Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kalbos funkciniai stiliai vienas iš mokslo nagrinėjimo objektų minčių reiškimo būdas kylantis iš kalbančiojo rašančiojo
Funkcinis stilius
Kalbos funkciniai stiliai − vienas iš mokslo nagrinėjimo objektų; minčių reiškimo būdas, kylantis iš (kalbančiojo, rašančiojo) psichikos ir tikslų atitinkamai paveikti adresatą (klausytoją, skaitytoją) ir lemiantis kalbos priemonių (jų variantų) pasirinkimą.
Lietuvių kalboje pagal pagrindines kalbos funkcijas ir kalbos vartojimo sritis skiriami penki funkciniai stiliai:
- šnekamasis (buitinis)
- grožinis (meninis)
- mokslinis
- publicistinis
- kanceliarinis (administracinis)
Paskutinieji trys stiliai kartais vadinami dalykiniais stiliais.
Kalbos autoriaus atžvilgiu skiriamas individualus stilius (susideda iš atskiro asmens kalbai būdingų stilistinių ypatybių).
Kiekvienas funkcinis kalbos stilius turi būdingų bruožų.
Administracinis stilius
Kanceliarinis stilius dar vadinamas oficialiuoju dalykiniu arba administraciniu stiliumi. Vartojamas pareiškimuose, prašymuose, skelbimuose, nutarimuose, įvairiuose dokumentuose, įstatymuose, tarnybiniuose raštuose. Būdingos stilistinės ypatybės yra oficialumas bei standartas (šabloniškiausias iš visų funkcinių kalbos stilių), dalykinis tikslumas, aiškumas, logiškumas, intelektualumas, nebūdingos – individualumas, emocionalumas, vaizdingumas. Šio stiliaus tekstų kalba tradiciška, būdingi štampai, standartai, griežtai nustatytos formos. Leksikai būdinga žodžių vartojimas tiesioginėmis reikšmėmis, profesinė terminija, sintaksei – sustabarėję žodžių junginiai, beasmenės neveikiamųjų dalyvių ir padalyvių konstrukcijos, ilgi sakiniai.
Mokslinis stilius
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Mokslinis stilius.
Mokslinio stiliaus vartojimo sritis – mokslinė visuomenės veiksmelis (disertacijose, monografijose, straipsniuose, vadovėliuose, paskaitose, pranešimuose). Šiuo stiliumi išdėstomas specialus kurios nors mokslo srities turinys: žmonijos patyrimas, žinios apie gamtą ir visuomenę, nauji tyrimo duomenys. Skiriami 2 mokslinio stiliaus postiliai: specialusis ir populiarusis.
Rašytiniai mokslinio stiliaus žanrai yra tezės, straipsniai, studija, monografija, vadovėlis. Mokslinis stilius atlieka vieną funkciją – komunikatyvinę. Ryškiausios stilistinės ypatybės yra šios: apibendrinimas, pabrėžtas dėstymo logiškumas (nuoseklumas, rišlumas), dalykinis tikslumas ir aiškumas, objektyvumas, glaustumas, išsamumas ir aiškumas. Būdingi terminai. Žodžiai beveik visada įgyja tiesioginę reikšmę. Sakiniai ilgoki, griozdiški (šabloniški). Nebūdingos ypatybės – vaizdingumas ir emocionalumas. Šaukiamųjų sakinių moksliniame stiliuje nepasitaiko, klausiamieji itin reti. Pirmieji ir antrieji asmenys taip pat nevartojami. Stilistinių ypatybių santykis konkrečiame tekste priklauso nuo žanro, temos, kalbos formos, nuo autoriaus individualybės.
Publicistinis stilius
Publicistinio stiliaus vartojimo sfera yra žiniasklaida, būdingiausi žanrai – straipsnis (redakcinis, probleminis ir kt.), reportažas, feljetonas, apybraiža, esė. Taip pat vartojamas kai kurių rašytojų kūryboje (pvz., J. T.-Vaižganto, Žemaitės). Sakytine forma šis stilius reiškiasi oratorių kalbose, taip pat televizijos, radijo komentuojamo ar meninio publicistinio pobūdžio laidose.
Publicistikos tikslas – ne tik išdėstyti faktus, bet ir atitinkamai nuteikti, įtikinti skaitytoją, todėl jai būdinga komunikatyvinės ir ekspresyvinės funkcijų darna. Publicistikos kūrinys turi būti ne tik logiškas, tikslus, dalykiškas, bet ir įspūdingas, emocionalus, vaizdingas. Dėstomi faktai ir argumentai, bet gana subjektyviai, nes jie savaip vertinami; bandoma įtikinti, paveikti, propaguoti savas idėjas. Publicistinis tekstas derina intelektualines ir emocines, vaizdines kalbos priemones. Dalykinę leksiką čia paįvairina semantinės figūros, tikslias, darnias sintaksines konstrukcijas – ekspresyvios sintaksinės figūros. Vienur publicistikoje vyrauja loginiai intelektualiniai elementai (pvz., laikraščio redakcinis straipsnis), kitur – pakilus, iškilmingas tonas, dar kitur – lyrinės intonacijos. Publicistinių tekstų turinys – aktualios visuomenei kultūros, moralės temos. Dalykas, apie kurį kalbama, vertinamas ne vieno asmens, bet visos visuomenės ar socialinių grupių požiūriu.
Meninis stilius
Meninio (grožinio) stiliaus vartojimo sfera – . Jo apraiškų esama ir kai kuriose kitose kalbos sferose: publicistikoje, retorikoje, pasitaiko buitinėje kalboje, mokslo darbuose. Paskirtis – paveikti skaitytojo jausmus, o per juos ir protą bei valią, sukelti pasigėrėjimą grožiu. Juo autorius atskleidžia savo emocijas, išgyvenimus. Būdinga stilistinė ypatybė – vaizdingumas, vaizdinis konkretumas, emocionalumas, meninis tikslumas.
Meninis kalbos stilius vartoja visus kalbos išteklius.
- Nemune ledai išplauks,
- Obelys pabals. -
- Parymok, manęs palauk
- Prie baltos obels.
- Parugėm gelsvom basa
- Vasara prabėgs.
- Mėnesienoje rasa
- Ašara žibės.
- Bus ruduo. Atjos šiaurys.
- Obelys pagels.
- Lauk manęs pavakary
- Vėtroj prie obels.
(pirmieji trys S. Nėries eilėraščio „Grįšiu“ (1942) posmai)
Buitinis stilius
Buitinis (šnekamasis) stilius − seniausias iš visų funkcinių stilių. Atlieka komunikacinę funkciją. Vartojamas kasdienio bendravimo situacijose – namuose, tarp draugų, pažįstamų, gatvėje, dirbant bendrą darbą ir pan. Tipiška bendravimo forma yra dialogas, kalba – paprasta, emocinga, konkreti, subjektyvi, jai įprasta vaizdingumas, ekspresyvumas, o nebūdinga pilkumas, griežtas tikslumas. Vaizdinės priemonės čia įprastinės. Stilistinės priemonės turi neoficialumo, familiarumo, neretai linksmumo, šiurkštumo niuansų. Gausu elipsių, metaforų, frazeologizmų, jaustukų, ištiktukų, deminutyvų ir kt.
Buitiniame stiliuje veikia dvi priešingos tendencijos: įvairiopas kalbos trumpinimas ir kalbinis perteklius.
- Kai priėjo krosnį, duonos kepalai šaukė:
- - Trauk mus greičiau, trauk mus greičiau, mes sudegsim, mes seniai esam iškepę.
- Bet tinginė atsakė:
- - Imsiu aš dabar paišintis su jumis, – ir nuėjo sau.
- Netrukus ji priėjo obelį, ir obuoliai šaukė:
- - Nupurtyk mus, nupurtyk, mes esam jau visi nunokę.
- Bet ji atsakė:
- - Nebepurčius, dar koks obuolys gali nukristi man ant galvos, – ir nuėjo toliau.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius, 1997.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Funkcinis stilius, Kas yra Funkcinis stilius? Ką reiškia Funkcinis stilius?
Kalbos funkciniai stiliai vienas is mokslo nagrinejimo objektu minciu reiskimo budas kylantis is kalbanciojo rasanciojo psichikos ir tikslu atitinkamai paveikti adresata klausytoja skaitytoja ir lemiantis kalbos priemoniu ju variantu pasirinkima Lietuviu kalboje pagal pagrindines kalbos funkcijas ir kalbos vartojimo sritis skiriami penki funkciniai stiliai snekamasis buitinis grozinis meninis mokslinis publicistinis kanceliarinis administracinis Paskutinieji trys stiliai kartais vadinami dalykiniais stiliais Kalbos autoriaus atzvilgiu skiriamas individualus stilius susideda is atskiro asmens kalbai budingu stilistiniu ypatybiu Kiekvienas funkcinis kalbos stilius turi budingu bruozu Administracinis stiliusKanceliarinis stilius dar vadinamas oficialiuoju dalykiniu arba administraciniu stiliumi Vartojamas pareiskimuose prasymuose skelbimuose nutarimuose įvairiuose dokumentuose įstatymuose tarnybiniuose rastuose Budingos stilistines ypatybes yra oficialumas bei standartas sabloniskiausias is visu funkciniu kalbos stiliu dalykinis tikslumas aiskumas logiskumas intelektualumas nebudingos individualumas emocionalumas vaizdingumas Sio stiliaus tekstu kalba tradiciska budingi stampai standartai grieztai nustatytos formos Leksikai budinga zodziu vartojimas tiesioginemis reiksmemis profesine terminija sintaksei sustabareje zodziu junginiai beasmenes neveikiamuju dalyviu ir padalyviu konstrukcijos ilgi sakiniai Mokslinis stiliusDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Mokslinis stilius Mokslinio stiliaus vartojimo sritis moksline visuomenes veiksmelis disertacijose monografijose straipsniuose vadoveliuose paskaitose pranesimuose Siuo stiliumi isdestomas specialus kurios nors mokslo srities turinys zmonijos patyrimas zinios apie gamta ir visuomene nauji tyrimo duomenys Skiriami 2 mokslinio stiliaus postiliai specialusis ir populiarusis Rasytiniai mokslinio stiliaus zanrai yra tezes straipsniai studija monografija vadovelis Mokslinis stilius atlieka viena funkcija komunikatyvine Ryskiausios stilistines ypatybes yra sios apibendrinimas pabreztas destymo logiskumas nuoseklumas rislumas dalykinis tikslumas ir aiskumas objektyvumas glaustumas issamumas ir aiskumas Budingi terminai Zodziai beveik visada įgyja tiesiogine reiksme Sakiniai ilgoki griozdiski sabloniski Nebudingos ypatybes vaizdingumas ir emocionalumas Saukiamuju sakiniu moksliniame stiliuje nepasitaiko klausiamieji itin reti Pirmieji ir antrieji asmenys taip pat nevartojami Stilistiniu ypatybiu santykis konkreciame tekste priklauso nuo zanro temos kalbos formos nuo autoriaus individualybes Publicistinis stiliusPublicistinio stiliaus vartojimo sfera yra ziniasklaida budingiausi zanrai straipsnis redakcinis probleminis ir kt reportazas feljetonas apybraiza ese Taip pat vartojamas kai kuriu rasytoju kuryboje pvz J T Vaizganto Zemaites Sakytine forma sis stilius reiskiasi oratoriu kalbose taip pat televizijos radijo komentuojamo ar meninio publicistinio pobudzio laidose Publicistikos tikslas ne tik isdestyti faktus bet ir atitinkamai nuteikti įtikinti skaitytoja todel jai budinga komunikatyvines ir ekspresyvines funkciju darna Publicistikos kurinys turi buti ne tik logiskas tikslus dalykiskas bet ir įspudingas emocionalus vaizdingas Destomi faktai ir argumentai bet gana subjektyviai nes jie savaip vertinami bandoma įtikinti paveikti propaguoti savas idejas Publicistinis tekstas derina intelektualines ir emocines vaizdines kalbos priemones Dalykine leksika cia paįvairina semantines figuros tikslias darnias sintaksines konstrukcijas ekspresyvios sintaksines figuros Vienur publicistikoje vyrauja loginiai intelektualiniai elementai pvz laikrascio redakcinis straipsnis kitur pakilus iskilmingas tonas dar kitur lyrines intonacijos Publicistiniu tekstu turinys aktualios visuomenei kulturos morales temos Dalykas apie kurį kalbama vertinamas ne vieno asmens bet visos visuomenes ar socialiniu grupiu poziuriu Meninis stiliusMeninio grozinio stiliaus vartojimo sfera Jo apraisku esama ir kai kuriose kitose kalbos sferose publicistikoje retorikoje pasitaiko buitineje kalboje mokslo darbuose Paskirtis paveikti skaitytojo jausmus o per juos ir prota bei valia sukelti pasigerejima groziu Juo autorius atskleidzia savo emocijas isgyvenimus Budinga stilistine ypatybe vaizdingumas vaizdinis konkretumas emocionalumas meninis tikslumas Meninis kalbos stilius vartoja visus kalbos isteklius Nemune ledai isplauks Obelys pabals Parymok manes palauk Prie baltos obels Parugem gelsvom basa Vasara prabegs Menesienoje rasa Asara zibes Bus ruduo Atjos siaurys Obelys pagels Lauk manes pavakary Vetroj prie obels pirmieji trys S Neries eilerascio Grįsiu 1942 posmai Buitinis stiliusBuitinis snekamasis stilius seniausias is visu funkciniu stiliu Atlieka komunikacine funkcija Vartojamas kasdienio bendravimo situacijose namuose tarp draugu pazįstamu gatveje dirbant bendra darba ir pan Tipiska bendravimo forma yra dialogas kalba paprasta emocinga konkreti subjektyvi jai įprasta vaizdingumas ekspresyvumas o nebudinga pilkumas grieztas tikslumas Vaizdines priemones cia įprastines Stilistines priemones turi neoficialumo familiarumo neretai linksmumo siurkstumo niuansu Gausu elipsiu metaforu frazeologizmu jaustuku istiktuku deminutyvu ir kt Buitiniame stiliuje veikia dvi priesingos tendencijos įvairiopas kalbos trumpinimas ir kalbinis perteklius Kai priejo krosnį duonos kepalai sauke Trauk mus greiciau trauk mus greiciau mes sudegsim mes seniai esam iskepe Bet tingine atsake Imsiu as dabar paisintis su jumis ir nuejo sau Netrukus ji priejo obelį ir obuoliai sauke Nupurtyk mus nupurtyk mes esam jau visi nunoke Bet ji atsake Nebepurcius dar koks obuolys gali nukristi man ant galvos ir nuejo toliau SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius 1997