Vilniaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytuose, Dzūkijos (nedidelė dalis – Aukštaitijos) etnografiniame regione, prie sienos su Baltarusija. Savivaldybė iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilniaus miestą, kuriame yra savivaldybės centras (pats Vilnius turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į Vilniaus rajono teritoriją neįeina). Viena didžiausių Lietuvos savivaldybių.
| Vilniaus rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė | Lietuva | ||||||
| Apskritis | Vilniaus apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Vilnius | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 23 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Robertas Duchnevičius | ||||||
| Gyventojų | 109 747 | ||||||
| Plotas | 2 129 km² | ||||||
| Tankumas | 52 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 293,8 m | ||||||
| Tinklalapis | Vrsa.lt | ||||||
| Vikiteka | Vilniaus rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
Geografija
Paviršius įvairus – rytuose iškilusi Medininkų aukštuma su aukščiausiu šalyje Aukštojo kalnu (293,84 m), pietryčius užima Dainavos žemuma, šiaurės vakarus – Aukštaičių aukštuma, juosta rytuose nusidriekusi Vilnios lyguma. 48 proc. ploto užima žemdirbystės plotai.
Pro rajoną teka Neris su intakais Vilnia, Voke. Telkšo 90 ežerų (Vilniaus rajono ežerai; didžiausi – Asveja, Karvys), 9 tvenkiniai. Miškingumas – 36,8 %. Būdingi pušynai, eglynai, yra beržynų, mišriųjų miškų. Didžiausi miškai – Lavoriškių, Nemenčinės, Sudervės. Yra Dubingių kraštovaizdžio, Žeimenos ichtiologinis draustiniai, Alionių spanguolynas, Gėlos geomorfologinis, Kenos hidrografinis draustiniai.
Vanduo užima 2,4 proc. teritorijos. Vidutinė sausio temperatūra -5,5 °C, liepos +18,0 °C. Vidutinis kritulių kiekis – 614–665 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 30 cm.
- Dūkštų ąžuolynas
- Neries slėnis
Istorija
Sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Vilniaus apskrities 31 apylinkės, Širvintų apskrities 11 apylinkių ir Trakų apskrities 2 apylinkių. Rajonas 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1959 m. prijungtas Naujosios Vilnios rajonas, 1962 m. – didžioji dalis panaikinto Nemenčinės rajono ir Ukmergės rajono 2 apylinkės; dalis teritorijos perduota Švenčionių rajonui (4 apylinkės ir Pabradė) bei Molėtų rajonui (5 apylinkės). 1977 m. šiek tiek keistos ribos, kai kurios apylinkės sujungtos, 1 apylinkė panaikinta.
1995 m. įsteigta Vilniaus rajono savivaldybė. 1999 m. gruodžio 20 d. patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės herbas su vytimi raudoname fone. 2009 m. vasario mėn. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-69 įkurta 217 seniūnaitijų, lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 345 įsteigtos dar 11 seniūnaitijų.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 938 | 44 apylinkės | ||
| 1954 m. (Išsamiau) | 18 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 903 | 80 264 | 18 apylinkių | |
| 1962 m. | 1520 | 30 apylinkių | ||
| 1963 m. (Išsamiau) | 32 apylinkės | |||
| 1967 m. | 2313 | 97 700 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 2200 | 92 504 | 31 apylinkė | 1 miestas (Nemenčinė) |
| 1972 m. (Išsamiau) | 2204 | 31 apylinkė | 1 miestas, 4 miesteliai (Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas), 948 kaimai, 25 kaimų dalys, 290 viensėdžių, 9 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 2230 | 92 100 | 31 apylinkė | 1 miestas, 4 miesteliai, 940 kaimų, 27 kaimų dalys, 282 viensėdžiai, 9 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) | 92 472 | 28 apylinkės | 1 miestas, 1213 kaimo vietovių | |
| 1987 m. (Išsamiau) | 2206 | 95 800 | 27 apylinkės | 1 miestas, 4 miesteliai, 959 kaimai, 221 viensėdis, 3 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1989 m. (Išsamiau) | 2206 | 94 131 | 23 apylinkės | 1 miestas, 1128 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) | 2129 | 88 586 | 22 kaimo seniūnijos | 1 miestas, 4 miesteliai, 890 kaimų, 182 viensėdžiai, 7 glžk. stočių gyvenvietės, 12 kaimų dalių |
| 2009 m. (Išsamiau) | 23 seniūnijos ir 217 seniūnaitijos | 1 miestas, 4 miesteliai, 881 kaimas, 181 viensėdis, 7 glžk. stočių gyvenvietės | ||
| 2011 m. (Išsamiau) | 95 348 | 23 seniūnijos | 1 miestas, 4 miesteliai, 872 kaimai, 178 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 2016 m. (Išsamiau) | 23 seniūnijos | 1 miestas, 4 miesteliai, 886 kaimai, 183 viensėdžiai, 7 glžk. stočių gyvenvietės | ||
| 2020 m. (Išsamiau) | 23 seniūnijos | 1075 gyvenvietės, tarp jų – 1 miestas, 4 miesteliai, 11 herbinės gyvenvietės | ||
| 2021 m. (Išsamiau) | 96 295 | 23 seniūnijos | 1 miestas, 4 miesteliai, 799 kaimai, 127 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės | |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2023 m. | ||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur. | 2015 m. | 2019 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 80 264 | 92 504 | 92 472 | 94 131 | 88 586 | 104 161 | 95 348 | 101 410 | 105 109 | ||
| 2021 m.sur. | 2023 m. | - | - | - | - | - | - | - | ||
| 96 295 | 116 579 | - | - | - | - | - | - | - | ||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis
| 2011 m. gyveno 95 348 žmonės:
| 2001 m. gyveno 88 586 žmonės:
|
Religinė sudėtis
Pagal tikybą (2011 m.):
- Romos katalikai – 80,6 %
- stačiatikiai – 5,5 %
- sentikiai – 1,1 %
- musulmonai – 0,3 %
- evangelikai liuteronai – 0,2 %
- evangelikai reformatai – 0,1 %
- kiti – 0,6 %
- netikintys/nenurodė – 11,5 %
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Nemenčinė;
- 4 miesteliai – Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai ir Šumskas;
- 1091 kaimas.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Nemenčinė – 4831
- Skaidiškės – 4051
- Rudamina – 3713
- Pagiriai – 3324
- Didžioji Riešė – 2465
- Avižieniai – 2318
- Nemėžis – 2241
- Valčiūnai – 1794
- Riešė – 1595
- Maišiagala – 1562
Ekonomika
Rajone vyrauja medienos perdirbimo gamyba, mėsos perdirbimo gamyba, duonos gaminių gamyba.
Administracija
Atstovaujamoji valdžia – iš 31 nario sudaryta Vilniaus rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – savivaldybės administracija. Meras – socialdemokratas Robertas Duchnevičius.
Seniūnijos
Savivaldybė suskirstyta į 23 seniūnijas, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.
Tarptautinė partnerystė
- Bialos apskritis, Lenkija
- Dopevo valsčius, Lenkija
- Knyšyno valsčius, Lenkija
- Koronovas ir Koronovo valsčius, Lenkija
- Kosakovo valsčius, Lenkija
- Krotošynas ir Krotošyno valsčius, Lenkija
- Luktos valsčius, Lenkija
- Milomlynas ir Milomlyno valsčius, Lenkija
- Monkų apskritis, Lenkija
- Namysluvo apskritis, Lenkija
- Olavos valsčius, Lenkija
- Olesnicos valsčius, Lenkija
- Opočnas, Lenkija
- Pamario vaivadija, Lenkija
- Plštynekas, Lenkija
- Reda, Lenkija
- Rybnikas, Lenkija
- Sedlicas, Lenkija
- Serakovicų valsčius, Lenkija
- Stavigudos valsčius, Lenkija
- Ščecino apskritis, Lenkija
- Tarnuvo Dombrova ir Tarnuvo Dombrovos valsčius, Lenkija
- Unguros apskritis, Lenkija
- Vakarinės Varšuvos apskritis, Lenkija
- Veiherovo valsčius, Lenkija
- Živeco apskritis, Lenkija
Švietimas ir ugdymas
Bendrojo lavinimo mokyklos:
- Airėnų pagrindinė mokykla
- Avižienių vidurinė mokykla
- Ažulaukės pagrindinė mokykla
- Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinė mokykla
- Bezdonių Saulėtekio pagrindinė mokykla
- Bezdonių vidurinė mokykla
- Buivydiškių pagrindinė mokykla
- Buivydžių vidurinė mokykla
- Čekoniškių vidurinė mokykla
- Dūkštų pagrindinė mokykla
- Egliškių šv. Jono Bosko vidurinė mokykla
- Eitminiškių pagrindinė mokykla
- Eitminiškių vidurinė mokykla
- Juodšilių Šilo gimnazija
- Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos vidurinė mokykla
- Kalvelių 2-oji vidurinė mokykla
- Kalvelių Stanislavo Moniuškos vidurinė mokykla
- Karvio pagrindinė mokykla
- Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla
- Kyviškių pagrindinė mokykla
- Lavoriškių pagrindinė mokykla
- Lavoriškių vidurinė mokykla
- Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio vidurinė mokykla
- Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla
- Marijampolio vidurinė mokykla
- Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla
- Mickūnų vidurinė mokykla
- Mostiškių pagrindinė mokykla
- Nemenčinės Gedimino gimnazija
- Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija
- Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazija
- Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos vidurinė mokykla
- Paberžės Verdenės vidurinė mokykla
- Pagirių gimnazija
- Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla
- Pikeliškių pagrindinė mokykla
- Platiniškių pagrindinė mokykla
- Rakonių pagrindinė mokykla
- Rastinėnų pagrindinė mokykla
- Riešės pagrindinė mokykla
- Riešės gimnazija
- Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija
- Rudaminos Ryto gimnazija
- Rukainių vidurinė mokykla
- Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla
- Sužionių vidurinė mokykla
- Šumsko pagrindinė mokykla
- Tarakonių pagrindinė mokykla
- Valčiūnų vidurinė mokykla
- Vėliučionių pagrindinė mokykla
- Vėliučionių vaikų socializacijos centras
- Visalaukės pagrindinė mokykla
- Zujūnų vidurinė mokykla
Profesinio mokymo įstaigos:
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vilniaus rajono savivaldybė, Kas yra Vilniaus rajono savivaldybė? Ką reiškia Vilniaus rajono savivaldybė?