioje „Iliuzijoje“ vyrauja Prancūzijos ir Danijos produkcija.
„Edene“ dominuoja „aristokratiškas“ repertuaras – istorinės tematikos italų superprodukcija ir prancūzų „meninio kino“ kūriniai. Štremerio kino teatras greitai įgavo „šeimyninio“ kino teatro reputaciją. Geriausiems Peterburgo kino teatrams prilygstančios Kauno „Oazės“ koziriai – orą gaivinantys galingi ventiliatoriai ir fontanas vestibiulyje. Kauno centre, miesto sode įsikūrusi „Lyra“ žiūrovus viliojo prieš seansus ir per pertraukas grojančiu orkestru. 1910 m. Vilniuje atidarytas prabangus kino teatras „Bronislava“ (su pirmos, antros ir trečios klasės eilėmis, ložėmis ir balkonu) ne tik rodė svetur sukurtus filmus, bet ir pradėjo kurti savus. 1912 m. „Bronislavos“ repertuare pasirodo dokumentinė Vilniaus karo apygardos kariuomenės apžiūra, o po metų – pirmas vaidybinis filmas „Plikas basas Don Žuanas“ (jame vaidino Vilniaus teatro aktoriai).
Pirmieji kino filmai
1909 m. dokumentinius filmus Lietuvoje filmavo Antanas Račiūnas. Tais pačiais metais Kauno fotografas Vladislovas Starevičius sukūrė filmą „Prie Nemuno“. V. Starevičius pasaulio kine žinomas kaip tūrinės animacijos pradininkas, tačiau „savu“ jį laiko ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, prancūzai.
Dokumentinius filmus kūrė , , , Alfonsas Žibas, Kazys Lukšys ir kt.
1925 m. vasario 14 d. Kaune įsikūrus Lietuvos kinematografininkų sąjungai, prasidėjo kino aktorių rengimo vajus. Pirmoji buvo bendrovė „Lietfilm“. Jai įkandin pasirodė Kotrynos Senkevič įsteigta „Filmos“ mokykla. Pradeda veikti filmų gamybos bendrovė „Akis“. Buvo parengta apie 40 diplomuotų kino aktorių, tačiau lietuviško vaidybinio kino reikalai iš vietos beveik nepajudėjo. Iš grandiozinių sumanymų pavyko pastatyti vos kelis kuklius filmus. Sukurtas pirmasis pilnametražis lietuviškas filmas „“ (1931 m.) Tai pat pasirodo keli trumpametražiai filmai: „Rūpestingas tėvas“, „Filmos“ mokyklos auklėtinio ir jo kolegos iš „Akies“ studijos „Sužieduotinis per prievartą“, kuriame nesudėtingą siužetą (turtuolis priešinasi savo dukros ir prasčioko santuokai) paįvairina gaudynės miesto gatvėmis, „Kareivis – Lietuvos gynėjas“ (operatorius Feognijus Dunajevas), kurio autoriai turėjo du tikslus – sukurti kuo daugiau komiškų situacijų ir įrodyti, kad kariuomenė net iš puskvailio gali išugdyti tikrą vyrą. Dauguma šių juostų neišliko.
Pasimetė už Atlanto ir filmo „Jonukas ir Onutė“ arba „Nelįsk, kur nereikia“ pėdsakai. Šio vaidybinio filmo premjera įvyko 1931 m. spalio 9 d. „Forumo“ kino teatre (vėliau – „Laisvė“). Tai komedija apie kaimo bernioką, išvykusį laimės ieškoti į miestą. Scenarijų rašė ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Vladas Sipaitis, režisavo Dunajevas. Ir žiūrovams ir recenzentams filme patiko Kaunas, o kaimas atrodė kažkoks „butaforiškas“: „Kaunas daro tikrai gražaus turtingo miesto įspūdį. Bet sodžiaus gyvenimo vaizdų labai mažai“, – rašė „Naujoji Romuva“ 1931 m. spalio 18 d. Po filmo premjeros Kipras Petrauskas pasakė: „Visai nieko, kaip pirmai pradžiai mūsų Lietuvai pakanka ir tiek!“
Pirmasis lietuviškas garsinis dokumentinis filmas vadinosi „Konrado kavinė“ ir buvo demonstruojamas Kauno kino teatruose 1936 m. rudenį. Pirmasis garsinis fabuliarinis filmas buvo Henriko Kačinsko režisuotas „“ (1938 m.) Šio marionečių filmo premjera įvyko 1938 m. lapkričio 24 d. „Metropolitene“ (lėles pagamino Stasys Ušinskas). Lietuvoje filmas sutiktas entuziastingai, o JAV animacinių filmų bendrovė „Dalcompany“ ne tik nupirko „Storulio sapną“, bet ir užsakė S. Ušinskiui naują filmą pagal Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Lakštingala“. Šį darbą atlikti sutrukdė Antrasis pasaulinis karas.
„Laiškai iš tėvynės“
Nuo 1909 m. Lietuvą dažnai lanko Niujorke apsigyvenęs Amerikos lietuvis Antanas Račiūnas. Jis filmuoja Lietuvos vaizdus ir grįžęs rodo juos lietuvių kolonijose. Šie „judantys paveikslėliai“ (išeiviai juos tiesiog vadino „judžiais“) tokie populiarūs, kad A. Račiūnas daug kartų vyksta į Lietuvą jų filmuoti. Vyrauja graži Lietuvos gamta, miestelių, pilių ir bažnyčių vaizdai, taip pat visokios sueigos – lauko darbai, gegužinės, liaudies šokiai.
1919 m. A. Račiūnas su keliais bendraminčiais Brukline įkūrė Lietuvių kino bendrovę, kuri buvo pasiryžusi atlikti didelius darbus: įsteigti Lietuvoje kino studiją, siuntinėti po Ameriką mažiausiai tris keliaujančias grupes su lietuviškais „judžiais“, Lietuvoje sukurti keletą vaidybinių filmų, net serijinį filmą iš Lietuvos kunigaikščių gyvenimo. Per nepilnus tris bendrovės gyvavimo metus pavyko nufilmuoti nemažai kronikinių siužetų, kurie buvo rodomi Amerikos lietuviams, o kai kurie net parduoti anglams. Panašius „laiškus iš tėvynės“ į Ameriką iš Lietuvos vežė operatoriai , , Kazys Lukšys, , broliai Motūzai ir kiti.
Lietuvių pėdsakai Holivude
Pirmą ryškų pėdsaką Holivude paliko , 1925 m. nufilmavęs vaidybinį filmą iš knygnešių gyvenimo „Naktis Lietuvoje“. Pinigai filmui buvo renkami lietuvių kolonijose, o drabužiai ir reikmenys pasiskolinti iš Holivudo bendrovės. Atsiliepimų apie „Naktį Lietuvoje“ buvo ne tik išeivijos spaudoje. Gastroliuojant po Ameriką, filmo premjerą lydi anšlagai Čikagoje, Bostone, Filadelfijoje, Niujorke. Sėkmės padrąsintas Valuskis užsimoja kurti kitus filmus, net vesterną, tačiau lėšų jiems surinkti nepavyksta.
Bendrovę „“ 1926 m. Niukorke įsteigia lietuviško profesionaliojo teatro pradininkas Juozas Vaičkus, pasiryžęs kurti vaidinimus ir „krutamuosius paveikslus“. J. Vaičkus norėjęs šiam tikslui rengti aktorius ir Lietuvoje, tačiau tokiai iniciatyvai čia buvo pasipriešinta. Bendrovė „Cineova Pictures“ greitai buvo priversta likviduotis, o pats J. Vaičkus 1929 m. grįžo į Lietuvą.
Bene reikšmingiausias ir brandžiausias lietuvių išeivijos filmas bus sukurtas tik 1965 m. Tai Birutės Pūkelevičiūtės pasakos „Aukso žąsis“ (brolių Grimų pasakų motyvais) ekranizacija. Filmavimas prasidėjo 1963 m. Monrealyje, garso įrašymo darbai atlikti Jeilio universiteto studijoje. Vaidinti buvo sukviesti lietuvių dramos aktoriai iš įvairių JAV ir Kanados miestų.
Sovietmetis
Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai praradus nepriklausomybę, visą kino gamybą bei platinimą ėmė kontroliuoti sovietų valdžia. Kaune įkurta Lietuvos respublikinė kino kronikos studija, 1949 m. perkelta į Vilnių, o 1956 m. pavadinta Lietuvos kino studija. Pirmuosius pokario vaidybinius filmus kūrė „broliškos pagalbos“ principu į Lietuvą iš Sovietų Sąjungos atsiųsti „Mosfilm“ ir „“ specialistai. Juose vyrauja karinė – revoliucinė tematika ir sovietinio kino klišės. 1947 m. „Mosfilm“ sukūrė lietuvišku vadintą filmą „Marytė“ (rež. Vera Strojeva) – jį režisavo ir jame vaidino rusai, o pačiame filme pasakota apie Mariją Melnikaitę. 1953 m. panašiai sukurti filmai „Aušra prie Nemuno“ (rež. ), „Ignotas grįžo namo“ (1956 m., rež. ), „Tiltas“ (1956 m., rež. ).
Tik 1957 m. pasirodo pirmasis ilgametražis filmas, sukurtas Lietuvos kino studijos pajėgomis. Tai Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas“, ir dabar žavintis poetiniu stiliumi, nuoširdžia romantika, nebanaliais personažais (ypač įsimena Eustachijus Aukštikalnis, valiūkiškai suvaidinęs avantiūristą Tiburcijų). Antras Mikalausko filmas „Kalakutai“ (1959 m.) bandė į kiną perkelti liaudiškų vaidinimų („Žaldokynė“, „Amerika pirtyje“) dvasią, tačiau ryškus teatrinis grimas, karikatūriški herojai, lėkštas humoras sutrukdė filmui pasiekti Petro Vaičiūno ar Augustino Griciaus (jis buvo „Kalakutų scenaristas“) satyrinių dramų lygį.
Pirmoji nacionalinės režisūros karta pradėjo veikti „“ metais. Maskvos Kinematografijos institute mokslus baigęs Vytautas Žalakevičius Lietuvoje sugebėjo suburti bendraminčius. Sovietmečiu buvo kuriama daug ideologinių filmų, tačiau lietuvių kūrėjai sugebėdavo apeiti cenzūrą ir menine kalba prabilti į žiūrovą. Todėl ypač dažnai kurti filmai apie vaikus ir jų pasaulį: šitaip buvo lengviau išvengti cenzūros priekabių. Svarbi tema buvo ir pokario kaimas. Šiuose filmuose bandyta parodyti kovos tarp komunistų šalininkų bei priešininkų nevienpusiškumą. Paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais kurtos užsienio autorių kūrinių ekranizacijos.
Lietuvių filmai garsėjo įvairiuose kino festivaliuose. Vytauto Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.) apdovanotas II sąjunginiame kino festivalyje, „Tas saldus žodis – laisvė!“ (1972 m.) – VIII tarptautiniame Maskvos kino festivalyje, Arūno Žebriūno novelė „Paskutinis šūvis“ iš novelių filmo „Gyvieji didvyriai“ (1960 m.) – Karlovy Varuose, „Paskutinė atostogų diena“ – Lokarne, apdovanojimų gavo Raimondas Vabalas, Algimantas Puipa, ir kiti.
Išeivijoje išgarsėjo lietuvis Jonas Mekas, vienas garsiausių eksperimentinio avangardinio kino kūrėjų.
1987 m. Šarūnas Bartas įkūrė pirmąją nepriklausomą kino studiją „Kinema“.
Kinas nepriklausomoje Lietuvoje
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iškilo finansavimo problema. Kai kurie kino kūrėjai, įpratę būti finansuojami iš Maskvos, sunkiai prisitaikė prie naujų sąlygų – valstybė smarkiai sumažino filmų finansavimą. Išpopuliarėjo komerciniai užsienio filmai, lietuviški filmai vis rečiau rodyti kino teatruose. Tačiau atsirado įvairių smulkesnių kino studijų, nauja gabių kino kūrėjų karta. Tarptautiniuose festivaliuose sekėsi Šarūno Barto, Karolio Jankaus, Audriaus Stonio (Feliksas už filmą „Neregių žemė“ (1991 m.)), Arūno Matelio, Janinos Lapinskaitės, Valdo Navasaičio, , filmams. Dirba jauni režisieriai , , Giedrė Beinoriūtė, ir kiti.
Asmenybės
- Režisieriai: Vytautas Žalakevičius, Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas, Algimantas Puipa, , Henrikas Šablevičius, Marijonas Giedrys, Almantas Grikevičius, Šarūnas Bartas, Karolis Jankus, Gytis Lukšas, Audrius Stonys, , Inesa Kurklietytė, Arūnas Matelis, Valdas Navasaitis, Janina Lapinskaitė, Jonas Mekas, Vytautas V. Landsbergis, Raimundas Banionis ir kt.
- Aktoriai: Regimantas Adomaitis, Bronius Babkauskas, Donatas Banionis, Juozas Budraitis, Vaiva Mainelytė, Lina Braknytė, Ingeborga Dapkūnaitė, Vytautas Kernagis, Valentinas Masalskis, , Elvyra Piškinaitė, Eugenija Pleškytė ir kt.
- Operatoriai: Jonas Gricius,, , Ramūnas Greičius, Rimvydas Leipus, , , Algimantas Mikutėnas, , , , , , , , , , , ir kt.
- Kritikai: Saulius Macaitis, , Skirmantas Valiulis ir kt.
Nuorodos
- Lietuvos kino operatorių asociacija Archyvuota kopija 2021-12-07 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvių filmų centras
- Lietuvos kinematografininkų sąjunga
- Faktai iš Lietuvos kino istorijos Archyvuota kopija 2005-02-22 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos kinematografija (1934)
- Kinas Lietuvoje 1990–2004 Archyvuota kopija 2005-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos kinas, Kas yra Lietuvos kinas? Ką reiškia Lietuvos kinas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartu Jei galite pakoreguokite stiliu kad tiktu enciklopedijai Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Kinas Lietuvoje buvo rodomas nuo XIX amziaus pabaigos kuriamas nuo XX amziaus pradzios Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguoti Patogumo delei siame straipsnyje kalbama tiek apie kina Lietuvoje tiek apie lietuviu kuriama kina Kino rodymasĮ Lietuva kinas atkeliavo 1897 m kai Vilniuje įvyko pirmasis viesas kino rodymas Pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m Siuo metu Lietuvoje veikiantys kino teatrai bei kino sales Vilnius Apollo Kinas Akropolis Forum Cinemas Vingis Kino Deli Multikino Ozas Paupio Pasaka Senamiescio Pasaka Skalvija Kaunas Cinamon Kaunas Forum Cinemas Romuva M Zilinsko galerija Klaipeda Forum Cinemas Siauliai Forum Cinemas Atlantis Cinemas Panevezys Apollo Kinas Panevezys Garsas Alytus Dainava Marijampole Spindulys Visaginas Visagino kulturos centro Draugystes kino sale Palanga Naglis Varena Varenos kulturos centro kino sale Ukmerge Ukmerges kulturos centras Nida Agila Jonava Jonavos kulturos centras Gargzdai Minija Daugiausia rodomi uzsienio komerciniai filmai taciau vis populiareja nekomercinis kinas Daug ziurovu sulaukia festivaliai Kino pavasaris Lietuviska kina pastaraisiais metais populiarino festivalis 2005 metais rengiamas pirmasis komercinio lietuvisko kino festivalis konkursas AXX Kino istorija LietuvojeLietuvos kino istorija galima salyginai padalyti į siuos laikotarpius ankstyvajį 1896 1918 tarpukario 1919 1941 sovietinį 1941 1989 ir naujausia nuo 1990 m Pirmajį laikotarpį zenklina nacionaliniam kinui nepalankios istorines salygos ir naivus entuziastu bandymai zengti pirmuosius zingsnius Antrasis laikotarpis profesionalaus nacionalinio kino pamatu kurimas ir tolesne raida suvarzytos laisves salygomis Pagaliau treciasis kol kas pats trumpiausias bet daugiausia vilciu teikiantis laikotarpis tai filmu kureju bandymas tapti pasaulinio kino konteksto dalimi neprarandant savojo identiteto Pirmieji kino seansai 1896 m liepos 28 d Vilniaus Botanikos sodo koncertu saleje įvyko JAV isradejo ir kino pionieriaus Tomo Edisono gyvosios fotografijos seansas O po metu panasius amerikieciu filmus galima buvo ne tik ziureti bet ir seanso metu klausytis į specialias ploksteles įrasyto garso Kai 1897 m liepos 3 d taip pat Botanikos sode pirma karta buvo parodyti prancuzu kino pradininku broliu Liumjeru Lumiere filmai kino populiarumas dar labiau isaugo Labiausiai vilnieciams kaip ir viso pasaulio ziurovams patiko Traukinio atvykimas į stotį ir komiska scenele Nuo to laiko kinas tapo rimtu teatru ir koncertu konkurentu Panaikinus spaudos draudima nuo 1905 m Vilniuje veliau ir kituose Lietuvos miestuose duris atveria pirmieji stacionarus kino teatrai Didele konkurencija privercia ju savininkus formuoti savo veida ir specifinį repertuara Anksciausiai įsikurusioje Iliuzijoje vyrauja Prancuzijos ir Danijos produkcija Edene dominuoja aristokratiskas repertuaras istorines tematikos italu superprodukcija ir prancuzu meninio kino kuriniai Stremerio kino teatras greitai įgavo seimyninio kino teatro reputacija Geriausiems Peterburgo kino teatrams prilygstancios Kauno Oazes koziriai ora gaivinantys galingi ventiliatoriai ir fontanas vestibiulyje Kauno centre miesto sode įsikurusi Lyra ziurovus viliojo pries seansus ir per pertraukas grojanciu orkestru 1910 m Vilniuje atidarytas prabangus kino teatras Bronislava su pirmos antros ir trecios klases eilemis lozemis ir balkonu ne tik rode svetur sukurtus filmus bet ir pradejo kurti savus 1912 m Bronislavos repertuare pasirodo dokumentine Vilniaus karo apygardos kariuomenes apziura o po metu pirmas vaidybinis filmas Plikas basas Don Zuanas jame vaidino Vilniaus teatro aktoriai Pirmieji kino filmai 1909 m dokumentinius filmus Lietuvoje filmavo Antanas Raciunas Tais paciais metais Kauno fotografas Vladislovas Starevicius sukure filma Prie Nemuno V Starevicius pasaulio kine zinomas kaip turines animacijos pradininkas taciau savu jį laiko ne tik lietuviai bet ir rusai lenkai prancuzai Dokumentinius filmus kure Alfonsas Zibas Kazys Luksys ir kt 1925 m vasario 14 d Kaune įsikurus Lietuvos kinematografininku sajungai prasidejo kino aktoriu rengimo vajus Pirmoji buvo bendrove Lietfilm Jai įkandin pasirode Kotrynos Senkevic įsteigta Filmos mokykla Pradeda veikti filmu gamybos bendrove Akis Buvo parengta apie 40 diplomuotu kino aktoriu taciau lietuvisko vaidybinio kino reikalai is vietos beveik nepajudejo Is grandioziniu sumanymu pavyko pastatyti vos kelis kuklius filmus Sukurtas pirmasis pilnametrazis lietuviskas filmas 1931 m Tai pat pasirodo keli trumpametraziai filmai Rupestingas tevas Filmos mokyklos aukletinio ir jo kolegos is Akies studijos Suzieduotinis per prievarta kuriame nesudetinga siuzeta turtuolis priesinasi savo dukros ir prascioko santuokai paįvairina gaudynes miesto gatvemis Kareivis Lietuvos gynejas operatorius Feognijus Dunajevas kurio autoriai turejo du tikslus sukurti kuo daugiau komisku situaciju ir įrodyti kad kariuomene net is puskvailio gali isugdyti tikra vyra Dauguma siu juostu neisliko Pasimete uz Atlanto ir filmo Jonukas ir Onute arba Nelįsk kur nereikia pedsakai Sio vaidybinio filmo premjera įvyko 1931 m spalio 9 d Forumo kino teatre veliau Laisve Tai komedija apie kaimo bernioka isvykusį laimes ieskoti į miesta Scenariju rase ir pagrindinio vaidmens atlikejas Vladas Sipaitis rezisavo Dunajevas Ir ziurovams ir recenzentams filme patiko Kaunas o kaimas atrode kazkoks butaforiskas Kaunas daro tikrai grazaus turtingo miesto įspudį Bet sodziaus gyvenimo vaizdu labai mazai rase Naujoji Romuva 1931 m spalio 18 d Po filmo premjeros Kipras Petrauskas pasake Visai nieko kaip pirmai pradziai musu Lietuvai pakanka ir tiek Pirmasis lietuviskas garsinis dokumentinis filmas vadinosi Konrado kavine ir buvo demonstruojamas Kauno kino teatruose 1936 m rudenį Pirmasis garsinis fabuliarinis filmas buvo Henriko Kacinsko rezisuotas 1938 m Sio marioneciu filmo premjera įvyko 1938 m lapkricio 24 d Metropolitene leles pagamino Stasys Usinskas Lietuvoje filmas sutiktas entuziastingai o JAV animaciniu filmu bendrove Dalcompany ne tik nupirko Storulio sapna bet ir uzsake S Usinskiui nauja filma pagal Hanso Kristiano Anderseno pasaka Lakstingala Sį darba atlikti sutrukde Antrasis pasaulinis karas Laiskai is tevynes Nuo 1909 m Lietuva daznai lanko Niujorke apsigyvenes Amerikos lietuvis Antanas Raciunas Jis filmuoja Lietuvos vaizdus ir grįzes rodo juos lietuviu kolonijose Sie judantys paveiksleliai iseiviai juos tiesiog vadino judziais tokie populiarus kad A Raciunas daug kartu vyksta į Lietuva ju filmuoti Vyrauja grazi Lietuvos gamta miesteliu piliu ir baznyciu vaizdai taip pat visokios sueigos lauko darbai geguzines liaudies sokiai 1919 m A Raciunas su keliais bendraminciais Brukline įkure Lietuviu kino bendrove kuri buvo pasiryzusi atlikti didelius darbus įsteigti Lietuvoje kino studija siuntineti po Amerika maziausiai tris keliaujancias grupes su lietuviskais judziais Lietuvoje sukurti keleta vaidybiniu filmu net serijinį filma is Lietuvos kunigaiksciu gyvenimo Per nepilnus tris bendroves gyvavimo metus pavyko nufilmuoti nemazai kronikiniu siuzetu kurie buvo rodomi Amerikos lietuviams o kai kurie net parduoti anglams Panasius laiskus is tevynes į Amerika is Lietuvos veze operatoriai Kazys Luksys broliai Motuzai ir kiti Lietuviu pedsakai Holivude Pirma rysku pedsaka Holivude paliko 1925 m nufilmaves vaidybinį filma is knygnesiu gyvenimo Naktis Lietuvoje Pinigai filmui buvo renkami lietuviu kolonijose o drabuziai ir reikmenys pasiskolinti is Holivudo bendroves Atsiliepimu apie Naktį Lietuvoje buvo ne tik iseivijos spaudoje Gastroliuojant po Amerika filmo premjera lydi anslagai Cikagoje Bostone Filadelfijoje Niujorke Sekmes padrasintas Valuskis uzsimoja kurti kitus filmus net vesterna taciau lesu jiems surinkti nepavyksta Bendrove 1926 m Niukorke įsteigia lietuvisko profesionaliojo teatro pradininkas Juozas Vaickus pasiryzes kurti vaidinimus ir krutamuosius paveikslus J Vaickus norejes siam tikslui rengti aktorius ir Lietuvoje taciau tokiai iniciatyvai cia buvo pasipriesinta Bendrove Cineova Pictures greitai buvo priversta likviduotis o pats J Vaickus 1929 m grįzo į Lietuva Bene reiksmingiausias ir brandziausias lietuviu iseivijos filmas bus sukurtas tik 1965 m Tai Birutes Pukeleviciutes pasakos Aukso zasis broliu Grimu pasaku motyvais ekranizacija Filmavimas prasidejo 1963 m Monrealyje garso įrasymo darbai atlikti Jeilio universiteto studijoje Vaidinti buvo sukviesti lietuviu dramos aktoriai is įvairiu JAV ir Kanados miestu Sovietmetis Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvai praradus nepriklausomybe visa kino gamyba bei platinima eme kontroliuoti sovietu valdzia Kaune įkurta Lietuvos respublikine kino kronikos studija 1949 m perkelta į Vilniu o 1956 m pavadinta Lietuvos kino studija Pirmuosius pokario vaidybinius filmus kure broliskos pagalbos principu į Lietuva is Sovietu Sajungos atsiusti Mosfilm ir specialistai Juose vyrauja karine revoliucine tematika ir sovietinio kino klises 1947 m Mosfilm sukure lietuvisku vadinta filma Maryte rez Vera Strojeva jį rezisavo ir jame vaidino rusai o paciame filme pasakota apie Marija Melnikaite 1953 m panasiai sukurti filmai Ausra prie Nemuno rez Ignotas grįzo namo 1956 m rez Tiltas 1956 m rez Tik 1957 m pasirodo pirmasis ilgametrazis filmas sukurtas Lietuvos kino studijos pajegomis Tai Vytauto Mikalausko Zydrasis horizontas ir dabar zavintis poetiniu stiliumi nuosirdzia romantika nebanaliais personazais ypac įsimena Eustachijus Aukstikalnis valiukiskai suvaidines avantiurista Tiburciju Antras Mikalausko filmas Kalakutai 1959 m bande į kina perkelti liaudisku vaidinimu Zaldokyne Amerika pirtyje dvasia taciau ryskus teatrinis grimas karikaturiski herojai lekstas humoras sutrukde filmui pasiekti Petro Vaiciuno ar Augustino Griciaus jis buvo Kalakutu scenaristas satyriniu dramu lygį Pirmoji nacionalines rezisuros karta pradejo veikti metais Maskvos Kinematografijos institute mokslus baiges Vytautas Zalakevicius Lietuvoje sugebejo suburti bendramincius Sovietmeciu buvo kuriama daug ideologiniu filmu taciau lietuviu kurejai sugebedavo apeiti cenzura ir menine kalba prabilti į ziurova Todel ypac daznai kurti filmai apie vaikus ir ju pasaulį sitaip buvo lengviau isvengti cenzuros priekabiu Svarbi tema buvo ir pokario kaimas Siuose filmuose bandyta parodyti kovos tarp komunistu salininku bei priesininku nevienpusiskuma Paskutiniais Sovietu Sajungos gyvavimo metais kurtos uzsienio autoriu kuriniu ekranizacijos Lietuviu filmai garsejo įvairiuose kino festivaliuose Vytauto Zalakeviciaus Niekas nenorejo mirti 1965 m apdovanotas II sajunginiame kino festivalyje Tas saldus zodis laisve 1972 m VIII tarptautiniame Maskvos kino festivalyje Aruno Zebriuno novele Paskutinis suvis is noveliu filmo Gyvieji didvyriai 1960 m Karlovy Varuose Paskutine atostogu diena Lokarne apdovanojimu gavo Raimondas Vabalas Algimantas Puipa ir kiti Iseivijoje isgarsejo lietuvis Jonas Mekas vienas garsiausiu eksperimentinio avangardinio kino kureju 1987 m Sarunas Bartas įkure pirmaja nepriklausoma kino studija Kinema Kinas nepriklausomoje Lietuvoje Lietuvai atgavus nepriklausomybe iskilo finansavimo problema Kai kurie kino kurejai įprate buti finansuojami is Maskvos sunkiai prisitaike prie nauju salygu valstybe smarkiai sumazino filmu finansavima Ispopuliarejo komerciniai uzsienio filmai lietuviski filmai vis reciau rodyti kino teatruose Taciau atsirado įvairiu smulkesniu kino studiju nauja gabiu kino kureju karta Tarptautiniuose festivaliuose sekesi Saruno Barto Karolio Jankaus Audriaus Stonio Feliksas uz filma Neregiu zeme 1991 m Aruno Matelio Janinos Lapinskaites Valdo Navasaicio filmams Dirba jauni rezisieriai Giedre Beinoriute ir kiti AsmenybesRezisieriai Vytautas Zalakevicius Arunas Zebriunas Raimondas Vabalas Algimantas Puipa Henrikas Sablevicius Marijonas Giedrys Almantas Grikevicius Sarunas Bartas Karolis Jankus Gytis Luksas Audrius Stonys Inesa Kurklietyte Arunas Matelis Valdas Navasaitis Janina Lapinskaite Jonas Mekas Vytautas V Landsbergis Raimundas Banionis ir kt Aktoriai Regimantas Adomaitis Bronius Babkauskas Donatas Banionis Juozas Budraitis Vaiva Mainelyte Lina Braknyte Ingeborga Dapkunaite Vytautas Kernagis Valentinas Masalskis Elvyra Piskinaite Eugenija Pleskyte ir kt Operatoriai Jonas Gricius Ramunas Greicius Rimvydas Leipus Algimantas Mikutenas ir kt Kritikai Saulius Macaitis Skirmantas Valiulis ir kt NuorodosLietuvos kino operatoriu asociacija Archyvuota kopija 2021 12 07 is Wayback Machine projekto Lietuviu filmu centras Lietuvos kinematografininku sajunga Faktai is Lietuvos kino istorijos Archyvuota kopija 2005 02 22 is Wayback Machine projekto Lietuvos kinematografija 1934 Kinas Lietuvoje 1990 2004 Archyvuota kopija 2005 03 05 is Wayback Machine projekto