Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Francisco Morazán
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| José Francisco Morazán Quezada | |
|---|---|
| Centrinės Amerikos federacijos prezidentas | |
| Gimė | 1792 m. spalio 3 d. Tegusigalpa |
| Mirė | 1842 m. rugsėjo 15 d. (42 metai) San Chosė |
| Centrinės Amerikos federacijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1830 m. – 1839 m. |
| Ankstesnis | |
| Vėlesnis | |
| Išsilavinimas | juristas |
| Vikiteka | Francisco Morazán |
| Parašas | |
Chosė Fransiskas Morasanas Kesada (isp. José Francisco Morazán Quezada; 1792 m. spalio 3 d. – 1842 m. rugsėjo 15 d.) – karinis ir politinis Centrinės Amerikos veikėjas, Centrinės Amerikos federacijos, Hondūro, Salvadoro ir Kosta Rikos prezidentas.
Biografija
Gimė Tegusigalpoje, iš Korsikos kilusių kreolų šeimoje. Įgijo teisininko išsilavinimą. 1821 m. tapo armijos leitenantu, dalyvavo Komajagvoje vykusiame Hondūro nepriklausomybės paskelbime. 1824 m. Hondūro valdžios paskirtas Generaliniu sekretoriumi, 1826 m. išrinktas į atstovų rūmus, buvo liberalų partijos lyderis. Po perversmo 1827 m. suimtas. Vėliau pabėgo į Salvadorą, iš ten – į Nikaragvą ir pradėjo rengti armiją prieš Hondūro valdžią. Įsiveržė į Hondūrą ir 1827 m. lapkričio 11 d. netoli Sabanagrandės nugalėjo generolo Justo Milla pajėgas. Lapkričio 26 d. įžengė į Komajagvą ir buvo paskelbtas šalies prezidentu.
Fransiskas Morasanas 1828-1829 m. nugalėjo konservatorių pajėgas Hondūre ir Gvatemaloje. 1829 m. kaip liberalų atstovas perrinktas Hondūro prezidentu. 1830 m. Morasanas išrinktas Centrinės Amerikos federacijos prezidentu, persikėlė į Gvatemalą, o Hondūro prezidento pareigas patikėjo . Savo valdymo metu toliau kovojo su konservatyviomis pajėgomis, 1835 m. perrinktas antrai kadencijai.
1837 m. dėl katalikų bažnyčios teisių Gvatemaloje suvaržymo prasidėjo sukilimas, be to, išplito choleros epidemija. Nors Morasanui pavyko įvesti dalinę tvarką, tačiau iš Federacijos pasitraukė Hondūras ir Kosta Rika, kur konservatoriai užėmė valdžią. Vėliau pasitraukė ir Nikaragva su dalimi Gvatemalos.
1839 m. išrinktas Salvadoro, kur dar vadė liberalai, prezidentu. 1840 m. organizavo karinį žygį į Gvatemalą, bet buvo nugalėtas jos prezidento Rafaelio Kareros. 1840 m. balandžio 5 d. Morasanas atsistatydino iš visų postų ir išvyko pradžioje į Kolumbiją, paskui – Čilę ir Peru. 1841 m. su grupe šalininkų iš Gvajakilio atvyko į Kosta Riką ir ten pasiskelbė prezidentu. Tačiau po kelių mėnesių buvo suimtas ir sušaudytas centrinėje San Chosė aikštėje.
Fransiskas Morasanas laikomas Hondūro tautos didvyriu, jo vardu pavadintas Fransisko Morasano departamentas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Francisco Morazán, Kas yra Francisco Morazán? Ką reiškia Francisco Morazán?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Jose Francisco Morazan QuezadaCentrines Amerikos federacijos prezidentasGime 1792 m spalio 3 d TegusigalpaMire 1842 m rugsejo 15 d 42 metai San ChoseCentrines Amerikos federacijos prezidentasĖjo pareigas 1830 m 1839 m AnkstesnisVelesnisIssilavinimas juristasVikiteka Francisco MorazanParasas Chose Fransiskas Morasanas Kesada isp Jose Francisco Morazan Quezada 1792 m spalio 3 d 1842 m rugsejo 15 d karinis ir politinis Centrines Amerikos veikejas Centrines Amerikos federacijos Honduro Salvadoro ir Kosta Rikos prezidentas BiografijaGime Tegusigalpoje is Korsikos kilusiu kreolu seimoje Įgijo teisininko issilavinima 1821 m tapo armijos leitenantu dalyvavo Komajagvoje vykusiame Honduro nepriklausomybes paskelbime 1824 m Honduro valdzios paskirtas Generaliniu sekretoriumi 1826 m isrinktas į atstovu rumus buvo liberalu partijos lyderis Po perversmo 1827 m suimtas Veliau pabego į Salvadora is ten į Nikaragva ir pradejo rengti armija pries Honduro valdzia Įsiverze į Hondura ir 1827 m lapkricio 11 d netoli Sabanagrandes nugalejo generolo Justo Milla pajegas Lapkricio 26 d įzenge į Komajagva ir buvo paskelbtas salies prezidentu Fransiskas Morasanas 1828 1829 m nugalejo konservatoriu pajegas Hondure ir Gvatemaloje 1829 m kaip liberalu atstovas perrinktas Honduro prezidentu 1830 m Morasanas isrinktas Centrines Amerikos federacijos prezidentu persikele į Gvatemala o Honduro prezidento pareigas patikejo Savo valdymo metu toliau kovojo su konservatyviomis pajegomis 1835 m perrinktas antrai kadencijai 1837 m del kataliku baznycios teisiu Gvatemaloje suvarzymo prasidejo sukilimas be to isplito choleros epidemija Nors Morasanui pavyko įvesti daline tvarka taciau is Federacijos pasitrauke Honduras ir Kosta Rika kur konservatoriai uzeme valdzia Veliau pasitrauke ir Nikaragva su dalimi Gvatemalos 1839 m isrinktas Salvadoro kur dar vade liberalai prezidentu 1840 m organizavo karinį zygį į Gvatemala bet buvo nugaletas jos prezidento Rafaelio Kareros 1840 m balandzio 5 d Morasanas atsistatydino is visu postu ir isvyko pradzioje į Kolumbija paskui Cile ir Peru 1841 m su grupe salininku is Gvajakilio atvyko į Kosta Rika ir ten pasiskelbe prezidentu Taciau po keliu menesiu buvo suimtas ir susaudytas centrineje San Chose aiksteje Fransiskas Morasanas laikomas Honduro tautos didvyriu jo vardu pavadintas Fransisko Morasano departamentas