Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 49 š pl 21 30 r ilg 55 817 š pl 21 500 r ilg 55 817 21 500 Ąžuolas ties Mikoliškiais kelyje Vėžaičiai Mikoliškiai Kar
Kulių miškai
55°49′ š. pl. 21°30′ r. ilg. / 55.817°š. pl. 21.500°r. ilg.
Kulių miškai – tai dešimtas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Plungės raj., Klaipėdos raj. ir Kretingos raj. savivaldybių teritorijose ir esantis Lietuvos vakaruose. Plotas 16 300 ha, mišku apaugę 12 650 ha.
Geografija
Kulių miškai prasideda 3 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo ir apie 21 km tęsiasi Kartenos link. Pietinį pakraštį kerta autostrada Kaunas-Klaipėda. Masyvas labai netaisyklingos konfigūracijos. Jį sudaro 16 miškų; didesnieji: , Žutautų, Mikoliškių, Pyvorų, Patyrio, . 67 % miškų yra valstybės reikšmės, priklauso Kretingos miškų urėdijos Mikoliškių, Kartenos, Telšių miškų urėdijos Kulių, , Stalgėnų, Rietavo miškų urėdijos girininkijoms.
Daug pelkių; didžiausios: , Reiskių tyras ir . Aukštasis tyras yra Minijos ir Jūros baseinų vandenskyroje. Per miškus teka Jūra ir jos intakas , Letauso dešinieji intakai ir Vedega, Minijos kairieji intakai Alantas, Kartenalė, Žvelsa ir jos intakas Trumpė, Veiviržas ir jo intakas Juodupis. Yra Reiskių ežeras, Veiviržo aukštupyje – tvenkinys. Paviršius – kiek banguota lyguma.
Medynai
Miško augavietės labai derlingos arba nederlingos ir normalaus drėgnumo arba pelkinės. 68 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 28 % ekosistemų apsaugos II grupės, 4 % vandens apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 25 %. Eglynų yra 56 %, beržynų 17 %, pušynų 13 %, juodalksnynų 12 %, baltalksnynų 2 %. Jaunuolynai sudaro 27 %, pusamžiai medynai 48 %, bręstantys 17 %, brandus 8 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0,7, tūris 198 m³/ha. Kasmet priauga 3,7 m³/ha.
Aplinkosauga
Kulių miškuose gyvena pilkieji vilkai, nemaža saugomų augalų, gyvūnų (ypač paukščių) rūšių. Įvairiose Kulių miškų dalyse yra , ir Aukštojo tyro telmologinis draustinis, prie Minijos – Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis ir Minijos ichtiologinis draustinis.
Kulių miškuose yra 2 gamtos paminklai: ąžuolas Mikoliškių miško 25 kvartale ir paprastasis kadagys 7 kvartale, šeši kultūros paminklai: Pauškių piliakalnis Skroblės girininkijos 53 kvartale, senkapiai Skroblės, Kartenos, Mikoliškių girininkijose ir koplytstulpiai Skroblės girininkijos 49 ir 74 kvartaluose.
Istorija
1944–1953 m. miškuose veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanai.
Šaltiniai
- Algirdas Brukas. Kulių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 220 psl.
- . Kulių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 220 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kulių miškai, Kas yra Kulių miškai? Ką reiškia Kulių miškai?
55 49 s pl 21 30 r ilg 55 817 s pl 21 500 r ilg 55 817 21 500 Azuolas ties Mikoliskiais kelyje Vezaiciai Mikoliskiai Kartena Kuliu miskai tai desimtas pagal plota Lietuvos misku masyvas Plunges raj Klaipedos raj ir Kretingos raj savivaldybiu teritorijose ir esantis Lietuvos vakaruose Plotas 16 300 ha misku apauge 12 650 ha GeografijaKuliu miskai prasideda 3 km į siaures vakarus nuo Rietavo ir apie 21 km tesiasi Kartenos link Pietinį pakrastį kerta autostrada Kaunas Klaipeda Masyvas labai netaisyklingos konfiguracijos Jį sudaro 16 misku didesnieji Zutautu Mikoliskiu Pyvoru Patyrio 67 misku yra valstybes reiksmes priklauso Kretingos misku uredijos Mikoliskiu Kartenos Telsiu misku uredijos Kuliu Stalgenu Rietavo misku uredijos girininkijoms Daug pelkiu didziausios Reiskiu tyras ir Aukstasis tyras yra Minijos ir Juros baseinu vandenskyroje Per miskus teka Jura ir jos intakas Letauso desinieji intakai ir Vedega Minijos kairieji intakai Alantas Kartenale Zvelsa ir jos intakas Trumpe Veivirzas ir jo intakas Juodupis Yra Reiskiu ezeras Veivirzo aukstupyje tvenkinys Pavirsius kiek banguota lyguma MedynaiMisko augavietes labai derlingos arba nederlingos ir normalaus dregnumo arba pelkines 68 misku yra ukiniai IV grupes 28 ekosistemu apsaugos II grupes 4 vandens apsauginiai III grupes Kulturines kilmes medynu 25 Eglynu yra 56 berzynu 17 pusynu 13 juodalksnynu 12 baltalksnynu 2 Jaunuolynai sudaro 27 pusamziai medynai 48 brestantys 17 brandus 8 Medynu vidutinis amzius 53 m bonitetas 11 1 skalsumas 0 7 turis 198 m ha Kasmet priauga 3 7 m ha AplinkosaugaKuliu miskuose gyvena pilkieji vilkai nemaza saugomu augalu gyvunu ypac pauksciu rusiu Įvairiose Kuliu misku dalyse yra ir Aukstojo tyro telmologinis draustinis prie Minijos Minijos senslenio krastovaizdzio draustinis ir Minijos ichtiologinis draustinis Kuliu miskuose yra 2 gamtos paminklai azuolas Mikoliskiu misko 25 kvartale ir paprastasis kadagys 7 kvartale sesi kulturos paminklai Pauskiu piliakalnis Skrobles girininkijos 53 kvartale senkapiai Skrobles Kartenos Mikoliskiu girininkijose ir koplytstulpiai Skrobles girininkijos 49 ir 74 kvartaluose Istorija1944 1953 m miskuose veike Zemaiciu apygardos Satrijos rinktines Lietuvos partizanai SaltiniaiAlgirdas Brukas Kuliu miskai Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 220 psl Kuliu miskai Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 220 psl