Stanislovas Čėsna

Stanislovas Čėsna (1864 m. gegužės 8 d. Meškučių kaime, Marijampolės apskritis – 1954 m. rugsėjo 15 d., Sasnavoje) – Romos katalikų kunigas, Sasnavos klebonas, publicistas, visuomenininkas.

"},"veikla":{"wt":"Romos katalikų kunigas, Sasnavos klebonas, publicistas, visuomenininkas"},"sritis":{"wt":""},"įstaigos":{"wt":""},"pareigos":{"wt":""},"partija":{"wt":""},"išsilavinimas":{"wt":""},"alma_mater":{"wt":""},"doktorantūros_vadovas":{"wt":""},"studentai":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":""},"parašas":{"wt":""},"pastabos":{"wt":""}},"i":0}}]}'>Stanislovas ČėsnaGimė 1864 m. gegužės 8 d.
Meškučių kaime, Marijampolės apskritisMirė 1954 m. rugsėjo 15 d. (90 metų)
SasnavojeVeikla Romos katalikų kunigas, Sasnavos klebonas, publicistas, visuomenininkas

Biografija

redaguoti

Gimė žinomoje ūkininkų Čėsnų šeimoje. Jų sodyboje, vadinamoje Česnyne, be Stanislovo išaugo: sesuo Marytė (1866–1926) – ištekėjusi už knygnešio Antano Žmuidzino ir išauginusi septynis vaikus; brolis Jonas Čėsna (1870–1912) – žymus lietuvybės veikėjas, knygnešys. Baigė Seinų kunigų seminariją ir 1890–1893 m. vikaravo Balbieriškyje, o 1893–1904 m. – Marijampolėje. Nuo 1904 m. – pirmasis Sasnavos klebonas. Pirmiausiai ten pastatė kleboniją, o 1938 metais – mūrinę Švenčiausios Mergelės Marijos Vardo bažnyčią. Šiame miestelyje Stanislovas Čėsna klebonu ištarnavo net 45 metus.

Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rėmė knygnešius. Palaikė ryšius su „Sietyno“ draugija. Slapyvardžiu Nemo bendradarbiavo „Vadove“, „Šaltinyje“, „Vilnyje“ ir kituose lietuviškose leidiniuose. Vienas iš „Žagrės“ draugijos steigėjų. 1917 m. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, išrinkusioje Lietuvos Tarybą, kuri paskelbė šalies Nepriklausomybę.