Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ideologija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ideologija (graikiškai – „idėjų mokslas“) tai pasaulėvaizdis, kuris remiasi kokia nors idėja kaip aksioma (teiginiu, kurio teisingumas neginčijamas, todėl yra pamatinis). Ideologijos sąvoka dažnai vartojama pabrėžiant negatyvią potekstę, kai ideologija siejama su tam tikrų idėjų suabsoliutinimu ir nekritišku tikrovės aiškinimu.
Istorija
Ideologijos sąvoka atsirado Prancūzijos revoliucijos metu vykusiuose filosofiniuose ir politiniuose debatuose. Pirmą kartą šią sąvoką 1796 m. panaudojo prancūzų filosofas . Nuo to laiko iki šių dienų ši sąvoka įgavo ir keletą kitų reikšmių.
Prancūzijos revoliucijos „ideologų“ mokykla (, , , , Say, ir ) save suprato kaip priešingą kryptį Dekarto racionalizmui. „Ideologai“ bandė idėjų atsiradimą paaiškinti kaip biologinį procesą, kuris vyksta ne be jutiminės patirties. Prancūzų ideologai laikėsi Švietimo tradicijų ir orientavosi į demokratiją. Jų supratimu, ideologija buvo aukštesnė ir socialiai naudinga žinojimo forma, apvalyta nuo feodalizmo epochos prietarų. Įtaką prancūzų visuomeniniam gyvenimui ideologai prarado Napoleono epochos metu. Napoleonas ideologijos šalininkus laikė svaičiotojais ir doktrinieriais, atitolusiais nuo politinės realybės. Tuo metu susiformavo ir šiuolaikinė ideologijos sąvokos prasmė.
Analizė
Metaideologija yra ideologijų struktūros, formos ir pasireiškimo tyrimas. Pasak metaideologijos ideologija pateikia nuoseklią (atskiri teiginiai siejami į vientisą pasaulio vaizdą), tačiau šališką socialinio pasaulio perspektyvą (visuma matoma iš tam tikro taško, dažnai remiantis atskiros socialinės grupės arba klasės interesais). Remiantis šia ideologijos samprata, ideologijos nėra nei teisios, nei neteisios, o tiesiog reliatyvi intelektinė pasaulio kategorizavimo strategija. Kiekviena visuomenė turi savo ideologiją. Ja remiasi viešoji nuomonė arba sveikas protas, nors tai atrodo taip natūralu, kad daugelis žmonių to nepastebi.
Ideologijos turi du pagrindinius bruožus: visuomenės vaizdinį ir politinę programą. Akcentuojami tam tikri socialinės tikrovės momentai, parodant kaip visuma veikia iš tikrųjų ir kaip idealiai turėtų veikti. Toks specifinis socialinis vaizdinys sudaro kiekvienos ideologijos pagrindą. Pagal tokį vaizdinį yra kuriamos politinės doktrinos ir politinės programos: veiksmų planai kaip esamą realybę priartinti prie idealios. Programos radikalumas priklauso nuo to kaip suvokiamas skirtumas tarp idealios ir aktualios tikrovės.
Marksistinė samprata
XIX a. viduryje Marksas ir Engelsas vėl atgaivino Napoleono propagandos stigmatizuotą sąvoką. Marksistiniame ekonominės bazės ir antstato visuomenės modelyje, bazė reiškia gamybinius santykius, o antstatas – dominuojančią ideologiją (religinės, teisinės, politinės sistemos). Ekonominė gamybos bazė lemia politinį visuomenės antstatą. Valdančiosios klasės interesai lemia antstatą ir jį pateisinančią ideologiją – vidinę kultūros struktūrą, kuri leidžia valdžią turinčiai grupei išlaikyti maksimalią valdžią su minimaliu konfliktu. Ideologija primeta valdomiesiems klaidingą suvokimą, pvz., , pasak kurio yra neatsiejama daikto dalis, o ne išorinis bruožas pridedamas prie jo per darbą.
Valdančioji klasė per užtikrina savo socialinę reprodukciją, nes ideologija visoms socioekonominėms klasėms perteikia sampratą, kad valdančiosios klasės ekonominiai interesai yra visos visuomenės ekonominiai interesai. György Lukács laikė, kad ideologija yra valdančiosios klasės projekcija.
Ideologijos pabaiga
Intelektualiniame diskurse ne kartą minėta ideologijos pabaiga. Po Antrojo pasaulinio karo ideologijai buvo skelbiamas galas, nes tikėta, kad ideologija atspindi nesubrendusį doktrinieriškumą, ir ją esą pakeisiąs pragmatinis kompromisas.
Šiai nuomonei prieštaravo radikalieji kritikai, pvz., Marcuse teigė, kad ideologinis konfliktas rimsta ne dėl ideologijos pabaigos, o dėl visuomenę užvaldžiusios engėjiškos ideologijos, kurią valdomiesiems primetė valdančiosios grupės. Pasak Marcuse, darbininkų klasė prarado revoliucingumą ir sugebėjimą sugriauti kapitalistines struktūras, nes ši klasė buvo integruota į kapitalistinę visuomenę per materialinės gerovės didėjimą ir vartotojiškumą. Socialistinė alternatyva tokiu būdu buvo prarasta. Įsivyravo kapitalistinės vertybės, kurios neleidžia plėtotis progresyvioms žmogiškoms vertybėms, tokioms kaip kūrybiškumas. Pačios valdomosios grupės pradėjo žiūrėti į esamą visuomenę kaip idealą, vienintelę įmanomą socialinės organizacijos formą. Pasak , ideologija nebuvo sunaikinta pokario augimo, o vietoje to įsivyravo viena ideologinė perspektyva (hegemoniška ideologija). Išnyko tik ideologinis konfliktas.
Politinės ideologijos
Šiuo metu pagrindinėmis politinėmis ideologijomis laikomi:
- socializmas
- liberalizmas
- konservatizmas
Socializmas
- Žr. pagrindinį straipsnį socializmas
Socializmo ideologija didžiaja dalimi remiasi marksizmo koncepcija, kurios pagrindiniai autoriai yra K. Marksas ir F. Engelsas.
Konservatizmas
- Žr. pagrindinį straipsnį konservatizmas
Konservatizmas arba politinis konservatizmas yra keletas istoriškai susijusių politinių filosofijų arba politinių ideologijų.
Konservatizmo ideologija gimė Europos kultūriniuose sluoksniuose ties XVIII ir XIX amžiaus riba kaip reakcija į bandymus praktiškai įgyvendinti Švietimo idėjas, visų pirma į Prancūzijos didžiąją revoliuciją. Senosios socialinės tvarkos šalininkai vietoje laisvės, lygybės ir šūkių kėlė savas idėjas. Visos šios idėjos, išdėstytos tam tikra tvarka, ir sudarė konservatizmo ideologiją.
Nuorodos
- Kennedy, Emmet (1979) „Ideology“ from Destutt De Tracy to Marx, Journal of the History of Ideas, Vol. 40, No. 3 (Jul.–Sep., 1979), pp. 353–368 http://www.jstor.org/pss/2709242
- Hart, David M. (2002) Destutt De Tracy: Annotated Bibliography http://www.econlib.org/library/Tracy/DestuttdeTracyBio.html
- Vokiečių ideologija – Pamatinis Markso ir Engelso veikalas apie ideologiją (anglų kalba)
- Politinės mąstysenos formos Archyvuota kopija 2004-10-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ideologija, Kas yra Ideologija? Ką reiškia Ideologija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ideologija graikiskai ideju mokslas tai pasaulevaizdis kuris remiasi kokia nors ideja kaip aksioma teiginiu kurio teisingumas negincijamas todel yra pamatinis Ideologijos savoka daznai vartojama pabreziant negatyvia potekste kai ideologija siejama su tam tikru ideju suabsoliutinimu ir nekritisku tikroves aiskinimu IstorijaIdeologijos savoka atsirado Prancuzijos revoliucijos metu vykusiuose filosofiniuose ir politiniuose debatuose Pirma karta sia savoka 1796 m panaudojo prancuzu filosofas Nuo to laiko iki siu dienu si savoka įgavo ir keleta kitu reiksmiu Prancuzijos revoliucijos ideologu mokykla Say ir save suprato kaip priesinga kryptį Dekarto racionalizmui Ideologai bande ideju atsiradima paaiskinti kaip biologinį procesa kuris vyksta ne be jutimines patirties Prancuzu ideologai laikesi Svietimo tradiciju ir orientavosi į demokratija Ju supratimu ideologija buvo aukstesne ir socialiai naudinga zinojimo forma apvalyta nuo feodalizmo epochos prietaru Įtaka prancuzu visuomeniniam gyvenimui ideologai prarado Napoleono epochos metu Napoleonas ideologijos salininkus laike svaiciotojais ir doktrinieriais atitolusiais nuo politines realybes Tuo metu susiformavo ir siuolaikine ideologijos savokos prasme AnalizeMetaideologija yra ideologiju strukturos formos ir pasireiskimo tyrimas Pasak metaideologijos ideologija pateikia nuoseklia atskiri teiginiai siejami į vientisa pasaulio vaizda taciau saliska socialinio pasaulio perspektyva visuma matoma is tam tikro tasko daznai remiantis atskiros socialines grupes arba klases interesais Remiantis sia ideologijos samprata ideologijos nera nei teisios nei neteisios o tiesiog reliatyvi intelektine pasaulio kategorizavimo strategija Kiekviena visuomene turi savo ideologija Ja remiasi viesoji nuomone arba sveikas protas nors tai atrodo taip naturalu kad daugelis zmoniu to nepastebi Ideologijos turi du pagrindinius bruozus visuomenes vaizdinį ir politine programa Akcentuojami tam tikri socialines tikroves momentai parodant kaip visuma veikia is tikruju ir kaip idealiai turetu veikti Toks specifinis socialinis vaizdinys sudaro kiekvienos ideologijos pagrinda Pagal tokį vaizdinį yra kuriamos politines doktrinos ir politines programos veiksmu planai kaip esama realybe priartinti prie idealios Programos radikalumas priklauso nuo to kaip suvokiamas skirtumas tarp idealios ir aktualios tikroves Marksistine samprata XIX a viduryje Marksas ir Engelsas vel atgaivino Napoleono propagandos stigmatizuota savoka Marksistiniame ekonomines bazes ir antstato visuomenes modelyje baze reiskia gamybinius santykius o antstatas dominuojancia ideologija religines teisines politines sistemos Ekonomine gamybos baze lemia politinį visuomenes antstata Valdanciosios klases interesai lemia antstata ir jį pateisinancia ideologija vidine kulturos struktura kuri leidzia valdzia turinciai grupei islaikyti maksimalia valdzia su minimaliu konfliktu Ideologija primeta valdomiesiems klaidinga suvokima pvz pasak kurio yra neatsiejama daikto dalis o ne isorinis bruozas pridedamas prie jo per darba Valdancioji klase per uztikrina savo socialine reprodukcija nes ideologija visoms socioekonominems klasems perteikia samprata kad valdanciosios klases ekonominiai interesai yra visos visuomenes ekonominiai interesai Gyorgy Lukacs laike kad ideologija yra valdanciosios klases projekcija Ideologijos pabaiga Intelektualiniame diskurse ne karta mineta ideologijos pabaiga Po Antrojo pasaulinio karo ideologijai buvo skelbiamas galas nes tiketa kad ideologija atspindi nesubrendusį doktrinieriskuma ir ja esa pakeisias pragmatinis kompromisas Siai nuomonei priestaravo radikalieji kritikai pvz Marcuse teige kad ideologinis konfliktas rimsta ne del ideologijos pabaigos o del visuomene uzvaldziusios engejiskos ideologijos kuria valdomiesiems primete valdanciosios grupes Pasak Marcuse darbininku klase prarado revoliucinguma ir sugebejima sugriauti kapitalistines strukturas nes si klase buvo integruota į kapitalistine visuomene per materialines geroves didejima ir vartotojiskuma Socialistine alternatyva tokiu budu buvo prarasta Įsivyravo kapitalistines vertybes kurios neleidzia pletotis progresyvioms zmogiskoms vertybems tokioms kaip kurybiskumas Pacios valdomosios grupes pradejo ziureti į esama visuomene kaip ideala vienintele įmanoma socialines organizacijos forma Pasak ideologija nebuvo sunaikinta pokario augimo o vietoje to įsivyravo viena ideologine perspektyva hegemoniska ideologija Isnyko tik ideologinis konfliktas Politines ideologijosSiuo metu pagrindinemis politinemis ideologijomis laikomi socializmas liberalizmas konservatizmasSocializmas Zr pagrindinį straipsnį socializmas Socializmo ideologija didziaja dalimi remiasi marksizmo koncepcija kurios pagrindiniai autoriai yra K Marksas ir F Engelsas Konservatizmas Zr pagrindinį straipsnį konservatizmas Konservatizmas arba politinis konservatizmas yra keletas istoriskai susijusiu politiniu filosofiju arba politiniu ideologiju Konservatizmo ideologija gime Europos kulturiniuose sluoksniuose ties XVIII ir XIX amziaus riba kaip reakcija į bandymus praktiskai įgyvendinti Svietimo idejas visu pirma į Prancuzijos didziaja revoliucija Senosios socialines tvarkos salininkai vietoje laisves lygybes ir sukiu kele savas idejas Visos sios idejos isdestytos tam tikra tvarka ir sudare konservatizmo ideologija NuorodosKennedy Emmet 1979 Ideology from Destutt De Tracy to Marx Journal of the History of Ideas Vol 40 No 3 Jul Sep 1979 pp 353 368 http www jstor org pss 2709242 Hart David M 2002 Destutt De Tracy Annotated Bibliography http www econlib org library Tracy DestuttdeTracyBio html Vokieciu ideologija Pamatinis Markso ir Engelso veikalas apie ideologija anglu kalba Politines mastysenos formos Archyvuota kopija 2004 10 11 is Wayback Machine projekto Sis su politologija susijes straipsnis yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį