Agatha Christie

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Agatha Christie (reikšmės).

Agatha Christie
Gimė	1890 m. rugsėjo 15 d. Torki, Devonas, Jungtinė Karalystė
Mirė	1976 m. sausio 12 d. (85 metai)

Agata Kristi (Agatha Mary Clarissa Christie; 1890 m. rugsėjo 15 d. – 1976 m. sausio 12 d.) – anglų rašytoja. Daugelio žinomų detektyvų autorė.

Biografija

Agata Kristi gimė Torkyje (Devono grafystė) Anglijoje, Frederiko ir Klarisos Milerių šeimoje. Išsilavinimą Agata gavo namuose, nes po tėvo mirties (Agatai buvo 12 metų) finansiniai šeimos reikalai pašlijo.

1906 m. Agata buvo išsiųsta į Paryžių, kur mokėsi dainavimo ir skambinimo pianinu. Nors jai sekėsi neblogai, tačiau scenos baimė ir įgimtas drovumas sutrukdė jai siekti karjeros šioje srityje. Savo drovumo rašytojai taip ir nepavyko nugalėti. Net 18 metų (1958–1976 m.) išbuvusi Detektyvų klubo prezidente, teisę sakyti kalbas ir tostus ji perleisdavo kitiems.

Baigusi medicinos seserų kursus, I pasaulinio karo metu dirbo Torkio ligoninėje. Vėliau ji tapo farmacininko mokine – štai iš kur ji taip puikiai išmanė nuodus. Reikia pažymėti, kad ir II pasaulinio karo metu Agata Kristi, jau būdama garsia rašytoja, savanoriškai grįžo prie savo pirmosios profesijos – dirbo medicinos seserimi.

1914 m. Agata ištekėjo už lakūno pulkininko Arčibaldo Kristi (Colonel Archibald Christie) ir jiems gimė duktė Rozalinda (Rosalind). Tačiau 1928 m. pora išsiskyrė. 1929 metų gruodį Agata Kristi netikėtai dingo ir buvo surasta tik po 10 dienų Harougeito miestelio (Šiaurės Jorkšyras) viešbutyje. Ten ji buvo apsistojusi misis Nyl pavarde. Savo dingimą ji aiškino emocinio šoko sukelta amnezija. Mat prieš pat dingimą jos pirmasis vyras Arčibaldas Kristis prisipažino mylįs jaunesnę moterį, vardu Nensė Nyl (Nancy Neele). Taip ir liko neaišku, ar tokiu būdu Agata norėjo atkeršyti savo vyrui bei išgarsinti savo romanus, ar iš tiesų ją buvo ištikusi amnezija. Antroji Agatos Kristi santuoka buvo sėkminga. Ji ištekėjo už archeologo Makso Melovano (Max Mallowan), kurį sutiko keliaudama po Artimuosius Rytus. Lydėdama savo vyrą ekspedicijose, Agata labai rimtai susidomėjo archeologija ir jau po kelerių metų tapo senosios keramikos žinove.

Agata Kristi dar vadinama nusikaltimų karaliene. Pasaulyje parduota daugiau nei milijardas jos knygų anglų kalba ir dar milijardas – kitomis keturiasdešimt keturiomis kalbomis. Jos knygų išleista nepaprastai daug, didesni tik Biblijos ir Šekspyro tiražai. Ji yra beveik aštuoniasdešimties detektyvinių romanų, parašytų Merės Vestmekot (Mary Westmacott) slapyvardžiu, autorė.

Septyniasdešimtaisiais metais UNESCO paskelbė A. Kristi leidžiamiausia autore pasaulyje. UNESCO sprendimu 1991 metai buvo paskelbti Agatos Kristi metais.

1971 m. Agata Kristi apdovanota Britų imperijos ordinu.

Kūryba

Savo pirmąjį detektyvinį romaną „Paslaptinga afera Stailse“ (1920) Agata Kristi sukūrė dėl ginčo. Kartą sesuo Madžė suabejojo, ar Agata sugebėtų parašyti detektyvą, nes tai labai sunku. Lažybos tikrąja to žodžio prasme neįvyko, tačiau Agata labai rimtai nusprendė įrodyti seseriai, ko esanti verta. Romaną atmetė šešios leidyklos. Tik septintoji ryžosi jį išleisti. Būsimosios Detektyvų karalienės gimimas liko nepastebėtas: buvo parduoti tik apie du tūkstančiai egzempliorių, o honorarą tesudarė 25 svarai. Nuo to laiko Agata Kristi ėmė pastoviai ir metodiškai rašyti.

Trečiajame dešimtmetyje ji išleido 11 knygų, maždaug pusė iš jų – „gryni detektyvai“, o likusieji – romanai apie šnipus, kuriuose rezgami tarptautiniai sąmokslai. Šioje srityje Agata Kristi laurų nenuskynė, nors jai patiko kurti tokius romanus: tai buvo tarsi poilsis po detektyvinių intrigų kūrimo, kurios atimdavo iš jos daug daugiau jėgų, nei, jos žodžiais tariant, „lengvabūdiški trileriai“.

Agata Kristi puikiai išmanė skaitytojų intrigavimo ir klaidinimo meną. Ji sumaniai sugriauna savo pačios skaitytojui įteigtą nuomonę apie nusikaltėlio asmenybę, nusikaltimo motyvą, vietą ir laiką, ir netgi priverčia suabejoti, nusikaltimas tai ar ne. Niekas iš jos personažų nėra laisvas nuo įtarimų. Jos personažai – sudėtingos asmenybės, todėl tiek nusikaltėlis, tiek nekaltas įtariamasis gali turėti tokią pačią „asmenybės struktūrą“. Kristi romanų herojai dažniausiai turtingi žmonės, užklupti finansinių problemų, kurios ir nuveda prie žmogžudystės. Agata Kristi buvo ir novatorė, kuri sulaužė tuo metu madingas klasikinio detektyvo rašymo taisykles. Tai įvyko 1926 metais, kai pasaulį išvydo vienas iš geriausių jos detektyvinių romanų „Rodžerio Ekroido nužudymas“. Paaiškėjo, jog žudikas yra ne kas kitas, o žmogus, pasakojantis tą istoriją. Skaitytojai ir vėl apsigavo: pasakotojas, kaip ir seklys, iki tol turėjo savotišką nekaltumo prezumpciją. Tiek plunksnos broliai, tiek kritikai, tiek ir detektyvinio žanro gerbėjai apkaltino autorę nesąžiningu žaidimu. Polemika, kurią sukėlė „Rodžerio Ekroido nužudymas“, pasitarnavo autorei: ši diskusija padarė neblogą reklamą ir pritraukė naujų skaitytojų. Po „Rodžerio Ekroido nužudymo“ publikacijos ji kasmet išleisdavo po vieną, o kartais net po dvi naujas knygas. Ir beveik kiekviena iš jų tapo bestseleriu.

Kristi pasaulėžiūra konservatyvi ir racionali. Ji griežtai pasisakė prieš tuos detektyvinius kūrinius, kurių autoriai nepaiso moralės normų. „Niekas ir pagalvoti negalėjo, kad ateis tokie laikai, kai detektyviniai romanai bus skaitomi dėl juose aprašomų smurto scenų, dėl sadistinio pasitenkinimo, dėl paties žiaurumo“, – rašė ji savo autobiografijoje. Ji pati visuomet vengė smulkiai aprašinėti nužudymo detales – pasitenkindavo trumpa ir būtina informacija. Galima drąsiai teigti, kad visas jos knygas vienija tikėjimas gėrio pergale. Agata Kristi rašė savo bei skaitytojų malonumui ir nekėlė sau sudėtingų literatūrinių uždavinių. Apie tokią literatūrą yra įprasta kalbėti iš aukšto, kaip apie antrarūšę. Bet pasaulis taip sutvarkytas, kad skaitytojas skaito būtent dėl malonumo. Jeigu literatūra ne tik auklėja, šviečia, bet ir padeda pailsėti, atsikratyti įtampos, vadinasi, ji egzistuoja ne veltui.

Agata Kristi taip pat parašė keturis nebeletristinius darbus, tarp jų – autobiografiją ir puikų kūrinį „Ateik, pasakyk man, kaip tu gyveni“ apie ekspedicijas, kuriose ji daug kartų dalyvavo su savo vyru archeologu seru Maksu Melovanu.

Paskutinės A. Kristi knygos buvo: „Uždanga: paskutinė Puaro byla“ (1975 m.) ir „Mieganti žmogžudystė“ (1976 m.).

Knygų sąrašas

• 1920 The Mysterious Affair at Styles – Mįslingas nutikimas Stailze;
• 1922 The Secret Adversary
• 1923 Murder on the Links – ;
• 1924 The Man in the Brown Suit – ;
• 1924 Poirot Investigates – ;
• 1925 The Road Of Dreams
• 1925 The Secret of Chimneys – ;
• 1926 The Murder of Roger Ackroyd – Rodžerio Ekroido nužudymas;
• 1927 The Big Four – Didysis ketvertas;
• 1928 The Mystery of the Blue Train – ;
• 1929 Partners in Crime – ;
• 1929 The Seven Dials Mystery
• 1930 The Murder at the Vicarage – ;
• 1930 The Mysterious Mr. Quin – ;
• 1930 Giant’s Bread – Milžinų duona;
• 1931 The Sittaford Mystery – Sitafordo paslaptis;
• 1932 Peril at End House – ;
• 1933 The Hound of Death
• 1933 Lord Edgware Dies – ;
• 1933 The Thirteen Problems – Trylika galvosūkių;
• 1934 Murder on the Orient Express – ;
• 1934 Parker Pyne Investigates – ;
• 1934 The Listerdale mystery – Listerdeilo paslaptis;
• 1934 Unfinished Portrait – Nebaigtas paveikslas;
• 1935 Three Act Tragedy – Trijų veiksmų drama;
• 1935 Why Didn’t They Ask Evans? – ;
• 1935 Death in the Clouds – ;
• 1936 The A. B. C. Murders – ;
• 1936 Murder in Mesopotamia – ;
• 1936 Cards on the Table – ;
• 1937 Death on the Nile – ;
• 1937 Dumb Witness – ;
• 1937 Murder in the Mews
• 1938 Appointment with Death – ;
• 1939 And Then There Were None – ;
• 1939 Murder is Easy – ;
• 1939 Hercule Poirot’s Christmas – ;
• 1939 Regatta Mystery and Other Stories – Regatos paslaptis ir kitos istorijos;
• 1940 Sad Cypress – Liūdnasis kiparisas;
• 1941 Evil Under the Sun – ;
• 1941 N or M? – ;
• 1941 One, Two, Buckle My Shoe – ;
• 1942 The Body in the Library – ;
• 1942 Five Little Pigs – ;
• 1942 The Moving Finger – ;
• 1944 Towards Zero – Pradžios link;
• 1944 Sparkling Cyanide – ;
• 1944 Absent in the Spring
• 1945 Death Comes as the End – ;
• 1946 Come, Tell Me How You Live – Ateik, pasakyk man, kaip tu gyveni;
• 1946 The Hollow – Dauba;
• 1947 The Labours of Hercules – Herkulio žygdarbiai;
• 1948 Taken at the Flood – Permaininga sėkmė;
• 1948 Witness for the Prosecution and Other Stories
• 1948 The Rose and the Yew Tree – Rožė ir Kukmedis;
• 1949 Crooked House – ;
• 1950 A Murder is Announced – ;
• 1950 Three Blind Mice and Other Stories – Trys aklos pelytės ir kitos istorijos;
• 1951 They Came to Baghdad – ;
• 1951 The Under Dog and Other Stories
• 1952 Mrs McGinty’s Dead – ;
• 1952 They Do It with Mirrors – ;
• 1952 A Daughter’s a Daughter – Dukters duktė;
• 1953 A Pocket Full of Rye – ;
• 1953 After the Funeral – ;
• 1955 Hickory Dickory Dock – Hikori Dikori Dok;
• 1955 Destination Unknown – ;
• 1956 Dead Man’s Folly – Mirusiojo kvailystė;
• 1956 The Burden
• 1957 4.50 from Paddington – ;
• 1957 Ordeal by Innocence – ;
• 1959 Cat Among the Pigeons – ;
• 1960 The Adventure of the Christmas Pudding – ;
• 1961 13 For Luck!
• 1961 Double Sin And Other Stories – Dviguba nuodėmė ir kitos istorijos;
• 1961 The Pale Horse – ;
• 1962 The Mirror Crack’d from Side to Side – ;
• 1963 The Clocks – ;
• 1964 A Caribbean Mystery – ;
• 1965 At Bertram’s Hotel – ;
• 1966 Third Girl – ;
• 1967 Endless Night – ;
• 1968 By the Pricking of My Thumbs – Spragtelėjus pirštais;
• 1969 Hallowe’en Party – Helouvyno vakarėlis;
• 1970 Passenger to Frankfurt – ;
• 1971 Nemesis – ;
• 1971 The Golden Ball and Other Stories – Auksinis kamuolys ir kitos istorijos;
• 1972 Elephants Can Remember
• 1973 Akhnaton – A play in three acts
• 1973 Postern of Fate
• 1974 Poirot’s Early Cases – ;
• 1975 Curtain: Hercule Poirot’s Last Case – ;
• 1976 Sleeping Murder – .

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –

Agatha Christie

Vikiteka: Agatha Christie – vaizdinė ir garsinė medžiaga