Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Socialistinio darbo didvyris rus Герой Социалистического Труда TSRS ir Varšuvos sutarties organizacijos šalių garbės var
Socialistinio darbo didvyris
Socialistinio darbo didvyris (rus. Герой Социалистического Труда) – TSRS ir Varšuvos sutarties organizacijos šalių garbės vardas. Teiktas 1938–1991 m. Tai buvo aukščiausias pasižymėjimo šalies ekonomikoje ir kultūroje ženklas. Sprendimą dėl šio vardo suteikimo priimdavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
ŠIs garbės vardas įsteigtas 1938 m. gruodžio 27 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu. Socialistinio darbo didvyrio vardus Prezidiumas suteikdavo tiems piliečiams, kurie prisidėjo prie sovietų pramonės, žemės ūkio, transporto, prekybos, mokslo vystymo ir savo pasiekimais didino TSRS galią ir šlovę.
Iš pradžių socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas Lenino ordinas ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pažymėjimas. Siekiant atskirti socialistinio darbo didvyrius nuo kitų Lenino ordino gavėjų nuo 1940 m. gegužės 22 d. kartu buvo įteikiamas ir auksinis „Kūjo ir pjautuvo“ medalis.
Dukart socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas antras „Kūjo ir pjautuvo“ medalis, darbo didvyrio gimtinėje būdavo pastatomas jo bronzinis biustas. Triskart socialistinio darbo didvyrių biustus planuota statyti šalia Tarybų Rūmų, bet tai nebuvo įgyvendinta, nes rūmai taip ir nebuvo pastatyti. „Kūjo ir pjautuvo“ medalio autorius buvo A. Pomanskis.
Garsiausi socialistinio darbo didvyriai
Per visą TSRS istoriją šis garbės vardas buvo suteiktas daugiau nei 20 tūkstančių kartų, tarp jų 201 žmonių – du kartus, o 15-kai – triskart.
Pirmajam Socialistinio darbo didvyrio vardas buvo suteiktas J. Stalinui, jo 60-mečio proga 1939 m. Įdomus faktas: J. Stalinas buvo ir Tarybų Sąjungos didvyris, tačiau sakydavosi nevertas šio apdovanojimo ir niekada nesegėjo TSRS Didvyrio Aukso Žvaigždės, nors „Pjautuvo ir kūjo“ medalį segėjo nuolat.
Triskart Socialistinio darbo didvyriais buvo: akademikai Anatolijus Aleksandrovas, J. Zeldovičius, Mstislavas Keldyšas, Igoris Kurčiatovas, J. Charitonas, K. Ščiolkinas; aviakonstruktoriai Andrejus Tupolevas bei S. Iljušinas; sunkiųjų tankų konstruktorius N. Duchovas, gynybinės pramonės organizatoriai B. Vanikovas bei J. Slavskis, kolūkio pirmininkas Ch. Tursunkulovas, Kazachstano komunistų partijos vadovas Dinmuchamedas Kunajevas ir TSKP CK Generalinis sekretorius Konstantinas Černenka.
TSKP CK Pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas, būdamas triskart Socialistinio darbo didvyriu, buvo dar ir Tarybų Sąjungos didvyriu; triskart Socialistinio darbo didvyriui akademikui A. Sacharovui už antitarybinę veiklą šie vardai buvo atimti, o perestroikos laikais – grąžinti.
Tarybų Sąjungos maršalas Dmitrijus Ustinovas buvo dukart Socialistinio darbo didvyris ir Tarybų Sąjungos didvyris; TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas maršalas Klimentas Vorošilovas buvo Socialistinio darbo didvyris ir dukart Tarybų Sąjungos didvyris; TSKP CK Generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas buvo Socialistinio darbo didvyris ir triskart Tarybų Sąjungos didvyris. Paskutinis asmuo, kuriam suteiktas šis vardas – Kazachstano dainininkė B. Tulegenova (apdovanota 1991 m. gruodžio 21 d.).
Lietuvoje
Socialistinio darbo didvyrio vardą Lietuvoje turėjo Antanas Sniečkus, Motiejus Šumauskas, Justas Paleckis, poetas Eduardas Mieželaitis, akademikas Jonas Kubilius, Kauno „Apvijos" gamyklos brigadininkas Vytautas Naujokaitis, Naujosios Akmenės cemento gamyklos ekskavatorininkas Antanas Gabalis, Klaipėdos jūrų uosto darbininkas Česlovas Levickas, gydytojas Anzelmas Voiška, „Sigmos“ gamyklos frezuotojas Pranas Svilainis, statybininkas Zenonas Jonaitis, žemdirbys Kostas Gvazdžiauskas, gydytojas Leonas Merkelis, V. Mykolaičio-Putino mokyklos-internato direktorius, vėliau - LTSR Liaudies švietimo ministras Valentinas Spurga, klaipėdietis statybininkas Vytautas Pūkas, statybininkas Aleksandras Lašukas, Juknaičių tarybinio ūkio direktorius Z. Dokšas, kolūkio Ukmergės raj. pirmininkas Juozas Kondrotas; Šiaulių r. „Raudonosios vėliavos“ kolūkio traktorininkas Vytautas Vaičiulis, Elektrėnų valstybinės elektrinės direktorius Pranas Noreika, akademikas Juras Požela, akademikas Juozas Matulis, fizikas Isakas Kikoinas, kolūkio pirmininkas A. Malinauskas, fizikas Aleksandras Lebedevas ir daugelis kitų.
Nuorodos
- Ordinų, medalių ir garbės vardų nuostatai TSRS Archyvuota kopija 2006-10-07 iš Wayback Machine projekto.
- G. Kolesnikov, А. Rožkov „TSRS ordinai ir medaliai“
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Socialistinio darbo didvyris, Kas yra Socialistinio darbo didvyris? Ką reiškia Socialistinio darbo didvyris?
Socialistinio darbo didvyris rus Geroj Socialisticheskogo Truda TSRS ir Varsuvos sutarties organizacijos saliu garbes vardas Teiktas 1938 1991 m Tai buvo auksciausias pasizymejimo salies ekonomikoje ir kulturoje zenklas Sprendima del sio vardo suteikimo priimdavo TSRS Auksciausiosios Tarybos Prezidiumas Medalis SIs garbes vardas įsteigtas 1938 m gruodzio 27 d TSRS Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu Socialistinio darbo didvyrio vardus Prezidiumas suteikdavo tiems pilieciams kurie prisidejo prie sovietu pramones zemes ukio transporto prekybos mokslo vystymo ir savo pasiekimais didino TSRS galia ir slove Is pradziu socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas Lenino ordinas ir TSRS Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo pazymejimas Siekiant atskirti socialistinio darbo didvyrius nuo kitu Lenino ordino gaveju nuo 1940 m geguzes 22 d kartu buvo įteikiamas ir auksinis Kujo ir pjautuvo medalis Dukart socialistinio darbo didvyriams buvo suteikiamas antras Kujo ir pjautuvo medalis darbo didvyrio gimtineje budavo pastatomas jo bronzinis biustas Triskart socialistinio darbo didvyriu biustus planuota statyti salia Tarybu Rumu bet tai nebuvo įgyvendinta nes rumai taip ir nebuvo pastatyti Kujo ir pjautuvo medalio autorius buvo A Pomanskis Garsiausi socialistinio darbo didvyriaiPer visa TSRS istorija sis garbes vardas buvo suteiktas daugiau nei 20 tukstanciu kartu tarp ju 201 zmoniu du kartus o 15 kai triskart Pirmajam Socialistinio darbo didvyrio vardas buvo suteiktas J Stalinui jo 60 mecio proga 1939 m Įdomus faktas J Stalinas buvo ir Tarybu Sajungos didvyris taciau sakydavosi nevertas sio apdovanojimo ir niekada nesegejo TSRS Didvyrio Aukso Zvaigzdes nors Pjautuvo ir kujo medalį segejo nuolat Triskart Socialistinio darbo didvyriais buvo akademikai Anatolijus Aleksandrovas J Zeldovicius Mstislavas Keldysas Igoris Kurciatovas J Charitonas K Sciolkinas aviakonstruktoriai Andrejus Tupolevas bei S Iljusinas sunkiuju tanku konstruktorius N Duchovas gynybines pramones organizatoriai B Vanikovas bei J Slavskis kolukio pirmininkas Ch Tursunkulovas Kazachstano komunistu partijos vadovas Dinmuchamedas Kunajevas ir TSKP CK Generalinis sekretorius Konstantinas Cernenka TSKP CK Pirmasis sekretorius Nikita Chrusciovas budamas triskart Socialistinio darbo didvyriu buvo dar ir Tarybu Sajungos didvyriu triskart Socialistinio darbo didvyriui akademikui A Sacharovui uz antitarybine veikla sie vardai buvo atimti o perestroikos laikais grazinti Tarybu Sajungos marsalas Dmitrijus Ustinovas buvo dukart Socialistinio darbo didvyris ir Tarybu Sajungos didvyris TSRS Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas marsalas Klimentas Vorosilovas buvo Socialistinio darbo didvyris ir dukart Tarybu Sajungos didvyris TSKP CK Generalinis sekretorius Leonidas Breznevas buvo Socialistinio darbo didvyris ir triskart Tarybu Sajungos didvyris Paskutinis asmuo kuriam suteiktas sis vardas Kazachstano dainininke B Tulegenova apdovanota 1991 m gruodzio 21 d LietuvojeSocialistinio darbo didvyrio varda Lietuvoje turejo Antanas Snieckus Motiejus Sumauskas Justas Paleckis poetas Eduardas Miezelaitis akademikas Jonas Kubilius Kauno Apvijos gamyklos brigadininkas Vytautas Naujokaitis Naujosios Akmenes cemento gamyklos ekskavatorininkas Antanas Gabalis Klaipedos juru uosto darbininkas Ceslovas Levickas gydytojas Anzelmas Voiska Sigmos gamyklos frezuotojas Pranas Svilainis statybininkas Zenonas Jonaitis zemdirbys Kostas Gvazdziauskas gydytojas Leonas Merkelis V Mykolaicio Putino mokyklos internato direktorius veliau LTSR Liaudies svietimo ministras Valentinas Spurga klaipedietis statybininkas Vytautas Pukas statybininkas Aleksandras Lasukas Juknaiciu tarybinio ukio direktorius Z Doksas kolukio Ukmerges raj pirmininkas Juozas Kondrotas Siauliu r Raudonosios veliavos kolukio traktorininkas Vytautas Vaiciulis Elektrenu valstybines elektrines direktorius Pranas Noreika akademikas Juras Pozela akademikas Juozas Matulis fizikas Isakas Kikoinas kolukio pirmininkas A Malinauskas fizikas Aleksandras Lebedevas ir daugelis kitu NuorodosOrdinu medaliu ir garbes vardu nuostatai TSRS Archyvuota kopija 2006 10 07 is Wayback Machine projekto G Kolesnikov A Rozkov TSRS ordinai ir medaliai