Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kipras PetrauskasGimė 1885 m lapkričio 23 d Ceikiniai Švenčionių apskritis Rusijos imperijaMirė 1968 m sausio 17 d 82 me
Kipras Petrauskas
| Kipras Petrauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1885 m. lapkričio 23 d. Ceikiniai, Švenčionių apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1968 m. sausio 17 d. (82 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Jonas Petrauskas |
| Motina | Juozapota Rastenytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena Žalinkevičaitė |
| Vaikai | Goda Petrauskaitė, |
| Veikla | Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas |
| Alma mater | Sankt Peterburgo konservatorija |
| Vikiteka | Kipras Petrauskas |
Kipras Petrauskas (1885 m. lapkričio 23 d. Ceikiniuose, Švenčionių apskritis, Rusijos imperija – 1968 m. sausio 17 d. Vilniuje) – žymus Lietuvos dainininkas (tenoras), operose sukūręs apie 80 vaidmenų, profesorius, Lietuvos meno kūrėjų draugijos narys. Su K. Petrausku siejamas nacionalinės operos įkūrimas.
Biografija
Kipras Petrauskas gimė 1885 m. lapkričio 23 d. Ceikiniuose. Motina – Juozapota Rastenytė-Petrauskienė nuo Antagavės, tėvas Jonas Petrauskas (1863 m. sukilimo dalyvis, vargonavo Palūšėje). Vyresnysis brolis Mikas Petrauskas – žymus kompozitorius.
Pradines muzikos žinias K. Petrauskas įgijo iš tėvo, vėliau brolis Mikas mokė pažinti gaidas, skambinti fortepijonu. Sulaukęs devynerių grojo vyresniojo brolio suorganizuotame orkestre, vėliau ir pats vadovavo orkestrėliui. Kartu su Miku persikėlė į Obelius, kur mokėsi vargonininkauti, giedojo bažnytiniame chore, lankė pradinę mokyklą. 1900–1904 vargonininkavo Gervėčiuose, Onuškyje, Švenčionyse, Dusmenyse. 1905 m. revoliucijos metu įsijungė į sąjūdį prieš rusų valdžią: sakė kalbas, platino Vilniaus Didžiojo Seimo nutarimus. Už tai, nuslopinus revoliuciją, kalėjo Trakų kalėjime. Paleistas iš kalėjimo, apsigyveno Vilniuje pas brolį Miką. Čia padėjo broliui organizuoti koncertus, muzikinius vakarus, dalyvavo pirmųjų lietuviškų operečių „Malūninkas ir kaminkrėtys“, „Adomas ir Ieva“ pastatymuose. 1906 m. pastatytoje pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“ Kipras atliko nedidelę Birutės brolio partiją.
1907 m. K. Petrauskas įstojo į Sankt Peterburgo konservatorijos profesoriaus S. Gabelio dainavimo klasę ir profesoriaus O. Palečeko sceninio meno klasę. 1907–1908 m. dalyvavo studentų spektakliuose, už ką konservatorijos vadovybės buvo gerai įvertintas ir atleistas nuo mokesčio už mokslą. Studijuodamas dalyvavo rusų pianisto profesoriaus A. Ziločio rengiamuose koncertuose, dainavo grafo Šeremetjevo koncertuose, Maskvos Dailės teatro chore. 1908–1909 m. studentų pastatytose Š. Guno operose „Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“ atliko Fausto ir Romeo partijas. Atostogų metu K. Petrauskas kartu su kompozitoriumi S. Šimkumi surengė koncertus Seinuose, Kaune, Rygoje.
1911 m. pavasarį K. Petrauskas oficialiai debiutavo Maskvos Didžiajame teatre Š. Guno operoje „Romeo ir Džiuljeta“. Tais pačiais metais tapo Peterburgo Marijos teatro solistu. 1911–1920 m. Marijos teatre dirbo su garsiais scenos partneriais F. Šaliapinu, L. Sobinovu, D. Smirnovu, J. Jeršovu, I. Alčevskiu, G. Baklanovu, A. Neždanova, L. Lipkovskaja. F. Šaliapino padedamas paruošė Fausto, Saljero, Almavivos, Dmitrijos ir kitus vaidmenis. Per devynerius metus šiame teatre K. Petrauskas paruošė daugiau kaip 40 partijų. Nuo 1915 m. per spektaklius jam buvo leista bisuoti. Taip pat aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuvių bendruomenės veikloje: dainavo koncertuose, muzikiniuose vakaruose, o surinktas lėšas dažniausiai skirdavo labdaringiems tikslams.
Spalio revoliucijos metu liaudies namų operoje dainavo darbininkams, kareiviams, studentams. Buvo išrinktas Kronštato jūreivių tarybos garbės pirmininku.
1920 m. rugpjūčio mėnesį K. Petrauskas grįžo į Lietuvą. Įstojo į Lietuvos kariuomenę, lankė kovojančius kariuomenės dalinius, koncertavo.
1920 m. su Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariais Kaune įkūrė lietuvių operos teatrą, tais laikais vadintą operos vaidykla. Čia 1920 m. gruodžio 31 d. buvo pastatyta Dž. Verdžio opera „Traviata“ lietuvių kalba. K. Petrauskas joje atliko pagrindinį Alfredo vaidmenį. Pirmąjį sezoną operos teatre buvo suvaidinti 25 spektakliai. K. Petrauskas sukūrė tokius ryškius vaidmenis kaip Hercogą Dž. Vedžio operoje „Rigoletas“ (1921), Kaniją – R. Leonkavalio operoje „Pajacai“ (1922), Don Chosė Ž. Bizė operoje „Karmen“ (1924), Turidu – P. Maskanjo operoje „Kaimo garbė“ (1925), Romeo – Š. Guno operoje „Romeo ir Džiuljeta“ (1925), Germaną – P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“ (1927). Daug gastroliavo: 1922–1923 m. TSRS, 1923 m. kartu su A. Sodeika koncertavo Romoje, 1931 m. dainavo Stokholme, 1933 Milano teatre „La Scala“. 1930 ir 1936 m. gastroliavo Pietų Amerikoje. Dažnai dainuodavo Latvijos, Estijos operų scenose. 1925–1928 m. gastroliavo su F. Šaliapinu: 1925 m. jie dainavo Leipcige, Miunchene, Drezdene, 1928 m. Madride, Barselonoje, Paryžiuje ir Romoje. Operos teatre K. Petrauskas dainavo iki 1958 m., operose sukūrė apie 80 vaidmenų.
Nors į trėmimus žiūrėjo kaip į lietuvių tautos naikinimą ir manė, kad jį patį išveš, 1948 m. vasario 10 d., įvyko K. Petrausko konfliktas su dainininku Antanu Kučingiu. Petrauskas visiems aplinkiniams girdint Kučingiui rėžė, esą jis žinąs, kad Antano Kučingio sūnus „yra susidėjęs su tarybiniais priešais - pogrindininkais, kurie save vadina LLA, o jis - (tėvas) savo bute slepia antitarybinius atsišaukimus, ir remia sūnaus veiklą”.[1] Po šio konflikto A. Kučingis buvo suimtas, SSRS Ypatingojo pasitarimo prie NKVD nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Mordovijos, Kemerovo ir Omsko srities lageriuose.
Nuo 1949 m. dėstė LTSR konservatorijoje, išugdė dainininkus V. Noreiką, L. Saulevičiūtę, V. Adamkevičių ir kt. 1950 rugpjūčio 2 d. K. Petrauskui buvo suteiktas TSRS liaudies artisto vardas, 1951 m. paskirta valstybinė premija, suteiktas profesoriaus vardas. 1959–1963 m. buvo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
K. Petrauskas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo „Rotary“ klubo bei, tarpukariu, Šaulių sąjungos narys, Lietuvos auto klubo narys, kurį laiką LFLS centro valdybos narys, priklausė žūklės ir medžioklės draugijai. Šaudymo varžybose buvo laimėjęs Pabaltijo čempiono titulą.
K. Petrauskas mirė 1968 m. sausio 17 d. Palaidotas Vilniuje Rasų kapinėse. M. ir K. Petrauskų namuose įkurtas Kauno miesto muziejaus padalinys.
Žmona Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė – aktorė ir poetė.
Apdovanojimai
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas (1928)
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (1930)
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas (1936)
- Darbo raudonosios vėliavos ordinas (1951)
- Lenino ordinas (1951)
- Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1993)
- Pasaulio Tautų Teisuolio apdovanojimas (1999)
Pagrindiniai operų vaidmenys
- Romeo, Š. Guno „Romeo ir Džiuljeta“, 1911 m.
- Hercogas, Dž. Verdžio „Rigoletas“, 1911 m.
- Orfėjus, „Orfėjus pragare“, 1911 m.
- Licėjistas, Danilevskos „Šmėkla“, 1911 m.
- Almaviva, Dž. Rosinio „Sevilijos kirpėjas“, 1912 m.
- Pinkertonas, Dž. Pučinio „Madam Baterflai“, 1912 m.
- Paolo, „Frančeska da Rimini“, 1912 m.
- Verteris, Ž. Masnė „Verteris“, 1913 m.
- Rudolfas, Dž. Pučinio „Bohema“, 1913 m.
- Jontekas, S. Moniuškos „Halka“, 1915 m.
- Levko, N. Rimskio-Korsakovo „Gegužės naktis“, 1916 m.
- Faustas, Š. Guno „Faustas“, 1916 m.
- Džeraldas, L. Delibo „Lakmė“, 1916 m.
- Berendėjus, N. Rimskio-Korsakovo „Snieguolė“, 1917 m.
- Vagoa, „Judita“, 1917 m.
- De Grijė, Ž. Masnė „Manon“, 1917 m.
- Faustas, A. Boito „Mefistofelis“, 1917 m.
- Mocartas, N. Rimskio-Korsakovo „Mocartas ir Saljeris“, 1918 m.
- Orfėjus, A. Glinkos „Orfėjus ir Euridikė“, 1918 m.
- Kuan – on, A. Vieniavskio „Megoe“, 1918 m.
- Katana, S. Džonso „Geiša“, 1918 m.
- Alfredas, Dž. Verdžio „Traviata“, 1920 m.
- Birutės brolis, M. Petrausko „Birutė“, 1921 m.
- Sinodala, „Demonas“, 1921 m.
- Kanijas, R. Leonkavalio „Pajacai“, 1922 m.
- Lenskis, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, 1923 m.
- Don Chosė, Ž. Bizė „Karmen“, 1924 m.
- Kavaradosis, Dž. Pučinio „Toska“, 1924 m.
- Turidu, P. Maskanio „Kaimo garbė“, 1925 m.
- Germanas, P. Čaikovskio „Pikų dama“, 1925 m.
- Hofmanas, Ž. Ofenbacho „Hofmano pasakos“, 1926 m.
- Rikardo, Dž. Verdžio „Kaukių balius“, 1926 m.
- Vilhelmas, A. Toma „Minjon“, 1926 m.
- Lohengrinas, R. Vagnerio „Lohengrinas“, 1926 m.
- Radamesas, Dž. Verdžio „Aida“, 1927 m.
- Eleazaras, Ž. F. Halevi „Žydė“, 1927 m.
- Pedras, E. d’Albero „Pakalnė“, 1928 m.
- Fentonas, O. Nikolai „Vindzoro kūmutės“, 1928 m.
- Vladimiras, E. Napravniko „Dubrovskis“, 1929 m.
- Manriko, Dž. Verdžio „Trubadūras“, 1929 m.
- Dmitrijus, M. Musorgskio „Borisas Godunovas“, 1930 m.
- Tanhoizeris, R. Vagnerio „Tanhoizeris“, 1930 m.
- Andrė Šenjė, U. Džordano „Andrė Šenjė“, 1930 m.
- Fra Diavolo, D. Obero „Fra Diavolo“, 1931 m.
- Pikilo, Ž. Ofenbacho „Perikola“, 1931 m.
- Samsonas, K. Sen-Sanso „Samsonas ir Dalila“, 1931 m.
- Gvidonas, N. Rimskio-Korsakovo „Caras Saltanas“, 1932 m.
- Raulis, Dž. Mejerberio „Hugenotai“, 1932 m.
- Žiuljenas, G. Šarpantjė „Luiza“, 1932 m.
- Grenišė, R. Planketo „Kornevilio varpai“, 1932 m.
- Liutauras, J. Karnavičiaus „Gražina“, 1933 m.
- Barinkajus, J. Štrauso „Čigonų baronas“, 1934 m.
- Vladimiras, A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“, 1935 m.
- Kuterma, N. Rimskio-Korsakovo „Kitežas“, 1936 m.
- Jonušas, J. Karnavičiaus „Radvila Perkūnas“, 1937 m.
- Otelas, Dž. Verdžio „Otelas“, 1938 m.
- Žilvinas, M. Petrausko „Eglė“, 1939 m.
- Grigorijus Melechovas, I. Dzeržinskio „Tykusis Donas“, 1940 m.
Įrašai
Kipro Petrausko balsą dokumentuoja įrašai apie „Vox“ (Berlynas 1922), „Odeon“ (Kaunas 1924), „Odeon“, „Parlophon“ (abu 1928 Berlynas), Kolumbiją (Kaunas 1931) ir „Bellacord“ (Ryga 1948).
Šaltiniai
- https://www.archyvai.lt/lt/lya/lssr-mgb-agento-m5vy.html Archyvuota kopija 2021-12-21 iš Wayback Machine projekto.
- A. Pocius. Kipras Petrauskas. Kelias į dainos meno viršūnes. 1985 m. Kaunas
Nuorodos
- Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejus Archyvuota kopija 2016-01-15 iš Wayback Machine projekto.
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kipras Petrauskas, Kas yra Kipras Petrauskas? Ką reiškia Kipras Petrauskas?
Kipras PetrauskasGime 1885 m lapkricio 23 d Ceikiniai Svencioniu apskritis Rusijos imperijaMire 1968 m sausio 17 d 82 metai VilniusPalaidotas a Senosiose Rasu kapineseTevas Jonas PetrauskasMotina Juozapota RastenyteSutuoktinis e Elena ZalinkevicaiteVaikai Goda Petrauskaite Veikla Lietuvos politinis bei visuomenes veikejasAlma mater Sankt Peterburgo konservatorijaVikiteka Kipras Petrauskas Kipras Petrauskas 1885 m lapkricio 23 d Ceikiniuose Svencioniu apskritis Rusijos imperija 1968 m sausio 17 d Vilniuje zymus Lietuvos dainininkas tenoras operose sukures apie 80 vaidmenu profesorius Lietuvos meno kureju draugijos narys Su K Petrausku siejamas nacionalines operos įkurimas Petrausko Vox įrasas Berlynas 1922 BiografijaKipras Petrauskas gime 1885 m lapkricio 23 d Ceikiniuose Motina Juozapota Rastenyte Petrauskiene nuo Antagaves tevas Jonas Petrauskas 1863 m sukilimo dalyvis vargonavo Paluseje Vyresnysis brolis Mikas Petrauskas zymus kompozitorius Pradines muzikos zinias K Petrauskas įgijo is tevo veliau brolis Mikas moke pazinti gaidas skambinti fortepijonu Sulaukes devyneriu grojo vyresniojo brolio suorganizuotame orkestre veliau ir pats vadovavo orkestreliui Kartu su Miku persikele į Obelius kur mokesi vargonininkauti giedojo baznytiniame chore lanke pradine mokykla 1900 1904 vargonininkavo Gerveciuose Onuskyje Svencionyse Dusmenyse 1905 m revoliucijos metu įsijunge į sajudį pries rusu valdzia sake kalbas platino Vilniaus Didziojo Seimo nutarimus Uz tai nuslopinus revoliucija kalejo Traku kalejime Paleistas is kalejimo apsigyveno Vilniuje pas brolį Mika Cia padejo broliui organizuoti koncertus muzikinius vakarus dalyvavo pirmuju lietuvisku opereciu Maluninkas ir kaminkretys Adomas ir Ieva pastatymuose 1906 m pastatytoje pirmojoje lietuviskoje operoje Birute Kipras atliko nedidele Birutes brolio partija 1907 m K Petrauskas įstojo į Sankt Peterburgo konservatorijos profesoriaus S Gabelio dainavimo klase ir profesoriaus O Paleceko sceninio meno klase 1907 1908 m dalyvavo studentu spektakliuose uz ka konservatorijos vadovybes buvo gerai įvertintas ir atleistas nuo mokescio uz moksla Studijuodamas dalyvavo rusu pianisto profesoriaus A Zilocio rengiamuose koncertuose dainavo grafo Seremetjevo koncertuose Maskvos Dailes teatro chore 1908 1909 m studentu pastatytose S Guno operose Faustas Romeo ir Dzuljeta atliko Fausto ir Romeo partijas Atostogu metu K Petrauskas kartu su kompozitoriumi S Simkumi surenge koncertus Seinuose Kaune Rygoje 1911 m pavasarį K Petrauskas oficialiai debiutavo Maskvos Didziajame teatre S Guno operoje Romeo ir Dziuljeta Tais paciais metais tapo Peterburgo Marijos teatro solistu 1911 1920 m Marijos teatre dirbo su garsiais scenos partneriais F Saliapinu L Sobinovu D Smirnovu J Jersovu I Alcevskiu G Baklanovu A Nezdanova L Lipkovskaja F Saliapino padedamas paruose Fausto Saljero Almavivos Dmitrijos ir kitus vaidmenis Per devynerius metus siame teatre K Petrauskas paruose daugiau kaip 40 partiju Nuo 1915 m per spektaklius jam buvo leista bisuoti Taip pat aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuviu bendruomenes veikloje dainavo koncertuose muzikiniuose vakaruose o surinktas lesas dazniausiai skirdavo labdaringiems tikslams Spalio revoliucijos metu liaudies namu operoje dainavo darbininkams kareiviams studentams Buvo isrinktas Kronstato jureiviu tarybos garbes pirmininku Broliai Kipras Petrauskas kaireje ir Mikas Petrauskas 1920 m rugpjucio menesį K Petrauskas grįzo į Lietuva Įstojo į Lietuvos kariuomene lanke kovojancius kariuomenes dalinius koncertavo 1920 m su Lietuviu meno kureju draugijos nariais Kaune įkure lietuviu operos teatra tais laikais vadinta operos vaidykla Cia 1920 m gruodzio 31 d buvo pastatyta Dz Verdzio opera Traviata lietuviu kalba K Petrauskas joje atliko pagrindinį Alfredo vaidmenį Pirmajį sezona operos teatre buvo suvaidinti 25 spektakliai K Petrauskas sukure tokius ryskius vaidmenis kaip Hercoga Dz Vedzio operoje Rigoletas 1921 Kanija R Leonkavalio operoje Pajacai 1922 Don Chose Z Bize operoje Karmen 1924 Turidu P Maskanjo operoje Kaimo garbe 1925 Romeo S Guno operoje Romeo ir Dziuljeta 1925 Germana P Caikovskio operoje Piku dama 1927 Daug gastroliavo 1922 1923 m TSRS 1923 m kartu su A Sodeika koncertavo Romoje 1931 m dainavo Stokholme 1933 Milano teatre La Scala 1930 ir 1936 m gastroliavo Pietu Amerikoje Daznai dainuodavo Latvijos Estijos operu scenose 1925 1928 m gastroliavo su F Saliapinu 1925 m jie dainavo Leipcige Miunchene Drezdene 1928 m Madride Barselonoje Paryziuje ir Romoje Operos teatre K Petrauskas dainavo iki 1958 m operose sukure apie 80 vaidmenu Nors į tremimus ziurejo kaip į lietuviu tautos naikinima ir mane kad jį patį isves 1948 m vasario 10 d įvyko K Petrausko konfliktas su dainininku Antanu Kucingiu Petrauskas visiems aplinkiniams girdint Kucingiui reze esa jis zinas kad Antano Kucingio sunus yra susidejes su tarybiniais priesais pogrindininkais kurie save vadina LLA o jis tevas savo bute slepia antitarybinius atsisaukimus ir remia sunaus veikla 1 Po sio konflikto A Kucingis buvo suimtas SSRS Ypatingojo pasitarimo prie NKVD nuteistas 10 metu lagerio Kalejo Mordovijos Kemerovo ir Omsko srities lageriuose Nuo 1949 m deste LTSR konservatorijoje isugde dainininkus V Noreika L Sauleviciute V Adamkeviciu ir kt 1950 rugpjucio 2 d K Petrauskui buvo suteiktas TSRS liaudies artisto vardas 1951 m paskirta valstybine premija suteiktas profesoriaus vardas 1959 1963 m buvo LTSR Auksciausiosios Tarybos deputatas K Petrauskas aktyviai dalyvavo visuomenineje veikloje buvo Rotary klubo bei tarpukariu Sauliu sajungos narys Lietuvos auto klubo narys kurį laika LFLS centro valdybos narys priklause zukles ir medziokles draugijai Saudymo varzybose buvo laimejes Pabaltijo cempiono titula K Petrauskas mire 1968 m sausio 17 d Palaidotas Vilniuje Rasu kapinese M ir K Petrausku namuose įkurtas Kauno miesto muziejaus padalinys Zmona Elena Zalinkevicaite Petrauskiene aktore ir poete ApdovanojimaiLietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino 3 ojo laipsnio ordinas 1928 Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino 2 ojo laipsnio ordinas 1930 Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino 1 ojo laipsnio ordinas 1936 Darbo raudonosios veliavos ordinas 1951 Lenino ordinas 1951 Zuvanciuju gelbejimo kryzius 1993 Pasaulio Tautu Teisuolio apdovanojimas 1999 Pagrindiniai operu vaidmenysGermano vaidmenyje Piotro Caikovskio operoje Piku damaMemorialine lenta ZaliakalnyjeSkulptura prie Operos ir Baleto teatroRomeo S Guno Romeo ir Dziuljeta 1911 m Hercogas Dz Verdzio Rigoletas 1911 m Orfejus Orfejus pragare 1911 m Licejistas Danilevskos Smekla 1911 m Almaviva Dz Rosinio Sevilijos kirpejas 1912 m Pinkertonas Dz Pucinio Madam Baterflai 1912 m Paolo Franceska da Rimini 1912 m Verteris Z Masne Verteris 1913 m Rudolfas Dz Pucinio Bohema 1913 m Jontekas S Moniuskos Halka 1915 m Levko N Rimskio Korsakovo Geguzes naktis 1916 m Faustas S Guno Faustas 1916 m Dzeraldas L Delibo Lakme 1916 m Berendejus N Rimskio Korsakovo Snieguole 1917 m Vagoa Judita 1917 m De Grije Z Masne Manon 1917 m Faustas A Boito Mefistofelis 1917 m Mocartas N Rimskio Korsakovo Mocartas ir Saljeris 1918 m Orfejus A Glinkos Orfejus ir Euridike 1918 m Kuan on A Vieniavskio Megoe 1918 m Katana S Dzonso Geisa 1918 m Alfredas Dz Verdzio Traviata 1920 m Birutes brolis M Petrausko Birute 1921 m Sinodala Demonas 1921 m Kanijas R Leonkavalio Pajacai 1922 m Lenskis P Caikovskio Eugenijus Oneginas 1923 m Don Chose Z Bize Karmen 1924 m Kavaradosis Dz Pucinio Toska 1924 m Turidu P Maskanio Kaimo garbe 1925 m Germanas P Caikovskio Piku dama 1925 m Hofmanas Z Ofenbacho Hofmano pasakos 1926 m Rikardo Dz Verdzio Kaukiu balius 1926 m Vilhelmas A Toma Minjon 1926 m Lohengrinas R Vagnerio Lohengrinas 1926 m Radamesas Dz Verdzio Aida 1927 m Eleazaras Z F Halevi Zyde 1927 m Pedras E d Albero Pakalne 1928 m Fentonas O Nikolai Vindzoro kumutes 1928 m Vladimiras E Napravniko Dubrovskis 1929 m Manriko Dz Verdzio Trubaduras 1929 m Dmitrijus M Musorgskio Borisas Godunovas 1930 m Tanhoizeris R Vagnerio Tanhoizeris 1930 m Andre Senje U Dzordano Andre Senje 1930 m Fra Diavolo D Obero Fra Diavolo 1931 m Pikilo Z Ofenbacho Perikola 1931 m Samsonas K Sen Sanso Samsonas ir Dalila 1931 m Gvidonas N Rimskio Korsakovo Caras Saltanas 1932 m Raulis Dz Mejerberio Hugenotai 1932 m Ziuljenas G Sarpantje Luiza 1932 m Grenise R Planketo Kornevilio varpai 1932 m Liutauras J Karnaviciaus Grazina 1933 m Barinkajus J Strauso Cigonu baronas 1934 m Vladimiras A Borodino Kunigaikstis Igoris 1935 m Kuterma N Rimskio Korsakovo Kitezas 1936 m Jonusas J Karnaviciaus Radvila Perkunas 1937 m Otelas Dz Verdzio Otelas 1938 m Zilvinas M Petrausko Egle 1939 m Grigorijus Melechovas I Dzerzinskio Tykusis Donas 1940 m Įrasai Kipro Petrausko balsa dokumentuoja įrasai apie Vox Berlynas 1922 Odeon Kaunas 1924 Odeon Parlophon abu 1928 Berlynas Kolumbija Kaunas 1931 ir Bellacord Ryga 1948 Saltiniaihttps www archyvai lt lt lya lssr mgb agento m5vy html Archyvuota kopija 2021 12 21 is Wayback Machine projekto A Pocius Kipras Petrauskas Kelias į dainos meno virsunes 1985 m KaunasNuorodosMiko ir Kipro Petrausku lietuviu muzikos muziejus Archyvuota kopija 2016 01 15 is Wayback Machine projekto Rokas Subacius Dramatiskos biografijos kovotojai kurejai karjeristai kolaborantai Vilnius Mintis 2019 460 p iliustr ISBN 978 5 417 01111 5