Kitos reikšmės Vilkas reikšmės Canis lupusPilkasis vilkas Canis lupus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia T
Pilkasis vilkas

- Kitos reikšmės – Vilkas (reikšmės).
Canis lupus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pilkasis vilkas (Canis lupus) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Canis lupus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
Pilkojo vilko paplitimas aptinkamas dabar gyvenęs praeityje |
Pilkasis vilkas (Canis lupus) – stambiausias iš visų laukinių šuninių (Canidae) šeimos žinduolis, visų naminių šunų protėvis.
Paplitimas
Vilkai gyvena daugelyje gamtinių sričių Šiaurės pusrutulyje: nuo tundros iki dykumų ir stepių. Daugiausia vilkų išlikę žmonių nepaliestuose miškų plotuose Kanadoje, Aliaskoje, Rusijoje. Seniau vilkai buvo paplitę visose Europos šalyse, pagrindinėje JAV dalyje, bet juos ilgą laiką naikino ūkininkai ir medžiotojai, todėl ten vilkai išnyko, ar liko tik pavieniuose rezervatuose, nacionaliniuose parkuose.
Išvaizda
Vilkai būna iki 150 cm ilgio, aukštis ties pečiais 0,6-0,95 m, sveria 30–65 kg (rekordas – 79 kg). Kūnas apaugęs šiurkščiu pilkos spalvos kailiu, nors gali pasitaikyti ir juodų, baltų, rudų, atspalvio vilkų (spalva skiriasi priklausomai nuo porūšio, hibridizacijos). Ausys neilgos, su smailiomis viršūnėmis. Kaukolė masyvi, dantys stiprūs, o iltys gana ilgos.
Vilkai laisvėje dažniausiai gyvena 6-9 metus, o nelaisvėje jų amžiaus vidurkis – 16 metų (rekordas – 20 metų).
Gaujos hierarchija
Vilkai – bendruomeniniai gyvūnai ir yra labiausiai prisitaikę gyventi grupėmis. Vieną šeimyninę dažniausiai sudaro vilkų pora, jų jaunikliai ir vilkai iš ankstesniųjų . Kiekvienoje gaujoje būna vadas ir jo pora, dominuojanti vilkė. Pastarosios vieta tik šiek tiek žemesnė nei vado. Tik jie gali susilaukti jauniklių. Medžiodami ir augindami jauniklius suaugę vilkai vienas kitam padeda.
Žemesnieji gaujos nariai paklūsta dominuojantiems vilkui ir vilkei, demonstruodami savo pavaldumą guldamiesi ant nugaros ar glausdamiesi prie žemės. Kiekvienas vilkas žino savo vietą dominavimo skalėje ir stengiasi ją išlaikyti. Per daug pretenduojantis vilkas gali būti vado išvytas iš gaujos. Susirėmimų pasitaiko dažnai, bet per juos vilkas retai žūva, bet kartais sunkiai sužeidžiamas. Maistu negalinčiam pasirūpinti vilkui, kol jis pagyja, išgyventi padeda kiti nariai.
Vienišas vilkas – tai paprastai jaunas patinas, palikęs gaują ar iš jos išvytas ir ieškantis atskiros teritorijos. Radęs laisvą plotą pirma pažymi jį gerai matomose vietose palikdamas išmatų.
Mityba ir medžioklė
Vilkai vadinami miško sanitarais, nes daugiausiai medžioja nukaršusius ar ligotus gyvūnus. Dažniausiai vilkai savo gyvenamuose plotuose užima mitybos grandinės viršūnę, nors kartais konkuruoja su lokiais, pumomis, tigrais, lūšimis (dažniausiai vilkai vengia tiesioginio kontakto su kitais stambiais plėšrūnais, tačiau gali pulti gindami teritoriją, grobį).
Vilkai medžioja labai organizuotai. Savo medžioklės vietas pasirenka atsižvelgdami į saugumo ir mitybos sąlygas. Turėdami gerą regą, klausą ir uoslę yra puikiai prisitaikę medžioti, gali mėtyti pėdas. Medžioja dažniausiai naktį. Tamsoje mato geriau negu kiti šuninių šeimos plėšrūnai. Gali ilgai badauti, bet pasitaikius progai, stengiasi pasisotinti kelioms dienoms.
Minta beveik viskuo ką pagauna – nuo pelės iki briedžio, bet pagrindinis maistas – laukiniai kanopiniai. Jei maisto mažai – neatsisako vabzdžių ir uogų. Medžiojanti gauja gali klajoti iki 1000 km² plote.
Dauginimasis
Vilkų pora yra ištikimi vienas kitam, nebent vienas iš jų žūtų. Jauniklius motina žindo maždaug 10 savaičių, po to jaunesni vilkai ir motina pradeda juos maitinti atryta mėsa. Motina atsiveda nuo 3 iki 9 jauniklių.
Vilkiukai pradeda medžioti vienerių metų – kai jiems išdygsta visi dantys.
Vokalizacija
Staugimas yra vilkų bendravimo būdas. Jis gali trukti 0,5-11 sekundžių, o būdingas dažnis 150–780 Hz. Staugimas padeda vilkams palaikyti kontaktą miškingose vietovėse ar esant dideliems atstumams. Staugimas taip pat gali būti teritorijos gynimo signalas, siekiant atbaidyti kitus konkuruojančius vilkus. Šis elgesys stimuliuojamas, kai gauja turi ką saugoti, pavyzdžiui, neseniai nudobtą . Vilko staugimas priklausomai nuo oro ir vietovės sąlygų gali būti girdimas už 16 km. Staugiama dažniausiai sutemų metu. Arabijos ir Irano vilkai nestaugia.
– vilkų skleidžiamas garsas, rodantis agresiją, gynybą. Vilkai taip pat , kuomet yra sunerimę arba perspėja vienas kitą apie pavojų, tačiau vilkų lojimas nėra toks garsus ir ištisas kaip šunų. Maži vilkiukai loja, cypauja daug dažniau, taip atkreipdami dėmesį, prašydami maisto. Jie taip pat dažnai inkščia. Inkštimas yra ir kitų vilkų autoriteto pripažinimo signalas.
Santykis su žmogumi
Žmonės ir vilkai nuo seno gyveno kaimynystėje, todėl susiformavo sudėtingi ir nevienpusiai tarpusavio santykiai. Iš vienos pusės vilkų buvo bijoma, jie demonizuojami, naikinami, tačiau tuo pačiu jie buvo ir gerbiami, jų atvaizdais puošti herbai, skydai. Tas santykis kito priklausomai nuo laikotarpio ir vietos. Vilkai tapo daugybės pasakų, legendų, mitų, posakių, patarlių, dainų personažai. Daugelyje kraštų žodis „vilkas“ tapo asmenvardžiu, pavyzdžiui, – Lietuvoje pavardė Vilkas, Vokietijoje – Wolf, Balkanuose – vardas Vuk, Skandinavijoje – Ulf.
Laukiniai vilkai paprastai yra baikštūs prie žmonių. Tačiau priklausomai nuo vilko patirties su žmonėmis ir situacijos gali pasitaikyti agresyvių antpuolių. Kaip ir dauguma kitų plėšrūnų vilkai gali pulti gindami jauniklius, grobį, išprovokuoti. Itin pavojingi yra pasiutlige sergantys, sužeisti, pasenę vilkai. Iki XX a. Europoje vilkai, užpuolantys žmones būdavo paplitęs reiškinys. Vien 1362–1918 metais Prancūzijoje vilkai nužudė beveik 7600 žmonių, iš kurių daugiau nei pusė buvo ne pasiutusių vilkų aukos. Ypač pagarsėjo atvejis. Vilkų antpuoliai buvo dažni Rusijos imperijoje I pasaulinio karo metais – ties Kaunu, Vilniumi, Minsku vilkų gaujos atakuodavo tiek rusų, tiek vokiečių karius. Vilkų antpuolių visad daugiau būta karo metais, nes tuomet nebekontroliuota vilkų populiacija, intensyviai kirsti miškai ir trikdytos vilkų buveinės, be to, žmonių lavonai pritraukdavo vilkus.
Dabartiniais laikais vilkų antpuoliai prieš žmones labai sumažėję. Vilkus arčiau žmonių vilioja prie pamiškių sodybų laikomi gyvuliai (avys, ožkos, jaunos telyčios ir jautukai), naminiai paukščiai. Kartais vilkus pritraukia ir priemiesčių atliekų sąvartynai. Vilkai dažnai nudobia ganyklas ar pamiškių sodybas saugančius šunis arba . Liepos-rugpjūčio laikotarpiu, kai vilkiukai mokomi medžioti, aukomis gali tapti be priežiūros vaikščiojantys maži vaikai.
Mirtini vilkų antpuoliai pastaraisiais metais[kada?] dažniausiai užfiksuoti Rusijoje, Indijoje, JAV.
Porūšiai
Suskaičiuojama apie 50 įvairių vilkų porūšių. 2 neseniai išnykę, yra keli seniai išnykę, dar keli tikėtinai išnykę.
Kai kurie porūšiai:
Egzistuojantys
- Tundrinis (baltasis) vilkas (Canis lupus albus) – gyvena tundroje nuo Estijos iki Kamčiatkos. Tai didelis vilkas ilgu, šviesiu kailiu. Panašus į amerikietiškus vilkus.
- Arabijos vilkas (Canis lupus arabs) – nedidelis, trumpu plonu kailiu. Gyvena tik Pietų Arabijoje.
- Stepių vilkas (Canis lupus campestris) – nedidelis, gyvena Centrinės Azijos dykumose ir stepėse. Turi nelygų, šiurkštų, pilką kailį.
- Tibeto vilkas (Canis lupus laniger) – vidutinio dydžio vilkas ilgu kailiu. Gyvena centrinėj Kinijoje, Mongolijoje, Tibete, Rusijos pietvakariuose.
- Paprastasis (Eurazijos) vilkas (Canis lupus lupus) – žinomiausias. Vidutinio dydžio, kailis šiurkštus, tamsus. Šis porūšis gyvena ir Lietuvoje.
- Indijos vilkas (Canis lupus pallipes) – paplitęs nuo Irano iki Indijos. Jo genų galbūt turi tokios šunų veislės kaip basendžis, saliukis, pekinas, dingas.
- Arktinis (Melvilio salų) vilkas (Canis lupus arctos) – vidutinio dydžio, gyvena tik arktinėse salose nuo Melvilio iki Elesmero.
- Meksikos vilkas (Canis lupus baileyi) – gyvena Sierra Madre ir jos apylinkėse. Dar žinomas kaip „Lobo“. Tai mažiausias Š. Amerikos pilkųjų vilkų porūšis. Jie tamsaus atspalvio. Iš jų galbūt kilę čihuahua ir meksikiečių .
- Sen Bernaro vilkas (Canis lupus bernardi) – didelis, baltu kailiu, juodu snukiu.
- Vankuverio salų vilkas (Canis lupus crassodon) – pilkai juodos spalvos vidutinio dydžio vilkas.
- Hudsono įlankos vilkas (Canis lupus hudsonicus) – vilkas šviesiu kailiu. Aptinkama vakaruose ir šiaurėje nuo Hudsono įlankos.
- Labradoro vilkas (Canis lupus labradorius) – aptinkama šiaurės Kvebeke ir Labradoro pusiasalyje. Spalva – nuo tamsiai pilkos iki beveik baltos.
- Aleksandro Archipelago vilkas (Canis lupus ligoni) – labai mažas Š. Amerikos vilkas. Plaukai trumpi, juodi, pavilnė pilka.
- Rytinių miškų vilkas (Canis lupus lycaon) – toliausiai aptinkamas vilkas. Gyvena JAV rytuose iki Floridos ir Minesotos. Kailio spalvos labai įvairios.
- Makenzio tundros vilkas (Canis lupus mackenzii) – gyvena arkties pajūrio regione į vakarus nuo Makenzio ir pietus nuo didžiojo .
- Bafino salos tundrų vilkas (Canis lupus manningi) – mažiausias iš arktinių vilkų, gyvena tik Bafino saloje.
- Aliaskos tundrinis vilkas (Canis lupus tundrarum) – didelis, ilgu kailiu. Gyvena tundros rajone Aliaskos pakrantėse.
- Mongolijos vilkas (Canis lupus chanco)
- Kaspijos jūros vilkas (Canis lupus cubanensis)
- Azijos dykumų vilkas (Canis lupus desertorum)
- Austrijos – Vengrijos vilkas (Canis lupus minor)
- Iberijos vilkas (Canis lupus signatus) – vienas iš daugelio porūšių. Kartais painiojamas su išnykusiu Ispanijos vilku. Žiemą kailis šviesesnis, pilkesnis, o paprastai – tamsiai pilkas ar rudas.
- Šuo (Canis lupus familiaris) – naminis gyvūnas. Yra daug veislių, kurios labai skiriasi dydžiu, spalva, kūno sudėjimu.
Tikriausiai išnykę
- Hokaido (Japonijos) vilkas (Canis lupus hattai) – gyveno Japonų saloje Hokaide.
- Kaskadinių kalnų vilkas (Canis lupus fuscus) – cinamono spalvos, tikriausiai išnaikintas, vilkas.
- Pilkai baltas vilkas (Canis lupus griseoalbus) – dėl šio vilko egzistavimo kyla daug ginčų. Gyvena centrinėje Manitoboje ar šiaurės Saskačevane.
- Šiaurinis Uolinių kalnų vilkas (Canis lupus irremotus) – JAV išmirusi rūšis. Pietų Albertoje, Kanadoje dar aptinkama pavienių egzempliorių.
Išnykę
- Ispanijos vilkas (Canis lupus deitanus)
- Honšu vilkas (Canis lupus hodophilax) – išnaikintas. Gyveno Japonų saloje Honshu.
- Mogollo kalnų, pietvakarių vilkas (Canis lupus mogollonensis) – išnaikintas. Gyveno Centrinėje Arizonoje ir Naujojoje Meksikoje.
- Teksaso pilkasis vilkas (Canis lupus monstrabilis) – gyveno Teksase ir šiauriau nuo jo.
- Didžiųjų lygumų (Buffalo upės) vilkas (Canis lupus nubilus) – gyveno Kanadoje.
- Grenlandijos vilkas (Canis lupus orion) – laikomas išnykusiu.
- Pietinių Uolinių kalnų vilkas (Canis lupus youngi) – gyveno kalnų regione Jutoje, Nevadoje, Kolorade.
Lietuvoje
Lietuvoje gyvena apie 200–300 vilkų (tačiau dėl skirtingų skaičiavimų šis skaičius svyruoja nuo 100 iki 500). Daugiausia jų yra Žemaitijos, Pietryčių bei šiaurės Lietuvos miškuose (Kulių, , Žaliojoje, Biržų, Rūdninkų, Šimonių, Dainavos, Ažvinčių-Minčios giriose). Vidurio Lietuvoje reti. Lietuvoje ypač daug vilkų būta XVII a. ir XIX a., tačiau dėl intensyvios medžioklės ir miškų kirtimo jų skaičius gerokai sumažėjo. Medžioklei buvo naudojami tinklai, vilkduobės, vilkatvorės, spąstai, kilpos.
Per I ir II pasaulinius karus vilkų buvo gerokai padaugėję. Po II Pasaulinio Karo pradėti intensyviai naikinti, už nušautus vilkus skirtos premijos, todėl populiacija labai sumažėjo, vėliau po truputį atsistatė. 1938 m. Lietuvoje (be Vilniaus krašto) suskaičiuota 146 vilkai, 1948 m. – 1732, 1955 m. – 270, 1960 m. – ~100, 1965 m. – 34, 1970 m. – 56, 1987 m. – 290.
Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti tik žiemą ir neviršijant nustatyto limito (2013–2014 m. sezonui jis buvo 20 individų). Medžiotojai dažniausiai nušauna stipriausius ir didžiausius žvėris gaujoje – alfa patiną arba alfa patelę. Gaujai pakrikus, neišmokinti medžioti jaunikliai, neretai užpuola netoli miškų laikomus gyvulius, prie sodybų lakstančius ar pririštus šunis.
Lietuvių tautosakoje, mitologijoje, sakmėse vilkas yra dažnas veikėjas. Taip pat pagal vilką pavadinta daug šalies vietovių – Vilkija, Vilkaviškis, Vilkpėdė, Vilkų Kampas, , Vilkokšnis ir kt.
Medžioklė Lietuvoje
Lietuvoje medžiojamas nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., o pasiekus leidžiamą sumedžioti individų limitą, nebemedžiojamas.
Vilkai mitologijoje
- Pasakose vilkai dažni veikėjai ir beveik visuomet kvaili. Gerai žinomoje pasakoje gudrus vilkas apgavo raudonkepuraitę.
- Tautosakoje minimas vilkolakis yra vilku virtęs žmogus. Apie juos sukurta daug siaubo filmų.
- Š. Amerikos nutkos genties indėnai pasakodavo legendas, esą naujagimius kartais nusinešdavę vilkai.
- Geležinio Vilko legenda pasakoja, kad kunigaikštis Gediminas, būsimo Vilniaus vietoje susapnavęs geležinį vilką.
- Romėnų mitologijoje pasak legendos, Romą įkūrė broliai Romulas ir Remas, kuriuos mažus žindė vilkė.
- Skandinavų mitologijoje vilkai – neigiami personažai. Pagal legendą vienas iš Ragnaroką pranašaujančių ženklų yra tas, kad vilkas Fenris praryja Saulę. Pagal kitą versiją, Saulę ir Mėnulį praryja vilkai ir .
Taip pat skaityti
- Vietinės Lietuvos žinduolių rūšys
Šaltiniai
- Lopez, Barry (1978). Of wolves and men. New York: Scribner Classics. pp. 320. ISBN 0-7432-4936-4.
- http://query.nytimes.com/mem/archive-free/pdf?_r=2&res=9E0DE3DD103BE03ABC4151DFB166838C609EDE&oref=slogin
- http://www.lrytas.lt/-11999603751198322874-med%C5%BEiotojai-lietuvoje-jau-nudob%C4%97-17-vilk%C5%B3-papildyta.htm Archyvuota kopija 2015-10-04 iš Wayback Machine projekto.
- Pilkasis vilkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 520
- „Kaimas pakraupęs: vilkai palieka tik šunų galvas“. 15min.lt. 15min. 2009-08-11. Nuoroda tikrinta 2024-06-11.
- Archyvuota kopija 2015-11-03 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
- Vilko muziejus Archyvuota kopija 2006-11-06 iš Wayback Machine projekto.
- Info apie Canis Lupus Archyvuota kopija 2007-03-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pilkasis vilkas, Kas yra Pilkasis vilkas? Ką reiškia Pilkasis vilkas?
Kitos reiksmes Vilkas reiksmes Canis lupusPilkasis vilkas Canis lupus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Zinduoliai Mammalia Burys Plesrieji zinduoliai Carnivora Seima Suniniai Canidae Triba Tikrieji sunys Canini Gentis Canis Rusis Pilkasis vilkas Canis lupus BinomasCanis lupus Linnaeus 1758Pilkojo vilko paplitimas aptinkamas dabar gyvenes praeityje Pilkasis vilkas Canis lupus stambiausias is visu laukiniu suniniu Canidae seimos zinduolis visu naminiu sunu protevis PaplitimasVilkai gyvena daugelyje gamtiniu sriciu Siaures pusrutulyje nuo tundros iki dykumu ir stepiu Daugiausia vilku islike zmoniu nepaliestuose misku plotuose Kanadoje Aliaskoje Rusijoje Seniau vilkai buvo paplite visose Europos salyse pagrindineje JAV dalyje bet juos ilga laika naikino ukininkai ir medziotojai todel ten vilkai isnyko ar liko tik pavieniuose rezervatuose nacionaliniuose parkuose IsvaizdaVilkai buna iki 150 cm ilgio aukstis ties peciais 0 6 0 95 m sveria 30 65 kg rekordas 79 kg Kunas apauges siurksciu pilkos spalvos kailiu nors gali pasitaikyti ir juodu baltu rudu atspalvio vilku spalva skiriasi priklausomai nuo porusio hibridizacijos Ausys neilgos su smailiomis virsunemis Kaukole masyvi dantys stiprus o iltys gana ilgos Vilkai laisveje dazniausiai gyvena 6 9 metus o nelaisveje ju amziaus vidurkis 16 metu rekordas 20 metu Gaujos hierarchijaVilkai bendruomeniniai gyvunai ir yra labiausiai prisitaike gyventi grupemis Viena seimynine dazniausiai sudaro vilku pora ju jaunikliai ir vilkai is ankstesniuju Kiekvienoje gaujoje buna vadas ir jo pora dominuojanti vilke Pastarosios vieta tik siek tiek zemesne nei vado Tik jie gali susilaukti jaunikliu Medziodami ir augindami jauniklius suauge vilkai vienas kitam padeda Kaukdami vilkai pazymi savo buvima kitoms gaujoms Taip jie stengiasi isvengti nereikalingu susidurimu source source Vilku staugimas Zemesnieji gaujos nariai paklusta dominuojantiems vilkui ir vilkei demonstruodami savo pavalduma guldamiesi ant nugaros ar glausdamiesi prie zemes Kiekvienas vilkas zino savo vieta dominavimo skaleje ir stengiasi ja islaikyti Per daug pretenduojantis vilkas gali buti vado isvytas is gaujos Susiremimu pasitaiko daznai bet per juos vilkas retai zuva bet kartais sunkiai suzeidziamas Maistu negalinciam pasirupinti vilkui kol jis pagyja isgyventi padeda kiti nariai Vienisas vilkas tai paprastai jaunas patinas palikes gauja ar is jos isvytas ir ieskantis atskiros teritorijos Rades laisva plota pirma pazymi jį gerai matomose vietose palikdamas ismatu Mityba ir medziokleBizono medziokle Vilkai vadinami misko sanitarais nes daugiausiai medzioja nukarsusius ar ligotus gyvunus Dazniausiai vilkai savo gyvenamuose plotuose uzima mitybos grandines virsune nors kartais konkuruoja su lokiais pumomis tigrais lusimis dazniausiai vilkai vengia tiesioginio kontakto su kitais stambiais plesrunais taciau gali pulti gindami teritorija grobį Vilkai medzioja labai organizuotai Savo medziokles vietas pasirenka atsizvelgdami į saugumo ir mitybos salygas Turedami gera rega klausa ir uosle yra puikiai prisitaike medzioti gali metyti pedas Medzioja dazniausiai naktį Tamsoje mato geriau negu kiti suniniu seimos plesrunai Gali ilgai badauti bet pasitaikius progai stengiasi pasisotinti kelioms dienoms Minta beveik viskuo ka pagauna nuo peles iki briedzio bet pagrindinis maistas laukiniai kanopiniai Jei maisto mazai neatsisako vabzdziu ir uogu Medziojanti gauja gali klajoti iki 1000 km plote DauginimasisVilku pora yra istikimi vienas kitam nebent vienas is ju zutu Jauniklius motina zindo mazdaug 10 savaiciu po to jaunesni vilkai ir motina pradeda juos maitinti atryta mesa Motina atsiveda nuo 3 iki 9 jaunikliu Vilkiukai pradeda medzioti vieneriu metu kai jiems isdygsta visi dantys VokalizacijaStaugiantis vilkas Staugimas yra vilku bendravimo budas Jis gali trukti 0 5 11 sekundziu o budingas daznis 150 780 Hz Staugimas padeda vilkams palaikyti kontakta miskingose vietovese ar esant dideliems atstumams Staugimas taip pat gali buti teritorijos gynimo signalas siekiant atbaidyti kitus konkuruojancius vilkus Sis elgesys stimuliuojamas kai gauja turi ka saugoti pavyzdziui neseniai nudobta Vilko staugimas priklausomai nuo oro ir vietoves salygu gali buti girdimas uz 16 km Staugiama dazniausiai sutemu metu Arabijos ir Irano vilkai nestaugia vilku skleidziamas garsas rodantis agresija gynyba Vilkai taip pat kuomet yra sunerime arba perspeja vienas kita apie pavoju taciau vilku lojimas nera toks garsus ir istisas kaip sunu Mazi vilkiukai loja cypauja daug dazniau taip atkreipdami demesį prasydami maisto Jie taip pat daznai inkscia Inkstimas yra ir kitu vilku autoriteto pripazinimo signalas Santykis su zmogumiZevodano zveries piesinys Zmones ir vilkai nuo seno gyveno kaimynysteje todel susiformavo sudetingi ir nevienpusiai tarpusavio santykiai Is vienos puses vilku buvo bijoma jie demonizuojami naikinami taciau tuo paciu jie buvo ir gerbiami ju atvaizdais puosti herbai skydai Tas santykis kito priklausomai nuo laikotarpio ir vietos Vilkai tapo daugybes pasaku legendu mitu posakiu patarliu dainu personazai Daugelyje krastu zodis vilkas tapo asmenvardziu pavyzdziui Lietuvoje pavarde Vilkas Vokietijoje Wolf Balkanuose vardas Vuk Skandinavijoje Ulf Laukiniai vilkai paprastai yra baikstus prie zmoniu Taciau priklausomai nuo vilko patirties su zmonemis ir situacijos gali pasitaikyti agresyviu antpuoliu Kaip ir dauguma kitu plesrunu vilkai gali pulti gindami jauniklius grobį isprovokuoti Itin pavojingi yra pasiutlige sergantys suzeisti pasene vilkai Iki XX a Europoje vilkai uzpuolantys zmones budavo paplites reiskinys Vien 1362 1918 metais Prancuzijoje vilkai nuzude beveik 7600 zmoniu is kuriu daugiau nei puse buvo ne pasiutusiu vilku aukos Ypac pagarsejo atvejis Vilku antpuoliai buvo dazni Rusijos imperijoje I pasaulinio karo metais ties Kaunu Vilniumi Minsku vilku gaujos atakuodavo tiek rusu tiek vokieciu karius Vilku antpuoliu visad daugiau buta karo metais nes tuomet nebekontroliuota vilku populiacija intensyviai kirsti miskai ir trikdytos vilku buveines be to zmoniu lavonai pritraukdavo vilkus Dabartiniais laikais vilku antpuoliai pries zmones labai sumazeje Vilkus arciau zmoniu vilioja prie pamiskiu sodybu laikomi gyvuliai avys ozkos jaunos telycios ir jautukai naminiai pauksciai Kartais vilkus pritraukia ir priemiesciu atlieku savartynai Vilkai daznai nudobia ganyklas ar pamiskiu sodybas saugancius sunis arba Liepos rugpjucio laikotarpiu kai vilkiukai mokomi medzioti aukomis gali tapti be prieziuros vaiksciojantys mazi vaikai Mirtini vilku antpuoliai pastaraisiais metais kada dazniausiai uzfiksuoti Rusijoje Indijoje JAV PorusiaiSuskaiciuojama apie 50 įvairiu vilku porusiu 2 neseniai isnyke yra keli seniai isnyke dar keli tiketinai isnyke Kai kurie porusiai Egzistuojantys Tundrinis baltasis vilkas Canis lupus albus gyvena tundroje nuo Estijos iki Kamciatkos Tai didelis vilkas ilgu sviesiu kailiu Panasus į amerikietiskus vilkus Arabijos vilkas Canis lupus arabs nedidelis trumpu plonu kailiu Gyvena tik Pietu Arabijoje Stepiu vilkas Canis lupus campestris nedidelis gyvena Centrines Azijos dykumose ir stepese Turi nelygu siurkstu pilka kailį Tibeto vilkas Canis lupus laniger vidutinio dydzio vilkas ilgu kailiu Gyvena centrinej Kinijoje Mongolijoje Tibete Rusijos pietvakariuose Paprastasis Eurazijos vilkas Canis lupus lupus zinomiausias Vidutinio dydzio kailis siurkstus tamsus Sis porusis gyvena ir Lietuvoje Indijos vilkas Canis lupus pallipes paplites nuo Irano iki Indijos Jo genu galbut turi tokios sunu veisles kaip basendzis saliukis pekinas dingas Arktinis Melvilio salu vilkas Canis lupus arctos vidutinio dydzio gyvena tik arktinese salose nuo Melvilio iki Elesmero Meksikos vilkasMeksikos vilkas Canis lupus baileyi gyvena Sierra Madre ir jos apylinkese Dar zinomas kaip Lobo Tai maziausias S Amerikos pilkuju vilku porusis Jie tamsaus atspalvio Is ju galbut kile cihuahua ir meksikieciu Sen Bernaro vilkas Canis lupus bernardi didelis baltu kailiu juodu snukiu Vankuverio salu vilkas Canis lupus crassodon pilkai juodos spalvos vidutinio dydzio vilkas Hudsono įlankos vilkas Canis lupus hudsonicus vilkas sviesiu kailiu Aptinkama vakaruose ir siaureje nuo Hudsono įlankos Labradoro vilkas Canis lupus labradorius aptinkama siaures Kvebeke ir Labradoro pusiasalyje Spalva nuo tamsiai pilkos iki beveik baltos Aleksandro Archipelago vilkas Canis lupus ligoni labai mazas S Amerikos vilkas Plaukai trumpi juodi pavilne pilka Rytiniu misku vilkas Canis lupus lycaon toliausiai aptinkamas vilkas Gyvena JAV rytuose iki Floridos ir Minesotos Kailio spalvos labai įvairios Makenzio tundros vilkas Canis lupus mackenzii gyvena arkties pajurio regione į vakarus nuo Makenzio ir pietus nuo didziojo Bafino salos tundru vilkas Canis lupus manningi maziausias is arktiniu vilku gyvena tik Bafino saloje Aliaskos tundrinis vilkas Canis lupus tundrarum didelis ilgu kailiu Gyvena tundros rajone Aliaskos pakrantese Mongolijos vilkas Canis lupus chanco Kaspijos juros vilkas Canis lupus cubanensis Azijos dykumu vilkas Canis lupus desertorum Austrijos Vengrijos vilkas Canis lupus minor Iberijos vilkas Canis lupus signatus vienas is daugelio porusiu Kartais painiojamas su isnykusiu Ispanijos vilku Ziema kailis sviesesnis pilkesnis o paprastai tamsiai pilkas ar rudas Suo Canis lupus familiaris naminis gyvunas Yra daug veisliu kurios labai skiriasi dydziu spalva kuno sudejimu Tikriausiai isnyke Hokaido Japonijos vilkas Canis lupus hattai gyveno Japonu saloje Hokaide Kaskadiniu kalnu vilkas Canis lupus fuscus cinamono spalvos tikriausiai isnaikintas vilkas Pilkai baltas vilkas Canis lupus griseoalbus del sio vilko egzistavimo kyla daug gincu Gyvena centrineje Manitoboje ar siaures Saskacevane Siaurinis Uoliniu kalnu vilkas Canis lupus irremotus JAV ismirusi rusis Pietu Albertoje Kanadoje dar aptinkama pavieniu egzemplioriu Isnyke Ispanijos vilkas Canis lupus deitanus Honsu vilkas Canis lupus hodophilax isnaikintas Gyveno Japonu saloje Honshu Mogollo kalnu pietvakariu vilkas Canis lupus mogollonensis isnaikintas Gyveno Centrineje Arizonoje ir Naujojoje Meksikoje Teksaso pilkasis vilkas Canis lupus monstrabilis gyveno Teksase ir siauriau nuo jo Didziuju lygumu Buffalo upes vilkas Canis lupus nubilus gyveno Kanadoje Grenlandijos vilkas Canis lupus orion laikomas isnykusiu Pietiniu Uoliniu kalnu vilkas Canis lupus youngi gyveno kalnu regione Jutoje Nevadoje Kolorade LietuvojeLietuvoje savaime gyvena paprastojo arba eurazijos vilko Canis lupus lupus porusis Lietuvoje gyvena apie 200 300 vilku taciau del skirtingu skaiciavimu sis skaicius svyruoja nuo 100 iki 500 Daugiausia ju yra Zemaitijos Pietryciu bei siaures Lietuvos miskuose Kuliu Zaliojoje Birzu Rudninku Simoniu Dainavos Azvinciu Mincios giriose Vidurio Lietuvoje reti Lietuvoje ypac daug vilku buta XVII a ir XIX a taciau del intensyvios medziokles ir misku kirtimo ju skaicius gerokai sumazejo Medzioklei buvo naudojami tinklai vilkduobes vilkatvores spastai kilpos Per I ir II pasaulinius karus vilku buvo gerokai padaugeje Po II Pasaulinio Karo pradeti intensyviai naikinti uz nusautus vilkus skirtos premijos todel populiacija labai sumazejo veliau po truputį atsistate 1938 m Lietuvoje be Vilniaus krasto suskaiciuota 146 vilkai 1948 m 1732 1955 m 270 1960 m 100 1965 m 34 1970 m 56 1987 m 290 Lietuvoje vilkus leidziama medzioti tik ziema ir nevirsijant nustatyto limito 2013 2014 m sezonui jis buvo 20 individu Medziotojai dazniausiai nusauna stipriausius ir didziausius zveris gaujoje alfa patina arba alfa patele Gaujai pakrikus neismokinti medzioti jaunikliai neretai uzpuola netoli misku laikomus gyvulius prie sodybu lakstancius ar priristus sunis Lietuviu tautosakoje mitologijoje sakmese vilkas yra daznas veikejas Taip pat pagal vilka pavadinta daug salies vietoviu Vilkija Vilkaviskis Vilkpede Vilku Kampas Vilkoksnis ir kt Medziokle Lietuvoje Lietuvoje medziojamas nuo spalio 15 d iki balandzio 1 d o pasiekus leidziama sumedzioti individu limita nebemedziojamas Vilkai mitologijojePasakose vilkai dazni veikejai ir beveik visuomet kvaili Gerai zinomoje pasakoje gudrus vilkas apgavo raudonkepuraite Tautosakoje minimas vilkolakis yra vilku virtes zmogus Apie juos sukurta daug siaubo filmu S Amerikos nutkos genties indenai pasakodavo legendas esa naujagimius kartais nusinesdave vilkai Gelezinio Vilko legenda pasakoja kad kunigaikstis Gediminas busimo Vilniaus vietoje susapnaves gelezinį vilka Romenu mitologijoje pasak legendos Roma įkure broliai Romulas ir Remas kuriuos mazus zinde vilke Skandinavu mitologijoje vilkai neigiami personazai Pagal legenda vienas is Ragnaroka pranasaujanciu zenklu yra tas kad vilkas Fenris praryja Saule Pagal kita versija Saule ir Menulį praryja vilkai ir Taip pat skaitytiVietines Lietuvos zinduoliu rusysSaltiniaiLopez Barry 1978 Of wolves and men New York Scribner Classics pp 320 ISBN 0 7432 4936 4 http query nytimes com mem archive free pdf r 2 amp res 9E0DE3DD103BE03ABC4151DFB166838C609EDE amp oref slogin http www lrytas lt 11999603751198322874 med C5 BEiotojai lietuvoje jau nudob C4 97 17 vilk C5 B3 papildyta htm Archyvuota kopija 2015 10 04 is Wayback Machine projekto Pilkasis vilkas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 520 Kaimas pakraupes vilkai palieka tik sunu galvas 15min lt 15min 2009 08 11 Nuoroda tikrinta 2024 06 11 Archyvuota kopija 2015 11 03 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Pilkasis vilkas vaizdine ir garsine medziagaGamtos apsaugos asociacija Baltijos vilkas Vilko muziejus Archyvuota kopija 2006 11 06 is Wayback Machine projekto Info apie Canis Lupus Archyvuota kopija 2007 03 12 is Wayback Machine projekto