| Rgp – Rugsėjis – Spa | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 | |||||
| 2025 | ||||||
Rugsėjo 15 yra 258-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 259-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 107 dienos.
Informacija
Šventės
Vardadieniai
Eugenija – Nikodemas – Rimgailė – Rolandas – Vismantas – Vismantė
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1920 – Lietuvos sporto sąjunga (pirmoji Lietuvos sporto organizacija) pervadinta į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą ir šios organizacijos sudėtyje įkurtas futbolo klubas „LFLS Kaunas“, vėliau 1922 m. tapęs pirmuoju Lietuvos futbolo čempionu;
- 1989 – paskelbta apie lenkų autonomijos Lietuvos SSR sudėtyje sukūrimą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose;
- 1990 – Klaipėdoje pradėtas leisti laikraštis „Vakarų ekspresas“;
- 2009 – atstatydintas Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
Gimimo dienos
- 1801 m. – Mauricijus Prozoras, 1831 m. sukilimo dalyvis, rezistentas, visuomenės veikėjas (m. 1886 m.).
- 1880 m. – Pranas Domšaitis, XX a. lietuvių dailininkas, tapytojas ekspresionistas (m. 1965 m.).
- 1896 m.:
- Matas Menčinskas, Lietuvos skulptorius, tapytojas (m. 1942 m.).
- Matas Mickis, Lietuvos agronomas ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (m. 1960 m.).
- 1899 m. – Leonardas Peseckas, Lietuvos lakūnas, pirmasis Lietuvos karo aviacijos majoras. (m. 1976 m.).
- 1904 m. – Valerijonas Derkintis, aktorius (m. 1979 m.).
- 1907 m. – Bronius Pundzius, lietuvių skulptorius monumentalistas (m. 1959 m.).
- 1908 m. – Juozas Kuprys, Lietuvos gydytojas, medicinos mokslų daktaras, kūno kultūros ir sporto specialistas (m. 1984 m.).
- 1912 m. – Liudas Vilimas, lietuvių dailininkas (m. 1966 m.).
- 1931 m. – Petras Algirdas Čiočys, Lietuvos teisėtyrininkas, socialinių mokslų daktaras, sporto veikėjas, rankinio tarptautinės kategorijos teisėjas (m. 2021 m.).
- 1938 m. – Rimantas Banevičius, Lietuvos inžinierius technologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1942 m. – Mečislovas Švabas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1944 m. – Jonas Rimša, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1948 m. – Danius Lygis, aplinkosaugininkas, MRU docentas, buvęs politikas, Lietuvos aplinkos apsaugos ministras ir aplinkos viceministras.
- 1954 m.:
- Jonas Gasiūnas, Lietuvos tapytojas.
- Stanislovas Kaulavičius, pedagogas, Zarasų rajono visuomenės veikėjas.
- 1959 m.:
- Algis Stasys Revuckas, Lietuvos ir Birštono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vladas Baltuonis, Lietuvos ir Kretingos rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1960 m. – Rita Samienė, Lietuvos ir Joniškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1962 m. – Audronė Kardašienė-Šleinienė, inžinierė, vadybininkė, Šiaulių miesto politinė ir visuomenės veikėja.
- 1968 m. – Vilma Budvytienė, teisininkė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė veikėja.
- 1970 m. – Asta Černiauskienė, Lietuvos ir Druskininkų politinė bei visuomenės veikėja.
- 1974 m. – Modestas Pitrėnas, choro ir orkestro dirigentas.
- 1981 m. – Tomas Intas, Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, specializuojantis ieties metime. 2004 m. pasiekė Lietuvos rekordą.
Mirtys
- 1534 m. – Mykolas Glinskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas (g. 1460 m.).
- 1945 m. – Jonas Balčius, Lietuvos visuomenės veikėjas, daraktorius (g. 1883 m.).
- 1954 m.:
- Stanislovas Čėsna, Romos katalikų kunigas, Sasnavos klebonas, publicistas, visuomenininkas (g. 1864 m.).
- Vladas Nagius-Nagevičius, Lietuvos gydytojas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, generolas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1880 m.).
- 1955 m. – Bronislava Biržiškienė-Šėmytė, lietuvių ir JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja (g. 1879 m.).
- 1968 m. – Jonas Adolfas Starkus, Romos katalikų kunigas, pedagogas, bažnytinės teisės daktaras (g. 1895 m.).
- 1972 m. – Jonas Byra, Lietuvos dainininkas (tenoras), pedagogas, chorvedys. (g. 1891 m.).
- 1983 m. – Justinas Kudirka, vargonininkas, dainininkas (tenoras), pedagogas, chorvedys (g. 1893 m.).
- 1990 m. – Antanas Barčas, Lietuvos teatro aktorius (g. 1928 m.).
- 1993 m.:
- Augustinas Kepenis, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1930 m.).
- Viktoras Budrevičius, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas (g. 1928 m.).
- 1999 m. – Julius Mituzas, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1911 m.).
- 2005 m. – Jeronimas Kačinskas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas, Klaipėdos garbės pilietis (g. 1907 m.).
- 2008 m.:
- Robertas Alfonsas Danys, Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius (g. 1963 m.).
- Viktoras Šinkariukas, Lietuvos teatro aktorius ir režisierius (g. 1947 m.).
- 2020 m. – Arnoldas Piročkinas, Lietuvos kalbininkas (g. 1931 m.).
- 2021 m. – Romualdas Rakauskas, fotožurnalistas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, savaitraščio „Nemunas“ bendradarbis. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės narys. Aktyviai rengė personalines ir dalyvavo grupinėse meninės fotografijos parodose (g. 1941 m.).
- 2022 m. – Ferdinandas Jakšys, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (g. 1937 m.).
- 2025 m. – Liudvikas Kimtys, lietuvių fizikas (g. 1940 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1776 – Anglijos kariuomenė okupavo Niujorką;
- 1821 – Ispanijos kolonijos Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika ir Salvadoras paskelbė nepriklausomybę;
- 1830 – geležinkelyje įvyko pirmasis nelaimingas atsitikimas – atidarant pirmąją pasaulyje geležinkelio stotį Mančesteryje mirtinai sužeistas žmogus;
- 1835 – anglų laivas „HMS Beagle“, kuriuo plaukė ir Charles Darwin, atrado Galapagų salas;
- 1882 – Britai užėmė Kairą;
- 1894 – Japonija sumušė Kiniją Pin Jan (Ping Yang) mūšyje;
- 1916 – Somos mūšyje pirmą kartą panaudoti tankai;
- 1928 – Aleksandras Flemingas išskyrė antibakterinę medžiagą ir išrado peniciliną. Savo išradimą paskelbė tik po metų – 1929 m. rugsėjo 30 d.
- 1935 – naciai Vokietijoje priėmė Niurnbergo įstatymus. Pagal juos iš visų žydų buvo atimta jų pilietybė, atidaryti getai, svastika tapo nacionaline vėliava;
- 1942 – Vokiečių kariuomenė pradėjo Stalingrado puolimą;
- 1949 – Konrad Adenauer išrinktas pirmuoju Vakarų Vokietijos federaliniu kancleriu, o prezidentu – Theodor Heuss;
- 1971 – 12 kanadiečių iš Vankuverio įkūrė ekologinę organizaciją „Greenpeace“. Jie protestavo prieš JAV vykdomus branduolinius bandymus Aliaskoje;
- 2000 – Sidnėjuje prasidėjo vasaros olimpinės žaidynės.
Gimimo dienos
- 1254 m. – Markas Polas, Venecijos pirklys ir keliautojas, su savo tėvu ir dėde vienas pirmųjų europiečių, keliavusių Šilko keliu į Kiniją bei apsilankiusių pas didįjį chaną – Kublajų (Čingis Chano anūkas) (m. 1324 m.).
- 1789 m. – Džeimsas Fenimoras Kuperis, amerikiečių rašytojas romanistas, romantinės literatūros atstovas (m. 1851 m.).
- 1804 m. – Michailas Maksimovičius, ukrainiečių rašytojas, botanikas, istorikas, archeologas, tautosakininkas (m. 1873 m.).
- 1890 m. – Agata Kristi, anglų rašytoja. Daugelio žinomų detektyvų autorė (m. 1976 m.).
- 1897 m. – Teodoras Adrianas von Rentelnas, nacistinės Vokietijos politinis veikėjas, Lietuvos generalinės srities generalinis komisaras.
- 1901 m. – Deim Silvija Krou, anglų kraštovaizdžio architektė (m. 1997 m.).
- 1907 m. – Michailas Gerasimovas, rusų antropologas, archeologas, daktaras (m. 1970 m.).
- 1914 m. – Adolfo Bioy Casares, Argentinos rašytojas, fantastinės tematikos pradininkas Argentinos literatūroje (m. 1999 m.).
- 1937 m.:
- Fernandas de la Rua, Argentinos politikas. Nuo 1999 m. gruodžio 10 d. iki 2001 m. gruodžio 21 d. buvo šalies prezidentu. Argentinos socialistų partijos narys.
- Robert Emerson Lucas, Jr., 1995 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas.
- 1975 m. – Andy LaPlegua, vokalistas ir futurepop grupės Icon of Coil įkūrėjas. La Plegua taip pat turi tris projektus, kuriuose dalyvauja: Combichrist, Panzer AG ir Scandy. Du iš jų (Icon of Coil ir Combichrist) dominavo Vokietijos alternatyvios muzikos tope (Deutsche Alternative Charts).
- 1976 m. – Ivette Maritza Sosa, Jungtinių Amerikos Valstijų dainininkė, aktorė, ir šokėja. Ji geriausiai žinoma kaip jau iširusios merginų pop grupės Eden's Crush narė.
- 1977 m. – Caterina Murino, italų aktorė, vaidino bondiados filme „Kazino Royale“.
- 1977 m. – Jason Eugene Terry, amerikiečių krepšininkas, rungtyniaujantis Dalaso „Mavericks“ komandoje.
- 1978 m.:
- Eiduras Gudjonsenas, Islandijos futbolininkas. Žaidžia saugo arba puolėjo pozicijoje FC Barcelona klube, yra šalies nacionalinės rinktinės kapitonas.
- Markas Panteličius, Serbijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Nyderlandų klubo AFC Ajax žaidėjas.
- 1984 m. – Sasekso kunigaikštis Henris, jauniausias karaliaus Karolio III ir Princesės Dianos sūnus, Elžbietos II ir Princo Filipo anūkas. Jis penktasis eilėje į Jungtinės Karalystės ir 15 užjūrio teritorijų sostą.
Mirtys
- 668 m. – Konstantas II, 641–668 m. Bizantijos imperatorius (g. 630 m.).
- 1842 m. – Chosė Fransiskas Morasanas Kesada, karinis ir politinis Centrinės Amerikos veikėjas, Centrinės Amerikos federacijos, Hondūro, Salvadoro ir Kosta Rikos prezidentas (g. 1799 m.).
- 1907 m. – Fricis Brivzemniekas, latvių poetas, folklorininkas (g. 1846 m.).
- 1926 m. – Rudolf Christoph Eucken, vokiečių filosofas ir Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1846 m.).
- 1942 m. – Ansis Cyrulis, latvių moderno ir art deco tapytojas, grafikas, taikomosios dailės kūrėjas, Latvijos vėliavos autorius (g. 1883 m.).
- 1972 m. – Ásgeir Ásgeirsson, antrasis Islandijos prezidentas (g. 1894 m.).
- 1973 m. – Gustavas VI Adolfas, 1950–1973 m. Švedijos karalius (g. 1882 m.).
- 1975 m. – Pavelas Suchojus, baltarusis tarybinis lėktuvų konstruktorius, technikos mokslų daktaras, dukart Socialistinio darbo didvyris (g. 1895 m.).
- 2007 m. – Kolinas Makrėjus, Škotijos automobilių lenktynininkas, pasaulio ralio čempionas (1995 m.) (g. 1968 m.).
- 2008 m. – Ričardas Raitas, Didžiosios Britanijos pianistas, klavišininkas, daugiausiai žinomas kaip progresyvaus roko gupės Pink Floyd narys (g. 1943 m.).
- 2023 m. – Fernandas Boteras, Kolumbijos tapytojas ir skulptorius, geriausiai žinomas išdidintų ir putlių figūrų dalių vaizdavimu (g. 1932 m.).
- 2025 m. – Haraldas Serafinas, Austrijos operos dainininkas, TV laidų dalyvis ir vedėjas, koncertų organizatorius (g. 1931 m.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Rugsėjo 15, Kas yra Rugsėjo 15? Ką reiškia Rugsėjo 15?