Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senovės graikų kalba ἙλληνικήKalbamaSenovės Graikija BizantijaKalbančiųjų skaičiusmirusiKilmėIndoeuropiečių senovės grai
Senovės graikų kalba
| Senovės graikų kalba Ἑλληνική | |
| Kalbama | Senovės Graikija, Bizantija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | mirusi |
| Kilmė | Indoeuropiečių senovės graikų |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | grc |
| ISO 639-3 | grc |
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba. Antrasis (po archajinio, dar vadinamo mikėniškuoju) graikų kalbos raidos etapas, apėmęs laikotarpį nuo maždaug VIII a. pr. m. e. iki III a. pr. m. e. Senovės graikų kalba buvo senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Klasikinė graikų kalba paremta Atikos tarme. Ja parašyta daugybė mokslo ir meno veikalų, pasiekusių mus iš senovės Graikijos.
Tarmės
Senovės graikų kalbą sudaro tarmės, vartotos nuo graikų rašto įvedimo (apie 800 m. pr. m. e.) iki helenistinės eros pradžios (apie 300 m. pr. m. e.), o literatūroje – dar ilgiau, iki Antikos pabaigos.
Fonetika
Graikų kalba turi penkis ilguosius ir trumpuosius balsius (taigi ir ilgųjų bei trumpųjų balsių opoziciją) bei dvibalsius αι, ει, οι, αυ, ευ (iš dalies ir ηι bei ωι).
Priebalsių yra šešiolika. Kiekvienas iš bazinių priebalsių p, t, k turi skadųjį ir duslųjį variantą, o duslieji priebalsiai – dar ir aspiruotą variantą (skardieji aspiruotieji priebalsiai buvo suduslinti dar mikėniškuoju laikotarpiu):
| Trankieji priebalsiai | Žvarbieji priebalsiai | Sklandieji priebalsiai | Afrikatos | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| p | t | k | s | l | r | m | n | dz | |||||
| Skardus | Duslus | Skardus | Duslus | Skardus | Duslus | Skardus | Duslus | λ | ρ | μ | ν | Skardus | |
| Aspiruotas | – | φ | – | θ | – | χ | /z/ | σ | ζ | ||||
| Neaspiruotas | β | π | δ | τ | γ | κ | |||||||
Graikų kalbai būdingos tos pačios priebalsių asimiliacijos taisyklės, kaip ir daugeliui kitų indoeuropiečių kalbų. Pagrindinė taisyklė yra tokia: priebalsis, einantis prieš kitą priebalsį, įgyja tokią pačią skardumo (duslumo) ir aspiracijos charakteristiką, kokią turi po jo einantis priebalsis. Be to, pusbalsis μ veikia kaip skardusis priebalsis (duslieji priebalsiai prieš jį suskardėja).
Taigi iš to išplaukia, kad, pvz.,
- βτ > πτ (suduslėjimas)
- κθη > χθη (aspiravimasis)
- φτ > πτ (deaspiravimasis)
- κμ > γμ (suskardėjimas veikiant μ)
- γσ > κσ = ξ (suduslėjimas)
Gramatika
Toliau pateikiama tik bendra gramatikos apžvalga. Plačiau gramatika aprašyta straipsnyje Graikų kalbos gramatika.
Senovės graikų kalba buvo išlaikiusi daug indoeuropiečių prokalbės bruožų, ypač veiksmažodinėje sistemoje.
Senovės graikų kalba turi penkis linksnius (vardininką, kilmininką, naudininką, galininką ir šauksmininką), tris gimines (vyriškąją, moteriškąją ir niekatrąją) bei du skaičius (vienaskaitą ir daugiskaitą). Trečiasis skaičius – dviskaita – jau buvo nykimo stadijoje. Graikų kalboje vartojamas žymimasis artikelis ο, η, το. Graikų kalbos daiktavardžiai skirstomi į tris .
Graikų kalbos veiksmažodinė sistema išlaikiusi daug savybių, paveldėtų iš indoeuropiečių prokalbės. Graikų kalbos veiksmažodis turi labai daug formų.
Veiksmažodžiai turi tris skaičius – vienaskaitą, daugiskaitą ir retai vartojamą dviskaitą. Asmenų kaip ir visose indoeuropiečių kalbose yra trys.
Senovės graikų kalboje nėra labai ryškaus veiksmažodžio laikų skirtumo – pirmiausia yra skiriami veikslai. Veikslų yra trys: įvykio (perfektyvas), eigos (infektas) ir būsenos (perfektas). Kiekviena iš keturių veiksmažodžio nuosakų – tiesioginė (indikatyvas), tariamoji (konjukntyvas), liepiamoji (imperatyvas) ir geidžiamoji (optatyvas) – turi visus tris veikslus.
Atskiras yra būsimasis laikas – jis reiškia tik laiką, bet ne veikslą. Tai kontrastuoja trijų jau minėtų veikslų visumai. Be to, konjuntyvas ir imperatyvas neturi būsimojo laiko. Dėl to manoma, kad būsimasis laikas gali būti vėlesnės kilmės.
Kiekvienos nuosakos kiekvienas laikas turi dvi veiksmažodžio rūšis – veikiamąją (aktyvą) ir bendrąją (medio – pasyvą), o būsimajame laike ir aoriste atskirai egzistuoja tiek aktyvas, tiek medialis, tiek ir pasyvas.
Yra vartojamos pirminės ir antrinės galūnės. Pirminės galūnės vartojamos esamojo laiko (išskyrus imperfektą) bei perfekto sistemoje, konjunktyve, o antrinės – aoriste, optatyve ir imperfekte.
Graikų kalbos veiksmažodinėje sistemoje greta įprastų žodžio dalių yra dvi morfologinės nuolatinės priemonės, naudojamos gramatinėms kategorijoms reikšti:
- augmentas
- reduplikacija
Augmentas yra trumpa žodžio priekyje klijuojama dalelytė, kuri žymi praeitį (t. y. būtąjį laiką). Taip pat randama sanskrite.
Reduplikacija yra žodžio ar jo dalies kartojimas. Randama daugelyje kalbų šeimų ir naudojama įvairiems tikslams. Indoeuropiečių kalbose galėjo būti naudojama būsenos veikslui (aspektui) reikšti. Kai kuriose senesnėse indoeuropiečių kalbose yra reduplikacijos liekanų (lot. currō > cucurrī, gotų laikan > lailaik ir pan.).
Augmentas
Graikų kalboje augmentas yra ε- arba pirmojo dvibalsio dėmens pailginimas. Jeigu veiksmažodžio šaknis prasideda priebalsiu, tuomet dedamas ε-:
κρίνω > έκρινον
Jeigu veiksmažodis prasideda balsiu, augmentas yra to balsio pailginimas:
ονομάζω > ωνόμαζον
Jeigu veiksmažodis prasideda dvibalsiu, augmentas yra to dvibalsio pirmojo dėmens pailginimas:
ευρίσκω > ηύρισκον
Taigi augmento taisyklės yra tokios:
- α > η (ilgas a Atikos tarmėje virsta ilgu e)
- ε > η
- ι > ι
- ο > ω
- υ > υ
- α, η, ι, υ, ω nepasikeičia (nes jie ir taip ilgi)
- αι > η
- ει > η
- οι > ω
- αυ > αυ ηυ
- ευ > ηυ
- ηι, ωι, ηυ nepasikeičia (nes jų pirmieji dėmenys ir taip ilgi)
Reduplikacija
Graikų kalboje reduplikacija yra skiemens, kurį sudaro pirmasis veiksmažodžio priebalsis ir garsas -ε- (arba -ι-), pridėjimas prie veiksmažodžio priekio. Visgi taip daroma, jei tik veiksmažodis prasideda vienu priebalsiu arba trankiojo ir sklandžiojo priebalsių junginiu:
θηρεύω > τεθήρευκα γράφω > γέγραφα
Kaip matyti iš pirmojo pavyzdžo, jeigu veiksmažodis prasideda aspirata, tai reduplikuojamajame skiemenyje vartojama neaspiruota priebalsio atmaina.
Jeigu žodis prasideda balsiu (dvibalsiu) arba kitokiu priebalsių junginiu negu kaip minėta prieš tai, tada reduplikaciją atstoja augmentas:
ονομάζω > ωνόμακα κτίζω > έκτικα
Nuorodos
grcDuomenys apie kodu „grc“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės graikų kalba, Kas yra Senovės graikų kalba? Ką reiškia Senovės graikų kalba?
Senoves graiku kalba ἙllhnikhKalbamaSenoves Graikija BizantijaKalbanciuju skaiciusmirusiKilmeIndoeuropieciu senoves graikuKalbos kodaiISO 639 2grcISO 639 3grc Senoves graiku kalba senoves Graikijos civilizacijos kalba Antrasis po archajinio dar vadinamo mikeniskuoju graiku kalbos raidos etapas apemes laikotarpį nuo mazdaug VIII a pr m e iki III a pr m e Senoves graiku kalba buvo senoves Graikijos civilizacijos kalba Klasikine graiku kalba paremta Atikos tarme Ja parasyta daugybe mokslo ir meno veikalu pasiekusiu mus is senoves Graikijos TarmesSenoves graiku kalbos dialektai apie 400 m pr m e Senoves graiku kalba sudaro tarmes vartotos nuo graiku rasto įvedimo apie 800 m pr m e iki helenistines eros pradzios apie 300 m pr m e o literaturoje dar ilgiau iki Antikos pabaigos FonetikaGraiku kalba turi penkis ilguosius ir trumpuosius balsius taigi ir ilguju bei trumpuju balsiu opozicija bei dvibalsius ai ei oi ay ey is dalies ir hi bei wi Priebalsiu yra sesiolika Kiekvienas is baziniu priebalsiu p t k turi skadujį ir duslujį varianta o duslieji priebalsiai dar ir aspiruota varianta skardieji aspiruotieji priebalsiai buvo suduslinti dar mikeniskuoju laikotarpiu Trankieji priebalsiai Zvarbieji priebalsiai Sklandieji priebalsiai Afrikatosp t k s l r m n dzSkardus Duslus Skardus Duslus Skardus Duslus Skardus Duslus l r m n SkardusAspiruotas f 8 x z s zNeaspiruotas b p d t g k Graiku kalbai budingos tos pacios priebalsiu asimiliacijos taisykles kaip ir daugeliui kitu indoeuropieciu kalbu Pagrindine taisykle yra tokia priebalsis einantis pries kita priebalsį įgyja tokia pacia skardumo duslumo ir aspiracijos charakteristika kokia turi po jo einantis priebalsis Be to pusbalsis m veikia kaip skardusis priebalsis duslieji priebalsiai pries jį suskardeja Taigi is to isplaukia kad pvz bt gt pt suduslejimas k8h gt x8h aspiravimasis ft gt pt deaspiravimasis km gt gm suskardejimas veikiant m gs gt ks 3 suduslejimas GramatikaToliau pateikiama tik bendra gramatikos apzvalga Placiau gramatika aprasyta straipsnyje Graiku kalbos gramatika Senoves graiku kalba buvo islaikiusi daug indoeuropieciu prokalbes bruozu ypac veiksmazodineje sistemoje Senoves graiku kalba turi penkis linksnius vardininka kilmininka naudininka galininka ir sauksmininka tris gimines vyriskaja moteriskaja ir niekatraja bei du skaicius vienaskaita ir daugiskaita Treciasis skaicius dviskaita jau buvo nykimo stadijoje Graiku kalboje vartojamas zymimasis artikelis o h to Graiku kalbos daiktavardziai skirstomi į tris Graiku kalbos veiksmazodine sistema islaikiusi daug savybiu paveldetu is indoeuropieciu prokalbes Graiku kalbos veiksmazodis turi labai daug formu Veiksmazodziai turi tris skaicius vienaskaita daugiskaita ir retai vartojama dviskaita Asmenu kaip ir visose indoeuropieciu kalbose yra trys Senoves graiku kalboje nera labai ryskaus veiksmazodzio laiku skirtumo pirmiausia yra skiriami veikslai Veikslu yra trys įvykio perfektyvas eigos infektas ir busenos perfektas Kiekviena is keturiu veiksmazodzio nuosaku tiesiogine indikatyvas tariamoji konjukntyvas liepiamoji imperatyvas ir geidziamoji optatyvas turi visus tris veikslus Atskiras yra busimasis laikas jis reiskia tik laika bet ne veiksla Tai kontrastuoja triju jau minetu veikslu visumai Be to konjuntyvas ir imperatyvas neturi busimojo laiko Del to manoma kad busimasis laikas gali buti velesnes kilmes Kiekvienos nuosakos kiekvienas laikas turi dvi veiksmazodzio rusis veikiamaja aktyva ir bendraja medio pasyva o busimajame laike ir aoriste atskirai egzistuoja tiek aktyvas tiek medialis tiek ir pasyvas Yra vartojamos pirmines ir antrines galunes Pirmines galunes vartojamos esamojo laiko isskyrus imperfekta bei perfekto sistemoje konjunktyve o antrines aoriste optatyve ir imperfekte Graiku kalbos veiksmazodineje sistemoje greta įprastu zodzio daliu yra dvi morfologines nuolatines priemones naudojamos gramatinems kategorijoms reiksti augmentas reduplikacija Augmentas yra trumpa zodzio priekyje klijuojama dalelyte kuri zymi praeitį t y butajį laika Taip pat randama sanskrite Reduplikacija yra zodzio ar jo dalies kartojimas Randama daugelyje kalbu seimu ir naudojama įvairiems tikslams Indoeuropieciu kalbose galejo buti naudojama busenos veikslui aspektui reiksti Kai kuriose senesnese indoeuropieciu kalbose yra reduplikacijos liekanu lot currō gt cucurri gotu laikan gt lailaik ir pan Augmentas Graiku kalboje augmentas yra e arba pirmojo dvibalsio demens pailginimas Jeigu veiksmazodzio saknis prasideda priebalsiu tuomet dedamas e krinw gt ekrinon Jeigu veiksmazodis prasideda balsiu augmentas yra to balsio pailginimas onomazw gt wnomazon Jeigu veiksmazodis prasideda dvibalsiu augmentas yra to dvibalsio pirmojo demens pailginimas eyriskw gt hyriskon Taigi augmento taisykles yra tokios a gt h ilgas a Atikos tarmeje virsta ilgu e e gt h i gt i o gt w y gt y a h i y w nepasikeicia nes jie ir taip ilgi ai gt h ei gt h oi gt w ay gt ay hy ey gt hy hi wi hy nepasikeicia nes ju pirmieji demenys ir taip ilgi Reduplikacija Graiku kalboje reduplikacija yra skiemens kurį sudaro pirmasis veiksmazodzio priebalsis ir garsas e arba i pridejimas prie veiksmazodzio priekio Visgi taip daroma jei tik veiksmazodis prasideda vienu priebalsiu arba trankiojo ir sklandziojo priebalsiu junginiu 8hreyw gt te8hreyka grafw gt gegrafa Kaip matyti is pirmojo pavyzdzo jeigu veiksmazodis prasideda aspirata tai reduplikuojamajame skiemenyje vartojama neaspiruota priebalsio atmaina Jeigu zodis prasideda balsiu dvibalsiu arba kitokiu priebalsiu junginiu negu kaip mineta pries tai tada reduplikacija atstoja augmentas onomazw gt wnomaka ktizw gt ektikaNuorodos a href wiki Grc class mw redirect mw disambig title Grc grc a Duomenys apie kodu grc zymima kalba svetaineje ethnologue com Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu