Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jotvingių kalba Sūdawiska waldaKalbama Kalbančiųjų skaičiusišnyko XVI a pab Vieta pagal kalbančiųjų skaičių KilmėIndeuro
Jotvingių kalba
| Jotvingių kalba Sūdawiska walda | |
| Kalbama | - |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | išnyko XVI a. pab. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | Indeuropiečių baltų vakarų baltų jotvingių |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | - |
| ISO 639-3 | xsv |
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai. Kilo iš baltų prokalbės. Pietuose šios kalbos arealas kurį laiką siekė Vakarų Bugo vidurupį, o nuo XII a.–XIII a. jau tik Narevo aukštupį. Iš žinomų baltų kalbų artimiausia jotvingių kalbai buvo prūsų kalba. Tikėtina, kad jotvingių kalbą sudarė , sūduvių, jotvingių ir tarmės.
Istorija
Į X a. susikūrusią dainuvių genčių sąjungą įėjo Jotvos pietuose gyvenę , šiaurės vakaruose sūduviai, centrinėje dalyje bei rytuose jotvingiai ir šiaurėje . Manoma, kad po šio susijungimo jotvingių ir sūduvių tarmės susivienodino.
Jotvingių kalba buvo panaši į prūsų kalbą, tai atskleidžia 1545 m. išleistas pirmasis prūsų katekizmas, kurio pratarmėje parašyta: Die Sudawen aber wiewol ihre rede etwas nyderiger wissen sich doch inn diese preüßnische sprach: wie sie alhie im Catechismo gedruckt ist auch wol zuschicken und vernemen alle wort (Sūduviai, kad ir kalba žemesniu tonu, supranta prūsų kalbą, kuri parašyta katekizme, gerai save išreiškia ir supranta kiekvieną prūsų kalbos žodį).
Taip pat yra išlikę keletas jotvingių kalbos frazių, užrašytų Warhafftige Beschreibung der Sudawen auff Samland sambt ihren Bock heyligen und Ceremonien apie sūduvių šventimo įpročius, kuriuos XVI a. užrašė Jeronimas Meletijus.
- Beigeite beygeyte peckolle. („bėkite, bėkite, pykuoliai“)
- Kails naussen gnigethe. („į mūsų gentainių sveikatą“)
- Kails poskails ains par antres. (gėrimo tostas)
- Kellewesze perioth, Kellewesze perioth. ("ratavežiai [<keliavežiai] parvyksta, ratavežiai parvyksta")
- Ocho Moy myle schwante Panike. ("o, mano miela šventa ugnele")
1535 m. rašė apie sūduvius, kurie gyveno kaimynystėje su prūsais, kad 6-7 mylių atstumu į rytus nuo Sembos yra 32 kaimai, kuriuose gyvena sūduviai ir vartoja Sudini (sūduvių) kalbą.
Dėl jotvingių kalbos išnykimo laiko mokslininkai nesutaria. Dauguma jų tą išnykimą datuoja XVI a.-XVII a. sandūroje.,
Negausius jotvingių kalbos pažinimo šaltinius sudaro kelios dešimtys jotvingiškos fonetikos vietovardžių (vandenvardžiai , , Veisiejis, Seira, Seirijis, gyvenviečių pavadinimai Leipalingis, Jieznas, Berznykas, Seinai ir kt.), 1978 m. rastas rankraštinis jotvingių kalbos žodynėlis „Pagonių šnektos iš Narevo“ ir dar keli prastai užrašyti žodžiai.
Iš visų šių fragmentų galima spręsti, kad jotvingiai, kaip ir prūsai bei kuršiai, tebeturėjo išlaikę senovinį baltišką ei, nebetarė š, ž (vietoje jų tardavo s, z). Su prūsais juos siejo ir daugelis leksikos paralelių (pvz., Kirsna (upės vardas, plg. pr. kirsnan „juodas“; Garbus, Garbingiai (kalnų vardai), plg. pr. garbus „kalnas“; Gailintas (ežero vardas), plg. pr. gaylis „baltas“; Azagis (ežero vardas), plg. pr. assegis [azegis] „pūgžlys“; Stabingis (ežero vardas), plg. pr. stabis „akmuo“).
Jotvingiškais laikomi Pietų Lietuvos vietų ir vandenų vardai, turintys priesagą -ing- (paralelė su kuršių kalba), pvz., Apsingė, Nedzingė, Pilvingis, Suvingis.
Kai kurių lenkų ir lietuvių kalbų tarmėms būdingas „mozūravimas“ (s, z tarimas vietoj š, ž: zasis, zvėris, as) dalies kalbininkų laikomas jotvingių kalbos substratiniu palikimu. Lietuvoje šis reiškinys pastebėtas Kabelių ir Musteikos kaimuose (Varėnos r.), taip pat jau išnykusioje Zietelos (netoli Naugarduko) lietuvių šnektoje. Jotvingių substratu aiškinamas ir minkštųjų t, d painiojimas su k, g kai kuriose pietų aukštaičių šnektose, pvz., kėvas „tėvas“, degutė „gegutė“, begėgė „begėdė“, gievas „Dievas“ (Kabeliai, Dieveniškės, Švendubrė, Leipalingis).
Literatūra
- Marija Gimbutienė, The Balts. London : Thames and Hudson, Ancient peoples and places 33, 1963.
- Petras Dusburgietis, Chronicon Terrae Prussiae, in Scriptores rerum Prussicarum (ed. Max Toeppen). Leipzig: Hirzel, 1861
- J. Endzelīns, Senprūšu valoda. – Gr. Darbu izlase, IV sēj., 2. daļa, Rīga, 1982. 9.-351. lpp.
- V. Mažiulis, Prūsų kalbos paminklai, Vilnius, t. I 1966, t. II 1981.
- W. R. Schmalstieg, An Old Prussian Grammar, University Park and London, 1974.
- W. R. Schmalstieg, Studies in Old Prussian, University Park and London, 1976.
- V. Toporov, Prusskij jazyk: Slovar', A – L, Moskva, 1975–1990.
- V. Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, Vilnius, t. I–IV, 1988–1997.
- Schmalstieg, W. R., Armenian and Jatvingian mard: A Shared Lexical Item, Annual of Armenian Linguistics Vol. VII, 1986
- Eckert, R., An exact correlation to apr. Kellewesze in the Russian Church Slavonic, Linguistica Baltica, 1, 1992, p179–82
- Savukynas, B., Del M Rudnickio Galandos, Priegliaus ir Sūduvos etimologinių aiskinimų, Lietuvių kalbotyras klausimai, 6, 1963, pp 320–325
- Witczak, K. T., Traces of Dual Forms in Old Prussian and Jatvingian in Woljciech Smoczynski and Axel Holvoet, eds, Colloquium Rruthenicum primum, 1992, pp 93–98
- Archäologie der UDSSR: Die Finno-Ugrier und die Balten im Mittelalter, Teil II, Balten, S. 411–419, Moskau 1987
- Gerullis, G., Zur Sprache der Sudauer-Jadwinger, in Festschrift A. Bezzenberger, Göttingen 1927
- Lepa, Gerhard (Hrsg): Die Sudauer, in Tolkemita-Texte Nr. 55, Dieburg 1998
- Lepa, G., Gedanken über die Prußen und ihre Lieder, in Tolkemita-Texte „25 Lieder der Sudauer“ Nr. 56, Dieburg 1999
- Salemke, G., Lagepläne der Wallburganlagen von der ehemaligen Provinz Ostpreußen, Gütersloh, 2005, Karten 19/ 7 – 19/ 13
- Tettau, v.: Volkssagen Ostpreußens, Litthauens und Westpreußens, Berlin 1837, S.10
- Žilevičius, J. Grundzüge der kleinlitauischen Volksmusik, in Tolkemita-Texte „25 Lieder der Sudauer“ Nr. 56, Dieburg 1999
- Toporov, V., ИНДОЕВРОПЕЙСКИЕ ЯЗЫКИ [Indo-European languages] Лингвистический энциклопедический словарь.[Linguistic encyclopedic dictionary] Мoskva, 1990, pp 186–189
- Illič-Svityč V., Imennaja akcentuacija v baltijskom i slavjanskom. Moskva: SSSR. 1963
- Illič-Svityč V., Sledy isčeznuvšych baltijskich akcentuacionnych sistem. Slavjanskaja i baltijskaja akcentologija. Moskva: Nauka. 1964. pp 18–26.
- Vytautas J. Mažiulis. „Baltic languages“. Britannica Online Encyclopedia.
- Henning, E., De rebus Jazygum sive Jazuin-gorum, Regiomonti, 1812
- Sjoegren, A., Ueber die Wohnsitz Verhaeltnisse und der Jatwaeger, St. Petersburg, 1859
- Sembrzycki, J., Die Nord-und Westgebiete the Jadwinger und deren Grenzen, Altpreussischeme Monatschrift, XXVIII, 1891, pp. 76–89
- Matthews, W.K., Medieval Baltic Tribes, The American Slavic and East European Review, Vol. 8, No. 2, Apr., 1949 pp 126–136.
- Białuński, Grzegorz, Studia z dziejów plemion pruskich i jaćwieskich, Olsztyn, 1999.
- Nalepa, Jerzy, Jaćwięgowie – nazwa i lokalizacja, Białystok, 1964.
- Nalepa, Jerzy, Z badań nad jaćwieskimi relikatami onomastycznymi Połeksza, Studia linguistica slavica baltica K.-O. Falk, Lund 1966, S. 185–202.
- Nalepa, Jerzy, Połekszanie (Pollexiani) – Plemię Jaćwięskie u północno-wschodnich granic Polski, Rocznik Białostocki, t. VII: 1966, Warszawa 1967, s. 7-33.
Išnašos
- Jotvingių kalba Archyvuota kopija 2007-10-06 iš Wayback Machine projekto.
- Prūsistika
- Z. Zinkevičius (2009-12-12). „Jotvingiai ir jų kalba“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d..
Nuorodos
- Jotvingių-Anglų kalbų žodynas;
- Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis;
- Sūduvos tinklalapis.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jotvingių kalba, Kas yra Jotvingių kalba? Ką reiškia Jotvingių kalba?
Jotvingiu kalba Sudawiska waldaKalbama Kalbanciuju skaiciusisnyko XVI a pab Vieta pagal kalbanciuju skaiciu KilmeIndeuropieciu baltu vakaru baltu jotvingiuOficialus statusasOficiali kalba Kalbos kodaiISO 639 1 ISO 639 2 ISO 639 3xsv Jotvingiu arba suduviu kalba dainuviu kalba isnykusi vakaru baltu kalba kuria kalbejo Jotvos gyventojai Kilo is baltu prokalbes Pietuose sios kalbos arealas kurį laika sieke Vakaru Bugo vidurupį o nuo XII a XIII a jau tik Narevo aukstupį Is zinomu baltu kalbu artimiausia jotvingiu kalbai buvo prusu kalba Tiketina kad jotvingiu kalba sudare suduviu jotvingiu ir tarmes IstorijaĮ X a susikurusia dainuviu genciu sajunga įejo Jotvos pietuose gyvene siaures vakaruose suduviai centrineje dalyje bei rytuose jotvingiai ir siaureje Manoma kad po sio susijungimo jotvingiu ir suduviu tarmes susivienodino Jotvingiu kalba buvo panasi į prusu kalba tai atskleidzia 1545 m isleistas pirmasis prusu katekizmas kurio pratarmeje parasyta Die Sudawen aber wiewol ihre rede etwas nyderiger wissen sich doch inn diese preussnische sprach wie sie alhie im Catechismo gedruckt ist auch wol zuschicken und vernemen alle wort Suduviai kad ir kalba zemesniu tonu supranta prusu kalba kuri parasyta katekizme gerai save isreiskia ir supranta kiekviena prusu kalbos zodį Taip pat yra islike keletas jotvingiu kalbos fraziu uzrasytu Warhafftige Beschreibung der Sudawen auff Samland sambt ihren Bock heyligen und Ceremonien apie suduviu sventimo įprocius kuriuos XVI a uzrase Jeronimas Meletijus Beigeite beygeyte peckolle bekite bekite pykuoliai Kails naussen gnigethe į musu gentainiu sveikata Kails poskails ains par antres gerimo tostas Kellewesze perioth Kellewesze perioth rataveziai lt keliaveziai parvyksta rataveziai parvyksta Ocho Moy myle schwante Panike o mano miela sventa ugnele 1535 m rase apie suduvius kurie gyveno kaimynysteje su prusais kad 6 7 myliu atstumu į rytus nuo Sembos yra 32 kaimai kuriuose gyvena suduviai ir vartoja Sudini suduviu kalba Del jotvingiu kalbos isnykimo laiko mokslininkai nesutaria Dauguma ju ta isnykima datuoja XVI a XVII a sanduroje Negausius jotvingiu kalbos pazinimo saltinius sudaro kelios desimtys jotvingiskos fonetikos vietovardziu vandenvardziai Veisiejis Seira Seirijis gyvenvieciu pavadinimai Leipalingis Jieznas Berznykas Seinai ir kt 1978 m rastas rankrastinis jotvingiu kalbos zodynelis Pagoniu snektos is Narevo ir dar keli prastai uzrasyti zodziai Is visu siu fragmentu galima spresti kad jotvingiai kaip ir prusai bei kursiai tebeturejo islaike senovinį baltiska ei nebetare s z vietoje ju tardavo s z Su prusais juos siejo ir daugelis leksikos paraleliu pvz Kirsna upes vardas plg pr kirsnan juodas Garbus Garbingiai kalnu vardai plg pr garbus kalnas Gailintas ezero vardas plg pr gaylis baltas Azagis ezero vardas plg pr assegis azegis pugzlys Stabingis ezero vardas plg pr stabis akmuo Jotvingiskais laikomi Pietu Lietuvos vietu ir vandenu vardai turintys priesaga ing paralele su kursiu kalba pvz Apsinge Nedzinge Pilvingis Suvingis Kai kuriu lenku ir lietuviu kalbu tarmems budingas mozuravimas s z tarimas vietoj s z zasis zveris as dalies kalbininku laikomas jotvingiu kalbos substratiniu palikimu Lietuvoje sis reiskinys pastebetas Kabeliu ir Musteikos kaimuose Varenos r taip pat jau isnykusioje Zietelos netoli Naugarduko lietuviu snektoje Jotvingiu substratu aiskinamas ir minkstuju t d painiojimas su k g kai kuriose pietu aukstaiciu snektose pvz kevas tevas degute gegute begege begede gievas Dievas Kabeliai Dieveniskes Svendubre Leipalingis LiteraturaMarija Gimbutiene The Balts London Thames and Hudson Ancient peoples and places 33 1963 Petras Dusburgietis Chronicon Terrae Prussiae in Scriptores rerum Prussicarum ed Max Toeppen Leipzig Hirzel 1861 J Endzelins Senprusu valoda Gr Darbu izlase IV sej 2 dala Riga 1982 9 351 lpp V Maziulis Prusu kalbos paminklai Vilnius t I 1966 t II 1981 W R Schmalstieg An Old Prussian Grammar University Park and London 1974 W R Schmalstieg Studies in Old Prussian University Park and London 1976 V Toporov Prusskij jazyk Slovar A L Moskva 1975 1990 V Maziulis Prusu kalbos etimologijos zodynas Vilnius t I IV 1988 1997 Schmalstieg W R Armenian and Jatvingian mard A Shared Lexical Item Annual of Armenian Linguistics Vol VII 1986 Eckert R An exact correlation to apr Kellewesze in the Russian Church Slavonic Linguistica Baltica 1 1992 p179 82 Savukynas B Del M Rudnickio Galandos Priegliaus ir Suduvos etimologiniu aiskinimu Lietuviu kalbotyras klausimai 6 1963 pp 320 325 Witczak K T Traces of Dual Forms in Old Prussian and Jatvingian in Woljciech Smoczynski and Axel Holvoet eds Colloquium Rruthenicum primum 1992 pp 93 98 Archaologie der UDSSR Die Finno Ugrier und die Balten im Mittelalter Teil II Balten S 411 419 Moskau 1987 Gerullis G Zur Sprache der Sudauer Jadwinger in Festschrift A Bezzenberger Gottingen 1927 Lepa Gerhard Hrsg Die Sudauer in Tolkemita Texte Nr 55 Dieburg 1998 Lepa G Gedanken uber die Prussen und ihre Lieder in Tolkemita Texte 25 Lieder der Sudauer Nr 56 Dieburg 1999 Salemke G Lageplane der Wallburganlagen von der ehemaligen Provinz Ostpreussen Gutersloh 2005 Karten 19 7 19 13 Tettau v Volkssagen Ostpreussens Litthauens und Westpreussens Berlin 1837 S 10 Zilevicius J Grundzuge der kleinlitauischen Volksmusik in Tolkemita Texte 25 Lieder der Sudauer Nr 56 Dieburg 1999 Toporov V INDOEVROPEJSKIE YaZYKI Indo European languages Lingvisticheskij enciklopedicheskij slovar Linguistic encyclopedic dictionary Moskva 1990 pp 186 189 Illic Svityc V Imennaja akcentuacija v baltijskom i slavjanskom Moskva SSSR 1963 Illic Svityc V Sledy isceznuvsych baltijskich akcentuacionnych sistem Slavjanskaja i baltijskaja akcentologija Moskva Nauka 1964 pp 18 26 Vytautas J Maziulis Baltic languages Britannica Online Encyclopedia Henning E De rebus Jazygum sive Jazuin gorum Regiomonti 1812 Sjoegren A Ueber die Wohnsitz Verhaeltnisse und der Jatwaeger St Petersburg 1859 Sembrzycki J Die Nord und Westgebiete the Jadwinger und deren Grenzen Altpreussischeme Monatschrift XXVIII 1891 pp 76 89 Matthews W K Medieval Baltic Tribes The American Slavic and East European Review Vol 8 No 2 Apr 1949 pp 126 136 Bialunski Grzegorz Studia z dziejow plemion pruskich i jacwieskich Olsztyn 1999 Nalepa Jerzy Jacwiegowie nazwa i lokalizacja Bialystok 1964 Nalepa Jerzy Z badan nad jacwieskimi relikatami onomastycznymi Poleksza Studia linguistica slavica baltica K O Falk Lund 1966 S 185 202 Nalepa Jerzy Polekszanie Pollexiani Plemie Jacwieskie u polnocno wschodnich granic Polski Rocznik Bialostocki t VII 1966 Warszawa 1967 s 7 33 IsnasosJotvingiu kalba Archyvuota kopija 2007 10 06 is Wayback Machine projekto Prusistika Z Zinkevicius 2009 12 12 Jotvingiai ir ju kalba Nuoroda tikrinta 2019 m sausio 8 d Nuorodos Duomenys apie kodu xsv zymima kalba svetaineje ethnologue com Jotvingiu Anglu kalbu zodynas Jotvingiu krasto istorijos paveldo metrastis Suduvos tinklalapis