Kretingos rajono savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Žemaitijos (maža pietinė dalis – Mažosios Lietuvos) etnografiniame regione,[3] pasienyje su Latvija. Centras – Kretinga.

Kretingos rajono savivaldybė
Valstybė Lietuva
Apskritis Klaipėdos apskritis
Administracinis centrasKretinga
Seniūnijų skaičius9
Įkūrimo data1950 m.
MerasAntanas Kalnius
Gyventojų (2025)37 334[1]
Plotas989 km²[2]
Tankumas (2025)38 žm./km²
Aukščiausia vieta108 m
TinklalapisKretinga.lt
VikitekaKretingos rajono savivaldybėVikiteka

Savivaldybės teritorijoje veikia 3 ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 16 medicinos punktų, 2 vaikų globos, laikino gyvenimo, pagyvenusių žmonių globos įstaigos. Yra 12 katalikų, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 20 kultūros centrų, 23 bibliotekos. Savivaldybėje yra Kretingos muziejus, vyskupo M. Valančiaus gimtinės (Nasrėnai), Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos istorijos muziejai, Orvidų sodyba muziejus (Gargždelėje).

Geografija

redaguoti

Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta (108 m) yra šiaurės rytuose, prie Žeimių, žemiausia (7 m) – prie Palangos miesto ribos. Per savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis, plentai  A11  Šiauliai–Palanga , Gargždai–Kretinga, Kretinga–Skuodas, Klaipėda–Kretinga.

Klimatas

redaguoti

Sausio vidutinė temperatūra -3,5 °C, liepos 16,7 °C. Per metus iškrinta 823–839 mm kritulių.

Vandenys

redaguoti

Vidaus vandenys užima 2,25 proc. rajono savivaldybės teritorijos. Savivaldybės pietrytine dalimi teka Minija, šiaurės rytine – jos intakas Salantas, vidurine – Akmena, pasienyje su Latvija į Baltijos jūrą įteka Šventoji, telkšo Kašučių ežeras ir 30 tvenkinių, iš jų didžiausias – Lazdininkų tvenkinys. Sąrašas: Kretingos rajono ežerai

Miškai ir dirvožemiai

redaguoti

Miškingumas 35 proc. Didžiausi miškai – Vaineikių, Šventosios, Mikoliškių, Rubulių. Auga daugiausia pušynai, eglynai, mišrieji miškai, juose daug beržų ir drebulių.

Savivaldybės teritorijos viduriniąja dalimi tarp Akmenos, Salanto ir Minijos upių, nuo šiaurinės iki pietinės ribos tęsiasi išplautžemių juosta, į rytus nuo jos ir pietvakarinėje dalyje – daugiausia balkšvažemiai. Yra palvažemių, šlynžemių, durpžemių, smėlžemių.

Saugomos teritorijos

redaguoti

Kretingos rajono savivaldybei priklauso Salantų regioninio parko dalis, Sūdėnų botanikos zoologijos draustinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis. Rajonas garsėja Tiškevičiaus rūmais su žiemos sodu, pranciškonų vienuolynu, Orvydų sodybos muziejumi.[4]

Gamtos paminklai:

  • botaniniai – Grūšlaukės, Galdiko, Vaineikupio ąžuolai, Salantų kaštonas
  • geologiniai akmenys – Daubos kūlis, Kūlių Bobelė, Laumės Lova, Pelėkių akmuo

Istoriniai paminklai:

  • Andulių piliakalnis, Dauginčių piliakalnis, Ėgliškių pilkapynas, Imbarės piliakalnis, Įpilties piliakalnis, Joskaudų piliakalnis, Kartenos piliakalnis, Kačaičių piliakalnis, Kretingos dvaras, Kurmaičių kapinynas, Kurmaičių piliakalnis, Laivių piliakalnis, Martynaičių piliakalnis, Nagarbos piliakalnis, Rūdaičių piliakalnis, Sauserių piliakalnis, Valėnų piliakalnis.

Istorija

redaguoti
Kretingos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Kretingos apskrities 29 apylinkių ir Klaipėdos apskrities 1 apylinkės. 1950–1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1951 m. Palanga pertvarkyta į srities pavaldumo miestą ir rajonui nebepriklauso. 1959 m. prijungta panaikinto Salantų rajono 5 apylinkės ir Salantai. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. vietoje Kretingos rajono įsteigta Kretingos rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-12 įsteigtos 72 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.SuskirstymasGyvenvietės
1950 m.
(Išsamiau)
78230 apylinkių2 miestai (Kretinga, Palanga)
1954 m.
(Išsamiau)
14 apylinkių
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)
75939 28214 apylinkių1 miestas
1962 m.103318 apylinkių2 miestai (Kretinga, Salantai)
1963 m.
(Išsamiau)
10 apylinkių
1967 m.103339600
1970 m.
(Išsamiau)
100042 08610 apylinkių2 miestai
1972 m.
(Išsamiau)
9909 apylinkės2 miestai, 2 miesteliai (Darbėnai, Kartena), 197 kaimai, 13 kaimų dalių, 3 viensėdžiai, 4 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m.
(Išsamiau)
99741 7009 apylinkės2 miestai, 2 miesteliai, 197 kaimai, 13 kaimų dalių, 3 viensėdžiai, 4 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m.
(Išsamiau)
42 6588 apylinkės2 miestai, 217 kaimo vietovių
1985 m.
(Išsamiau)
9918 apylinkės2 miestai, 2 miesteliai, 189 kaimai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 2 viensėdžiai
1989 m.
(Išsamiau)
99144 1526 apylinkės2 miestai, 191 kaimo vietovė
2001 m.
(Išsamiau)
98945 6886 kaimo seniūnijos2 miestai, 2 miesteliai, 190 kaimų, 1 viensėdis, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 4 kaimų dalys [5]
2009 m.
(Išsamiau)
8 seniūnijos ir 72 seniūnaitijos2 miestai, 2 miesteliai, 188 kaimai, 1 viensėdis, 1 glžk. stoties gyvenvietė [6]
2011 m.
(Išsamiau)
41 3458 seniūnijos2 miestai, 2 miesteliai, 189 kaimai, 1 viensėdis, 1 glžk. stoties gyvenvietė [7]
2016 m.
(Išsamiau)
8 seniūnijos2 miestai, 2 miesteliai, 190 kaimų, 1 viensėdis, 1 glžk. stoties gyvenvietė [8]
2020 m.
(Išsamiau)
9 seniūnijos194 gyvenvietės, tarp jų – 2 miestai, 2 miesteliai, 4 herbinės gyvenvietės [9]
2021 m.
(Išsamiau)
37 6399 seniūnijos2 miestai, 2 miesteliai, 159 kaimai, 1 viensėdis [10]

Gyventojai

redaguoti

Miesto gyventojų 50,6 proc. Gyventojų vidutinis tankumas 46,6 žm./km². 89,5 proc. savivaldybės gyventojų yra katalikai, 1,1 proc. evangelikai liuteronai, 0,5 proc. – stačiatikiai, taip pat gyvena evangelikai reformatai, sentikiai ir kt.

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[11] 2012 m. 2014 m. 2021 m.sur.
39 282 42 086 42 658 44 152 45 688 45 964 40 982 40 880 40 147 37 639

Tautinė sudėtis

redaguoti

2011 m. gyveno 41 345 žmonės:[12]

  • Lietuviai – 98,36% (40667);
  • Rusai – 0,75% (311);
  • Ukrainiečiai – 0,12% (50);
  • Baltarusiai – 0,08% (33);
  • Latviai – 0,07% (27);
  • Vokiečiai – 0,06% (24);
  • Kiti – 0,56% (233).

2001 m. gyveno 45 688 žmonės:[13]

  • Lietuviai – 98,64% (45066);
  • Rusai – 0,71% (326);
  • Ukrainiečiai – 0,13% (58);
  • Baltarusiai – 0,09% (42);
  • Latviai – 0,08% (35);
  • Vokiečiai – 0,07% (30);
  • Kiti – 0,29% (131).

Gyvenvietės

redaguoti
Darbėnai
Kartena
KRETINGA
Kūlupėnai
Raguviškiai
SALANTAI
Vydmantai
Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

  • 2 miestai – Kretinga ir Salantai;
  • 2 miesteliai – Darbėnai ir Kartena;
  • 196 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

  1. Kretinga – 17249
  2. Vydmantai – 1627
  3. Padvariai – 1481
  4. Salantai – 1272
  5. Kretingsodis – 1210
  6. Darbėnai – 1203
  7. Kūlupėnai – 1035
  8. Kartena – 763
  9. Rubuliai – 672
  10. Kluonaliai – 654

Ekonomika

redaguoti

Visoje savivaldybėje pagaminama 0,9 % Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išvystytas medienos apdirbimas, baldų gamyba (bendrovė „Akmena“), tekstilės dirbinių, alaus, kombinuotųjų pašarų, lesalų bei baltyminių vitamininių papildų gamyba („Kretingos grūdai“), linų perdirbimas („Žemaitijos linai“), žuvų apdirbimas („Ostsee Fish Kretinga“), statyba („Damba“, „Ringesta“, „Edija“). Bendrovė „Genčių nafta“ eksploatuoja naftą, „Tyras“ – Kalniškių durpyną (ruošia kraikines, kompostines durpes, t. p. durpes kurui). „Žemaitijos granitas“ ruošia skaldą, žvyrą ir kt. akmens produkciją. Didžiausias pramonės centras – Kretinga.[14]

2010 m. pabaigoje Kretingos rajone veikė 5 vėjo elektrinių parkai, o bendras veikiančių vėjo elektrinių skaičius buvo 55 (ir 1 statoma).[15]

Žemės ūkis

redaguoti

Kurmaičiuose yra bendrovės „Vievio paukštynas“ filialas, Kluonaliuose auga vaismedžių medelynas. Žemės ūkio naudmenos užima 53,6 % A ploto, iš jų 87,1 % ariamoji žemė, 10,6 % – pievos ir natūralios ganyklos, 2,4 % – sodai ir uogynai (2005 m.) 52,5 % pasėlių užima javai, 25,4 % – daugiametės žolės, 5,4 % – bulvės.

Savivaldybės teritorijoje užauginama 8,0 % visų Lietuvos linų, 2,0 % – bulvių, 1,9 % – daržovių, 1,1 % -javų (2005 m.) 2004 m. pagaminta 1,7 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,7 % pieno), surinkta 7,1 % kiaušinių. Veisiama 1,5 % Lietuvos galvijų, 1,2 % kiaulių, 1,1 % arklių, 1,1 % avių ir ožkų (2005 m.) Bendrovėje „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ veisia lapės ir audinės.

Administracija

redaguoti

Atstovaujamoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

redaguoti

Savivaldybėje yra 9 seniūnijos, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,[16] gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.[17]

SeniūnijaAdm. centrasPlotas, km²GyventojaiGyv. tankumas, žm./km²
Darbėnų seniūnija Darbėnai 327,063 86311,8
Imbarės seniūnija Salantai 149,171 68911,3
Kartenos seniūnija Kartena 85,481 43316,8
Kretingos miesto seniūnija Kretinga 17,5217 249984,5
Kretingos seniūnija Kretinga 144,584 84933,5
Kūlupėnų seniūnija Kūlupėnai 69,051 40720,4
Salantų miesto seniūnija Salantai 3,21 272397,5
Vydmantų seniūnija Vydmantai 30,442 23973,6
Žalgirio seniūnija Raguviškiai 162,793 63822,3

Tarptautinė partnerystė

redaguoti

Miestai, su kuriais Kretingos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

  • Viljandis, Estija

Švietimas ir ugdymas

redaguoti

Savivaldybėje veikia 2 meno, sporto mokyklos, 1 darželis-mokykla, vaikų darželis, 6 lopšeliai-darželiai, 2 pradinės mokyklos, 3 pradinio ugdymo skyriai.

Kretingos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

  • Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija
  • Salantų gimnazija
  • Darbėnų gimnazija
  • Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla
  • Kretingos Simono Daukanto pagrindinė mokykla
  • Kartenos pagrindinė mokykla – daugiafunkcis centras
  • Vydmantų vidurinė mokykla
  • Grūšlaukės pagrindinė mokykla
  • Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla
  • Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla
  • Baublių mokykla-daugiafunkcis centras
  • Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyrius
  • Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras
  • VšĮ Pranciškonų gimnazija
  1. Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
  2. Adresų registro savivaldybių erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14).
  3. Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
  4. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).
  5. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  6. Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
  7. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Lietuvos statistikos departamentas, 2013.
  8. Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
  9. RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
  10. Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
  11. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  12. 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  13. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
  14. Kretingos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 19 psl.
  15. Abromas, Jonas; Baravykaitė, Diana (2011-06-07). „THE OBJECTS IN WESTERN LITHUANIA OF ALTERNATIVE ENERGETICS, THEIR IMPACT FOR THE VISUAL ENVIRONMENT AND POSSIBILITIES OF EFFECT OPTIMIZATION / ALTERNATYVIOS ENERGETIKOS OBJEKTAI VAKARŲ LIETUVOJE, JŲ POVEIKIS VIZUALINEI APLINKAI IR POVEIKIO OPTIMIZAVIMO GALIMYBĖS“. Mokslas - Lietuvos ateitis. 3 (3): 73. doi:10.3846/mla.2011.054. ISSN 2029-2341.
  16. Adresų registro seniūnijų erdviniai duomenys. Data.gov.lt (tikrinta 2025-07-14)
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kretingos rajono savivaldybė, Kas yra Kretingos rajono savivaldybė? Ką reiškia Kretingos rajono savivaldybė?