Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Apie miestą Brazilijoje žr Salvadoras miestas dd Salvadoro Respublika isp República de El SalvadorVėliava HerbasHimnas S
Salvadoras
- Apie miestą Brazilijoje žr. Salvadoras (miestas).
| Salvadoro Respublika isp. República de El Salvador | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Salvadoro nacionalinis himnas“ | |||||
Salvadoras žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | ispanų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | San Salvadoras | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • - • - | Nayib Bukele - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 21 040 km2 (147) 1,58 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 6 167 147 (110) 324,26 žm./km2 (20) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2006 (progn.) 33,20 mlrd. $ (93) 4 900 $ (102) | ||||
| Valiuta | JAV doleris ir Bitcoin | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC -6 | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Ispanijos 1821 m. | ||||
| Interneto kodas | .sv | ||||
| Telefono kodas | 503 | ||||
| Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
Salvadoras (isp. El Salvador), Salvadoro Respublika (isp. República de El Salvador) – valstybė Centrinėje Amerikoje. Ribojasi su Gvatemala šiaurės vakaruose, Hondūru šiaurėje ir rytuose, taip pat su Ramiuoju vandenynu.
Salvadoras yra vadinamojo Šiaurinio trikampio, kurį sudaro Gvatemala, Salvadoras ir Hondūras dalis. 2015 m. Salvadoras tapo pavojingiausia valstybe esančia ne karo zonoje – 100 000 gyventojų teko 104 žmogžudystės. 2015 metais, lyginant su 2014 m. nužudymų skaičius išaugo 67 procentais.
Istorija
- Apie prieškolumbinę civilizaciją: Mezoamerika (Centroamerika)
Manoma, kad pirmieji Salvadoro gyventojai buvo majų gentys, atsikėlę apie 1200 m. pr. m. e. Paskutinės didesnės jų įkurtos gyvenvietės buvo apleistos iki 900 m. Per kelis vėlesnius šimtmečius į Salvadorą iš Meksikos atvyko įvairių genčių atstovai, įkūrę tris galingas valstybes bei kelis mažesnius miestelius. Pagrindinė tauta buvo klajokliai pipiliai, ilgą laiką gyvenę centrinėje Meksikoje ir sukūrę valstybę su sostine Kuskatlane. Rytinėje srityje gyveno lenkai. Šiaurinėje srityje prie Lempos upės gyveno majų tautos ir čortisų gentys.
Pirmieji ispanų konkistadorai į Salvadorą atvyko 1522 m. Jų bandymas užgrobti teritoriją sužlugo 1524 m., kai Pedro de Alvarado buvo priverstas atsitraukti dėl pipilų karių pasipriešinimo. 1525 m. jis sugrįžo ir pradėjo Suskatlano šturmą. Per 17 dienų grumtynes žuvo daug indėnų ir ispanų karių. Pastarieji pasitraukė į Gvatemalą. Vėliau Alvaradas įkūrė Salvadoro gyvenvietę, kuri nuo 1546 m. buvo pripažinta Ispanijos. Pradėta teritorijos kolonizacija. 1537 m. numalšintas paskutinis vietinių gyventojų sukilimas.
Ispanai siekė išnaudoti derlingą Salvadoro žemę, įsteigė dideles kakavos ir taukmino, o vėliau ir dažinės indigažolės plantacijas, iš kurių gautą derlių eksportavo į Europą. Plantacijas valdė keli ispanų naujakuriai, beveik visus darbus atlikdavo vergais tapę pipiliai ir lenkai. XVIII a. buvo palaipsniui pereita prie darbininkų samdymo, o vergija galutiniai panaikinta 1810 m.
1811 m. dvasininkas José Matías Delgado pradėjo kovą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, kuri buvo pasiekta 1821 m. Nuo 1823 iki 1840 m. Salvadoras įėjo į Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų sudėtį, o jai sunykus 1841 m. pasiskelbė tampanti savarankiška valstybe. Ateinančius kelis dešimtmečius šalis kentėjo nuo dažnų perversmų, karų, diktatūrų.
XIX a. pabaigoje, didėjant kavos paklausai Europoje, Salvadoras tapo viena iš pagrindinių kavos gamintojų. Siekdama efektyvesnės gavybos, valstybė 1882 m. privatizavo bendruomenių žemes, kurias supirko didelių plantacijų savininkai. Trečiajame XX a. dešimtmetyje 95% viso Salvadoro eksporto sudarė kava, iš jos gavybos gauti mokesčiai buvo pagrindinis valstybės įplaukų šaltinis. Tokia siaura ekonomikos specializacija lėmė, kad šalį stipriai sukrėtė dėl Didžiosios ekonominės krizės sumažėjusi kavos paklausa Šiaurės Amerikoje ir Europoje. 1932 m. pradžioje tūkstančiai kaimo gyventojų su Komunistų partija priešakyje, reikšdami nepasitenkinimą esama padėtimi surengė visą šalį apėmusius protestus, kurių metu žuvo kelios dešimtys tūkstančių žmonių. Situacijai nurimus, valdžia vėl sugrįžo į ekonominio elito ir armijos rankas.
1969 m. šalis įsivėlė į „Futbolo karą“ su Hondūru, kurį numalšino JTO įsikišimas. 1980–1991 m. šalyje vyko , kuriame Salvadoro armija, vadovaujama karinės chuntos ir remiama JAV, kovojo prieš komunistinius revoliucinius judėjimus, palaikomus Sovietų Sąjungos per Kubą. Karo metu žuvo ~75 tūkst. gyventojų.
Pilietinis karas baigėsi 1992 m. pradžioje abiem pusėm pasirašius kovos nutraukimo susitarimą, kuriame buvo išvardintos ir politinės, ekonominės bei socialinės šalies reformos, tačiau jų vykdymas išlieka vangus.
Politinė sistema
Salvadoras – prezidentinė respublika. Valstybės vadovas – prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose. Prezidentas yra ir vyriausybės, kurią sudaro ministrų taryba, vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro Asamblėja, susidedanti iš 84 narių, kurie renkami kas 3 metus. Salvadore galioja 1993 m. konstitucija.
Administracinis suskirstymas
Salvadoras suskirstytas į 14 departamentų (departamentos), šie savo ruožtu į 267 savivaldybes (municipios).
|
|
Geografija
Salvadoras mažiausia šalis ploto atžvilgiu tarp Centrinės Amerikos šalių, bet gyventojų tankumas yra didelis – daugiau nei 300 žm/km². Didžiausiu Salvadoro miestu yra jo sostinė San Salvadoras, kiti dideli miestai yra Sojapangas, Santa Ana, Mechikanosas, San Migelis.
Salvadoras – kalnuota šalis, kalnai užima 85 % valstybės teritorijos. Šiaurėje, Hondūro pasienyje driekiasi Siera Madrės kalnų juosta, kurios viršūnės siekia 1600–2200 m virš jūros lygio. Aukščiausia vieta – El Pitalio kalnas (2730 m). Šis regionas miškingas, retai apgyvendintas. Pietuose driekiasi Pakrantės kalnai. Čia išsiskiria ugnikalnių juosta, iš kurių daugelis tebeveikia; didžiausi: Santa Ana (2386 m), San Visentės ugnikalnis (2173 m) ir San Migelio ugnikalnis (2132 m). Prie vienų aktyviausių pasaulio ugnikalnių yra priskiriamas, Isalko ugnikalnis (1965 m). Centrinėje šalies dalyje driekiasi Centrinė plynaukštė, kurios aukštis ~600 m. Čia yra geizerių, lavos laukų. Palei Ramiojo vandenyno pakrantę eina siaura, 30 km pločio žemuma. Fonsekos įlankoje Salvadorui priklauso grupė salų.
Upės trumpos, slenkstėtos. Išteka iš Siera Madrės ir teka link vandenyno. Svarbiausia upė – Lempa, dalijanti šalį į dvi dalis. Gausu ežerų, kurių tarpe nemažai vulkaninės kilmės. Didžiausi ežerai – Ilopangas, Guicha, Koatepekė, Olomega. Ant Lempos upės įrengtas didelis .
Klimatas tropinis, karštas, pasatinis. Išskiriamas sausasis laikotarpis (lapkritis-balandis) ir drėgnasis (gegužė-spalis). Per metus vidutiniškai iškrenta nuo 500 mm (pakrantėje) iki 2500 mm (kalnuose) kritulių. Temperatūra vyrauja apie 22-29 °C. Pasitaiko sausrų, uraganų.
Plečiant žemėnaudą, iškirsti miškai, kuriuose kitados buvo pilna kedrų, raudonmedžių ir ąžuolų.
Rytuose ir šiaurėje Salvadoras ribojasi su Hondūru, o vakaruose su – Gvatemala. Jis 320 km driekiasi Ramiojo vandenyno pakrante. Siaura pakrantės lyguma virsta dideliu centriniu plokščiakalniu su keletu kalnagūbrių, gilių slėnių ir apie 20 ugnikalnių. Per Salvadorą teka daugiau kaip 280 upių ir upelių, beveik visi – į Ramųjį vandenyną. Iš visų Centrinės Amerikos valstybių į pietus nuo Meksikos Salvadore mažiausia miškų. Anksčiau šalis buvo miškinga, bet daug metų plečiant žemėaugą, miškai buvo iškirsti ir dabar sudaro vos 6 % ploto.
Ekonomika
Ekonomika remiasi plantacine žemės ūkio produkcija. Didžioji dirbamos žemės dalis yra latifundininkų rankose. 2006 m. 60,7 % BVP dalies sudarė paslaugų sektorius, 29,6 % – pramonė, 7,6 % – žemės ūkis. Didžioji pramonės įmonių dalis sutelkta sostinėje ir apylinkėse. Metalurgijos, naftos perdirbimo, chemijos, cemento, maisto, lengvoji pramonė. Auginama kava, cukranendrės. Svarbi ūkio šaka – turizmas. Svarbiausia Salvadoro prekybos partnerė JAV. 40 % importo ir 20 % eksporto.
2001 m. šalies nacionalinę valiutą – Salvadoro koloną – pakeitė JAV doleris. Nuo 2021 m. įsigaliojo įstatymas pripažįstantis bitcoin kaip antrą oficialią valiutą.
Gyventojai
75 % Salvadoro gyventojų sudaro metisai, 9 % – baltieji (daugiausia ispanų kilmės, yra šiek tiek italų, vokiečių, prancūzų), 1 % – indėnai (pipilai, ). Salvadoras vienintelė Centrinės Amerikos šalis, kurioje negausus afrikiečių kilmės gyventojų skaičius. Šalyje yra įsikūrusi palestiniečių krikščionių diaspora, kurios nariai aktyviai dalyvauja šalies politikoje (Antonio Saca, ).
Dauguma salvadoriečių gyvena šalies centrinėje dalyje, plynaukštėje. Čia įsikūrusi Salvadoro sostinė ir dauguma didžiųjų miestų. Pakrantė gyvenama rečiau, o užvis rečiausiai – kalnai Hondūro pasienyje. 68 % gyventojų miestiečiai – į miestus susikėlę daugiausia XX a. septintajame dešimtmetyje.
Valstybinė ir pagrindinė šalies kalba – ispanų. Dėl ryšių su JAV nemaža gyventojų dalis kalba angliškai.
Pagal religiją 83 % salvadoriečių – katalikai, taip pat apie 1 mln. protestantų (anglikonai, presbiterionai, metodistai, mormonai).
2004 m. duomenimis ~3,2 mln. salvadoriečių gyvena išeivijoje, daugiausia JAV, taip pat Gvatemaloje, Nikaragvoje, Hondūre, Kanadoje, Kaimanų salose, Meksikoje. Didelė žmonių dalis emigravo pilietinio karo metu kaip pabėgėliai, vėliau – kaip nelegalūs ekonominiai migrantai.
Kultūra
Salvadoro kultūrą suformavo ispaniška kultūra, indėniškos tradicijos, didelį autoritetą turinti katalikų bažnyčia. Svarbūs amatai išlieka tekstilė, keramika, dailė. Iš Savadoro kilę rašytojai , Pedro Geoffroy Rivas, Francisco Gavidia, Manlio Argueta. Salvadore gimė garsus prancūzų dailininkas , Antoine de Saint-Exupéry žmona Consuelo.
Salvadore populiari latina pop, salsa muzika, tačiau daug klausoma ir angliškos, ypač JAV, muzikos. Populiariausia sporto šaka – futbolas.
Virtuvė
Žinomiausias Salvadoro patiekalas yra pupusa. Jis pagamintas iš storos kukurūzinės tortilla prikimštos sūriu, chicharrón ir sutrintomis pupelėmis. Kai kuriuose restoranuose pupusa siūloma įdaryta krevetėmis ar špinatais. Pavadinimas pupusa yra kilęs iš žodžio pupushahua.
Pats žinomiausias pusryčių patiekalas Salvadore – tai keptas plantanas (bananų rūšis) su pupelėmis, kremu (?) ir sūriu. Šis patiekalas mėgstamas Salvadoro restoranuose.
Šaltiniai
- http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/centralamericaandthecaribbean/elsalvador/12083903/El-Salvador-becomes-worlds-most-deadly-country-outside-a-war-zone.html
- Robert Letovsky. Saving the Coffee Industry in El Salvador[neveikianti nuoroda]
Kita informacija
- Salvadoro miestai
- Salvadoro karinės pajėgos
Nuorodos
- Prezidento svetainė Archyvuota kopija 2007-04-10 iš Wayback Machine projekto.
- Turizmo ministerija Archyvuota kopija 2007-10-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Salvadoras, Kas yra Salvadoras? Ką reiškia Salvadoras?
Apie miesta Brazilijoje zr Salvadoras miestas dd Salvadoro Respublika isp Republica de El SalvadorVeliava HerbasHimnas Salvadoro nacionalinis himnas Salvadoras zemelapyjeValstybine kalba ispanuSostine ir didziausias miestas San SalvadorasValstybes vadovai Prezidentas Nayib Bukele Plotas Is viso vandens 21 040 km2 147 1 58 Gyventoju 2017 Tankis 6 167 147 110 324 26 zm km2 20 BVP Is viso Vienam gyventojui 2006 progn 33 20 mlrd 93 4 900 102 Valiuta JAV doleris ir BitcoinLaiko juosta Vasaros laikas UTC 6 Nepriklausomybe Paskelbta nuo Ispanijos 1821 m Interneto kodas svTelefono kodas 503 Siame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi Jeigu galite atnaujinkite informacija ir istrinkite sį pranesima Salvadoras isp El Salvador Salvadoro Respublika isp Republica de El Salvador valstybe Centrineje Amerikoje Ribojasi su Gvatemala siaures vakaruose Honduru siaureje ir rytuose taip pat su Ramiuoju vandenynu Salvadoras yra vadinamojo Siaurinio trikampio kurį sudaro Gvatemala Salvadoras ir Honduras dalis 2015 m Salvadoras tapo pavojingiausia valstybe esancia ne karo zonoje 100 000 gyventoju teko 104 zmogzudystes 2015 metais lyginant su 2014 m nuzudymu skaicius isaugo 67 procentais IstorijaPagrindinis straipsnis Apie prieskolumbine civilizacija Mezoamerika Centroamerika Manoma kad pirmieji Salvadoro gyventojai buvo maju gentys atsikele apie 1200 m pr m e Paskutines didesnes ju įkurtos gyvenvietes buvo apleistos iki 900 m Per kelis velesnius simtmecius į Salvadora is Meksikos atvyko įvairiu genciu atstovai įkure tris galingas valstybes bei kelis mazesnius miestelius Pagrindine tauta buvo klajokliai pipiliai ilga laika gyvene centrineje Meksikoje ir sukure valstybe su sostine Kuskatlane Rytineje srityje gyveno lenkai Siaurineje srityje prie Lempos upes gyveno maju tautos ir cortisu gentys Pirmieji ispanu konkistadorai į Salvadora atvyko 1522 m Ju bandymas uzgrobti teritorija suzlugo 1524 m kai Pedro de Alvarado buvo priverstas atsitraukti del pipilu kariu pasipriesinimo 1525 m jis sugrįzo ir pradejo Suskatlano sturma Per 17 dienu grumtynes zuvo daug indenu ir ispanu kariu Pastarieji pasitrauke į Gvatemala Veliau Alvaradas įkure Salvadoro gyvenviete kuri nuo 1546 m buvo pripazinta Ispanijos Pradeta teritorijos kolonizacija 1537 m numalsintas paskutinis vietiniu gyventoju sukilimas Ispanai sieke isnaudoti derlinga Salvadoro zeme įsteige dideles kakavos ir taukmino o veliau ir dazines indigazoles plantacijas is kuriu gauta derliu eksportavo į Europa Plantacijas valde keli ispanu naujakuriai beveik visus darbus atlikdavo vergais tape pipiliai ir lenkai XVIII a buvo palaipsniui pereita prie darbininku samdymo o vergija galutiniai panaikinta 1810 m 1811 m dvasininkas Jose Matias Delgado pradejo kova del nepriklausomybes nuo Ispanijos kuri buvo pasiekta 1821 m Nuo 1823 iki 1840 m Salvadoras įejo į Jungtiniu Centrines Amerikos Provinciju sudetį o jai sunykus 1841 m pasiskelbe tampanti savarankiska valstybe Ateinancius kelis desimtmecius salis kentejo nuo daznu perversmu karu diktaturu XIX a pabaigoje didejant kavos paklausai Europoje Salvadoras tapo viena is pagrindiniu kavos gamintoju Siekdama efektyvesnes gavybos valstybe 1882 m privatizavo bendruomeniu zemes kurias supirko dideliu plantaciju savininkai Treciajame XX a desimtmetyje 95 viso Salvadoro eksporto sudare kava is jos gavybos gauti mokesciai buvo pagrindinis valstybes įplauku saltinis Tokia siaura ekonomikos specializacija leme kad salį stipriai sukrete del Didziosios ekonomines krizes sumazejusi kavos paklausa Siaures Amerikoje ir Europoje 1932 m pradzioje tukstanciai kaimo gyventoju su Komunistu partija priesakyje reiksdami nepasitenkinima esama padetimi surenge visa salį apemusius protestus kuriu metu zuvo kelios desimtys tukstanciu zmoniu Situacijai nurimus valdzia vel sugrįzo į ekonominio elito ir armijos rankas 1969 m salis įsivele į Futbolo kara su Honduru kurį numalsino JTO įsikisimas 1980 1991 m salyje vyko kuriame Salvadoro armija vadovaujama karines chuntos ir remiama JAV kovojo pries komunistinius revoliucinius judejimus palaikomus Sovietu Sajungos per Kuba Karo metu zuvo 75 tukst gyventoju Pilietinis karas baigesi 1992 m pradzioje abiem pusem pasirasius kovos nutraukimo susitarima kuriame buvo isvardintos ir politines ekonomines bei socialines salies reformos taciau ju vykdymas islieka vangus Politine sistemaPagrindinis straipsnis Salvadoras prezidentine respublika Valstybes vadovas prezidentas renkamas penkeriu metu kadencijai visuotiniuose rinkimuose Prezidentas yra ir vyriausybes kuria sudaro ministru taryba vadovas Įstatymu leidziamaja valdzia sudaro Asambleja susidedanti is 84 nariu kurie renkami kas 3 metus Salvadore galioja 1993 m konstitucija Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Salvadoro departamentai Salvadoras suskirstytas į 14 departamentu departamentos sie savo ruoztu į 267 savivaldybes municipios Auacapanas Kabanjasas Calatenangas Kuskatlanas La Libertadas La Pasas La Unionas Morasanas San Migelis San Salvadoras San Visente Santa Ana Sonsonate UsulutanasGeografijaKoatepekes ezerasSent Vicente vulkanas centrineje salies dalyje Pagrindinis straipsnis Salvadoras maziausia salis ploto atzvilgiu tarp Centrines Amerikos saliu bet gyventoju tankumas yra didelis daugiau nei 300 zm km Didziausiu Salvadoro miestu yra jo sostine San Salvadoras kiti dideli miestai yra Sojapangas Santa Ana Mechikanosas San Migelis Salvadoras kalnuota salis kalnai uzima 85 valstybes teritorijos Siaureje Honduro pasienyje driekiasi Siera Madres kalnu juosta kurios virsunes siekia 1600 2200 m virs juros lygio Auksciausia vieta El Pitalio kalnas 2730 m Sis regionas miskingas retai apgyvendintas Pietuose driekiasi Pakrantes kalnai Cia issiskiria ugnikalniu juosta is kuriu daugelis tebeveikia didziausi Santa Ana 2386 m San Visentes ugnikalnis 2173 m ir San Migelio ugnikalnis 2132 m Prie vienu aktyviausiu pasaulio ugnikalniu yra priskiriamas Isalko ugnikalnis 1965 m Centrineje salies dalyje driekiasi Centrine plynaukste kurios aukstis 600 m Cia yra geizeriu lavos lauku Palei Ramiojo vandenyno pakrante eina siaura 30 km plocio zemuma Fonsekos įlankoje Salvadorui priklauso grupe salu Upes trumpos slenkstetos Isteka is Siera Madres ir teka link vandenyno Svarbiausia upe Lempa dalijanti salį į dvi dalis Gausu ezeru kuriu tarpe nemazai vulkanines kilmes Didziausi ezerai Ilopangas Guicha Koatepeke Olomega Ant Lempos upes įrengtas didelis Klimatas tropinis karstas pasatinis Isskiriamas sausasis laikotarpis lapkritis balandis ir dregnasis geguze spalis Per metus vidutiniskai iskrenta nuo 500 mm pakranteje iki 2500 mm kalnuose krituliu Temperatura vyrauja apie 22 29 C Pasitaiko sausru uraganu Pleciant zemenauda iskirsti miskai kuriuose kitados buvo pilna kedru raudonmedziu ir azuolu Rytuose ir siaureje Salvadoras ribojasi su Honduru o vakaruose su Gvatemala Jis 320 km driekiasi Ramiojo vandenyno pakrante Siaura pakrantes lyguma virsta dideliu centriniu ploksciakalniu su keletu kalnagubriu giliu sleniu ir apie 20 ugnikalniu Per Salvadora teka daugiau kaip 280 upiu ir upeliu beveik visi į Ramujį vandenyna Is visu Centrines Amerikos valstybiu į pietus nuo Meksikos Salvadore maziausia misku Anksciau salis buvo miskinga bet daug metu pleciant zemeauga miskai buvo iskirsti ir dabar sudaro vos 6 ploto EkonomikaPrekyba vaisiais SalvadorePagrindinis straipsnis Ekonomika remiasi plantacine zemes ukio produkcija Didzioji dirbamos zemes dalis yra latifundininku rankose 2006 m 60 7 BVP dalies sudare paslaugu sektorius 29 6 pramone 7 6 zemes ukis Didzioji pramones įmoniu dalis sutelkta sostineje ir apylinkese Metalurgijos naftos perdirbimo chemijos cemento maisto lengvoji pramone Auginama kava cukranendres Svarbi ukio saka turizmas Svarbiausia Salvadoro prekybos partnere JAV 40 importo ir 20 eksporto 2001 m salies nacionaline valiuta Salvadoro kolona pakeite JAV doleris Nuo 2021 m įsigaliojo įstatymas pripazįstantis bitcoin kaip antra oficialia valiuta GyventojaiPagrindinis straipsnis San Salvadoras 75 Salvadoro gyventoju sudaro metisai 9 baltieji daugiausia ispanu kilmes yra siek tiek italu vokieciu prancuzu 1 indenai pipilai Salvadoras vienintele Centrines Amerikos salis kurioje negausus afrikieciu kilmes gyventoju skaicius Salyje yra įsikurusi palestinieciu krikscioniu diaspora kurios nariai aktyviai dalyvauja salies politikoje Antonio Saca Dauguma salvadorieciu gyvena salies centrineje dalyje plynauksteje Cia įsikurusi Salvadoro sostine ir dauguma didziuju miestu Pakrante gyvenama reciau o uzvis reciausiai kalnai Honduro pasienyje 68 gyventoju miestieciai į miestus susikele daugiausia XX a septintajame desimtmetyje Valstybine ir pagrindine salies kalba ispanu Del rysiu su JAV nemaza gyventoju dalis kalba angliskai Pagal religija 83 salvadorieciu katalikai taip pat apie 1 mln protestantu anglikonai presbiterionai metodistai mormonai 2004 m duomenimis 3 2 mln salvadorieciu gyvena iseivijoje daugiausia JAV taip pat Gvatemaloje Nikaragvoje Hondure Kanadoje Kaimanu salose Meksikoje Didele zmoniu dalis emigravo pilietinio karo metu kaip pabegeliai veliau kaip nelegalus ekonominiai migrantai KulturaPagrindinis straipsnis Salvadoro kultura suformavo ispaniska kultura indeniskos tradicijos didelį autoriteta turinti kataliku baznycia Svarbus amatai islieka tekstile keramika daile Is Savadoro kile rasytojai Pedro Geoffroy Rivas Francisco Gavidia Manlio Argueta Salvadore gime garsus prancuzu dailininkas Antoine de Saint Exupery zmona Consuelo Salvadore populiari latina pop salsa muzika taciau daug klausoma ir angliskos ypac JAV muzikos Populiariausia sporto saka futbolas Virtuve Zinomiausias Salvadoro patiekalas yra pupusa Jis pagamintas is storos kukuruzines tortilla prikimstos suriu chicharron ir sutrintomis pupelemis Kai kuriuose restoranuose pupusa siuloma įdaryta krevetemis ar spinatais Pavadinimas pupusa yra kiles is zodzio pupushahua Pats zinomiausias pusryciu patiekalas Salvadore tai keptas plantanas bananu rusis su pupelemis kremu ir suriu Sis patiekalas megstamas Salvadoro restoranuose Saltiniaihttp www telegraph co uk news worldnews centralamericaandthecaribbean elsalvador 12083903 El Salvador becomes worlds most deadly country outside a war zone html Robert Letovsky Saving the Coffee Industry in El Salvador neveikianti nuoroda Kita informacijaSalvadoro miestai Salvadoro karines pajegosNuorodosVikiteka Salvadoras vaizdine ir garsine medziagaSalvadoras kelioniu gidai susije su straipsniuPrezidento svetaine Archyvuota kopija 2007 04 10 is Wayback Machine projekto Turizmo ministerija Archyvuota kopija 2007 10 29 is Wayback Machine projekto